Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei G. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškeldinti atsakovę G. K. iš ieškovei J. M. nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.2017 m. spalio 13 d. atsakovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė areštuoti ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei užtikrinti įrodymus iš notaro V.: testamento paskelbimo protokolą; pranešimą dėl testamento paskelbimo; pareiškimą apie palikimo priėmimą; nuosavybės teisės liudijimą; P. R. įgaliojimą Nr. TPV-3411; prašymą VĮ „Registrų centras“ dėl paveldėtos nuosavybės įregistravimo; J. M. santuokos bei gimimo liudijimus; J. M. mirties liudijimą bei visą paveldėjimo bylą Nr. 52/2016.2017 m. spalio 16 d. pateikė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo ir teismo liudijimo išdavimo, kuriuo prašė skubos tvarka, nepranešus apie tai atsakovei G. K., užtikrinant G. K. žinioje esančius įrodymus, pavesti ieškovės J. M. pasirinktam antstoliui patekti į (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): namo bendrojo naudojimo patalpas bei ieškovei J. M. priklausančias patalpas, kurios plane pažymėtos indeksais 1-12, 1-13, 1-14, 1-15 ir 1-16, bei vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti esamą padėtį, įskaitant patalpų vaizdą ir būklę, patalpose įrengtų skaitiklių parodymus.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas. Šioje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, jog kitomis priemonėmis negali gauti jos prašymuose nurodomų dokumentų. 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodė, kad teismas atsisakė padėti pasiruošti bylai, atsisakė padėti pasiruošti priešieškinio pateikimui, tenkinti atsakovės prašymus dėl įrodymų užtikrinimo ir daikto, ginčo buto arešto.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovės atskirajam skundui, kuris užregistruotas DOK-278273 nustatė trūkumus, t.y. pateikti atskirąjį skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus, nurodyti konkrečias Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-40943-433/2017 ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančias aplinkybes ir / ar įrodymus bei išdėstyti teisinius argumentus, kuriais apeliantė grindžia atskirąjį skundą; sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus. 2017 m. lapkričio 10 d. teisme gautas atsakovė atskirasis skundas-prašymas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsakovės G. K. atskirasis skundas, kuris teisme gautas 2017 m. lapkričio 2 d. ir užregistruotas DOK-278273, laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovei, nurodant, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą neištaisė atskirojo skundo trūkumų.Atsakovei G. K. pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi nustatė atsakovei G. K. terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t.y. pateikti duomenis apie atsakovės turimą aukštąjį teisinį išsilavinimą ar apie atsakovę atstovaujantį advokatą ar advokato padėjėją bei nurodyti konkrečią Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria ji skundžia atskiruoju skundu užregistruotu Nr. DOK-278273. Teismas nustatydamas atsakovei atskirojo skundo trūkumus, nurodė, jog pateiktas atskirasis skundas nėra aiškus. Iš pateikto atskirojo skundo turinio ir suformuluoto reikalavimo visiškai neaišku kokia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra skundžiama, nes niekur nėra nurodyta skundžiamos nutarties priėmimo data. Be to, teismas vadovavosi LR CPK 306 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog apeliacinį (atskirąjį) skundą surašo advokatas. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę jis pats. Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą, konstatavo, jog prie atskirojo skundo nepridėta jokių duomenų apie atsakovės aukštąjį teisinį išsilavinimą (jei ji toki turi) ar tai, kad apie atsakovę atstovaujantį advokatą ar advokato padėjėją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė G. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Konstituciniame teisme priimtas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas ištirti ar CPK 306 str. 3 d. pagal kurią apeliacinį skundą turi surašyti advokatas arba nurodytais atvejais asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, neprieštarauja Konstitucijos 30 str. 1 d., kurioje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą. Dėl to su skundžiama nutartimi nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei G. K. nustatyti skundo trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovei G. K. trūkumus nurodė, kad pateiktas atskirasis skundas (LITEKO sistemoje užregistruotas Nr. DOK-278273) yra neaiškus, jame nenurodyta kokia būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra skundžiama. Teismas taip pat priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi LR CPK 306 str. 3 d., kuri numato, jog apeliacinį skundą surašo advokatas, o jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Atsižvelgiant į šią įstatymo normą, nurodė, jog kadangi atskirąjį skundą atsakovė pasirašė pati, ji turi pateikti įrodymus, apie jos turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba pateikti atskirąjį skundą, pasirašytą advokato ar atstovo, nurodyto LR CPK 56 str. 4,5,6 ir 7 p. Apeliantė pateikusi skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina LR CPK 306 str. 3 d. bei kitas įstatymo nuostatas, kadangi Konstituciniame teisme yra sprendžiamas klausimas ar ši įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijos 30 str. 1 d., kurioje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751 pakeistos kai kurios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme norminės nuostatos. Šiuo įstatymu CPK 306 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad „Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo“. Minėtu įstatymu CPK papildytas 320 (1) straipsniu, kuris reglamentuoja atstovavimo apeliacinės instancijos teisme tvarką. Taigi, šiais pakeitimais nustatyta, kad tik advokatas gali surašyti apeliacinį skundą ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme, išskyrus minėtose kodekso normose nurodytas išimtis.CPK 338 straipsnyje įtvirtinta norma, nustatanti, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. Sprendžiant klausimą, ar minėtos naujai įsigaliojusios teisės normos taip pat mutatis mutandis taikomos ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui, būtina atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimus dėl asmens teisės kreiptis į teismą vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) nuostatomis. Pagal EŽTT praktiką teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes jo pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje valstybei suteikta galimybė pasirinkti taikytinas priemones šiame kontekste, pabrėžiant, kad yra svarbu tai, jog taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę. Taikomi apribojimai suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Golder v. United Kingdom, Nr. 4451/70, 1975 m. vasario 21 d. sprendimas).Bylose pagal atskiruosius skundus nagrinėjami procesiniai klausimai, kurie susiję išimtinai su bylos nagrinėjimo procesu pirmosios instancijos teisme (pvz., dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trūkumų šalinimo instituto, civilinės bylos sustabdymo ir kt.), todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė pirmosios instancijos teismui, sutinkančiam su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pačiam panaikinti skundžiamą nutartį (išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas dėl nutarties, priimtos CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais). Atsižvelgiant į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokių apeliacijos teisės apribojimų taikymas ir atskirųjų skundų padavimui nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, o tokių ribojimų taikymas, lyginant juos su siekiamais tikslais, neatitiktų proporcingumo kriterijaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447-330/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1609-943/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliantei, teikiant atskirąjį skundą, visiškai pakako, jog atskirąjį skundą pateikė ir pasirašė tik pati apeliantė, kadangi, kaip minėta, atskiriesiems skundams netaikoma visa apimtimi CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostata. Vertinant, ar atskirojo skundo trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, vertintina, koks yra atskirajame skunde nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 306 ir 311 straipsniuose, tikslas ir pobūdis, ar nenurodyti duomenys yra procesinį dokumentą paduodančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys ir pan. Pagal bendrąją taisyklę, esant tokiems neesminiams atskirojo skundo trūkumams (netikslumams), dėl kurių tolesnis procesas įmanomas, trūkumų šalinimo institutas netaikomas. Tik išimtiniais atvejais, kai šių duomenų nenurodymas atskirajame skunde, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, turi esminę reikšmę, atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto atskirojo skundo ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su atsakovės atskiruoju skundu, kuris teismų informacinėje sistemoje LITEKO užregistruotas Nr. DOK-278273, kuriam skundžiama nutartimi nustatyti trūkumai, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovei atskirojo skundo trūkumus dalyje dėl to, jog nors iš paties skundo turinio kaip ir yra aišku, jos atsakovė nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jos prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, tačiau dokumento rezoliucinėje dalyje, atsakovė nenurodo kokią konkrečiai Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį iš tikrųjų skundžia. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo sprendžia, jog šis trūkumas turi būti ištaisytas, tam, kad būtų užtikrintas proceso aiškumas ir tikslumas. Šis 2017 m. lapkričio 2 d. teisme gauto atskirojo skundo Nr. DOK-278273 trūkumas laikytinas esminiu, sudarančiu kliūtis tolesnei proceso eigai (CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 4 punktas, 5 punktas, 311 straipsnis), dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino LR CPK 306 str. 3 d., ko pasekoje nepagrįstai nustatė atsakovei G. K. atskirojo skundo trūkumus dalyje dėl procesinio dokumento pasirašymo, tačiau kitoje dalyje, t.y. kurioje nustatyti atskirojo skundo Nr. DOK-278273 formos ir turinio trūkumai, skundžiama nutartis, laikytina pagrįsta ir teisinga. Teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas pasibaigė, atsakovei G. K. nustatomas naujas terminas iki 2018 m. balandžio 20 d. atskirojo skundo Nr. DOK-278273 trūkumams pašalinti, t.y. pateikti procesinį dokumentą, atitinkanti įstatymo keliamus reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei G. K. terminą iki 2018 m. balandžio 20 d. atskirojo skundo Nr. DOK-278273 trūkumams pašalinti.