- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-419-432/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09950-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas (pirm.)
- Ieškovas
- UAB "Ignitis"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Ignitis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ignitis“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisit jam iš atsakovės skolą už elektros energiją – 438,54 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tiekia elektros energiją į butą (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamus duomenimis, butas Nr. 30 (toliau – objektas) nuosavybės teise priklausė V. J., kurį, V. J. (duomenys neskelbtini) mirus (duomenys neskelbtini) paveldėjo Lietuvos Respublika. Šis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2012-02-15. Atsakovei dėl šios skolos atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Už namo bendrosioms reikmėms bendrovės patiektą ir objektui namo administratoriaus per laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2012-03-20 priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 438,54 Eur skola. Teigė, jog ieškovui yra neatsiskaityta už elektros energiją, tiektą objektui, kuriame skola susidarė jau po buvusio objekto savininko (palikėjo) mirties. Taigi, skolos susidarymo laikotarpiu objekto savininke laikoma Lietuvos Respublika.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad VMI 2012-02-09 raštu Nr. (28.4-08-4)-RNA-6036 informavo elektros energijos tiekėją AB „Lesto“, kad kambaryje(duomenys neskelbtini), neteisėtai gyvena Ž. S., taigi ieškovas dar 2012 metais žinojo, kas yra elektros energijos vartotojas minėtame kambaryje. Tai, kad minėtame kambaryje gyveno Ž. S., pripažino ir Kauno miesto apylinkės teismas, 2012-06-20 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-7765-192/2012 priteisdamas iš jos skolą AB „Kauno energija“ už minėtam kambariui pateiktą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2005-03-17 iki 2012-03-01. Ieškovas nurodė, jog skolos susidarymą pagrindžia išrašas iš ieškovo vartotojų duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2010-03-01 iki 2020-03-01“, tačiau, atsakovo vertinimu, pateiktas „išrašas“ nėra pakankamas pagrindas skolos dydžiui pagrįsti: objekto ir tiekimo informacijoje yra nurodyta, kad elektros energija tiekiama tik nuo 2012-02-01, kai prašoma priteisti skolą už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2012-03-20; į prašomą priteisti sumą yra įtrauktos sumos, kurių „veiksmų atlikimo data“ yra 2020-09-22 ir 2020-10-26, t. y. laikotarpiai, kai turto savininke nebuvo Lietuvos Respublika, kuri minėtą butą perleido 2014-03-28, ir kurie dar tik bus ateityje; „išraše“ nėra nurodomi nei elektros skaitiklių rodmenys, nei taikyti tarifai, todėl neįmanoma įvertinti, ar pateiktos sumos yra apskaičiuotos teisingai. Tokie netikslumai verčia abejoti viso „išrašo“ tikrumu, ir ieškinio pagrįstumu. Ieškinyje teigiama, kad ieškovas 2020-02-15 raštu kreipėsi į VMI dėl skolos apmokėjimo, tačiau VMI tokio rašto nėra gavusi ir ieškovas prie ieškinio jo neprideda. Prie ieškinio yra pridėtas 2020-03-09 įspėjimas dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo, tačiau šiame įspėjime nėra nurodyta nei už kokio objekto elektros vartojimą, nei kokiu laikotarpiu susidarė 689,18 Eur skola. Šio įspėjimo VMI taip pat nėra gavusi.
4. Atsakovė nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovė tinkamai nevykdė pareigos atsiskaityti už elektros energiją, kadangi atsakovė pati niekada minėtu kambariu nesinaudojo, sąskaitų už suvartotą elektros energiją negavo, taigi negalėjo žinoti apie galimą skolos susidarymą. Pažymėjo, kad VMI neatsisakė sumokėti už elektros energiją, tačiau tą gali padaryti, tik gavusi sąskaitas ir skolos susidarymą pagrindžiančius dokumentus, kurių ieškovas nėra pateikęs net ir po to, kai VMI 2020-04-29 pati to paprašė. Ieškovas, atsakydamas į VMI raštą, pateikė tik tą patį „išrašą“, kuris yra ir byloje. VMI vertinimu, ieškovas nepagrindė skolos susidarymo fakto ir ieškinyje nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
Šalies argumentai
5. Ieškovas pateiktame dublike nurodė, kad iš ieškovo ir atsakovės konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad yra susiklostę elektros energijos tiekimo sutartiniai santykiai: ieškovas tiekia elektros energiją, o atsakovė, nors ir nėra buitinis elektros energijos vartotojas, tačiau jos elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų. Visam bendrabučiui įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas.
Atsiliepimas
6. Atsakovės pateiktame triplike nurodoma, kad Lietuvos Respublika iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo 2012-01-26 neturėjo teisės nei naudoti, nei disponuoti kambariu (unikalus Nr. 1996-1026-7019:0023), o liudijimą gavusi 2012-02-09, kreipėsi į elektros energijos tiekėją, prašydama nutraukti elektros energijos tiekimą, taigi bylos šalių elektros energijos sutartiniai teisiniai santykiai ginčui aktualiu laikotarpiu neegzistavo. Ieškovo 2020-03-09 įspėjime yra nurodyta, kad paskutinis mokėjimas už patiektą elektros energiją buvo gautas 2011-12-27. Šio mokėjimo VMI neatliko, taigi už sunaudotą elektros energiją mokėjo kitas asmuo, tikėtina, kambaryje gyvenusi Ž. S.. Ieškovo tiekiamą elektros energiją vartojo ir bent dalinai atsiskaitinėjo Ž. S.. Ieškovo pateiktame „išraše“ kambario gyventojų atsiskaitymai už elektros energiją neatsispindi, nors pats ieškovas įspėjime nurodė, kad paskutinį mokėjimą gavo 2011-12-27. Ieškovas nėra pateikęs savo paties sukurtame „išraše“ nurodytų sumų teisingumą pagrindžiančių dokumentų, nors turi tokią pareigą pagal CPK 178 straipsnio nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-11-10 sprendimu ieškinį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, ginčas kilo dėl atsiskaitymo už elektros energiją. Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės, kaip turto (buto) paveldėtojos, 438,54 Eur skolą už ieškovo bendrosioms reikmėms patiektą ir paskirstytą elektros energiją laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2012-03-20. Kaip matyti iš 2020-03-09 ieškovo įspėjimo Nr. 52312-2020-5457, paskutinį kartą mokėjimas už elektros energiją atliktas 2011-12-27. Ieškovo teigimu, rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į butą nebuvo sudaryta, todėl pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą tenka buto savininkei – atsakovei. Atsakovė, nesutikdama su tokia pozicija, teigė, kad VMI 2012-02-09 raštu Nr. (28.4-08-4)-RNA-6036 informavo elektros energijos tiekėją AB „Lesto“, kad kambaryje (duomenys neskelbtini) neteisėtai gyvena Ž. S.. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovo pateikta „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2010-03-01 iki 2020-03-03“ nėra pakankamas pagrindas skolos dydžiui pagrįsti.
9. Sprendimą priėmęs teismas konstatavo, jog nesant rašytinės sutarties, argumentai dėl faktinio naudojimosi elektros energija, aplinkybės, susijusios su apmokėjimu iki skolos susidarymo pradžios ir pan., nepanaikina buto savininko prievolės atsiskaityti už patiektą elektros energiją.
10. Sprendime paaiškinta, kad ieškovas skolos dydį laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2012-03-20 grindžia jo parengta „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2010-03-01 iki 2020-03-03“ (toliau – ataskaita), taip pat namą administruojančios UAB „Būsto administravimo agentūra“ parengtu 2010 m. kovo mėn. – 2012 m. kovo mėn. laiptinių apšvietimo apyvartos žiniaraščiu (toliau – žiniaraštis) (DOK-194376). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš ataskaitos matyti, kad už elektros energiją, suvartotą bendrosioms reikmėms laikotarpiu nuo 2010-05-20 iki 2012-03-20 priskaičiuota 438,54 Eur suma, du laikotarpiai – 2020-09-22 ir 2020-10-26, nepatenka į skolos susidarymo laikotarpį, tačiau įtraukti į ataskaitą. Ieškovo parengtoje ataskaitoje nėra nurodyti kiti duomenys, išskyrus priskaičiavimų už elektros energiją, suvartotą bendrosioms reikmėms, atlikimo laikas ir priskaičiuotos sumos, t. y. ataskaitoje, kaip paprastai tokio pobūdžio dokumentuose, nėra nurodyti duomenys, kiek elektros energijos buvo suvartota atitinkamu laikotarpiu, koks taikytas tarifas, atlikti mokėjimai, koks skolos dydis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo atsakovei 2020-03-09 pateiktame įspėjime dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo Nr. 52312-202-5457 nurodyta, kad skola už elektros energiją yra 689,18 Eur, o paskutinis mokėjimas atliktas 2011-12-27, nenurodant mokėjimo dydžio. Ataskaitoje įspėjime minimas mokėjimas nenurodytas. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad mokėjimas buvo užskaitytas už anksčiau esančią skolą, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo už įsiskolinimus VMI įspėta 2020-03-09, nors, viešųjų registrų duomenimis, butas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai nepriklauso nuo 2014-03-28 (įrašas galioja nuo 2014-04-01), ieškinys atsakovui pareikštas 2020-04-06.
11. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius skolos dydį (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovas papildomai pateikė namo administratoriaus parengtą 2010 m. kovo mėn. – 2012 m. kovo mėn. Laiptinių apšvietimo apyvartos žiniaraštį (DOK-194376). Palyginęs ataskaitos ir žiniaraščio duomenis, sprendimą priėmęs teismas nustatė, kad priskaičiuoti dydžiai sutampa, tačiau skiriasi datos, pvz. ataskaitoje priskaičiuota suma 21,81 Eur 2010-05-20, o žiniaraštyje analogiško dydžio sumos 75,31 Lt (21,81 Eur) data – 2010-04. Ataskaitoje priskaičiuota 438,54 Eur suma laikotarpiu nuo 2010-05-20 iki 2012-03-20 sutampa su žiniaraštyje nurodytu kitu laikotarpiu – nuo 2010-04 iki 2012-02. Iš pateiktų įrodymų neaišku, kuo grindžiamas skolos susidarymo laikotarpis nuo 2010-05-01. Be to, iš žiniaraščio matyti, kad likutis laikotarpio, už kurį ieškovas skaičiuoja skolą, pradžioje buvo 3 511,80 Lt (1 017,09 Eur), likutis pabaigoje (2012-03)– 5 025,99 Lt (1 455,63 Eur).
12. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovo nurodytu skolos apskaičiavimo pagrįstumu, kadangi ieškovo pateikti įrodymai, kuriais remdamasis ieškovas apskaičiavo susidariusį įsiskolinimą už elektros energiją, yra netikslūs, nedetalūs, todėl negali būti pripažinti pakankamais. Ieškovo apskaičiuota skola yra neįrodyta bei nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo pareigos perskaičiuoti ieškovo nepagrįstai apskaičiuotos skolos, kadangi šios kategorijos bylose šalys yra lygios ir pačios įrodinėja tiek ieškinio, tiek atsikirtimų argumentus, be to, teismas šios kategorijos bylose neturi už šalis rinkti įrodymus (CPK 176 – 179 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išvadai, jog ieškovas skolą atsakovei apskaičiavo pagrįstai ir teisėtai padaryti šioje civilinėje byloje duomenų nėra (CPK 178, 185 straipsniai), dėl to atmetė ieškovo reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-10 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
14. Apeliantas nurodo, kad administratorius pareigą paskirstyti mokėtinas sumas už elektros energiją, suvartotą per ataskaitinį laikotarpį, atliko tinkamai. Pirmosios instancijos teismui kilus klausimų dėl administratoriaus apskaičiuotų sumų, jų tikslumo ar metodikos taikymo, privalėjo trečiuoju asmeniu įtraukti administratorių ir jam pateikti šiuos klausimus. Laikosi pozicijos, jog su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose yra tiksliai nurodyta, kokia suma ir už kokį laikotarpį yra priskaičiuota proporcingai buto plotui. Ieškovo pateikti duomenys sutampa su administratoriaus pateiktais skaičiavimais. Ieškovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovas tiekė elektros energiją į bendrabučio tipo daugiabutį namą. Įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus, nebuvo pateikta.
15. Skunde taip pat nurodyta, kad mokėtinas sumas už elektros energiją pagal teisės aktuose nustatytą metodiką yra įsipareigojąs paskirstyti administratorius ir administratorius yra atsakingas už teisingą suvartotos elektros energijos apskaičiavimą ir už šių duomenų pateikimą kiekvienam vartotojui bei tiekėjui ir (ar) operatoriui apie paskirstytas mokėtinas sumas. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, ieškovas regreso teise šią sumą sieks prisiteisti iš administratoriaus. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas turi įtakos į bylą neįtrauktų asmenų, t. y. administratoriaus, teisėms ir pareigoms, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, atkreipė apelianto dėmesį į pateiktų įrodymų trūkumus ir ragino apeliantą pateikti papildomus įrodymus, dėl ko net buvo atidedamas teismo posėdis, tačiau apeliantas pasirinko ieškinio pagrįstumą įrodinėti netiksliais, tarpusavyje prieštaraujančiais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai aprašė pateiktų įrodymų trūkumus, vienų pateiktų dokumentų prieštaravimus kitiems ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo atliktu įrodymų vertinimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
18. Ieškovas prašė priteisti 438,54 Eur skolą už bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2012-03-20. Šalių ginčas kilo dėl skolos už elektros energiją pagrįstumo.
19. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 12 punkte parašyta, kad bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo (-ų) nustatoma ant atvado prijungimo gnybtų namo įvadinėje elektros skirstomojoje (elektros apskaitos skirstomojoje) spintoje (skydelyje). Bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo atveju ((duomenys neskelbtini)), visam namui yra įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos, tiekiamos namo bendroms reikmėms. Taisyklių 107 ir 132.18.punktuose parašyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius, sutartyje nustatytais terminais ir būdu ne vėliau kaip iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos įskaitytinai, privalo pateikti operatoriui tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis, apskaičiuoti namui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją paskirstytas sumas, informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją.
20. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ 2004-03-09 sudarė sutartį su namų administratoriumi UAB „Būsto administravimo agentūra“, kuria administratorius įsipareigojo pagal Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-11-03 įsakymu Nr. 4-412 (toliau – metodika) paskirstyti mokėtinas sumas už elektros energiją, suvartotą per ataskaitinį laikotarpį bei informuoti kiekvieną savininką ir (ar) nuomininką apie tiekėjui mokėtiną sumą ir perduoti šiuos duomenis ieškovui. Įmokos kiekvienam objektui (namo butui/patalpai) už namo bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją yra apskaičiuojamos pagal daugiabučio gyvenamojo namo įvadinio elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis ir kiekvieno objekto plotą.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog iš Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2010-03-01 iki 2020-03-03 matyti, kad už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2010-05-20 iki 2012-03-20 priskaičiuota 438,54 Eur suma, du laikotarpiai – 2020-09-22 ir 2020-10-26, nepatenka į skolos susidarymo laikotarpį, tačiau įtraukti į ataskaitą. Ieškovo parengtoje Priskaitymų ir mokėjimų ataskaitoje nėra nurodyti kiti duomenys, išskyrus priskaičiavimų laiką ir priskaičiuotas sumas, t. y. ataskaitoje, kaip paprastai tokio pobūdžio dokumentuose, nėra nurodyti duomenys, kiek elektros energijos buvo suvartota atitinkamu laikotarpiu, koks taikytas tarifas, atlikti mokėjimai, koks skolos dydis. Pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad ieškovo atsakovui 2020-03-09 pateiktame įspėjime dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo Nr. 52312-202-5457 nurodyta, kad skola už elektros energiją yra 689,18 Eur, o paskutinis mokėjimas atliktas 2011-12-27, nenurodant mokėjimo dydžio. Tačiau įspėjime paminėtas mokėjimas į ataskaitą neįtrauktas. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad mokėjimas buvo užskaitytas už anksčiau esančią skolą. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų nepateikta (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ieškinyje, jo prieduose ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė reikalaujamos priteisti skolos (užmokesčio už elektros energiją, suvartotą bendroms reikmėms) dydį, tačiau šio dydžio neįrodė ir nepateikė medžiagos, kuri leistų patikrinti apskaičiuotos skolos dydį bei pagrįstumą. Tai reiškia, kad ieškovas neįvykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos.
22. Apeliantas skunde teigia, kad administratorius yra atsakingas už teisingą suvartotos elektros energijos apskaičiavimą ir informacijos apie paskirstytas mokėtinas sumas pateikimą kiekvienam vartotojui bei tiekėjui ir (ar) operatoriui. Ieškovas, kaip ir daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai, informaciją gauna iš administratoriaus.
23. Pažymėtina, kad skolos apmokėjimo už patiektą elektros energiją teisiniai santykiai sieja ieškovą UAB „Ignitis“ ir atsakovę VMI. Apelianto nurodytos aplinkybės, tai yra, kad UAB „Būsto administravimo agentūra“ yra atsakinga už teisingą suvartotos elektros energijos apskaičiavimą ir informacijos apie paskirstytas mokėtinas sumas pateikimą kiekvienam vartotojui bei tiekėjui ir (ar) operatoriui, neatleidžia ieškovo nuo įrodinėjimo pareigos. Ieškovas turi visus duomenis apie tai, kiek į pastatą (duomenys neskelbtini) yra patiekta elektros energijos ir kiek sunaudota elektros energijos bendroms reikmėms per skolos susidarymo laikotarpį. Apeliantas taip pat turi duomenis, kiek yra vartotojų pastate, ar jame yra liftas ir pan., todėl pats galėjo pateikti įrodymus ir pagrįsti, kad įmokų dydis yra paskirstytas teisingai.
24. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai parodo bendrus apmokėjimo už energiją skaičiavimo principus, tačiau jie nėra orientuoti į nurodytos skolos pagrindimą dėl buto (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad lentelėje, kuri pavadinta „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2010-03-01 iki 2020-03-03“ yra tik grafa „Bendrosios reikmės“ ir kitos grafos dėl mokėtinų sumų. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje nėra užfiksuoti elektros skaitiklių deklaruoti, apmokėti, bei patikrinimo metu nustatyti rodmenys, nenurodyti taikomi tarifai, nėra pateikta visa priskaičiuotų mokėjimų už elektros energiją, suvartotą bendrosioms reikmėms, suma ir nėra išskirta atsakovės butui tenkanti dalis bei nepridėtos buto (duomenys neskelbtini) savininkui išrašytos ir apmokėti pateiktos sąskaitos. Ieškovas iš paruošiamųjų dokumentų (atsiliepimo, tripliko) žinojo, kokios yra ieškinyje nurodytų aplinkybių įrodymų spragos, pirmosios instancijos teismas 2021-09-23 teismo posėdyje sudarė galimybę ieškovui pateikti papildomų įrodymų, bet ieškovas šia galimybe nepasinaudojo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prieštaringi įrodymai nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių.
25. Tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių trečiojo asmens skaičiavimų pagrįstumą, taip pat nepateikė tinkamų įrodymų, kuriais grindžia savo atsikirtimus, nepaneigia ieškovo pareigos įrodyti skolos faktą ir dydį (CPK 6.248 straipsnio 1 dalis). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pačios šalys turi rūpintis savo įrodymus pateikti laiku ir vertinti jų poreikį konkrečioje proceso stadijoje, o teismas, vertindamas įrodymus, turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 27 punktą).
26. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas pareigos, įtvirtintos CPK 178 straipsnyje neįvykdė, pagrįstai atmetė ieškinį.
27. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-10 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.