- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-11
- Bylos Nr.
- 2-541/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- UADBB „VDB“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutarties, kuria nutarta taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje Nr. 2-998-565/09 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui UADBB „VDB“ dėl išmokų už nepanaudotas kasmetines atostogų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UADBB „VDB“ kreipėsi ieškovė V. A. ir prašė iš atsakovo priteisti 27 303,76 Lt išmokų už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 92 610 Lt delspinigių. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą 119 913,76 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 14 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 119 913,76 Lt sumai areštuoti atsakovui UADBB „VDB“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o nesant ar nepakankant atsakovo UADBB „VDB“ nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises, pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove V. A. pagal pareikštą ieškinį, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.
Šalies argumentai
Atsakovas UADBB „VDB“ pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ieškinio sumai. Prašyme nurodė, kad ieškinio užtikrinimui areštavus turtą ir sąskaitas, įmonės veikla yra paralyžiuota. Atsakovas negali atlikti einamųjų atsiskaitymų už patalpų nuomą, atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tarp jų ir bylinėjimosi išlaidas, vykdyti veiklą. Įmonės ilgalaikis turtas - automobiliai - kasdien nusidėvi, jis nenaudojamas, todėl tikslinga jį parduoti. Be to, ieškovė pati yra skolinga atsakovui, jai yra pareikštas priešieškinis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi nutarė įpareigoti ieškovę V. A. iki 2009 m. balandžio 3 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 8 000 Lt atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą arba pateikti šiai sumai banko garantiją.
Teismas nutartyje nurodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali realiai patirti nuostolių. Areštavus automobilius, atsakovas negali jais disponuoti (parduoti), jų vertė nuolat mažėja. Atsakovo normaliai veiklai užtikrinti būtinos išlaidos, susijusios su komunalinių ir kitų paslaugų gavimu, darbo organizavimu. Areštuotų piniginių lėšų atsakovas negali panaudoti savo veikloje pajamoms gauti. Teismas taip pat nurodė, kad nors atsakovas nepateikė įrodymų, jog patirtinų nuostolių dydis yra lygus turto arešto mastui, tačiau jo nurodytos aplinkybės patvirtina realią nuostolių atsiradimo galimybę.
Šalies argumentai
Ieškovė V. A. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo prašymą.
1. Teismas nepagrįstai atsakovo prašymą išnagrinėjo, nepranešęs apie tai ieškovei (CPK 148 str. 1 d.), nesuteikė ieškovei galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl atsakovo prašymo.
2. Teismas nesiaiškino, ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas realiai gali patirti nuostolių. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patiria ar gali patirti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepateikė preliminaraus nuostolių paskaičiavimo. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl lėšų arešto trikdoma jo veikla. Ieškovės žiniomis, atsakovas šiuo metu apskritai nevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos, todėl ir jokių suvaržymų nepatiria. Atsakovas nepateikė nei įrodymų, kad jis realiai patiria išlaidas (nuomos sutarčių, sąskaitų ir kt.), nei dokumentų, įrodančių šių išlaidų būtinumą, nei įrodymų, kad jam trūksta lėšų atlikti būtinus mokėjimus.
Šalies argumentai
3. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas parduotų prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nurodytus automobilius ir gautus pinigus įneštų į savo sąskaitą.
Atsiliepimas
4. Atsakovo prašyme nurodytas argumentas, kad ieškovas turi užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą dėl to, jog ieškinys nėra visiškai pagrįstas, yra teisiškai nereikšmingas. Nagrinėjant klausimus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, ieškinio pagrįstumas nėra vertinamas.
5. Lėšų įmokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą ar banko garantijos rašto pateikimas yra neproporcinga ir ieškovės, kaip buvusios atsakovo darbuotojos, interesus pažeidžianti priemonė. Teismas privalėjo būti aktyvus darbo byloje, tad jis turėjo iš atsakovo išreikalauti objektyvius įrodymus apie jo patiriamus nuostolius. Teismas pažeidė ieškovės, kaip silpnesniosios šalies, interesus.
Atsiliepimu į ieškovės V. A. atskirąjį skundą atsakovas UADBB „VDB“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nutartis negali būti naikinama vien formaliais pagrindais, t.y. kad teismas nepranešė apie atsakovo prašymo nagrinėjimą. Teismo nutartis yra pagrįsta. Teismas turėjo atsižvelgti į priešieškinio reikalavimus ir jų esmę, t.y. iš ieškovės prašoma priteisti didelė suma. Atsakovas negali vykdyti veiklos dėl viso turto arešto. Ieškovė nepateikė duomenų apie turimą turtą, pajamas ir įsipareigojimus, kad galėtų įrodyti, jog turi galimybę atlyginti atsakovo nuostolius.
Atskirasis skundas tekintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme - užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.
Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.
Kaip matyti iš atsakovo UADBB „VDB“ prašymo užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, atsakovas ieškinio dydžio nuostolius grindė aplinkybėmis, jog dėl taikyto turto arešto įmonės veikla yra paralyžiuota, atsakovas negali atlikti einamųjų atsiskaitymų už patalpų nuomą, atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tarp jų ir bylinėjimosi išlaidas, vykdyti veiklą. Įmonės ilgalaikis turtas, kuris nėra naudojamas, kasdien nusidėvi, jį tikslinga parduoti.
Kaip patvirtina bylos duomenys, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nutartį, antstolis areštavo du atsakovui priklausančius bendros 16 000 Lt vertės automobilius (b.l. 13, 14) ir 103 913,76 Lt sumą, esančią banko sąskaitoje (b.l. 15).
Žemesnės instancijos teismas
Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir pagrįstai konstatavo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali realiai patirti nuostolių, tačiau teismas nesiaiškino tokių galimų nuostolių preliminaraus dydžio.
Atsakovas prašyme dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nepateikė jokių duomenų apie galimų nuostolių dydį, preliminaraus jų paskaičiavimo. Savo prašyme apsiribojęs tik ieškinio sumos, kaip galimų jo nuostolių, nurodymu ir nepateikęs tokių nuostolių dydį patvirtinančių duomenų, atsakovas iš esmės neįrodė, kokio konkretaus dydžio nuostoliai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti. Nors atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad dėl viso turto arešto jis negali vykdyti veiklos, tačiau jokių duomenų, kad iki turto arešto taikymo jis veiklą vykdė ir kad būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių įmonės veikla stabdoma, nepateikė.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nustatydamas jų dydį ir įpareigodamas ieškovę pateikti tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimą, tinkamai neįvertino byloje esančių ir šio klausimo išsprendimui svarbių faktinių bylos duomenų, tuo pažeisdamas proceso teisės normas, dėl ko klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą dėl atsakovo UADBB „VDB“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.