Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1212-433/2018 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei G. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.1. Iškeldinti atsakovę G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos;

3.2. Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 75 Eur žyminį mokestį, 72,60 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą bei 847 Eur išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti;

3.3. Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

4. Teismas nustatė, kad 21/100 dalis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą nuosavybės teise priklauso ieškovei J. M. Buvęs šios gyvenamojo namo dalies savininkas J. M. (ieškovės sutuoktinis) 2015 m. gruodžio 5 d. sudarė susitarimą su kitais gyvenamojo namo bendrasavininkais – G. J., R. D. ir T. S., pagal kurį J. M. asmeniniam naudojimui atiteko gyvenamojo namo patalpos, esančios I aukšte, plane pažymėtos indeksais 1-12 (21,10 m2), 1-13 (7,91 m2), 1-14 (1,94 m2), 1-15 (2,49 m2) ir 1-16 (13,12 m2); pastogė: ½ dalis patalpos 1-27 (bendras patalpos plotas – 35,06 m2), kita patalpos dalimi naudojasi ir valdo R. D. ir G. J. Patalpose, plane pažymėtos indeksais 1-12, 1-13, 1-14, 1-15 ir 1-16, gyvena atsakovė G. K. Po J. M. mirties šias patalpas (savininko palikto testamento pagrindu) paveldėjo ieškovė J. M. Ieškovė 2017 m. birželio 2 d. pareiškimu paprašė atsakovės iki 2017 m. liepos 2 d. išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios dalies gyvenamojo namo, sumokėti visus mokesčius už komunalines ir telekomunikacines paslaugas, perduoti tinkamas gyventi ir atitinkančias visus teisės aktų nustatytus reikalavimus patalpas bei jose esančią ieškovei nuosavybės teise priklausančius daiktus.

5. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso jai, ir kad laikotarpiu nuo 1976 iki 1985 metų su ginčo patalpų savininku J. M. (ieškovės J. M. buvusiu vyru) buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartį bendram tikslui – sukurti šeimą ir bendrą dalinę nuosavybę. Priešingai, 21/100 dalis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei J. M. Name esančiame bute Nr. 1A, asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą, nėra, o bute Nr. 2 gyvenamąją vietą yra deklaravę K. J., A. J., T. J., G. J. bei R. D.

6. Teismas nurodė, kad atsakovės nesutikimas su Vilniaus rajono 3-iąjo notaro biuro notaro išduotais dokumentais (paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. TPV-7341, 2012 m. rugsėjo 4 d. J. M. testamentu Nr. 156, J. M. nuosavybės teisės liudijimu) ir argumentai, kad ginčo patalpos priklauso jai, yra nepagrįsti, nes Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė yra teisėta 21/100 dalies gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), savininkė su visomis jai suteikiamomis teisėmis.

7. Teismas sprendė, kad ieškovės, kaip teisėtos savininkės, ginančios savo nuosavybę, reikalavimas iškeldinti atsakovę, kuri naudojasi jos nuosavybe be jokio teisinio pagrindo, yra pagrįstas bei teisėtas. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir iškeldinti atsakovę iš ieškovei priklausančių patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

8. Teismas atmetė ieškovės atstovo prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei už piktnaudžiavimą (prašymų dėl teisėjo nušalinimo ir kitų nepagrįstų prašymų), nurodydamas, kad asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, nenustačius tyčinio nesąžiningo elgesio, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., CK 4.95 str., 4.98 str., CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, iš kurių konkrečiai patalpų iškeldinama atsakovė, nors dar 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę tiksliai nurodyti patalpų, iš kurių prašoma iškeldinti atsakovę, indeksus.

9.2. Nutartis skirti 2017 m. gruodžio 8 d. parengiamąjį posėdį buvo priimta 2017 m. spalio 19 d., nors parengiamasis posėdis turėjo įvykti per 30 dienų nuo nutarties priėmimo. Dėl šios aplinkybės atsakovė negalėjo nuspėjamai, aiškiai, teisėtai ir laiku ruoštis gynybai.

9.3. Teismas procesinius dokumentus atsakovei siuntė savo nuožiūra. Teismas neatsiuntė 2017 m. spalio 16 d. teismo nutarties dėl atsisakymo tenkinti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir neinformavo, kad 2017 m. spalio 19 d. nutartimi netenkino ieškovės analogiško prašymo. Tik po atsakovės 2017 m. spalio 23 d. prašymo, teismas atsiuntė jai skirtus dokumentus. Byloje nėra jokių duomenų (registruotų pašto siuntų, duomenų apie atplėšiamųjų, grąžintinų vokų, lapų, pranešimų siuntimą ir gavimą) apie tai, kad teismas siuntė atsakovei procesinius dokumentus.

9.4. Teismas privalėjo padėti atsakovei surinkti prašomus įrodymus, pasiruošti priešieškiniui. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, kai to reikalauja viešasis interesas ir, nesiėmus šių priemonių, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju yra būtent tokia situacija, nes ieškiniu reikalaujama iškeldinti senyvo amžiaus atsakovę, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

9.5. Ginčo būstas įgytas kartu su buvusiu savininku J. M., esant partnerystės santykiuose, turint bendrą sūnų, anūką. Atsakovė nuolat prašė pirmosios instancijos teismą padėti išreikalauti įrodymus: iš notaro T. P. V. paveldėjimo bylą Nr. 52/2016, kurioje yra ieškovės vyro testamento paskelbimo protokolas, pranešimas dėl testamento paskelbimo, ieškovės J. M. pareiškimas apie palikimo priėmimą, jos nuosavybės teisės liudijimas, įgaliojimas sūnui, pačios J. M. prašymas dėl paveldėtos nuosavybės įregistravimo, santuokos bei gimimo, J. M. mirties liudijimai. Šių dokumentų išreikalavimas padėtų atsakovei pareikšti priešieškinį dėl ginčo patalpų įsigijimo jungtinės veiklos pagrindu.

9.6. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė proceso stadijų (nepranešęs atsakovei, iš parengiamojo posėdžio perėjo prie teisminio nagrinėjimo), nesiuntė atskirųjų skundų atsiliepimams pateikti, nagrinėjo ir išnagrinėjo bylą be elektroninės bylos. Byla buvo išsiųsta Vilniaus apygardos teismui, kuris atsakovės atskiruosius skundus buvo paskyręs nagrinėti 2018 m. balandžio 5 d.

9.7. Kiti bendraturčiai (G. J., R. D., kuriems priklauso patalpų dalys rūsys R-l (3,68 m2), R-2 (11,02 m2); I aukštas 1-1 (3,46 m2), 1-2 (22,54 m2), 1-3 (0,94 m2), 1-4 (5,19 m2), 1-5 (12,05 m2); 1-6 (11,14 m2 ), 1-7 (13,76 m2), 1-8 (1,66 m2), 1-9 (6,30 m2), 1-10 (1,82 m2), 1-11 (1,23 m2); pastogė 1-21 (4 m2), 1-22 (5,70 m2), 1-23 (2,82 m2), 1-24 (12,54 m2), 1-25 (15,56 m2); 1/2 dalis patalpos 1-27 (bendras patalpos plotas 35,06 m2); bendras plotas – 152,94 m2, G. J. 46/100 dalis, R. D. 5/100 dalis; T. S., kuriai priklauso ir tenka naudoti šias patalpos: I aukštas: 1-17 (12,42 m2), 1-18 (23,23 m2), 1-19 (5,38 m2), 1-20 (12,83 m2); pastogė 1-26 (29,51 m2); bendras plotas 83,37 m2 arba 28/100 dalis) 2015 m. gruodžio 5 d. sudarė susitarimą valdyti, disponuoti ir naudotis namo (duomenys neskelbtini), dalimis ir patalpomis, tačiau jie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą ir neišklausyti dėl ginčo dalyko. Tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 123 str., 124 str., 179 str., 235 str., 228 str., 266 str., 292 str., 329 str.).

10. Ieškovė J. M. pateikė atsiliepimą į atsakovės G. K. apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovė apie ieškinį, teisę pateikti atsiliepimą ir byloje paskirtus posėdžius buvo informuota tinkamai. Atsakovė byloje pateikė vienintelį 2017 m. spalio 10 d. raštą, kuriuo teismą informavo apie ketinimą byloje pareikšti priešieškinį dėl jungtinės veiklos sutarties fakto su buvusio ginčo patalpos savininku J. M. nustatymo, Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notaro T. P. V. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. TPV-7341, 2012 m. rugsėjo 4 d. J. M. testamento Nr. 156 ir J. M. nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo. Prašymą akivaizdžiai ruošė atsakovės atstovas, nes atsakovė nekalba lietuviškai. Tai reiškia, kad atsakovės atstovas, rengdamas prašymą, turėjo visą informaciją apie byloje ketinamus ginčyti dokumentus, kurie viešai pilna apimtimi (su visais duomenimis) nėra skelbiami. Atsakovės prašomi išreikalauti įrodymai neturi nieko bendro su priešieškinio pagrindu (jungtinės veiklos fakto įrodinėjimas) ir reikalavimais panaikinti testamentą ir paveldėjimo teisės liudijimą. Iš esmės visus atsakovės dokumentus rengė jos atstovas advokatas A. T., kuris įvairiais būdais (teikiant atskiruosius skundus ir prašymus dėl nušalinimo) vilkino bylos nagrinėjimą.

10.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė kitų namo patalpų bendraturčių, nes ginčas šioje byloje nėra susijęs su jų teisėmis ir pareigomis. Aplinkybė, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyti patalpų indeksai neturi jokios reikšmės, nes, vykdant teismo sprendimą, antstoliui nekils neaiškumų dėl ieškovei priklausančių patalpų.

10.3. Apeliantė neįrodė, kad jai atsirado teisė į ginčo butą. Aplinkybė, kad atsakovė su J. M. 1980 metais susilaukė bendro sūnaus ir 1986 metais kreipėsi į teismą dėl alimentų išieškojimo, neįrodo tariamų atsakovės teisių į ieškovei priklausančias patalpas. Net ir atsakovės prašomi iš notaro išreikalauti dokumentai niekaip nepagrįstų atsakovės teisių į ieškovei priklausančias patalpas (CK 6.642 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Apeliantė apeliaciniame skunde pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, kadangi byloje pakanka duomenų apeliacinio skundo nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka ir šalių argumentų žodinis paaiškinimas nėra būtinas.

13. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų.

14. Pagal CK 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė tai yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Valdymas gali būti pažeistas, paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 str. 1 d.).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

16. Savininkas, reikšdamas reikalavimą iškeldinti asmenį iš jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, privalo įrodyti, kad iškeldintinas asmuo neturi teisinio pagrindo naudotis šiomis patalpomis, o pastarasis, nesutikdamas su savininko reikalavimu, pateikti įrodymus, jog jis ginčo patalpomis naudojasi teisėtai.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas daiktines teises, ieškinio reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo iš ginčo patalpų grindė tuo, jog pagal 2016 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą jai nuosavybės teise priklauso 21/100 dalis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Buvęs šios gyvenamojo namo dalies savininkas J. M. (ieškovės sutuoktinis) 2015 m. gruodžio 5 d. sudarė susitarimą su kitais gyvenamojo namo bendrasavininkais – G. J., R. D. ir T. S., pagal kurį J. M. asmeniniam naudojimui atiteko gyvenamojo namo patalpos, esančios I aukšte, plane pažymėtos indeksais 1-12 (21,10 m2), 1-13 (7,91 m2), 1-14 (1,94 m2), 1-15 (2,49 m2) ir 1-16 (13,12 m2); pastogė: ½ dalis patalpos 1-27 (bendras patalpos plotas – 35,06 m2), kita patalpos dalimi naudojasi ir valdo R. D. ir G. J.. Patalpose, plane pažymėtos indeksais 1-12, 1-13, 1-14, 1-15 ir 1-16, gyvena atsakovė G. K.. Ieškovė 2017 m. birželio 2 d. pareiškimu pareikalavo, kad atsakovė iki 2017 m. liepos 2 d. išsikeltų iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios dalies gyvenamojo namo, sumokėtų visus mokesčius už komunalines ir telekomunikacines paslaugas, perduotų tinkamas gyventi ir atitinkančias visus teisės aktų nustatytus reikalavimus patalpas bei jose esančius ieškovei nuosavybės teise priklausančius daiktus, tačiau atsakovė iš patalpų neišsikėlė.

18. Atsakovė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji turi teisinį pagrindą gyventi ginčo patalpose, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo iš notaro T. P. V. paveldėjimo bylos Nr. 52/2016, kurioje yra ieškovės vyro testamento paskelbimo protokolas, pranešimas dėl testamento paskelbimo, ieškovės J. M. pareiškimas apie palikimo priėmimą, jos nuosavybės teisės liudijimas, įgaliojimas sūnui, pačios J. M. prašymas dėl paveldėtos nuosavybės įregistravimo, santuokos bei gimimo, J. M. mirties liudijimai. Apeliantės manymu, šių dokumentų išreikalavimas padėtų atsakovei pareikšti priešieškinį dėl ginčo patalpų įgijimo jungtinės veiklos pagrindu pripažinimo.

19. CPK 178 str. 1 d. nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 179 str. 2 d. numatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir, nesiėmus šių priemonių, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 5 p., 112 str. 2 p., 3 p., 226 str.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 112 str. 3 p., 135 str. 1 d. 2 d., 226 str.). Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 4 d., 230 str. 1 d.). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.) suteikia teisę ir procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

21. Pagal CPK 143 str. 1 d. atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas priima priešieškinį, jeigu patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 str. 2 d. 2 p., 3 p.).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei buvo įteiktas 2017 m. rugsėjo 30 d. Pranešimas apie 2018 m. gruodžio 8 d. parengiamąjį posėdį atsakovei buvo įteiktas 2017 m. spalio 25 d. Ieškinio priedai ir 2017 m. spalio 16 d. nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išreikalauti įrodymus atsakovei buvo įteiktas 2017 m. spalio 26 d. Teismo šaukimą į 2018 m. vasario 20 d. teismo posėdį atsakovė gavo 2018 m. sausio 18 d. Atsakovė į parengiamąjį teismo posėdį ir teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Ieškovės atstovas 2017 m. gruodžio 7 d. į bylą pateikė antstolės N. L. 2017 m. lapkričio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, jog, ieškovės prašymu, atliekant faktinių aplinkybių dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančios dalies (patalpų) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), būklės konstatavimą, šiose patalpose gyvenanti G. K. pareiškė, kad į patalpas neįleis, visus reikalus tvarko jos advokatas A. T.

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčas šioje byloje kilo tarp dviejų fizinių asmenų dėl teisių gynimo, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo aplinkybių, nustatančių aktyvų teismo vaidmenį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neišreikalautų dokumentų, nesudaro pagrindo vertinti, kad jų neišreikalavimas užkirto kelią atsakovei pareikšti priešieškinį. Atsakovė faktiškai nuo ginčo pradžios (ieškinį su pranešimu pateikti atsiliepimą atsakovė gavo 2017 m. rugsėjo 30 d., o 2017 m. lapkričio 15 d. antstolei nurodė, kad reikalus, susijusius su ginčo patalpomis, tvarko advokatas A. T.) galėjo kreiptis į savo atstovą advokatą, kuriam įstatymas suteikia teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus, jų nuorašus. Advokatas taip pat turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją (Advokatūros įstatymo 44 str. 1 p., 2 p.).

24. Nustatytos aplinkybės taip pat paneigia apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė proceso stadijų (nepranešęs atsakovei, iš parengiamojo posėdžio perėjo prie teisminio nagrinėjimo), kadangi apeliantė buvo tinkamai informuota tiek apie parengiamojo posėdžio datą ir laiką, tiek apie teismo posėdžio datą ir laiką, tačiau į parengiamąjį ir teismo posėdžius neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Aplinkybė, kad parengiamasis posėdis įvyko daugiau nei po 30 dienų nuo nutarties skirti parengiamąjį teismo posėdį, nesudaro teisinio pagrindo neatvykti į parengiamąjį teismo posėdį ar į teismo posėdį, ir nepažeidžia atsakovės teisių pasiruošti gynybai.

25. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo be bylos, nes byla su atskiraisiais skundais buvo išsiųsta į apeliacinę instanciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismui elektroniniu būdu buvo išsiųsti atsakovės atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 29 d. ir 2018 m. sausio 30 d. nutarčių (atskirųjų skundų trūkumai), iš esmės susijusių su atsakovės siekiu apskųsti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl įrodymų išreikalavimo, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo be bylos (skundžiamas sprendimas priimtas 2018 m. kovo 8 d., atskirieji skundai išnagrinėti 2018 m. balandžio 5 d.). Ši byla yra vedama elektronine forma, todėl atskirų tarpinių procesinių klausimų, kurie nesudaro kliūčių tolesnei bylos eigai, nagrinėjimas apeliacine tvarka, neužkerta kelio pirmosios instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, nes elektronine forma vedamos bylos medžiagą pagal atskiruosius skundus išsiuntus į apeliacinę instanciją, pirmosios instancijos teismo žinioje išlieka byla dėl ginčo esmės (CPK 334 str.).

26. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė kitų namo (duomenys neskelbtini), patalpų bendraturčių, nes sprendimas šioje byloje turės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 46 str. 1 d. nuostatas tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Asmenys taip pat gali būti įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.).

28. CK 4.75 str. 1 d. nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl jos iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, kurias ieškovė, atsižvelgiant į 2016 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ir 2015 m. gruodžio 5 d. namo bendraturčių susitarimą, turi teisė valdyti, naudotis ir disponuoti. Tai reiškia, kad byloje ginčas kilo tarp patalpų savininkės ir jos patalpas užėmusio asmens, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šio ginčo išsprendimo padariniai (atsakovės iškeldinimas) gali turėti įtakos kitų namo patalpų bendraturčių teisėms ar pareigoms. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl kitų namo patalpų bendraturčių įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs tik su iškeldinimu iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų.

30. CPK 328 straipsnis draudžia teismui naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais, o CPK 329 str. 1 d. nustato, kad proceso teisės normų netinkamas pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo yra formalūs ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog atsakovė, gyvendama ir naudodamasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, pažeidė ieškovės teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti. Apeliantė įrodymais pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir pagrįstumo nepateikė, apeliacinį skundą grįsdama formaliais pagrindais, nesudarančiais pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar perduoti bylą nagrinėti iš naujo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina (CK 4.35 str., 4.37 str., 4.95 str. 4.98 str., CPK 178 str., 185 str.).

32. Pagal CPK 276 str. 2 d. teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nurodė atsakovės G. K. vardą, kuris yra ne G., o G.. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida taisytina, nurodant teisingą K. vardą G.

34. Pirmosios instancijos teismas nusprendė iškeldinti atsakovę iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovei nurodytame name priklauso konkrečios patalpos, iš kurių ieškovė prašė iškeldinti atsakovę, t. y. iš patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-12, 1-13, 1-14, 1-15 ir 1-16. Konkrečių patalpų nenurodymas gali apsunkinti sprendimo vykdymą, todėl yra pagrindas patikslinti skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant konkrečias ieškovei priklausančias patalpas, iš kurių atsakovė turi būti iškeldinta. Sprendimo patikslinimas neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir nekeičia jo esmės.

35. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

36. Ieškovė nurodė, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas sudaro 508,20 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti 508,20 Eur suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų 508,20 Eur už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendime padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad atsakovės K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardas yra G.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iškeldinama atsakovė G. K. iš ieškovei J. M. nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, kurių indeksai yra 1-12, 1-13, 1-14, 1-15 ir 1-16.

Priteisti iš atsakovės G. K. ieškovės J. M. naudai 508,20 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.