- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- e2-815-1019/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09950-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė (pirm.)
- Ieškovas
- UAB "Ignitis"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublika
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui T. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Ignitis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė UAB ,,Ignitis“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 438,54 Eur skolą už elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad UAB „Ignitis“ tiekia elektros energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis, butas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas) nuosavybės teise priklausė V. J., kurį, V. J. (duomenys neskelbtini) mirus, (duomenys neskelbtini) paveldėjo Lietuvos Respublika. Šis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini). Atsakovę dėl šios skolos atstovauja Valstybės mokesčių inspekcija (toliau – VMI). Už namo bendrosioms reikmėms bendrovės patiektą ir Objektui namo administratoriaus per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 438,54 Eur skola. Prašomos priteisti iš atsakovės 438,54 Eur skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš ieškovės vartotojų duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)“ Ieškovė (duomenys neskelbtini) raštu kreipėsi į atsakovės atstovę VMI dėl skolos, susidariusios Objekte, apmokėjimo. Atsakovės atstovė skolos neginčijo, tačiau geranoriškai jos neapmokėjo. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, Objektą pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėmė (duomenys neskelbtini), tačiau palikimo priėmimo teisiniai padariniai, vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, jam kilo nuo palikimo atsiradimo dienos, tame tarpe ir pareiga tinkamai atsiskaityti už Objektui tiekiamą elektros energiją. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Nagrinėjamu atveju ieškovei yra neatsiskaityta už elektros energiją, tiektą Objektui, kuriame skola susidarė jau po buvusio Objekto savininko (palikėjo) mirties. Taigi, skolos susidarymo laikotarpiu Objekto savininke laikoma Lietuvos Respublika.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. VMI prie FM (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo elektros energijos tiekėją AB „Lesto“, kad kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai gyvena Ž. S., taigi ieškovė dar (duomenys neskelbtini) metais žinojo, kas yra elektros energijos vartotojas minėtame kambaryje. Tai, kad minėtame kambaryje gyveno Ž. S., pripažino ir Kauno miesto apylinkės teismas, (duomenys neskelbtini) sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisdamas iš jos skolą AB „(duomenys neskelbtini)“ už minėtam kambariui pateiktą šilumos energiją už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad skolos susidarymą pagrindžia išrašas iš paties ieškovės vartotojų duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)“, tačiau, atsakovės vertinimu, pateiktas „išrašas“ nėra pakankamas pagrindas skolos dydžiui pagrįsti. Visų pirma, pateiktame „išraše“ pateiktoje objekto ir tiekimo informacijoje yra nurodyta, kad elektros energija tiekiama tik nuo (duomenys neskelbtini), kai prašoma priteisti skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Antra, į prašomą priteisti sumą yra įtrauktos sumos, kurių „veiksmų atlikimo data“ yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. laikotarpiai, kai turto savininke nebuvo Lietuvos Respublika, kuri minėtą butą perleido (duomenys neskelbtini), ir kurie dar tik bus ateityje. Trečia, „išraše“ nėra nurodomi nei elektros skaitiklių parodymai, nei taikyti tarifai, todėl neįmanoma įvertinti, ar pateiktos sumos yra apskaičiuotos teisingai. Tokie netikslumai verčia abejoti viso „išrašo“ tikrumu, kaip ir pačio ieškinio pagrįstumu. Ieškinyje teigiama, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) raštu kreipėsi į VMI prie FM dėl skolos apmokėjimo, tačiau VMI prie FM tokio rašto nėra gavusi ir ieškovė prie ieškinio jo neprideda. Prie ieškinio yra pridėtas (duomenys neskelbtini) įspėjimas dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo, tačiau šiame įspėjime nėra nurodyta nei už kokio objekto elektros vartojimą, nei kokiu laikotarpiu susidarė tariama 689,18 Eur skola. Šio įspėjimo VMI prie FM taip pat nėra gavusi. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė tinkamai nevykdė pareigos atsiskaityti už elektros energiją, kadangi atsakovė pati niekada minėtu kambariu nesinaudojo, jokių sąskaitų už suvartotą elektros energiją negavo, taigi negalėjo žinoti apie galimą skolos susidarymą. Pažymi, kad VMI prie FM niekada neatsisakė sumokėti už elektros energiją, tačiau tą gali padaryti tik gavusi sąskaitas ir skolos susidarymą pagrindžiančius dokumentus, kurių ieškovė nei į bylą, nei tiesiogiai VMI prie FM nėra pateikusi net ir po to, kai VMI prie FM (duomenys neskelbtini) pati to paprašė. Ieškovė, atsakydama į VMI prie FM raštą pateikė tik tą patį „išrašą“, kuris yra ir byloje. VMI prie FM vertinimu, ieškovė nepagrindė skolos susidarymo fakto, ieškinyje nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, todėl ieškinys turėtų būti atmetamas.
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad iš ieškovės ir atsakovės konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų yra susiklostę elektros energijos tiekimo sutartiniai santykiai: ieškovas tiekia elektros energiją, o atsakovas, nors ir nėra buitinis elektros energijos vartotojas, tačiau jo elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų. Visam bendrabučiui įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas. Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo –pardavimo sutartinius santykius. Taigi, atsakovė, būdama elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis (abonentas), turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti. Objektas yra bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo patalpa - butas. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, (toliau - Taisyklės) 12 p. reglamentuota, kad: <...> bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo (-ų) nustatoma ant atvado prijungimo gnybtų namo įvadinėje elektros skirstomojoje (elektros apskaitos skirstomojoje) spintoje (skydelyje), jei sutartyje nenumatyta kitaip. Bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo atveju, visam namui yra įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos, tiekiamos namo bendroms reikmėms. Taisyklių 107 punktas ir 132.18. punktas reglamentuoja, kad daugiabučio gyvenamojo namo teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius, Sutartyje nustatytais terminais ir būdu, bet ne vėliau kaip iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos įskaitytinai, privalo pateikti operatoriui tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis, apskaičiuoti namui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją paskirstytas sumas, informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ 2004 m. kovo 9 d. sudarė sutartį su Namų administratoriumi UAB „Būsto administravimo agentūra“, kuria administratorius įsipareigojo vadovaujantis Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika, patvirtinta LR Ūkio ministro 2003-11-03 įsakymu Nr. 4-412, paskirstyti mokėtinas sumas už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją bei informuoti kiekvieną savininką ir (ar) nuomininką apie tiekėjui mokėtiną sumą ir perduoti šiuos duomenis ieškovei. Remiantis Metodika, ieškovė administratoriui pateikia sąskaitą už viso daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų suvartotą elektros energiją (pagal namo įvadinio skaitiklio parodymus). 10 proc. šios sumos išskirstoma visiems butams už elektros suvartojimą bendrojo naudojimo patalpose. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 132.17 punktą ir Metodikos 7. 2 punktą, tiek suvartota elektros energija bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose, tiek suvartota elektros energija bendrabučio patalpose (bute, kambaryje), kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, priskiriama prie suvartotos elektros energijos bendroms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, ieškovė Administratoriaus pateiktus bendrus duomenis apie suvartotą elektros energiją tiek bendrojo naudojimo patalpose, tiek suvartotą pačiose patalpose (objektuose) savo kompiuterinėje programoje pagrįstai priskiria prie bendroms reikmėms susidariusių skolų. Taigi, atsakovė privalo tinkamai atsiskaityti už visą Objekte suvartotą elektros energiją: tiek bute, tiek bendro naudojimo patalpose.
Atsiliepimas
Atsakovės pateiktame triplike nurodoma, kad ieškovė dublike teigia, kad iš jos paties ir atsakovės konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp bylos šalių buvo susiklostę elektros energijos tiekimo sutartiniai santykiai, tačiau atsakovė su tuo nesutinka, kadangi Lietuvos Respublika iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės nei naudoti, nei disponuoti kambariu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o liudijimą gavusi dar (duomenys neskelbtini) kreipėsi į elektros energijos tiekėją su prašymu nutraukti elektros energijos tiekimą, taigi elektros energijos sutartiniai santykiai tarp bylos šalių ginčui aktualiu laikotarpiu neegzistavo. Ieškovės (duomenys neskelbtini) įspėjime yra nurodyta, kad paskutinis mokėjimas už elektros energijos paslaugas buvo gautas (duomenys neskelbtini). Šio mokėjimo VMI prie FM neatliko, taigi už sunaudotą elektros energiją mokėjo kitas asmuo, tikėtina, kambaryje gyvenusi Ž. S. Būtent tarp Ž. S. ir ieškovės buvo susiklostę elektros energijos tiekimo teisiniai santykiai, nes ieškovo pateikiamą elektros energiją naudojo ir bent dalinai atsiskaitinėjo Ž. S. Ieškovės pateiktame „išraše“ kambario gyventojų atsiskaitymai už elektros energiją niekaip neatsispindi, nors pati ieškovė įspėjime nurodė, kad paskutinį mokėjimą gavo (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė savo atsiliepime, ieškovė nei į bylą, nei tiesiogiai VMI prie FM nėra pateikusi savo paties sukurtame „išraše“ nurodytų sumų teisingumą pagrindžiančių dokumentų, nors turi tokią pareigą pagal CPK 178 straipsnį.
2021-10-19 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinį pilnai palaiko. Papildomai paaiškino, kad kiekvieno mėnesio pabaigoje administratorius nurašo įvadinio elektros prietaiso apskaitos rodmenis, juos pateikia ieškovei. Ieškovė išrašo sąskaitą ir pagal tą išrašytą pinigų sumą, vadovaujantis metodika, yra paskaičiuojama kiekvienam patalpų savininkui mokėtina suma už suvartotą elektros energiją. Pačią metodiką ir kaip kas mėnesį yra paskaičiuojama, yra aprašyta ir pateikta dublike. Ieškovė tikėjosi, kad administratorius pateiks detalesnius duomenis, kaip jie paskaičiavo, tačiau jis pateikė tuos duomenis tiktai pamėnesiui. Ieškovės atstovė negalėjo atsakyti, ar, (duomenys neskelbtini) m. priėmus palikimą, VMI buvo informuota apie skolą. Namo administratorius teikia namo sąskaitas ir sąskaitose yra nurodyta, koks yra elektros energijos kiekis, suvartotas namo bendroms reikmėms ir kad šią sumą gyvenamųjų/negyvenamųjų patalpų savininkas turi sumokėti tiesiogiai elektros energijos tiekėjui. Kai VĮ „Turto bankas“, VMI persirašo paveldėtą nekilnojamąjį turtą savo vardu, tuomet kreipiasi į elektros energijos tiekėją ir prie jau jų turimų sutarčių su elektros energijos tiekėju yra pridedamas naujas objektas. Tuomet į bendrą sąskaitą įrašomas ir tas objektas. Kai susitvarkė duomenis Nekilnojamojo turto registre, tuomet skolų neliko, nes atsiskaitė, t. y. susitvarkė sutartį su tiekėju. Skola atsirado iki to momento, kol buvo sutvarkytas nekilnojamojo turto perrašymas. Elektros vartojimo naudojimo tiekimo taisyklės nurodo, kad rašytinė elektros naudojimo sutartis su nuomininku ar gyvenančiu patalpose ne patalpų savininku gali būti sudaryta tik turint patalpų savininko sutikimą. Tuo metu gyvenantis faktinis elektros vartotojas nesikreipė į UAB „Ignitis“, kad būtų sudaryta sutartis, ir VMI nedavė sutikimo tokiai sutarčiai sudaryti. (duomenys neskelbtini) atliktas paskutinio mokėjimo dydis teismui teiktuose dokumentuose nenurodytas, kiek konkrečiai tuomet buvo sumokėta, ieškovės atstovė negali atsakyti. Ieškinio reikalavimus grindžia prie ieškinio pridėtu išrašu bei administratoriaus pateiktais duomenimis. Išraše, pridėtame prie ieškinio, yra nesutapimas dėl datų, nes tai tiesiog vadybininkės padaryta klaida. Administratoriaus atsiųsto išrašo, žiniaraščio duomenys sutampa su ieškovės nurodytomis sumomis. Elektros tarifai yra viešai skelbiami.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas 2021-10-19 teismo posėdžio metu teigė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad ieškovė ieškinio neįrodė. Pateikti išrašai iš dalies prieštarauja vienas kitam. Jeigu nurodoma, kad data – apsirikimo klaida, tai turėjo būti ištaisyta, jei tai klaida. Tai patvirtina, kad pirminis išrašas yra niekinis dokumentas, tačiau juo ieškovė vadovaujasi. Dokumentai vienas kitam prieštarauja. Byloje nėra pateikta skaičiavimų, koks realiai tarifas buvo taikomas; kai vyko susirašinėjimas, net ir VMI prašant tokia informacija nebuvo teikiama. Kad pagrįsti konkrečią suma, negalima pamiršti nurodyti, koks visgi tarifas buvo taikomas. Tik tokiu atveju galima vertinti to apskaičiavimo bent minimalų teisingumą. Nesant nurodytų tarifų, tikrai negali būti pagrindas pripažinti ieškinį pagrįstu, todėl ieškinį prašo atmesti. Apie įsiskolinimą sužinojo (duomenys neskelbtini). Kai buvo paveldėjimas, parašė standartiškai visiems tiekėjams, kad paveldėta. Nuo buvusios gyventojos iškraustymo VMI mokėjo ir skolų nebuvo. Niekas nepareiškė pretenzijų (namo administratorius taip pat), kad VMI turėtų sumokėti už ankstesnį laikotarpį, kuris nurodytas ieškinyje. Tuo metu, kai savininku tampa valstybė, tuomet sąskaitas apmoka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad UAB „Ignitis“ tiekia elektros energiją namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Butas/patalpa – kambarys su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), nuosavybės teise priklausė V. J., kuri (duomenys neskelbtini). Butą (duomenys neskelbtini) paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Šis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini). Butas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausė iki (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, su V. J. rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į Butą nebuvo sudaryta.
Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už elektros energiją. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės kaip turto (Buto) paveldėtojos 438,54 Eur skolą už ieškovės bendrosioms reikmėms patiektą ir paskirstytą elektros energiją laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) ieškovės įspėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą mokėjimas už elektros energiją atliktas (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, rašytinė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis dėl elektros tiekimo Butui nebuvo sudaryta, todėl pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą tenka Buto savininkei – atsakovei. Atsakovė, nesutikdama su tokia pozicija, teigė, kad VMI (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo elektros energijos tiekėją AB „Lesto“, kad kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai gyvena Ž. S. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovės pateiktas „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)“ nėra pakankamas pagrindas skolos dydžiui pagrįsti.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis)). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 14 punktas). CK 5.2 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, jog negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Ši nuostata reiškia ne tai, kad valstybė privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybės, nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika, darytina išvada, kad atsakovė, priimdama mirusios V. J. palikimą, kartu perėmė ir jos pareigas, susijusias su į palikimo turto masę patekusiu Butu. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp V. J. ir ieškovės, vėliau – tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į Butą.
CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtinta, kad vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 58.5, 93, 97 punktai). Taisyklių 101 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nesant abiejų sutarties šalių pasirašytos sutarties, atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad Bute gyveno ir galimai už teikiamas elektros paslaugas pervedimus atliko Ž. S., apie kurią ieškovę informavo atsakovė, todėl ieškovė žinojo apie tiesioginį elektros vartotoją, nėra pakankama spręsti, kad su Ž. S. buvo sudaryta elektros pirkimo-pardavimo sutartis ir pareiga atsiskaityti už elektros energiją tenka jai. Atsakovė, grįsdama argumentus, kad Bute gyveno ir elektros energiją vartojo fizinis asmuo, remiasi Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu už akių, kuriame nustatyta, kad Bute nuo (duomenys neskelbtini) gyveno Ž. S. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau teismas pažymi, kad šis sprendimas priimtas atliekant formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, buvo remiamasi vienos šalies pateiktais įrodymais, todėl tai savaime nereiškia, kad sprendime už akių nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais. Kita vertus, atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, išskyrus VMI (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame pati atsakovė nurodo, kad Bute neteisėtai gyvena Ž. S., kuriai nurodyta iki (duomenys neskelbtini) atlaisvinti patalpas, pagrindžiančių, kad Bute galimai gyveno Ž. S. ar kitas asmuo (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, iki kada, jei Bute gyveno Ž. S., ji ten gyveno.
Taigi nagrinėjamu atveju nesant rašytinės sutarties, argumentai dėl faktinio naudojimosi elektros energija, aplinkybės, susijusios su apmokėjimu iki skolos susidarymo pradžios ir pan., nepanaikina Buto savininko prievolės atsiskaityti už patiektą elektros energiją.
Ieškovė skolos dydį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) grindžia jos parengta Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita), taip pat namą administruojančios UAB „Būsto administravimo agentūra“ parengtu (duomenys neskelbtini) Laiptinių apšvietimas – apyvartos žiniaraščiu (toliau – ir Žiniaraštis) (DOK-(duomenys neskelbtini)).
Taisyklių 107 ir 132.18 punktuose reglamentuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius, sutartyje nustatytais terminais ir būdu, bet ne vėliau kaip iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos įskaitytinai, privalo pateikti operatoriui tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis, apskaičiuoti namui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją paskirstytas sumas, informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją. Mokesčio už elektros energiją apskaičiavimo tvarka nustatyta Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikoje, patvirtintoje ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 (toliau – ir Metodika).
Civilinis procesas remiasi rungimosi principu, pagal kurį šalis, besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, turi procesinę pareigą šias faktines aplinkybes įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymų, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
Ieškovė nurodė, kad mokesčiai už Butui laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskirstytą elektros energiją buvo apskaičiuoti remiantis Taisyklių 132.17 punktu bei Metodikos 7.2 punktu, pagal kuriuos jeigu elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo daugiabučiam gyvenamajam namui (butams, kambariams, kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai (Taisyklių 132.17 p.); gyventojai, kurie nedeklaruoja elektros apskaitos prietaiso rodmenų savo bute arba tokio elektros apskaitos prietaiso neturi, moka proporcingai pagal buto/patalpų plotą paskirstytą suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo patalpose bei už savo reikmėms suvartotą elektros energiją (Metodikos 7.2 p.).
Pažymėtina, kad apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Ar įrodymai, kaip informacija, yra tikslūs ir detalūs, sprendžiama pagal turinį. Rašytinio įrodymo turinys gali būti objektyviai nulemtas to, kuriam tikslui tam tikri dokumentai, kurie civiliniame procese naudojami kaip įrodymo priemonės, yra rengiami. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Netiesioginiai įrodymai turi silpnesnę įrodomąją vertę. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).
Nagrinėjamoje byloje iš Priskaitytų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) matyti, kad už bendrąsias reikmes laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priskaičiuota 438,54 Eur suma, du laikotarpiai –(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepatenka į skolos susidarymo laikotarpį, tačiau įtraukti į Ataskaitą. Ieškovės parengtoje Priskaitymų ir mokėjimų ataskaitoje nėra nurodyti jokie kiti duomenys, išskyrus priskaičiavimų už bendrąsias reikmes atlikimo laikas ir priskaičiuotos sumos, t. y. Ataskaitoje, kaip paprastai tokio pobūdžio dokumentuose, nėra nurodyti duomenys, kiek elektros energijos buvo suvartota atitinkamu laikotarpiu, koks taikytas tarifas, atlikti mokėjimai, koks skolos dydis ir kt. Pažymėtina, kad ieškovės atsakovei (duomenys neskelbtini) pateiktame įspėjime dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad skola už elektros energiją yra 689,18 Eur, o paskutinis mokėjimas atliktas (duomenys neskelbtini), nenurodant mokėjimo dydžio. Tačiau Priskaitymų ir mokėjimų ataskaitoje įspėjime minimas mokėjimas neatsispindi. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad mokėjimas buvo užskaitytas už anksčiau esančią skolą. Tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo už įsiskolinimus VMI įspėta (duomenys neskelbtini), nors, viešųjų registrų duomenimis, Butas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai nepriklauso nuo (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini)), ieškinys atsakovei pareikštas 2020-04-06. Bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė ieškovei teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius skolos dydį (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė papildomai pateikė namo administratoriaus parengtą (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Laiptinių apšvietimas – apyvartos žiniaraštį (DOK-(duomenys neskelbtini)). Lyginant Ataskaitos ir Žiniaraščio duomenis nustatyta, kad priskaičiuoti dydžiai sutampa, tačiau skiriasi datos, pvz., Ataskaitoje priskaičiuota suma 21,81 Eur (duomenys neskelbtini), o Žiniaraštyje analogiško dydžio sumos 75,31 Lt (21,81 Eur) data – (duomenys neskelbtini). Ataskaitoje priskaičiuota 438,54 Eur suma laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sutampa su Žiniaraštyje nurodytu kitu laikotarpiu – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų įrodymų neaišku, kuo grindžiamas skolos susidarymo laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini). Be to, iš Žiniaraščio matyti, kad likutis laikotarpio, už kurį ieškovė skaičiuoja skolą, pradžiai buvo 3511,80 Lt (1017,09 Eur), likutis pabaigai ((duomenys neskelbtini)) – 5025,99 Lt (1455,63 Eur).
Pažymėtina tai, kad esant tarp šalių ginčui dėl skolos paskaičiavimo teisėtumo bei pagrįstumo, ieškovei tenka pareiga įrodyti paskaičiuotos skolos pagrįstumą, t. y. kokiu teisiniu pagrindu buvo paskaičiuota ginčijama skola, kaip ji buvo skaičiuojama, kokiomis proporcijomis, kokiais norminiais aktais vadovaujantis ir kt. Teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės nurodytu skolos paskaičiavimo pagrįstumu, kadangi ieškovės pateikti įrodymai, kuriais remiantis ieškovė atsakovei paskaičiavo susidariusį įsiskolinimą už elektros energiją, yra netikslūs, nedetalūs, todėl negali būti pripažinti pakankamais, t. y. darytina išvada, kad ieškovės paskaičiuota skola yra neįrodyta bei nepagrįsta ir teismas šiuo atveju neturi pareigos perskaičiuoti ieškovo nepagrįstai paskaičiuotos skolos, kadangi šios kategorijos bylose šalys yra lygios ir pačios įrodinėja tiek ieškinio, tiek atsikirtimų argumentus, be to, teismas šios kategorijos bylose neturi iniciatyvos teisės už šalis rinkti įrodymus (CPK 176-179 straipsniai). Teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju išvadai, jog ieškovė skolą atsakovei apskaičiavo pagrįstai ir teisėtai, padaryti šioje civilinėje byloje duomenų nėra ir šalys tokių duomenų į šią civilinę bylą nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 438,54 Eur skolą už patiektą elektros energiją laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirtymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.