Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei G. K. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovei kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovė 2017-10-13 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovei priklausančią gyvenamąją patalpą, esančią name (duomenys neskelbtini), bei užtikrinti įrodymus, esančius notaro T. P. V. žinioje: testamento paskelbimo protokolą, pranešimą dėl testamento paskelbimo, pareiškimą apie palikimo priėmimą, nuosavybės teisės liudijimą, P. R. (P. R.) įgaliojimą Nr. TPV-3411, prašymą VĮ Registrų centrui dėl paveldėtos nuosavybės įregistravimo, ieškovės santuokos bei gimimo liudijimus, J. M. (J. M.) mirties liudijimą bei visą paveldėjimo bylą Nr. 52/2016.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-16 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Iš nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog buvo netenkintas ir atsakovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad negali gauti prašomų užtikrinti įrodymų kitomis priemonėmis. Iš atsakovės 2017-11-02 teisme gauto atskirojo skundo matyti, kad atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nutartį dalyje dėl įrodymų išreikalavimo ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas privalo išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-03 nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2017-11-17 pašalinti 2017-11-02 paduoto atskirojo skundo trūkumus.Atsakovė 2017-11-10 atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-03 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad apylinkės teismas atsisakė padėti pasiruošti bylai, taip pat išreikalauti iš notaro T. P. V. dokumentus. Apylinkės teismas paskubomis rengė teismo posėdį. Kol neišreikalauta notarinė byla, atsakovė negali gintis bei pateikti priešieškinio. Atsakovė bylą veda be advokato, neturi teisinio išsilavinimo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-13 nutarties, 2018-01-23 nutartimi nurodė, kad apylinkės teismas turi išspręsti atsakovės 2017-11-10 atskirojo skundo priėmimo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą pašalinti 2017-11-10 atskirojo skundo trūkumus. Atsakovė nenurodė nei teisinių, nei faktinių argumentų, kurie pagrįstų skundžiamos nutarties neteisėtumą. Atskirasis skundas turi būti surašytas ir pasirašytas arba asmens turinčio aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba advokato.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra suprantamų argumentų. Neaišku kokius trūkumus reikia pašalinti. Atsakovė byloje dalyvauja be advokato. Netinkamai rengiamasi bylos nagrinėjimui. Neišreikalaudamas atsakovės prašomų įrodymų, teismas užkerta galimybę atsakovei gintis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties (El. b. l. 135), kuria nustatytas terminas 2017-11-10 atskirojo skundo trūkumams pašalinti (El. b. l. 130–131).Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą turi būti taikomos bendrosios apeliacinį procesą reguliuojančios normos, numatytos CPK 315 ir 316 straipsniuose. Pagal CPK 316 straipsnio 1 dalį, jeigu paduotas apeliacinis (atskirasis) skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Apylinkės teismas atsakovės 2017-11-10 atskirojo skundo neatitikimą CPK įtvirtintiems reikalavimams siejo su nenurodytu atskirojo skundo pagrindu, t. y. laikė, kad atskirojo skundo turinys neaiškus, nenurodyti nei teisiniai, nei faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamos nutarties nepagrįstumą. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog apeliaciniame (atskirajame) skunde be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas apeliacinio skundo pagrindas. Apeliacinio skundo pagrindas yra aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo dalies) neteisėtumas ir (arba) nepagrįstumas. Faktinis apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas suprantamas faktinių bylos aplinkybių, kurių apelianto manymu, be pagrindo neištyrė arba kurias neteisingai įvertino pirmosios instancijos teismas ir pan. Teisinis apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas suprantamas kaip pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų pasireiškiančių tuo, kad teismas netaikė įstatymo, kurį, apelianto nuomone, reikėjo taikyti, netinkamai išaiškino teisės normą ir pan., nurodymas. Tai reiškia, kad iš atskirojo skundo turinio turi būti aišku, kokia yra apelianto pozicija skundžiamoje nutartyje pasisakytais klausimais. Pastebėtina, jog atsakovė 2017-11-10 atskiruoju skundu skundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-03 nutartį, kurią atsakovei buvo nustatytas terminas pašalinti 2017-11-02 paduoto atskirojo skundo trūkumus. Apylinkės teismas 2017-11-03 nutartyje nurodė, kad atsakovės 2017-11-02 atskirasis skundas turi trūkumų: atskirasis skundas nepasirašytas advokato ar aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčio asmens (CPK 306 straipsnio 3 dalis), nesumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 straipsnio 2 dalis), atskirojo skundo turinys neaiškus, nėra nei faktinių, nei teisinių argumentų, pagrindžiančių skundžiamos nutarties neteisėtumą. Nesutiktina su apylinkės teismo motyvais, jog atsakovė 2017-11-10 atskirajame skunde nenurodė nei teisinių, nei faktinių argumentų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-03 nutartyje nurodytų trūkumų neteisėtumo. Iš 2017-11-10 atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovė nesutinka su tuo, kad apylinkės teismas neišreikalavo notarinės bylos, nepasirengė nagrinėti bylą iš esmės. Atsakovė pasirinko neginčyti nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o iš esmės ginčija nutarties motyvacinę dalį, kuria atmestas prašymas, susijęs su įrodinėjimo procesu. Tokia yra atsakovės teisė ir teismas negali šios valios koreguoti. Skundžiamoje nutartyje yra priimtas sprendimas dėl atsakovės prašymų, nors rezoliucinėje dalyje nepriimtas sprendimas, tačiau tai netrukdo atsakovei pareikšti nuomonę dėl įrodymų rinkimo.Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog apylinkės teismas laikosi pozicijos, kad atskirasis skundas turi būti surašytas ir pasirašytas arba asmens turinčio aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba advokato (CPK 306 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog atskiriesiems skundams paduoti ribojimai, numatyti CPK 306 straipsnio 3 dalyje, netaikomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1609-943/2017, nutarties 8–12 punktai). Nereikalaujama, jog atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria nustatyti trūkumai, surašytų ir pasirašytų tik advokatas, arba tik asmuo turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsakovė 2017-10-13 padavė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei užtikrinti įrodymus, esančius notaro T. P. V. žinioje (b. l. 29). Esminis skirtumas tarp įrodymų užtikrinimo (CPK 221–224 straipsniai) ir įrodymų išreikalavimo (CPK 199 straipsnis) yra tas, kad įrodymų užtikrinimas atliekamas tuomet, kai yra realus pagrindas baimintis, kad pateikti reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku. Įrodymų išreikalavimas gali būti atliekamas, kai įrodymų negali gauti asmuo prašantis juos išreikalauti ir dėl to objektyviai negali surašyti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-541/2009). Nors atsakovė prašė užtikrinti įrodymus vadovaujantis CPK 223 straipsniu, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovė savo esme pareiškė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo (CPK 199 straipsnis). Tokia išvada darytina dėl to, jog atsakovė vėlesniuose procesiniuose dokumentuose detalizavo (El. b. l. 55, 60, 65, 80, 135, 163), kad neturi notarinėje byloje Nr. 52/2016 esančių rašytinių įrodymų, todėl negali gintis bei pareikšti priešieškinio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nutartimi atsakovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo iš notaro buvo atmestas. CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-215-196/2016). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nutarties dalis dėl atsisakymo išreikalauti rašytinius įrodymus buvo neskundžiama. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-08 sprendimu ieškinį tenkino (El. b. l. 167–174). Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo nagrinėjimo rezultatas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties neteko teisinės prasmės. Atskiruoju skundu iš esmės siekiama vienintelio teisinio rezultato – 2017-11-02 atskirojo skundo dėl neskundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nutarties dalies priėmimo. Įstatymas numato, kad dėl neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Apeliantė argumentus dėl neišreikalautos notarinės bylos gali įtraukti į apeliacinį skundą. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad išnyko apeliacijos objektas ir todėl apeliacinis procesas dėl skundžiamos nutarties neteko prasmės. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo jau prasidėjus apeliaciniam procesui, todėl apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 7 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 315 straipsniu, 334–338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties.