- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- 2-215-196/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00531-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- L. T., R. T., uždarajai akcinei bendrovei „PI Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei „Projektavimo ir restauravimo institutas“
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. T. ir R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsakovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. rezoliucijos atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. 2-1797-577/2016, pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams L. T., R. T., uždarajai akcinei bendrovei „PI Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei „Projektavimo ir restauravimo institutas“, dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų L. T., R. T., UAB „PI Vilnius“, UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, D. Š. ir I. Š. 1 571 306,01 Eur, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančia 2013 m. kovo 27 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų L. T. ir D. Š., pripažinti negaliojančia 2013 m. gegužės 13 d. minėto buto dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų D. Š. ir I. Š., taikyti restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 2-4220-577/2015 (šių metų numeris Nr. 2-1797-577/2016) dalyje dėl atsakovams D. Š. ir I. Š. pareikštų ieškinio reikalavimų.
Bylos pasirengimo stadijoje Vilniaus apygardos teismo teisėja 2015 m. rugsėjo 29 d. rezoliucija atmetė atsakovų L. T. ir R. T. prašymą dėl ieškovo įpareigojimo pateikti įrodymus pagrindžiančius jo turtinę padėtį.
2015 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovų L. T. ir R. T. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. teisėjos priimtos rezoliucijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovų L. T. ir R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. rezoliucijos „Atmesti prašymą įpareigoti ieškovą pateikti jo turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis“ atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad atskiruoju skundu atsakovai kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. teisėjos rezoliuciją, kuria atmestas atsakovų prašymas įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus apie jo turtinę padėtį. Atskiruoju skundu skundžiamos tik tos nutartys, kurios užkerta kelią proceso eigai, tačiau nagrinėjamu atveju teismo rezoliucija, kuria buvo atmestas atsakovų reikalavimas išreikalauti įrodymus iš ieškovo, neužkirto kelio tolimesnei proceso eigai, todėl tokia rezoliucija negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 334 str., 338 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovai (apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti teisėjos 2015 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją ir tenkinti atsakovų prašymą įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus apie jo turtinę padėtį.
Apeliantai nurodė, kad rengiantis bylą nagrinėti teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, teisėjas atlieka procesinius veiksmus, kurie yra būtini, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą teisme, t. y. išreikalauja įrodymus, kurių byloje dalyvaujantys asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva ir pan. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo 3 300 000 Lt ir galėjo suteikti paskolą atsakovams, atsakovai pagrįstai prašė teismo išduoti teismo liudijimą gauti šiuos duomenis. Teismas netenkindamas atsakovų prašymo, nepagrįstai užkirto jiems teisę rinkti ir pateikti teismui įrodymus. Apeliantai nurodė, kad jeigu teismas priima ne nutartį, o rezoliuciją, teisėjo klaida negali būti panaudojama prieš byloje dalyvaujantį asmenį. Tai turi būti laikoma nutartimi, kuri yra skundžiama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog apskųstąja pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2015 m. rugsėjo 29 d. teisėjos rezoliucijos, kuria atsisakyta įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie jo turtinę padėtį. Apskųstosios nutarties motyvų analizė sudaro pagrindą išvadai, jog atskirąjį skundą atsisakyta priimti remiantis tuo, kad apeliacinis procesas dėl teisėjo rezoliucijos yra negalimas, nes teisėjo rezoliucija neskundžiama. Taigi nagrinėjamu atveju vertintina, ar pirmosios instancijos teismo teisėjos 2015 m. rugsėjo 29 d. priimta rezoliucija gali būti apeliacijos objektu.
Minėta, jog pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymą dėl įpareigojimo ieškovą pateikti jo turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus išsprendė 2015 m. rugsėjo 29 d. priimdamas rezoliuciją informacinėje teismų sistemoje LITEKO. Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą civilinio proceso kodekse numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo arba informacinėje teismų sistemoje LITEKO pažymi, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Teisėjo rezoliucija neskundžiama (CPK 290 straipsnio 5 dalis).
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti 2015 m. spalio 8 d. atskirąjį skundą dėl 2015 m. rugsėjo 29 d. teisėjos rezoliucijos, kuria nebuvo tenkintas atsakovų prašymas išreikalauti įrodymus iš ieškovo, nes tokiu būdu teismas iš esmės užkirto kelią tolesnei bylos eigai. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1 p.). CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta išreikalauti ar atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad rezoliucija, kuria atsisakoma išreikalauti rašytinius įrodymus, užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Tokia rezoliucija yra susijusi su pasirengimu civilinės bylos nagrinėjimui ir ja nėra užkertamas kelias tolesniam procesui, be to, neužkerta galimybės jam apskritai prasidėti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovų atskirąjį skundą dėl 2015 m. rugsėjo 29 d. rezoliucijos, padarė teisės taikymo klaidą, yra nepagrįsti ir atmestini. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės noras ir pagrįstai konstatavo, jog tokia nutartis nėra apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 290 str. 5 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai taikė civilinio proceso normas ir priėmė pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.