- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-518-777/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01550-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- V. M.
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-518-777/2015
2015 m. kovo 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Raimondos Andrulienės ir Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl sumokėtų pinigų grąžinimo ir netesybų priteisimo ir pagal atsakovo V. M. patikslintą priešieškinį ieškovui T. P. dėl preliminariosios sutarties negaliojimo ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2013-09-03 kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 25 000 Lt, sumokėtų pagal 2011-10-04 susitarimą, 50 000 Lt baudą kaip nuostolių atlyginimą, turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas 2013-09-30 nagrinėjamoje byloje pateikė priešieškinį, juo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo 5 000 Lt neturtinių nuostolių sumą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo reikalavimo priteisti baudas ir delspinigius senaties terminas prasidėjo įsiteisėjus Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-04-06 nutarčiai, kuria atmestas ieškovo skundas dėl Šilutės rajono apylinkės 2012-03-19 prokuratūros nutarimo, kuriuo paliktas galioti Šilutės rajono PK 2012-02-23 nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovo siekis raštais per antstolį sukurti teisinę situaciją, pakeičiančią senaties termino skaičiavimo pradžią, yra nepagrįstas. Ieškinys dėl baudų ir delspinigių priteisimo yra nepagrįstas, nes reiškiamas suėjus senaties terminams.
Šalies argumentai
Ieškovas 2013-10-21 nagrinėjamoje byloje pateikė patikslintą ieškinį, juo prašė iš atsakovo priteisti 25 000 Lt, sumokėtų pagal 2011-10-04 susitarimą, 50 000 Lt nuostolių atlyginimą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-09-24 tarp ieškovo ir atsakovo vyko derybos dėl būsimo žemės sklypo, kuriam bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Kauno apskrities 1998-12-01 išvadą Nr. 2 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pirkimo–pardavimo (toliau – žemės sklypas). Tą pačią dieną šalys susitarė, kad ieškovas pirks žemės sklypą už 25 000 Lt. Būsimos sutarties įvykdymui užtikrinti ieškovas atsakovui perdavė 500 Lt. Tai patvirtina atsakovo ranka surašyta rankpinigių sutartis. Be to, šia sutartimi atsakovas įsipareigojo tuo atveju, jeigu apsigalvos dėl žemės sklypo pardavimo, atlyginti ieškovui atsiradusius nuostolius. Plėtojant ikisutartinius santykius tarp šalių 2011-10-04 buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai bus atkurta bei Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, parduoti ieškovui žemės sklypą už 25 000 Lt, o ieškovas įsipareigojo žemės sklypą nupirkti iš atsakovo už 25 000 Lt. Šio susitarimo sudarymo metu atsakovas iš ieškovo grynaisiais pinigais gavo visą parduodamo žemės sklypo kainą – 25 000 Lt. Be to, susitarimo 3.1 punktu atsakovas iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo įsipareigojo žemės sklypo neparduoti ar kitaip neperleisti nuosavybės teisių į jį kitiems asmenims, nesudaryti jokių sąlyginių ar kitokių susitarimų dėl disponavimo turtu su trečiaisiais asmenimis, neišnuomoti, neperleisti neatlygintinai naudotis, neįkeisti ar kitaip neapsunkinti teisių į šį turtą, nepabloginti jo būklės. Susitarimo 5 p. atsakovas įsipareigojo ieškovui visiškai atsiskaičius pagal susitarimą išduoti ieškovui ar jo nurodytam asmeniui neatšaukiamą įgaliojimą su teise perįgalioti, atstovauti visose valstybės valdymo ir valdžios institucijose bei kitose įstaigose, įmonėse, bendrovėse ar organizacijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, tvarkyti visus su tuo susijusius reikalus, derinti matuojamo žemės sklypo planą, atlikti atkurtos nuosavybės teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ir kitose institucijose, gauti nuosavybės teisės dokumentus, vėliau parduoti žemės sklypą visą ar dalimis už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas, turint šį tikslą gauti Nekilnojamojo turto registro ir kitų institucijų pažymas, pažymėjimus ir kitus dokumentus, sudaryti ir pasirašyti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei perdavimo–priėmimo aktą, gauti pinigus už parduotą žemės sklypą, rašyti jo vardu prašymus, pareiškimus, sutikimus už jį pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. Vykdant susitarimo 5 punktą atsakovas 2011-10-04 pasirašė įgaliojimą, galiojantį iki 2016-10-04, kuriuo įgaliojo ieškovą atlikti susitarimo 5 punkte nurodytus veiksmus. Veikdamas nurodyto įgaliojimo pagrindu 2012-01-09 ieškovas dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės žemėtvarkos skyriuje vykusiame Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 8 eilės pretendentų žemės sklypų projektavimo susirinkime, kurio metu laisvos valstybinės žemės plote Nr. 54, 63, 64 bloke 3, 4 pasirinko žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 63,04 ha ploto. Aptarus žemės sklypo išdėstymą ir ribas, savo sutikimą dėl suprojektuoto žemės sklypo patvirtino parašu žiniaraštyje. 2012 m. sausio pabaigoje, nuvykęs į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės žemėtvarkos skyrių pasidomėti dėl tolesnių žemės sklypo projektavimo veiksmų, sužinojo, kad 2011-12-30 atsakovas panaikino ieškovui išduotą įgaliojimą ir tą pačią dieną sudarė naują įgaliojimą, kuriuo įgaliojo M. B. atlikti tuos pačius veiksmus, kuriuos buvo pavedęs atlikti ieškovui anksčiau aptartu įgaliojimu. Susitarimo 6.3 punktu atsakovas buvo įsipareigojęs neatšaukti ieškovui išduoto įgaliojimo. Tuo atveju, jeigu pardavėjas pažeis šio susitarimo 5-ame punkte numatytus įsipareigojimus, t. y. atšauks išduotą įgaliojimą, pirkėjas turi teisę susitarimą nutraukti, o pardavėjas turės sugrąžinti visus įmokėtus pinigus pagal šią sutartį, t. y. 25 000 Lt, ir turės sumokėti 50 000 Lt baudą kaip nuostolių atlyginimą. Atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Atšaukė ieškovui išduotą įgaliojimą, todėl privalo sugrąžinti visus 25 000 Lt, sumokėtus pagal susitarimą, ir sumokėti 50 000 Lt nuostolių atlyginimą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties taikymo yra nepagrįstas. Nurodė, kad ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti sutartines netesybas – 50 000 Lt ne kaip baudą, o kaip ieškovo patirtus minimalius nuostolius. Nurodė ir tai, kad toks atsakovo įsipareigojimas yra numatytas ir 2011-09-04 susitarimo 6.3 p. Tai, kad sutartinės netesybos yra nustatyti būsimi nuostoliai, taip pat tai, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atsakovas taip pat priešieškinyje pripažįsta, kad netesybų, įskaitomų į nuostolius, dydžio įrodinėti nereikia. Atsakovo veiksmuose yra visos būtinos civilinei atsakomybei taikyti sąlygos – neteisėti veiksmai (atsakovas atšaukė ieškovui išduotą įgaliojimą, o vėliau žemės sklypą pardavė kitiems asmenims), padaryta žala (sudarydamas su atsakovu susitarimą, ieškovas turėjo teisėtus lūkesčius vykdyti ūkinę veiklą ir įgyvendinti savo numatytą verslo planą, pagal kurį per artimiausius penkerius metus numatė gauti 353 491 Lt grynojo pelno; atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas prarado galimybę gauti minėtas pajamas, todėl susitarime numatyta suma – 50 000 Lt – yra minimalūs nuostoliai) ir atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinis ryšys (nuostoliai atsirado dėl to, kad atsakovas pažeidė 2011-10-04 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą susitarimą; tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovo neteisėto elgesio yra tiesioginis priežastinis ryšys), taip pat kaltė (skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama).
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-12-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Nurodė, kad neturi jokio pagrindo 2011-10-04 sudarytą susitarimą pripažinti negaliojančiu. Šis susitarimas iš esmės atitiko abiejų šalių tikslus bei norus. Konstatavo, kad ieškovas pagal sutartį atsakovui sumokėjo 25 000 Lt, dalį skolos atsakovas ieškovui grąžino, todėl iš atsakovo ieškovui pagal sutartį priteisė 10 000 Lt – negrąžintą sumos dalį. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad ieškovo piktavališkumas sudarant sutartį nenustatytas, todėl nėra pagrindo panaikinti šalių susitarimą ar jo dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo verslo planas auginti ginčo žemėje žilvičius sudarytas ne prieš pasirašant susitarimą, ar iš karto po susitarimo pasirašymo, vėliau. Todėl teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad ieškovo pateiktas verslo planas niekaip negali patvirtinti ieškovo patirtų nuostolių. Teismas sutiko ir su atsakovo nuomone, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai, todėl ieškovas privalo įrodyti savo nuostolius. Konstatavo, kad ieškovas nuostolių dydžio, nurodyto reikalavime, nenurodė, todėl tarp šalių susitarimo 6.3 p. šalys aptarė sutarties netesybų sąvoką. Šalių numatyta bauda laikytina netesybomis už nesudarytą pagrindinį susitarimą. Ieškovas į teismą kreipėsi 2013-06-25, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo tos dienos, kai jis įgijo teisę kreiptis į teismą (2012-04-12), ir esant atsakovo prašymui, netesyboms taikė ieškinio senatį. Ieškinio reikalavimo dalį dėl 50 000 Lt netesybų atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 50 000 Lt nuostolių atlyginimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – iš atsakovo ieškovui priteisti 50 000 Lt nuostolių atlyginimą. Prašė priteisti iš atsakovo ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje. Nurodė, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva pakeitė ieškinio dalyką. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pateikė patikslintą ieškinį dėl sumokėtų pinigų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 50 000 Lt nuostolių atlyginimą, o ne 50 000 Lt netesybų. Nurodė ir tai, kad atsakovas 2011-09-24 savo ranka surašė sutartį dėl 500 Lt rankpinigių gavimo ir šiame dokumente aiškiai išreiškė savo valią bei supratimą apie tarimąsi dėl nuostolių atlyginimo, t. y. įrašė, kad apsigalvojus pardavėjui atlyginami atsiradę nuostoliai. Nurodė, kad ši faktinė aplinkybė patvirtina, jog atsakovas žinojo apie pareigą sumokėti nuostolius, o ne netesybas. 2011-09-24 atsakovo ranka surašyto įsipareigojimo pagrindu buvo suformuluotas 2011-10-04 susitarimo 6.3 p., kuriame neabejotinai kalbama apie nuostolių atlyginimą. Nurodė ir tai, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktą verslo planą. Teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik data (2012 m. sausis), nurodyta ant verslo plano. Neįvertino, kad ant verslo plano nurodyta data yra verslo plano atspausdinimo data. Nurodė, kad tokio pobūdžio verslo planas rengiamas mažiausiai 6 mėnesius, analizuojant medžiagą ir ūkinės veiklos perspektyvas. Tik perkėlus duomenis apie žemės sklypus ir šių žemės sklypų planus į verslo planą, buvo galima galutinai užbaigti šį verslo planą, atliekant konkrečius apskaičiavimus pagal žemės sklypų plotus, ir jį atspausdinti. Teismas visiškai nesiaiškino verslo plano parengimo aplinkybių. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateiktas planas nepatvirtina jo nuostolių. Sudarydamas su atsakovu susitarimą, ieškovas turėjo teisėtų lūkesčių vykdyti ūkinę veiklą ir įgyvendinti savo numatytą verslo planą, pagal kurį per artimiausius penkerius metus numatė gauti 353 491 Lt grynojo pelno. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, prarado galimybę gauti minėtas pajamas. Todėl mano, kad susitarimo 6.3 punkte numatyti 50 000 Lt yra jo minimalūs nuostoliai. Nurodė, kad teismas neįvertino susitarimo 6.3 p. numatytos atsakovo pareigos atlyginimo prigimties. Atsakovo pareiga atlyginti nuostolius kyla ne dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, o dėl įgaliojimo atšaukimo – dėl ieškovo prarastos galimybės pasirinkti žilvičių auginimui tinkamus žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pareiga atlyginti nuostolius kyla ne iš vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, o iš susitarimo 5 punkte numatyto įsipareigojimo neatšaukti išduoto įgaliojimo nevykdymo, nuostolių atlyginimui netaikytinos iki sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Nurodė, kad dėl to, jo atsakovas atšaukė ieškovui išduotą įgaliojimą, ieškovas patyrė nuostolių, kurie jau buvo numatyti iš anksto. Susitarimo 6.3 p. yra numatytas 50 000 Lt minimalių nuostolių, kurių teismas nepagrįstai nepripažino ieškovo minimaliais nuostoliais, atlyginimas. Susitarimas buvo sudarytas abiejų šalių laisva valia. Atsakovas, suvokdamas sandorio nuostatų nesilaikymo pasekmes, įsipareigojo sutarties 5 p. nesilaikymo atveju atlyginti ieškovui iš anksto numatytus nuostolius. Nustatęs, kad atsakovas pažeidė susitarimą, teismas turėjo įpareigoti atsakovą vykdyti sutartį ir atlyginti sutartyje numatytus jo minimalius nuostolius. Nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas pardavė ginčo žemės sklypus už 16 kartų didesnę kainą. Mano, kad ši aplinkybė duoda pagrindą abejoti atsakovo sąžiningumu. Be to, tapęs milijonieriumi, atsakovas neturi pagrindo teigti, kad susitarimas dėl numatytų 50 000 Lt nuostolių jam yra labai nuostolingas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir ieškovui skirti 5 792 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesu, dalį baudos priteisiant atsakovui. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar preliminariosios sutarties 6 punkte ir jo papunkčiuose buvo įtvirtintos netesybos ar nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad preliminariosios sutarties 6 punkte ir jo papunkčiuose buvo įtvirtintos netesybos. Pirmosios instancijos teismas CPK 141 str. nepažeidė, ieškinio dalyko nepakeitė. Nurodė ir tai, kad vadovaujantis subjektyviuoju sutarties aiškinimo metodu, taip pat objektyviuoju (lingvistiniu – sintaksiniu), šalys preliminariosios sutarties 6 punktu susitarė dėl netesybų. Juolab kad ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti netesybas. Nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-04-06 nutartimi atmetė ieškovo skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Ši nutartis įsiteisėjo 2012-04-14. Todėl nuo 2012-04-14 vėliausiai skaičiuotinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimui dėl netesybų priteisimo. Ieškovas su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi 2013-06-25, t. y. praėjus daugiau nei 14 mėnesių nuo 2012-04-14. Nurodė, kad ieškovas turi įrodyti žalos dydį, t. y. tai, ką ieškovas prarado dėl nesudarytos pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovo prašomi priteisti nuostoliai yra hipotetiniai, o ne realiai patirti. Nurodė, kad ieškovo verslo planas buvo sukurtas po preliminariosios sutarties pasirašymo. Įgaliojimas panaikintas 2011-12-30. Verslo plano pirmame puslapyje nurodyta data – „2012 m. sausis“. Ūkininko pažymėjimo išdavimo data bei ūkio įregistravimo data – 2012 m. liepos 9 d. Todėl ieškovo verslo planas negali patvirtinti jo patirtų nuostolių. Juolab kad verslo plane yra nurodytos tik tikėtinos pajamos ir išlaidos. Ieškovas nėra patyręs jokių realių verslo plane nurodytų išlaidų. Nurodė, kad ieškovui tariama žala atsirado dėl jo paties neveiklumo. Nuo 2012 m. sausio–vasario ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas ieškovui žemės neparduos. Todėl ieškovas galėjo ieškotis kito žemės sklypo savo verslo planui įgyvendinti. Nurodė, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra atsakovo kaltės. Atsakovas preliminariąją sutartį sudarė ieškovui panaudojus psichologinį spaudimą bei manipuliavimą. Po preliminariosios sutarties sudarymo paaiškėjo, jog preliminariojoje sutartyje nurodyta kaina buvo pernelyg maža, ekonomiškai nenaudinga atsakovui. Su ieškovu buvo ne kartą bendrauta dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, tačiau ieškovas siekė priversti atsakovą sudaryti pagrindinę sutartį. Nurodė, kad pagal preliminariąją sutartį netesybos turėjo būti mokamos tuo atveju, jei būtų atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį. Šalys, pasirašydamos preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo įgijimo ateityje, turi vienintelį tikslą – sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. įsigyti, parduoti žemės sklypą. Įgaliojimas, išduotas preliminariosios sutarties pagrindu, yra tik „įrankis“, padedantis įvykdyti preliminariąją sutartį. Įgaliojimo paskirtis – atstovavimas atsakovui, pastarajam atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypą. Įgaliojimas nesuteikė ieškovui teisės vykdyti verslo plano žemės sklype. Todėl tarp verslo plane nurodytų tariamai negautų pajamų (tariamos žalos) ir įgaliojimo panaikinimo (tariamai neteisėti veiksmo) nėra jokio priežastinio ryšio. Byloje nėra duomenų, kad dėl įgaliojimo panaikinimo ieškovas būtų patyręs išlaidų. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė, jog tuo atveju, jei atsakovas atsisakys šiame susitarime aptartomis sąlygomis parduoti turtą, atsakovas turės sugrąžinti visus įmokėtus pinigus pagal sutartį, t. y. 25 000 Lt, ir turės sumokėti 50 000 Lt baudą kaip nuostolių atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
Tarp šalių 2011-09-24 buvo sudaryta sutartis, kuria atsakovas patvirtino, kad gavo 500 Lt rankpinigius, ir įsipareigojo ieškovui už 25 000 Lt parduoti visą žemės sklypą, kuris bus atkurtas pagal valstybės išperkamą išvadą. Tęsiant šalių ikisitartinius santykius tarp šalių 2011-10-04 buvo sudarytas ir susitarimas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai bus atkurta bei Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, parduoti ieškovui žemės sklypą už 25 000 Lt, o ieškovas įsipareigojo žemės sklypą nupirkti iš atsakovo už 25 000 Lt. Šio susitarimo sudarymo metu atsakovas iš ieškovo grynaisiais pinigais gavo visą parduodamo žemės sklypo kainą – 25 000 Lt.
Tiek 2011-09-24 sutartimi, tiek 2011-10-04 susitarimu šalys ateityje minėtose susitarimuose nustatytomis sąlygomis įsipareigojo sudaryti kitą, pagrindinę, sutartį. Todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tarp šalių buvo sudaryti preliminarūs susitarimai dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo (CK 6.165 str. 1 d.). Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo pradiniame bei patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių buvo vystomi ikisutartiniai santykiai.
Apeliantas skunde nurodė, kad teismas neįvertino susitarimo 6.3 p. numatytos atsakovo pareigos atlyginimo prigimties. Atsakovo pareiga atlyginti nuostolius kyla ne dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, o dėl įgaliojimo atšaukimo – dėl ieškovo prarastos galimybės pasirinkti žilvičių auginimui tinkamus žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pareiga atlyginti nuostolius kyla ne iš vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, o iš susitarimo 5 punkte numatyto įsipareigojimo neatšaukti išduoto įgaliojimo nevykdymo, nuostolių atlyginimui netaikytinos ikisutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Nurodė, kad dėl to, jo atsakovas atšaukė ieškovui išduotą įgaliojimą, ieškovas patyrė nuostolių, kurie jau buvo numatyti iš anksto. Su šiais skundo argumentais sutikti negalima. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad šalys, pasirašydamos preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo įgijimo ateityje, turi vienintelį tikslą – sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. įsigyti, parduoti žemės sklypą. Įgaliojimas, išduotas preliminariosios sutarties pagrindu, yra tik „įrankis“, padedantis įvykdyti preliminariąją sutartį. Įgaliojimo paskirtis – atstovavimas atsakovui, pastarajam atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypą. Įgaliojimas nesuteikė ieškovui teisės vykdyti verslo plano žemės sklype. Todėl tarp verslo plane nurodytų tariamai negautų pajamų (tariamos žalos) ir įgaliojimo panaikinimo (tariamai neteisėti veiksmo) nėra jokio priežastinio ryšio. Byloje nėra duomenų, kad dėl įgaliojimo panaikinimo ieškovas būtų patyręs išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais sutinka. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas 2013-03-22, 2013-03-27, 2013-04-09, 2013-04-15, 2013-04-29 ir 2013-05-10 su raštais kreipėsi į atsakovą siekdamas, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar preliminariosios sutarties 6 punkte ir jo papunkčiuose buvo įtvirtintos netesybos ar nuostoliai. Įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, taip pat atsakovo pozicija, kad šalys preliminariosios sutarties 6 punkte ir jo papunkčiuose susitarė dėl netesybų. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro, atsižvelgdamas į šalių 2011-10-04 susitarimo 6 punkto ir jo papunkčių pažodinį sutarties teksto aiškinimą. Kadangi jame nustatyta, pardavėjas (atsakovas) turės sumokėti pirkėjui (ieškovui) 50 000 Lt baudą kaip nuostolių atlyginimą. Be to, 6 punkte ir jo papunkčiuose numatyta konkreti pinigų suma, kurią atsakovas turi sumokėti ieškovui, jeigu prievolė nebus įvykdyta arba bus netinkamai įvykdyta. Toks šalių susitarimas atitinka netesybų sąvoką, numatytą CK 6.71 str. 1 ir 2 d. Tuo tarpu žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (LR CK 6.249 str. 1 d.), kurių suma preliminariosios sutarties sudarymo metu įprastai yra nežinoma. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad 2011-10-04 susitarimo tekstas (jo redakcija) buvo pasiūlyta ieškovo, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos ieškovo nenaudai (LR CK 6.193 str. 4 d.). Be to, ieškovas pradiniu ieškiniu iš atsakovo prašė priteisti netesybas. Tik atsakovui paprašius taikyti ieškinio senatį, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį ir prašė priteisti nuostolius, tačiau ieškinio tiek pradinio, tiek ir patikslino pagrindas yra sutartiniai santykiai. Pažymėtina dar ir tai, kad 2013-04-15 rašte ieškovas nurodė, kad tuo atveju, jei dėl atsakovo kaltės bus sužlugdyti jo verslo planai, jis bus priverstas reikalauti iš atsakovo grąžinti visus jo įmokėtus pinigus pagal šią sutartį – 25 000 Lt, sumokėti susitarimo 6 punkte numatytą 50 000 Lt baudą bei atlyginti jo patirtus nuostolius. Šios aplinkybės taip pat leidžia konstatuoti, kad šalys preliminariosios sutarties 6 punkte ir jo papunkčiuose susitarė dėl netesybų.
LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, taip pat atsakovo pozicija, kad ieškovas praleido ieškinio senatį, todėl šių argumentų neatkartoja. Juolab kad ir ieškovas to neginčija. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas, nutrauktas ar praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad praleistas ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas (CK 1.129–1.131 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovui nepriteisė šalių 2011-10-04 susitarime sutartų netesybų – 50 000 Lt baudos, kadangi ieškinio senaties praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
Nagrinėjamu atveju apeliantas atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš šalių sutartinių santykių (CK 6.245 str. 3 d.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą ir delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). Todėl ieškovas turi teisę reikšti ir reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Tačiau ieškovas (nagrinėjamu atveju praleidęs ieškinio senatį reikalavimui dėl sutartyje nustatytų netesybų priteisimo) turi įrodyti, kad atsakovo veiksmuose yra visos būtinos civilinei atsakomybei taikyti sąlygos – neteisėti veiksmai, padaryta žala bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinis ryšys, kaltė. Esant nurodytoms aplinkybėms nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jis neprivalo įrodinėti nuostolių, nes sutartyje aptarta jų minimali suma.
Ieškovas pagrįstai nurodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. atšaukė ieškovui išduotą įgaliojimą, o vėliau žemės sklypą pardavė kitiems asmenims.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo 2011-10-04 sudarytą susitarimą pripažinti negaliojančiu, nes šis susitarimas iš esmės atitiko abiejų šalių tikslus bei norus. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad dėl įgaliojimo atšaukimo, pagrindinės sutarties nesudarymo nėra atsakovo kaltės.
Pažymėtina ir tai, kad pagrindiniai negautų pajamų priteisimo kriterijai, suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tai, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodyti; netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“, bylos Nr. 3K-3-391/2013; 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Danske Bank A/S v. UAB „Kaminera“, bylos Nr. 3K-3-418/2014). Tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų; nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012).
2011-10-04 susitarimo sudarymo metu atsakovui nuosavybės teisė į žemės sklypą nebuvo atkurta. Todėl perkelti duomenis apie žemės sklypus ir šių žemės sklypų planus į verslo planą 2011-10-04 susitarimo sudarymo metu nebuvo galimybės. Vadinasi, minėto susitarimo metu ieškovas neturėjo ir galimybės atlikti konkrečius apskaičiavimus pagal žemės sklypų plotus ir turėti teisėtus lūkesčius vykdyti ūkinę veiklą ir įgyvendinti savo numatytą verslo planą, pagal kurį per artimiausius penkerius metus numatė gauti konkrečią 353 491 Lt grynojo pelno sumą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas prarado galimybę gauti minėtas pajamas, kurios buvo numatytos gauti iš anksto.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo verslo planas nepatvirtina ieškovo patirtų nuostolių. Ieškovo paaiškinimai apie verslo plano parengimo aplinkybes nėra pakankami daryti priešingą išvadą, kadangi byloje nėra duomenų, jog ieškovas sudarydamas 2011-09-24 sutartį ir 2011-10-04 susitarimą būtų informavęs atsakovą apie planuojamą jo parduodame žemės sklype vystyti verslo projektą, taip pat planuojamą gauti grynąjį pelną. Be to, verslo plano pirmame puslapyje nurodyta data – „2012 m. sausis“. Ūkininko pažymėjimo išdavimo data bei ūkio įregistravimo data – 2012 m. liepos 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius informavo, kad V. M. tik 2013-11-07 buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybes teises į žemę, mišką pagal 1998-12-01 Kauno apskrities išvadą. Žemės tvarkymo byla perduota į VĮ Registrų centrą įregistruoti žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypas (sklypai) atsakovo vardu įregistruotas VĮ Registrų centre tik nuo 2014-02-07. Atsakovas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su trečiu asmeniu sudarė 2014-04-14. Tačiau verslo plane planuojamos ūkinės veiklos prognozuojami finansiniai rodikliai (kurie yra tikėtini) pateikiami nuo 2014 metų pradžios (2013 metai taip pat įtraukti, tačiau su nuliniais rodikliais).
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų neatitinka tikėtinumo, realumo, pagrįstumo kriterijų.
Byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalą (nuostolius), t. y. prarado galimybę gauti verslo plane nurodytas pajamas ar patyrė realias verslo plane nurodytas išlaidas.
Įvertinęs anksčiau apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų šalių apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų nepasisako, nes tai yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamoje byloje, – neturi įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jo apeliacinių skundų motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Oruva” ir Ko“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, po to jį patikslino, dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pateikė apeliacinį skundą, nėra pakankamas pagrindas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti. Ieškovas turėjo teisinį pagrindą teikti minėtus procesinius dokumentus dėl, jo nuomone, abejonių keliančių ginčo aplinkybių. Taigi ieškovas pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise teikti procesinius dokumentus ir tai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad jis veikė nesąžiningai. Taip pat šioje byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius, kad atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti LR CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 500 Lt žyminį mokestį. Apeliacinį skundą atmetus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo 500 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šios išlaidos viršija rekomendacijų dėl civilinėje bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl mažintinos iki 450 EUR (minėtų rekomendacijų 8.11 p.). Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinas 450 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo T. P. atsakovui V. M. priteisti 450 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.