- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- 2S-1753-866/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01237-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- E. S., V. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovėms E. S., V. A. įmonei, AB „K2 LT“, MB „Kėdainių akmenukas“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, neteisėto asmens laidojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės E. S. ir laidojimo paslaugas teikiančių privačių juridinių asmenų V. A. įmonės, AB „K2 LT“, MB „Kėdainių akmenukas“ 2021 m. gegužės 28 d. sudarytos sutartys dėl A. B. palaikų laidojimo sudarytos neteisėtai ir jas panaikinti; 2) pripažinti, kad atsakovės E. S. ir laidojimo paslaugas teikiančios įmonės, 2024 m. gegužės 28 d. įvykdžiusios A. B. palaikų laidojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymus Nr. x-1404, patvirtintus 2007 m. gruodžio 20 d.; 3) išreikalauti iš MB ,,Akmenukas“ urną su sesers A. B. palaikais; 4) iš atsakovės E. S. priteisti ieškovei 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) iš atsakovės V. A. įmonės UAB ,,Aušrėja“ priteisti ieškovei 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat grąžinti 703,26 Eur pašalpą laidojimui, gautą iš Kėdainių miesto seniūnijos; 6) iš atsakovės AB „K2 LT“ priteisti ieškovei 6 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti; 7) priteisti teismo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi nutarė ieškovės A. D. ieškinio reikalavimus Nr. 1, 2, 4, 5, 6 atsakovėms E. S., V. A. įmonei, AB „K2 LT“, MB „Kėdainių akmenukas“ atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinus teisme; nustatyti ieškovei A. D. 10 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti: 1) aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą dėl jos skyrimo atsakinga už kapavietės priežiūrą ar leidimo perlaidoti A. B. palaikus be atsakingo už kolumbariumo nišą asmens sutikimo; 2) neturtinę žalą siejant taip pat ir su šiuo ieškinio reikalavimu, aiškiai suformuluoti civilinės atsakomybės sąlygas.
3. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinį su analogiškais reikalavimais teismas atsisakė priimti 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21984-1144/2023. Dėl minėtos nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą, tačiau Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Taip pat analogiškus ieškinio reikalavimus ieškovė reiškė civilinėje byloje Nr. 2-32218-1190/2024. Ieškinį atsisakyta priimti 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi, kuri Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi palikta nepakeista.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo pripažinti, kad 2021 m. gegužės 28 d. sudarytos sutartys dėl A. B. palaikų laidojimo sudarytos neteisėtai ir jas panaikinti. Teismas, atsižvelgdamas į sutarties uždarumo pricipo esmę, reikalavimus kylančius iš sutarties gali reikšti tik sutartį sudariusios šalys. Be to, net ir pripažinus sandorius negaliojančiais ir taikant restituciją, ieškovei tai jokių teisinių padarinių nesukeltų, todėl toks ieškovės reikalavimas panaikinti tarp atsakovių sudarytas sutartis negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas ir jis nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
5. Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimus dėl neturtinės žalos sieja su reikalavimais dėl sutarčių, sudarytų tarp atsakovių, nuginčijimo. Teismas nurodė, kad tokie ieškovės reikalavimai dėl minimų sutarčių nuginčijimo nenagrinėti teisme, nes yra išvestiniai reikalavimai (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas).
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės teisė kreiptis atitinkamus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo, jeigu ji turi tam tikrų duomenų apie aplinkybes, dėl kurių A. B. palaikų kremavimą atlikusi įmonė pažeidė žmogaus palaikų kremavimo tvarką ar neturėjo visų būtinų dokumentų, numatytų Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, tam, kad būtų galima atlikti žmogaus palaikų kremavimą, jai išaiškinta 2023 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-21984-1144/2023, nutartyje 2024 m. lapkričio 27 d. civilinėje byloje Nr. 2-32218-1190/2024 (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
7. Teismas ieškinio 1, 2, 4, 5, 6 reikalavimus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) A. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui. Atskirajame skunde nurodo, kad ieškinys atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus. Ieškovė į teismą kreipiasi ne pirmą kartą. Pirmą kartą ieškinys buvo pateiktas 2023 metais, tačiau nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Ieškovės manymu, panaikinus ieškinyje nurodytas sutartis atsirastų galimybė MB „Kėdainių akmenukas“ perduoti ieškovei urną su sesers palaikais. To ieškiniu ir siekiama. Vertindamas Žmogaus palaikų laidojimo įstatymus, teismas pasisako dėl palaikų kremavimo įmonės 9 ir 13 straipsnių pažeidimų, tuo išeidamas iš ieškinio ribų. Reikalavimas kreiptis į Aplinkos apsaugos pareigūnus prieštarauja protingumo principams. Ieškinyje nurodyti Žmogaus palaikų laidojimo įstatymų – 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 4 dalies pažeidimai, dėl kurių atsiranda teisė kreiptis į teismą reikalauti žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti penkis ieškinio reikalavimus kaip nenagrinėtinus civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pažymėtina, kad nutarties dalis, dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti MB ,,Akmenukas“ atiduoti jai urną su sesers A. B. palaikais, kurie randasi šiai įmonei priklausančiame kolumbariume, nėra šios bylos dalykas. Neskundžiama nutarties dalimi ieškovei nustatytas terminas nurodytoje dalyje ieškinio trūkumus pašalinti, todėl atskirojo skundo argumentai susiję su šia nutarties dalimi negali būti vertinami.
Dėl atskirojo skundo
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 46 punktas; 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020 31 punktas). Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė teisinį suinteresuotumą turintis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019 21 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020 30 punktas).
13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad ieškinį atsisakoma priimti nagrinėti, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismo pareiga ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023 60 punktas).
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).
15. Iš ieškinio priedų nustatyta, kad atsakovė E. S. iš atsakovės V. A. įmonės užsakė A. B. laidojimo paslaugas, iš atsakovės AB „K2 LT“ – A. B. palaikų kremavimo paslaugas, o su atsakove MB „Kėdainių akmenukas“ sudarė rašytinę kremuotų žmogaus palaikų urnose laikino saugojimo sutartį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė (apeliantė) nėra minėtų sutarčių šalis, tačiau prašo jas pripažinti negaliojančiomis.
16. Apeliantė atskiruoju skundu nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškinio reikalavimai (i) pripažinti, kad atsakovės E. S. ir laidojimo paslaugas teikiančių privačių juridinių asmenų V. A. įmonės, AB „K2 LT“, MB „Kėdainių akmenukas“ 2021 m. gegužės 28 d. sudarytos sutartys dėl A. B. palaikų laidojimo sudarytos neteisėtai ir jas panaikinti; (ii) pripažinti, kad atsakovės E. S. ir laidojimo paslaugas teikiančios įmonės, 2024 m. gegužės 28 d. įvykdžiusios A. B. palaikų laidojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymus Nr. x-1404, patvirtintus 2007 m. gruodžio 20 d, patenkinimas ir (ar) atmetimas nesukels jokių materialiųjų teisinių pasekmių, ir tokie reikalavimai negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
17. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad panaikinus sutartis atsirastų galimybė MB „Kėdainių akmenukas“ perduoti ieškovei urną su sesers palaikais, tačiau su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Apeliantė nėra ginčo sandorių šalis, šie sandoriai turi tiesioginę įtaką tik juos sudariusioms atsakovėms, todėl panaikinus nurodytas sutartis restitucija būtų galima tik dėl sutarties šalių. Apeliantė neturėtų pareigos ką nors grąžinti nė vienai iš atsakovių, taip pat neįgautų teisės nieko reikalauti (grąžinti pinigus, daiktus ir pan.). Ginčo sandorių pripažinimas negaliojančiais nesukurtų, nepanaikintų ir / ar nepakeistų ieškovės (apeliantės) teisių ar pareigų, todėl konstatuotina, kad ieškinį pateikė savarankiško teisinio intereso neturintis asmuo.
18. Tačiau iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė yra pareiškusi savarankišką ieškinio reikalavimą (išreikalauti iš MB ,,Akmenukas“ urną su sesers A. B. palaikais). Būtent šiuo reikalavimu būtų pasiektas ieškovės norimas rezultatas – urnos perdavimas ieškovei su jos sesers palaikais. Tačiau pirmosios instancijos neskundžiama nutarties dalimi nustatė, kad šis ieškinio reikalavimas pareikštas su trūkumais (ieškovė turi patikslinti, ar siekiama įgyti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusą; ar gauti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens E. S. sutikimą perlaidoti sesers palaikus). Taigi, būtent šiuo reikalavimu ieškovė galėtų pasiekti jos norimą rezultatą, jei tinkamai būtų suformuluotas ieškinio pagrindas pagal teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus. Kadangi ši nutarties dalis nėra šios apeliacijos objektas, teismas dėl šios dalies (ne)teisėtumo nepasisako.
19. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas pripažinti, kad atsakovės E. S. ir laidojimo paslaugas teikiančios įmonės, 2024 m. gegužės 28 d. įvykdžiusios A. B. palaikų laidojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymus Nr. x-1404, patvirtintus 2007 m. gruodžio 20 d., neatitinka nė vieno CK 1.138 straipsnyje įtvirtinto civilinių teisių gynimo būdo, dėl kurio būtų galima kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu. Šio reikalavimo tenkinimo atveju (teismo pripažinimas, kad buvo pažeistos nurodyto įstatymo nuostatos) ieškovei teisinių pasekmių nesukeltų. Argumentai, kad buvo pažeistos teisės aktų nuostatos galėtų būti nurodomi nebent ieškinio motyvuose kaip ieškinio pagrindas, bet ne kaip savarankiškas materialusis ieškinio reikalavimas.
20. Vertindamas pirmosios instancijos teismo atsisakymą priimti ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovių yra tiesiogiai kildinami iš ginčo sandorių, todėl atsisakius priimti ieškinio reikalavimus dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais, pagrįstai atsisakyta priimti ir išvestinius reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinio reikalavimus CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, ieškinio priėmimo klausimą skundžiamoje dalyje išsprendė teisingai ir pagrįstai nutartyje nurodytus ieškinio reikalavimus atsisakė priimti.
23. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliantės A. D. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės A. D. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.