Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. prašymą atnaujinti procesą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vlamarkas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „CONSULTING ART“ prašymą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vlamarkas“ bankrotą tyčiniu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Dėl prašymo atnaujinti procesą

5. Teismas nustatė, jog į nagrinėjamą bylą pareiškėjas pateikė 2017 m. liepos 18 d. ekspertizės akto Nr. 20170718/01 kopiją bei teigė, jog ekspertizės akte konstatuotos aplinkybės, kurių pareiškėjas nežinojo, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Vlamarkas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1332-803/2017 skyrė rašysenos ekspertizę. Ekspertizės akte padarytos išvados, kad UAB „Vlamarkas“ 2008 m. sausio 26 d. paraiškoje UAB „Medicinos bankas“ dėl kredito žemės sklypo įsigijimui gauti, greta spausdinto įrašo „Vadovas A. B.“; 2007 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 31 d. UAB „Vlamarkas“ mokėtinų sumų iššifravimų apatinėje dalyje, greta spausdintinio įrašo „Direktorius A. B.“, 2007 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 31 d. UAB „Vlamarkas“ gautinų sumų iššifravimų apatinėje dalyje, greta spausdintinio įrašo „Direktorius A. B.“, pasirašė ne pareiškėjas, 2008 m. birželio 30 d. UAB „Vlamarkas“ mokėtinų sumų iššifravimų apatinėje dalyje, greta spausdintinio įrašo „Direktorius A. B.“, gautinų sumų iššifravimų apatinėje dalyje, greta spausdintinio įrašo „Direktorius A. B.“, pasirašė pats A. B.. Ekspertizės aktas surašytas 2017 m. liepos 18 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2-1332-803/2017, pagal ieškovės BUAB „Vlamarkas“ ieškinį atsakovams A. B. ir L. M. dėl žalos atlyginimo, ekspertizės aktas teismui pateiktas 2017 m. liepos 18 d. Nurodytoje byloje teismo įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, jog ne visus dokumentus kreditui gauti pasirašė pats atsakovas, bet jis neneigė fakto, kad žinojo apie sudarytą kredito sutartį, patvirtino, jog mokėjo palūkanas. Be to, aplinkybė dėl jo parašo suklastojimo neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės, nes būtent bendrovės vadovas atsakovo už kasdieninės veiklos organizavimą ir tinkamą buhalterinę apskaitą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys). Civilinėje byloje Nr. e2-1332-803/2017 A. B. buvo atsakovas, jam atstovavo profesionalus teisininkas. Taigi iš nurodytos bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui 2017 m. buvo žinoma apie pirmiau nurodytas teismo ekspertizės akte nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą teismui pateikė 2019 m. balandžio 11 d. ir nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo dėl prokuroro nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo skaičiavimo pradžios klausimą šioje byloje. CPK nustatytas trijų mėnesių terminas galėtų būti skaičiuojamas ne nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties priėmimo, bet nuo ekspertizės akto, kuriuo nustatyta, kad pirmiau nurodytus dokumentus pasirašė ne pareiškėjas, parengimo ir pateikimo teismui.

6. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog prašyme atnaujinti procesą nurodytomis aplinkybėmis negalėjo gintis bylos nagrinėjimo metu ar pateikti prašymą atnaujinti procesą per tris mėnesius nuo sužinojimo apie 2017 m. liepos 18 d. ekspertizės aktą. Pareiškėjo pateikti įrodymai – 2017 m. liepos 18 d. ekspertizės išvada ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis – nepaneigia A. B., kaip bendrovės vadovo, atsakomybės ar aplinkybių, kad pareiškėjui buvo žinoma apie BUAB „Vlamarkas“ sudarytą kredito sutartį, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

7. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad bankas, prieš suteikdamas bendrovei kreditą, nepatikrino viešų registrų duomenų, t. y. netinkamai įvertino UAB „Vlamarkas“ finansinę būklę. Teismo vertinimu, šioje byloje nesprendžiamas banko veiksmų teisėtumo klausimas. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo žinomos teismui nagrinėjant klausimą dėl BUAB „Vlamarkas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra išvestinės iš pirmiau nurodytųjų, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisakė.

8. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės galėtų turėti įtakos byloje dėl UAB „Vlamarkas“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ar pakeisti ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinę kvalifikaciją. Dėl to, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, teismas sprendė, jog pareiškėjo pateikti įrodymai (2017 m. liepos 18 d. ekspertizės išvada ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis) nėra esminę bylos aplinkybę pagrindžiantis įrodymas, turintis esminės reikšmės 2015 m. spalio 1 d. įsiteisėjusiai teismo nutarčiai pakeisti ar panaikinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, be to, praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskirajame skunde pareiškėjas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-3849-160/2015. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:

9.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šių aplinkybių: 1) po Vilniaus apygardos teismo priimtos 2015 m. spalio 1 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo priimtos 2016 m. vasario 4 d. nutarties, kurių pagrindu UAB „Vlamarkas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, 2017 m. liepos 18 d. ekspertizės akto išvadose buvo nustatyti faktai, jog UAB „Vlamarkas“ 2008 m. sausio 26 d. paraiškoje UAB „Medicinos bankas“ dėl kredito žemės sklypo įsigijimui gauti, pasirašė ne bendrovės vadovas A. B., taip pat 2007 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 31 d. UAB „Vlamarkas“ mokėtinų sumų iššifravimų apatinėje dalyje, greta spausdintinio įrašo „Direktorius A. B.“, 2007 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 31 d. UAB „Vlamarkas“ gautinų sumų iššifravimų apatinėje dalyje, greta spausdintinio įrašo „Direktorius A. B.“, pasirašė ne apeliantas. 2) 2017 m. liepos 18 d. ekspertizės išvadų pagrindu 2018 m. kovo 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi sustabdytas. Taigi teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, jog 2015-10-01–2016-02-04 metų laikotarpiu teismui nagrinėjant klausimą dėl UAB „Vlamarkas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, t. y. vertinat aplinkybę dėl skirtingų to paties laikotarpio balansų, pateiktų juridinių asmenų registro tvarkytojui ir UAB Medicinos bankas (netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo), dar nebuvo atlikta 2017 m. liepos 18 d. ekspertizė.

9.2. Dokumentų klastojimo faktas paaiškėjo 2017 m. liepos 18 d. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje UAB „Vlamarkas“ bankrotas pripažintas tyčiniu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Civilinėje byloje Nr. B2-3849-160/2015 teismo konstatuota A. B. tyčinė veika, sąlygojusi UAB „Vlamarkas“ tyčinį bankrotą, yra netinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas (skirtingų banalsų pateikimas bankui ir juridinių asmenų registro tvarkytojui), tačiau naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste akivaizdu, jog atnaujinus procesą šią aplinkybę galima paneigti, atitinkamai apeliantui nekiltų pareiga pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį atlyginti žalą bendrovei ir jos kreditoriams dėl veiksmų, dėl kurių kilo tyčinis bankrotas.

9.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino UAB Medicinos bankas veiksmų, t. y., ar bankas, suteikdamas kreditą vykdė pareigas ir patikrino jam pateikto bei VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui pateikto balansų duomenis. Turi būti įvertinti banko veiksmai, kurie neatitiko Finansų įstaigų įstatymo nuostatoms.

9.4. Netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Teismas, spręsdamas dėl UAB „Vlamarkas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nenustatė priežastinio ryšio tarp A. B. sąmoningai blogo bendrovė valdymo ir UAB „Vlamarkas“ nemokumo, o nemokumo momentas apskritai nebuvo nustatytas. Teismui yra pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, jog apeliantas bendrovės buhalterinės apskaitos neklastojo, todėl negali būti atsakingas už UAB „Vlamarkas“ tyčinį bankrotą.

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB EDS INVEST prašo pareiškėjo A. B. skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:

10.1. Apeliantas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Apelianto nurodyti argumentai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties, kuria sustabdytas ikiteisminis tyrimas, nagrinėjamu klausimu jokios teisinės reikšmės neturi. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nėra atskleistos jokios papildomos aplinkybės, kuriomis apeliantas grindžia prašymą atnaujinti procesą. Prašymas grindžiamas ekspertizės akto išvadomis, todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas skaičiuojamas ne nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties priėmimo, o nuo ekspertizės akto parengimo.

10.2. UAB EDS INVEST nesutinka su apelianto teiginiu, kad ekspertizės akte pateiktos išvados laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios sudaro sąlygas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ekspertizės akte nenustatytos aplinkybės, susijusios su teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl UAB „Vlamarkas“ dokumentų pametimo ir neperdavimo bankroto administratoriui arba su aplinkybe, jog bankui buvo pateikti UAB „Vlamarkas“ 2007 ir 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentai nesutapo su duomenimis, pateiktais juridinių asmenų registro tvarkytojui.

10.3. Civilinėse bylose Nr. e2-1332-803/2017 ir e2A-648-196/2018 buvo sprendžiama dėl žalos UAB „Vlamarkas“ priteisimo iš apelianto ir kitų asmenų, buvo atlikta rašysenos ekspertizė bei parengtas ekspertizės aktas. Šioje byloje teismas konstatavo A. B. nesąžiningumą, t. y., kad apeliantas žinojo apie blogą bendrovės finansinę padėtį, bet kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo žemės sklypo pirkimui, taip pat žinojo, jog UAB „Vlamarkas“ kreipusis į UAB Medicinos bankas dėl kredito suteikimo, ieškovės UAB ,,Vlamarkas“ ir UAB Medicinos bankas 2008 m. vasario 13 d. sudarytos kredito sutarties pagrindu bendrovei buvo suteiktas kreditas žemės sklypo pirkimui ir apeliantas, kaip bendrovės vadovas, pateikė UAB Medicinos bankas visus reikalaujamus dokumentus, įskaitant žemės vertės nustatyto ataskaitą.

10.4. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jo veiksmai nelėmė žalos UAB „Vlamarkas“ ir jos kreditoriams atsiradimo, turėjo būti įrodinėjamos kitoje civilinėje byloje ir negali turėti įtakos apelianto prievolėms UAB „Vlamarkas“ ir jos kreditoriams. Taip pat teiginiai, jog UAB Medicinos bankas galimai klastojo UAB „Vlamarkas“ buhalterinius dokumentus ir bankas pažeidė Finansų įstaigų įstatymo reikalavimus yra nepagrįsti bei nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Šie argumentai susiję su bylos nagrinėjimo iš esmės aplinkybėmis, tačiau proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas užslėptam bylos nagrinėjimui iš naujo, kuomet viena iš proceso šalių yra nepatenkinta teismų priimtais sprendimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl proceso atnaujinimo galimybės, dėl teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu

12. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas, egzistuojant vienam iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Tai reiškia, kad procesas byloje negali būti atnaujinamas, jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, o teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) nebuvo pasisakyta dėl ginčo esmės, taip pat jeigu toks teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, išskyrus teismų procesinius sprendimus nutraukti bylą. Tokia įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir teismas nebuvo pasisakęs dėl ginčo esmės, tokiu atveju šalims išlieka teisė kreiptis į teismą dėl teisminės pažeistų teisių gynybos kitoje civilinėje byloje, o jeigu teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas instancine tvarka.

13. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad klausimo, ar bankrotas yra tyčinis, išsprendimas yra tik vienas iš bankroto procedūros etapų, kurį lemia ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytos pareigos bankroto administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius įgyvendinimas. Tyčinio bankroto procedūra yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su bankroto bylos baigtimi, todėl proceso atnaujinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018, 31 punktas).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 pakeitė pradėtą formuoti kasacinio teismo CPK 366 straipsnio 3 dalies normos dėl draudimo atnaujinti procesą bankroto bylose aiškinimą ir išaiškino, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

15. Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų. Apeliantas A. B. prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. B2-3849-160/2015 procesą grindžia 2017 m. liepos 18 d. ekspertizės aktu Nr. 20170718/01, kuris 2017 m. liepos 18 d. buvo pateiktas į civilinę bylą Nr. e2-1332-803/2017 pagal ieškovės BUAB „Vlamarkas“ ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovų A. B. ir L. M..

16. CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką taikant civilinio proceso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, savo kasacinėse nutartyse yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas, tačiau tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2016).

18. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog A. B. praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, kadangi ekspertizės aktas parengtas ir į civilinę bylą Nr. e2-1332-803/2017 pateiktas 2017 m. liepos 18 d. Ekspertizės akto turinys apeliantui žinomas arba turėjo būti žinomas nuo 2017 m. liepos 18 d. Apeliantas prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismui pateikė 2019 m. balandžio 11 d. (gautas teisme). Nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti paaiškinimai dėl kokių objektyvių (svarbių) priežasčių, dėl kurių apeliantas per tris mėnesius nuo 2017 m. liepos mėn. nesikreipė į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo.

19. Dėl proceso atnaujinimo pagrindų. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

21. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo gali būti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

22. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje B2-3849-160/2015 pripažino BUAB „Vlamarkas“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, kadangi UAB ,,Vlamarkas“ dokumentai 2011 m. gruodžio mėn. buvo prarasti Baltarusijos Respublikoje (t. y. buvęs vadovas A. N. pametė dokumentus Baltarusijos Respublikoje), bei neperduoti bankroto administratorei.

23. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-201-157/2016, kuria Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis palikta nepakeista, nustatė, jog pagal juridinių asmenų registrui pateikto finansinių ataskaitų rinkinio duomenis 2007 m. UAB „Vlamarkas“ turėjo 4 258,00 Lt nuostolių, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 223 099,00 Lt, o materialus turtas – 371 834,00 Lt, tuo tarpu bankui pateiktame 2007 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad bendrovės nuosavą kapitalą sudaro 197 273,00 Lt, nepaskirstytą pelną – 169 273,00 Lt, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus – 410 048,00 Lt; byloje nepateikti įrodymai, paneigiantys banko teiginius dėl skirtingų duomenų nurodymo UAB „Vlamarkas“ 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. birželio 31 d. ir 2008 m. rugsėjo 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose, pateiktuose bankui ir juridinių asmenų registrui; taip pat byloje yra pateikti kasos pajamų orderiai, patvirtinantys, kad iš buvusio savo akcininko UAB „Sparteka“ UAB „Vlamarkas“ kas mėnesį nuo 2007 m. kovo 16 d. iki 2008 m sausio 15 d. gaudavo po 63 189,28 Lt už patalpų nuomą, pinigus priimdavo vyriausiasis buhalteris ir kasininkas A. B.; tačiau iš UAB „Sparteka“ juridinių asmenų registrui pateiktos finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto matyti, jog šios bendrovės vadovas patvirtino, kad 2008 m. UAB „Sparteka“ veiklos nevykdė ir pajamų negavo, o turėtas 6 294,00 Lt sąnaudas sudarė darbo užmokestis ir mokesčiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei įmokos į garantinį fondą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, kai bendrovei vadovavo A. B. buvo netinkamai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita, nes negalima visiškai arba iš dalies nustatyti UAB „Vlamarkas“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

24. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1332-803/2017 konstatuota, jog nepaisant aplinkybės, jog byloje nustatyta, kad ne visus dokumentus kreditui gauti pasirašė pats atsakovas (A. B.), tačiau jis neneigė fakto, jog žinojo apie sudarytą kredito sutartį, patvirtino, jog mokėjo palūkanas; be to, aplinkybė dėl jo parašo suklastojimo neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės, nes būtent įmonės vadovas atsakovo už kasdieninės veiklos organizavimą ir tinkamą buhalterinę apskaitą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys).

25. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-648-196/2018 konstatuota, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2817-160/2014, kuria UAB ,,Vlamarkas“ iškelta bankroto byla, nurodyta, kad Juridinių asmenų registrui nepateikti 2009–2013 metų laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentai, nors juos teikti privalėjo kiekvienais metais per 30 dienų nuo momento, kai finansinės ataskaitos patvirtinamos įstatymų nustatyta tvarka; A. B. bendrovės vadovu buvo nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. liepos 14 d.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-247-684/201947 47, 48 ir 49 punktuose nustatyta, jog L. M. buvo UAB „Vlamarkas“ ir UAB „Verantas“ akcininkė (direktorius buvo A. B.), UAB „Verantas“ buvo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkė, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo UAB „Grangeras“ akcininkė, t. y. L. M. netiesiogiai buvo visų šių įmonių akcininkė, UAB „Grangeras“ direktorius buvo A. P. (turto pagal 2008 m. vasario 11 d. sandorį pardavėjas); atsakovas A. B. buvo net kelių L. M. įmonių vadovas, L. M. žinojo apie jo veiklą ir pasitikėjo juo; L. M. taip pat buvo UAB „Acumen“ bei UAB „Serneta“ akcininkė, su kuriomis buvo sudaryti kiti žalingi BUAB „Vlamarkas“ sandoriai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-312-2014 S. R., A. B. ir A. M. (L. M. sutuoktinis) yra nubausti už tai, jog įvairios sudėties organizuotomis grupėmis dalyvavo fiktyvių įmonių veikloje, klastojo UAB „Vanteras“, UAB „Serneta“, UAB „Acumen“, UAB „Sparteka“ ir kitų įmonių buhalterinę dokumentaciją, legalizavo dideles pinigų sumas ir pasisavino mokesčius. Dėl finansinių dokumentų netinkamo tvarkymo, praradimo bei neperdavimo bankroto administratoriui, dėl ko negalima nustatyti BUAB „Vlamarkas“ turto sandaros, taip pat galima daryti išvadą, kad akcininkė žinojo apie įmonės finansinę situaciją ir siekė išvengti atsakomybės sau ir A. B., nes akcijas perleido Baltarusijos piliečiui A. N., kai jam buvo tik 18 metų, – nuo tada jis ir tapo UAB „Vlamarkas“ vadovu. <…> UAB „Vlamarkas“ priklausė įmonių grupei, kuri per susijusius asmenis (taip pat per A. B.) dalyvavo sudarant nuostolingus UAB „Vlamarkas“ sandorius (kartu ir sandorio, iš kurio kilo UAB „Vlamarkas“ nemokumas ir kreditorės UAB Medicinos bankas finansinis reikalavimas).

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuotu asmeniu UAB EDS INVEST, kad aplinkybėmis dėl banko veiksmų, kurie, pasak apelianto, neatitiko Finansų įstaigų įstatymo nuostatų, A. B. galėjo remtis bylos nagrinėjimo dėl solidarios civilinės atsakomybės taikymo BUAB „Vlamarkas“ vadovui ir akcininkei. Sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl šių aplinkybių nepasisakytina, nes šios aplinkybės gali būti tiriamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad civilinių bylų Nr. B2-3849-160/2015 ir Nr. 2-201-157/2016 nagrinėjimo metu nebuvo atlikta ekspertizė (2017 m. liepos 18 d.), tačiau akcentuoja, jog minėtų bylų nagrinėjimo metu apeliantas žinojo (buvo suderinęs su bendrovės akcininke), kad UAB „Vlamarkas“ akcininkė kreipsis į UAB Medicinos bankas dėl kredito gavimo, taip pat būdamas BUAB „Vlamarkas“ vadovu, atsakingu už kasdieninės bendrovės veiklos ir buhalterinės apskaitos organizavimą, žinojo, jog kredito gavimo tikslu bankui reikės pateikti bendrovės finansinius dokumentus ir šiuos dokumentus bankui pateikė, t. y. BUAB „Vlamarkas“ vadovas (apeliantas) ir akcininkė žinojo apie blogą bendrovės finansinę padėtį, bankui pateikė dokumentus, neatitinkančius realios bendrovės finansinės padėties ir gavo kreditą; šios aplinkybės apeliantui buvo žinomos arba turėjo būti žinomos civilinių bylų Nr. B2-3849-160/2015 ir Nr. 2-201-157/2016 nagrinėjimo metu. Taigi kitoks procesinis sprendimas nebūtų priimtas, nes niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria). Skirtingas ekspertizės akto ir teismo tų pačių įrodymų įvertinimas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė atnaujinti procesą. Ekspertizės akte nėra nurodyta jokių aplinkybių dėl UAB „Vlamarkas“ dokumentų pametimo ir neperdavimo bankroto administratorei, taip pat dėl UAB Medicinos bankas pateikimo UAB „Vlamarkas“ 2007 ir 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie nesutapo su duomenimis, pateiktais juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taigi ekspertizės akte pasisakyta dėl dokumentų, kurie civilinėje byloje Nr. B2-3849-160/2015 nebuvo įvardinti kaip sudarantys pagrindą UAB „Vlamarkas“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo procesui civilinėje byloje Nr. B2-3849-160/2015 atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo galimybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1punktas).

30. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.