Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-02 · Civilinė byla Nr. e2S-2343-912/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-02
Bylos Nr.
e2S-2343-912/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19579-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Ieškovas
R. U.
Atsakovas
Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2343-912/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19579-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.4; 3.1.14.8.9; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės R. U. ieškinį atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė neteisėtai paskyrė drausmines nuobaudas – šiurkščius darbo drausmės pažeidimus; 2) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo; 3) nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta be ieškovės kaltės – DK 57 straipsnio pagrindu; 4) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo, turtinę ir neturtinę žalą, įskaitant asmeninėmis lėšomis įsigytas darbui reikalingas darbo priemones ir jų taisymą; kompensacijas už kiekvienus darbo santykių metus, už privalomus įspėjimo laikotarpius ir kt. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas nustatė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2021 m. kovo 30 d. Ieškovė praleido terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo daugiau negu du mėnesius (DK 231 straipsnis).

3. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos termino praleidimo priežastys nepagrindžia, jog ji negalėjo apginti savo teisės. Ieškovė pateikė ieškinį per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė negalėjo pateikti ieškinio dėl jos sveikatos būklės. Tai, kad ieškovė registravosi pas gydytojus nepatvirtina ieškovės būsenos, dėl kurios ji nebūtų galėjusi kreiptis į teismą. Aplinkybė, kad šalyje COVID–19 pandemija, nepagrindžia, kaip ši pandemija suvaržė ieškovės teisę per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą. Ieškovė neįrodė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo įvykdyti sąlygos kreiptis į teismą per įstatyme nustatytą terminą. Dėl to teismas atsisakė atnaujinti procesinį terminą ieškiniui pareikšti.

III. Atskirojo skundo esmė

4. Atskiruoju skundu (ir jo papildymu) ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4.1. Teismas pažeidė DK 231 straipsnio 1, 2 dalis, nes klaidingai įvertino aplinkybių, dėl kurių ieškovė prašė atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, visumą. Teismas individuliai neįvertino aplinkybių, kurios nulėmė ieškovės sveikatos būklę, apribojo galimybę pateikti ieškinį. Nuolatinė registracija ir vykimas pas sveikatos specialistus, pažymos apie sutrikusią sveikatą, gydytojų konsiliumo išvada įrodo sudėtingą ieškovės psichologinę ir fiziologinę sveikatos būklę. Dėl asmeninių duomenų apsaugos ir konfidencialumo sveikatos įrašai, vartojamų vaistų receptai ir kiti su ieškovės sveikatos būkle susiję dokumentai nepateikti. Ieškovės sveikatos būklę galėtų patvirtinti gydantys sveikatos specialistai.

4.2. Ieškovė dirbo pas atsakovę daugiau negu devynerius metus. Pašlijus sveikatai, ieškovė kreipėsi į įvairius specialistus ir medicinos gydytojus, su kuriais sudėtinga susisiekti karantino metu.

4.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad antro karantino laikotarpiu COVID–19 sunkia forma susirgo ieškovės šeimos gydytoja. Dėl to ieškovei pasunkėjo galimybė patekti pas kitus medicinos specialistus. Ieškovės teigimu, jai suteikta psichologinė ir medicininė pagalba buvo nepakankama. Dėl to ji neturėjo jėgų ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme, galimybės kreiptis dėl teisinės pagalbos. Ieškinyje nurodyti priedai, patvirtinantys ieškovės sveikatos būklę, kuriuos ieškovė teikė darbo ginčų komisijai.

4.4. Teismas klaidingai nurodo, kad nustatytas 30 dienų terminas po darbo ginčų komisijos sprendimo kreiptis į teismą yra maksimalus. Šis terminas nėra naikinamasis, teismas gali jį atnaujinti.

4.5. Ginčijama nutartimi teismas apribojo ieškovei galimybę ginti savo interesus kitoje byloje, kurioje atsakovė pareiškė ieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-17156-1125/2021). Nurodytoje byloje teismas neskundžiama nutartimi paskyrė parengiamąjį posėdį, todėl ieškovė neturi galimybės pareikšti priešieškinio.

4.6. Teismas nesivadovavo aukštesnių instancijų praktika. Teismas neanalizavo visų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad aplinkybės, dėl kurių ieškovė prašė atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, nepriklausė nuo jos valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Spręsdamas, ar termino praleidimo priežastis svarbi, teismas turi atsižvelgti į tai, kad kiekvienam asmeniui būtų užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Byloje kilo ginčas, pagrįstai atsisakė teismas atnaujinti terminą ieškiniui paduoti ar ne.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

8. Darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises, gali kreiptis su prašymu į darbo ginčų komisiją, kuri išspręs kilutį ginčą dėl teisės. Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. (DK 231 straipsnio 2 dalis).

9. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimų duomenų matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

10. Procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje, ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui, išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą, t. y. pasibaigia subjektinė procesinė teisė. Terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

11. DK 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė atnaujinti ieškinio pareiškimo terminą, jei jo praleidimo priežastys svarbios. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir dėl jų yra pagrindas atnaujinti terminą, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, bet individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-701/2015; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017).

12. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad darbo ginčų komisija 2021 m. kovo 30 d. sprendimu atmetė ieškovės prašymą, nes ji praleido terminą. Įvertinęs pirmiau nurodytą teisinę reglamentaciją, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, galėjo pareikšti ieškinį teisme iki 2021 m. balandžio 30 d. (įskaitytinai). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, 2021 m. liepos 12 d. pateikė teismui ieškinį per EPP. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė praleido terminą ieškiniui pareikšti daugiau negu du mėnesius.

13. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, klaidingai įvertino aplinkybių visumą. Ieškovė teigia, kad praleido terminą dėl savo emocinės ir fiziologinės būklės. Ieškovė pateikė teismui informaciją apie 2020 m. spalio 6 d. – gruodžio 1 d. jai išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus; planuojamus vizitus pas gydytojus 2020 m. lapkričio 16 d., 2021 m. sausio 18 d., 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. birželio 29 d.; priminimų kopijas, kad ieškovė užregistruota pas gydytojus (neurologą, fizinės medicinos ir reabilitacijos, šeimos) konsultacijoms 2020 m. spalio 28 d., 2020 m. lapkričio 30 d., 2021 m. sausio 18 d., 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. kovo 9 d. Į bylą pateikta 2020 m. spalio 28 d. medicininio pažymėjimo kopija, kurioje suformuluota tokia mediko išvada: pagal sveikatos būklę rekomenduojamos akademinės atostogos 2020–2021 mokslo metais. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į gydymo įstaigą, kad gautų gydytojo neurologo, fizinės medicinos ir reabilitacijos, šeimos gydytojų konsultacijas. Pirmiau nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2021 m. kovo 30 d., todėl ieškovė turėjo pareikšti ieškinį teisme iki 2021 m. balandžio 30 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia, jog ieškovė dėl savo sveikatos būklės nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. negalėjo kreiptis į teismą, prašydama išspręsti darbo ginčą dėl teisės. Byloje nesant duomenų apie ieškovei diagnozuotus susirgimus, sveikatos būklę nurodytu laikotarpiu, taip pat iki ieškinio pateikimo teismui, aplinkybės, kad ji anksčiau lankėsi pas gydytojus, akademinių atostogų rekomendacija, nepripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas ieškiniui pareikšti.

14. Ieškovės nurodo, kad antro karantino laikotarpiu COVID–19 sunkia ligos forma susirgo ieškovės šeimos gydytoja M. C., todėl ieškovei pasunkėjo galimybė patekti pas kitus medicinos specialistus. Karantino laikotarpiu Vyriausybės nutarimais taikyti įvairūs ribojimai, dėl to asmenys patyrė nepatogumų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė buvo užregistruota konsultacijoms pas kitus šeimos gydytojus A. L., A. Z., todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl nepakankamos medikų pagalbos ar kitų nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių ji negalėjo ginčyti darbo ginčų komisijos sprendimo ir kreiptis į teismą per įstatyme nustatytą terminą.

15. Ieškovė teigia, kad ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas apribojo ieškovei galimybę ginti savo interesus kitoje byloje, kurioje atsakovė pareiškė ieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-17156-1125/2021). Ieškovė, kaip bylos šalis, turi teisę pateikti teismui įrodymus, dalyvauti juos tiriant, teikti paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, taip pat naudotis kitomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Dėl to šis ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį į tai, kad ji, manydama, kad negali savęs tinkamai atstovauti teisme, privalo pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl paliktina nepakeista, ieškovės atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti ieškovės R. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Venckus