- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-251-777/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01550-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- V. M.
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2S-251-777/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. vasario 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. P. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovui V. M. dėl sumokėtų pinigų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas ieškovo T. P. prašymu 2013-06-26 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkui V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,1698 ha ploto žemės sklypą, 59,03 kv. m bendro ploto pastatą – gyvenamąjį namą, 94,00 kv. m užstatyto ploto pastatą – tvartą, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovas 2013-10-25 teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Prašė pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti atsakovui V. M. priklausančių turtinių teisių areštą, uždraudžiant atsakovui V. M. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriam nuosavybės teisės bus atkurtos pagal 1998-12-01 Kauno apskrities išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, 2012 m. sausio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės žemėtvarkos skyriaus protokolą Nr. 1 dėl Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 8 eilės pretendentų žemės sklypų projektavimo, 2012 m. sausio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės žemėtvarkos skyriaus protokolą Nr. 3 dėl Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 8 eilės pretendentų žemės sklypų projektavimo (toliau – turtinės teisės). Nurodė, kad tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiausiai atitiktų tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-10-28 nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad 2013-06-26 nutartimi areštuotas atsakovui V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas; pastatas – gyvenamasis narnas; pastatas – tvartas ir kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra užtikrintas, todėl nėra jokio pagrindo šių laikinųjų apsaugos priemonių keisti. Pažymėjo, kad dėl analogiško reikalavimo teismas iš esmės pasisakė 2013-09-05 nutartyje, kurią ieškovas yra apskundęs Klaipėdos apygardos teismui, todėl netikslinga pakartotinai pasisakyti dėl analogiško reikalavimo, kuris jau yra išspręstas.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti. Nurodė, kad teismas neįvertino prašymo motyvų ir atmetė prašymą iš esmės jo neišanalizavęs. Nurodė, kad atsakovas neturi jokio vertingo kilnojamojo turto, o jam priklausantis nekilnojamasis turtas namų valda yra gyvenamoji vieta ir priklauso atsakovo šeimai, kurioje gali būti ir nepilnamečių vaikų. Nurodė ir tai, kad tik atsakovo turtinių teisų areštas bus efektyvus ir atliks laikinųjų apsaugos priemonių funkciją. Nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog Klaipėdos apygardos teismui palikus galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-05 nutartį, pagal kurią paliktas galioti tik areštas atsakovo gyvenamajai namų valdai, ginčo žemės sklypas bus nedelsiant perleistas tretiesiems asmenims, kadangi atsakovas yra parašęs įgaliojimą kitam asmeniui jo vardu sudaryti sandorius dėl ginčo žemės sklypo, kuomet jam bus atkurtos nuosavybės teisės ir jis bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, jog nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas praras galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą, kadangi atsakovas neturi jokio vertingo kilnojamojo turto, o jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra atsakovo vienintelis gyvenamasis būstas. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog analogiškas ginčas išspręstas 2013-09-05 nutartimi. Šia nutartimi buvo išspręstas atsakovo atskirojo skundo pagrįstumo klausimas, o ne laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas. Nurodė, kad būtent uždraudimas atsakovui perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą yra susijęs su pareikštu reikalavimu, todėl toks areštas efektyviausiai užtikrintų pareikšto ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo institutu siekiama užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principus (CPK 17, 146 str.). Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo turi atsižvelgti į tai, jog pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, todėl jų taikymas turi būti proporcingas siekiamiems tikslams. Susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi atsižvelgti į ieškinio užtikrinimo priemonių pobūdį, taikymo pasekmes, tikslus, siekti optimalaus ieškovų ir atsakovų interesų suderinamumo, nesuteikti nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Kad visos šios sąlygos būtų tinkamai įgyvendintos, įstatymų leidėjas nustatė, jog apie tokį prašymą teismas privalo pranešti byloje dalyvaujantiems ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus (CPK 146 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teismas turi siekti, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtų sprendžiamas tik gavus visų suinteresuotų asmenų nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Spręsdamas klausimą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, teismas įvertina ne tik prašyme nurodytus argumentus, bet ir pareikštus prieštaravimus ir tik tada priima sprendimą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo. Tokios praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2008-04-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-437-253/2008; 2008-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-518-123/2008; 2010-06-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1056-622/2010). Tokia yra ir teismų praktika.
Šiuo atveju apylinkės teismas atsakovo visiškai neinformavo apie tai, kad bus sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl atsakovas neturėjo galimybės teismui pateikti savo argumentus (prieštaravimus). Be to, atsakovas nepateikė ir atsiliepimo į atskirąjį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą išnagrinėjo nepranešęs atsakovui, todėl darytina išvada, jog apylinkės teismas pažeidė procesines teisės normas ir tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog analogiškas ginčas išspręstas 2013-09-05 nutartimi. Nurodė, kad šia nutartimi buvo išspręstas atsakovo atskirojo skundo pagrįstumo klausimas, o ne laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas. Šis skundo argumentas yra pagrįstas. 2013-10-24 prašymu ieškovas prašė pakeisti 2013-06-26 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. panaikinti 2013-06-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą nutartyje nurodytam turtui, ir taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones – areštą 2013-10-24 prašyme nurodytoms turtinėms teisėms. Tuo tarpu 2013-09-05 pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovo atskirąjį skundą, panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-30 nutartį, kuria papildomai taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir paliktos galioti Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vadinasi, 2013-09-05 nutartimi nebuvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas. Todėl šis pirmosios instancijos teismo argumentas yra nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina dėl procesinių teisės normų pažeidimo ir klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl konstatuotina, jog pasisakyti dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra tikslinga.
Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovo T. P. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-28 nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p., 329 str. 1 d.).
Ieškovui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą (LR CPK 87 str. 1 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas,
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-28 nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovui T. P. 100 Lt (vieno šimto litų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą.