- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- 2S-1042-112/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01550-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- V. M.
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-1042-112/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. birželio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. P. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovui V. M. dėl sumokėtų pinigų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas ieškovo T. P. prašymu 2013-06-26 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkui V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,1698 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59,03 kv. m bendro ploto pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 94,00 kv. m užstatyto ploto pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovas 2014-04-03 teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir prašė pakeisti civilinėje byloje Nr. 2-69-299/2013 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ir taikyti areštą atsakovui V. M. priklausantiems žemės sklypams:
18,7780 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);9,2532 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);16, 0002 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini);0,5606 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);16.7215 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Prašymą grindė tuo, kad ginčas yra būtent dėl šių žemės sklypų ir jų neareštavus teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-04-04 nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad 2013-06-26 nutartimi areštuotas atsakovui V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis(duomenys neskelbtini) , t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas yra užtikrintas, tai pasisakyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-12 nutartyje, todėl pakartotinai nagrinėti analogiško reikalavimo nėra pagrindo, o naujų aplinkybių neatsirado. Be to, nurodė, kad ieškovo teiginys, jog prašomi areštuoti sklypai yra ginčo objektas, yra nepagrįstas, nes reikalavimas yra piniginis.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-04-04 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-06-26 nutartimi. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog teismas, neįsigilinęs į prašymo motyvus, neteisingai nustatė, kad šiuo metu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis jau yra užtikrintas ieškinys. Teigia, jog 2013-06-26 nutartimi areštuoto atsakovo turto vertė (gyvenamoji namų valda), nurodyta antstolio K. Košio areštuoto turto apraše, iš viso yra 7 870 Lt, o ieškinio reikalavimas – 75 000 Lt, todėl areštuoto turto nepakanka ieškinio reikalavimui užtikrinti. Mano, kad atsakovui įgijus kitą nekilnojamąjį turtą – prašomus areštuoti žemės sklypus, kurių bendra vertė yra 79 710 Lt, yra tikslinga laikinąsias apsaugos priemones pakeisti. Taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagal CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš fizinio asmens turto eiliškumą, iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, išieškoma paskutiniąja eile. Atsižvelgus į tai, mano, kad pirmiausia turi būti areštuotas kitas turtas, o ne gyvenamoji valda, taip būtų apsaugoti ir atsakovo interesai. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčas nėra dėl žemės sklypų, kuriuos prašo areštuoti. Teigia, kad būtent dėl šių sklypų ir yra kilęs ginčas, ir tai įrodo jų 2011-10-04 susitarimas dėl žemės sklypų pardavimo. Tik neįvykdžius šio susitarimo atsakovui atsirado pareiga grąžinti 25 000 Lt avansą bei sumokėti 50 000 Lt baudą. Be to, pažymėjo, jog atsakovas siekia kuo greičiau perleisti minimus žemės sklypus kitiems asmenims.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo institutu siekiama užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principus (CPK 17, 146 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi atsižvelgti į tai, jog pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, todėl jų taikymas turi būti proporcingas siekiamiems tikslams. Susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi atsižvelgti į ieškinio užtikrinimo priemonių pobūdį, taikymo pasekmes, tikslus, siekti optimalaus ieškovų ir atsakovų interesų suderinamumo, nesuteikti nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Kad visos šios sąlygos būtų tinkamai įgyvendintos, įstatymų leidėjas nustatė, jog apie tokį prašymą teismas privalo pranešti byloje dalyvaujantiems ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus (CPK 146 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-11-19 nutartimi, kuri Klaipėdos apygardos 2014-02-12 nutartimi palikta nepakeista, bei 2014-03-10 nutartimi, kurios ieškovas neskundė. Atsakovo buvo pareikalauta atsiliepimo į prieš tai pareikštus prašymus, todėl jo nuomonė apie laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą yra žinoma – atsakovas nesutinka su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu.
Ieškovas 2014-04-03 pateikė dar vieną prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. 2014-04-04 nutartimi prašymą atmetė. Apeliantas ginčija šią nutartį teigdamas, jog teismas neįvertino aplinkybės dėl areštuoto turto vertės ir reikalavimo dydžio neatitikimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ši ieškovo nuostata nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-12 nutartimi, kurioje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2013-06-26 nutartimi areštuoto turto vertės pakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti, jeigu bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas tiek materialinio teisinio (dėl skolos priteisimo), tiek procesinio teisinio (dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo) pobūdžio reikalavimams. Nors ieškovas skunde nurodė, jog 2013-06-26 nutartimi areštuoto turto vertė pagal antstolio aprašytą turtą yra tik 7 870 Lt, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė.
Dėl aplinkybės, kad negalės išsiieškoti skolos iš atsakovo gyvenamojo būsto, taip pat yra pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-12 nutartyje. Teismas pažymėjo, kad įstatymas iš esmės neriboja išieškotojo teisės nukreipti išieškojimą į skolininko būstą, kuriame skolininkas gyvena (LR CPK 663 str. 3 d.). Taigi aplinkybė, kad areštuotas turtas yra atsakovo gyvenamoji vieta, nesudaro pagrindo keisti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti kitą atsakovo turtą, šiuo atveju – žemės sklypus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog būtent žemės sklypai yra ginčo objektas. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas siekia susigrąžinti 2011-09-24 sutarties pagrindu sumokėtus 25 000 Lt bei dėl sutarties nevykdymo siekia prisiteisti iš atsakovo 50 000 Lt baudą. Šiuo atveju ieškovas teismo neprašo įpareigoti atsakovą įvykdyti šią sutartį ir jam perleisti žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra piniginis, t. y. iš atsakovo prašo priteisti sumokėtus pinigus bei nuostolius.
Taip pat pažymėtina, kad ieškovo nurodyta prašomų areštuoti žemės sklypų vertė yra didesnė nei pareikštas reikalavimas, todėl, taikant laikinąsias apsaugos priemones šiems sklypams, būtų neišlaikytas šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutartį palikti nepakeistą.