Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės (toliau – ir prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. e1-3498-827/2021 buvo perduota prokurorei, kadangi yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 171 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. lapkričio 26 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą M. N. 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimo pagrindu.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė A. Šukienė 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo D. A. yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (8 veikos), 228 straipsnio 1 dalį.

4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. e1-3498-827/2021 perduota prokurorei, kadangi nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Teismas konstatavo, jog iš 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškime nurodytų galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad darant nusikalstamas veikas buvo galimai naudotasi M. N. asmens duomenimis, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tik liudytoju. Duomenų, jog būtų priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nutartis pripažinti M. N. nukentėjusiuoju, byloje nėra.

4.2. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išspręstas pareiškėjo procesinės padėties klausimas. Tuo tarpu iš turimų duomenų ikiteisminio tyrimo metu buvo pagrindo spręsti, ar M. N. neturi būti pripažintas nukentėjusiuoju. Neišsprendus šio klausimo ikiteisminio tyrimo metu galimai buvo užkirstas kelias M. N. pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis, kurios numatytos BPK 28 straipsnio 2 dalyje, 110 straipsnyje, 418 straipsnio 4 dalyje.

4.3. Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė vertinama kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, todėl pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ir trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl byla turi būti perduodama prokurorui tyrimui atlikti pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skundu aukštesniajam teismui Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė A. Šukienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. priimtą nutartį baudžiamojoje byloje Nr. e1-3498-827/2021.

5.1. Skunde prokurorė nurodo, kad teismo nutartis pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu perduoti prokurorui yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl yra naikintina.

5.2. Prokurorė pabrėžia, kad asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, savaime neįgyja nukentėjusiojo statuso ir negali pasinaudoti nukentėjusiajam suteiktomis teisėmis. BPK 28 straipsnis numato pagrindus, kurie yra reikalingi asmens pripažinimui nukentėjusiuoju baudžiamajame procese. Faktiniu pagrindu yra laikoma nusikalstama veika asmeniui padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala, o juridinis faktas sietinas su ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Taip pat pažymima, kad toks nutarimas ar nutartis yra priimami arba gavus atitinkamą prašymą, arba teisėsaugos pareigūnų ar teismo iniciatyva.

5.3. Skunde akcentuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog M. N. patyrė kokią nors turtinę ar neturtinę žalą. Taip pat nenustatyta, kad D. A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su M. N. nurodytomis jo duomenų panaudojimo aplinkybėmis. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo manyti, jog D. A. galimai nusikalstamomis veikomis M. N. tiesiogiai buvo padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė ar neturtinė žala. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri kilo kaip nusikalstamos veikos pasekmė, o kadangi ši aplinkybė nustatyta nebuvo, M. N. negali būti pripažintas nei nukentėjusiuoju, nei civiliniu ieškovu.

5.4. Prokurorė pažymi, kad nors D. A. suvokė, kad daro veiką, kuri kelia pavojų BK 300 straipsnio saugomai teisinei vertybei ir norėjo taip veikti, ikiteisminio tyrimo metu šioje D. A. veikoje iš esmės nenustatytas M. N. duomenų panaudojimo neteisėtumas, kadangi nebuvo paneigta D. A. versija, jog M. N. leido naudotis 2014 m. balandžio 29 d. Kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013 m. vasario 28 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. (duomenys neskelbtini) kopijomis ir tai buvo daroma su M. N. sutikimu.

5.5. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad M. N. nepateikė prašymo pripažinti jį nukentėjusiuoju, apie D. A. padarytą žalą neužsiminė, todėl vertinama, kad nėra išreikšta jokio asmens valia dėl nukentėjusiojo statuso suteikimo M. N..

5.6. Skunde nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog M. N. buvo pagrįstai nei ikiteisminio tyrimo pareigūno, nei prokuroro nepripažintas nukentėjusiuoju. Todėl vertintina, jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių kaip esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, kuris trukdo bylą nagrinėti teisme supaprastinto proceso tvarka.

5.7. Skunde akcentuojama, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė BPK 420 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nenutraukė baudžiamojo proceso, o grąžino pareiškimą prokurorei. Prokurorės vertinimu, šiuo atveju teismas turėjo remtis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, kurios nuostatos yra aktualios ir nagrinėjamu atveju teismui konstatavus esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

6. Atsiliepimų į skundą ir kitų prašymų negauta. Gautas M. N. civilinis ieškinys su prašymu jį pripažinti civiliniu ieškovu dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės skundas atmetamas

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga ir prokuroro skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui teisingas, nes teismo nutartyje nurodyti baudžiamojo proceso teisės pažeidimai surašant pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra esminiai ir trukdantys nagrinėti bylą. Visgi priimdamas tokį sprendimą teismas turėjo nustatyti terminą, per kurį prokuroras privalo pašalinti padarytus pažeidimus, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina.

8. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas arba yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, kuris buvo padarytas ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-325-593/2018, 1S-471-348/2018). Taip pat pažymima, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-87-519/2017). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio pažeidimas buvo nustatytas pagrįstai.

9. Pabrėžiama, jog BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyto esminio procesinio pažeidimo samprata šiuo atveju turi būti siejama su bylos parengimo nagrinėti teisme ir teisminio nagrinėjimo metu vertinamais ikiteisminio tyrimo pažeidimais, taigi apima tuos ikiteisminio tyrimo stadijoje padarytus baudžiamojo proceso teisės pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį nėra formalūs ir gali būti vertinami kaip kliūtis ne tik išsamiam, objektyviam ir nešališkam, bet ir greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020). Šiuo atveju pažymima, jog, vadovaujantis BPK 418 straipsnio 3 dalimi, jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Iš viso to seka, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu iš esmės prilyginamas kaltinamajam aktui, taigi nagrinėjamu atveju dėl bylos perdavimo prokurorui pagal analogiją taikomos BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatos.

10. Teismas pažymi, kad tokia baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, kaip bylos perdavimo prokurorui pagrindų, samprata išplaukia ir iš įstatymų leidėjo ketinimų. Jie, be kita ko, tiesiogiai įvardyti ir BPK 234 straipsnio 2 dalies ir 254 straipsnio 3 dalies pakeitimus numačiusio Baudžiamojo proceso kodekso 100, 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 302, 308(1), 426 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1236) aiškinamajame rašte. Jame nurodoma, kad, be kitų tikslų, siūlomu pakeitimu būtų „įvesta labai efektyvi galimybė pakelti ikiteisminio tyrimo kokybę, teismai būtų atlaisvinti nuo papildomo darbo taisyti ikiteisminio tyrimo klaidas ar neretai patys pildyti ikiteisminį tyrimą taip atlikdami darbą, kuris gali būti traktuojamas kaip teismo išankstinio suinteresuotumo išraiška“.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip tokie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-222/2013, 2K-223/2013).

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad daugeliu atvejų kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Tais atvejais, kai tokie pažeidimai įžvelgiami rengiantis nagrinėti bylą ar tik pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o prokuroras neįžvelgia padarytų pažeidimų, galimybės perduodant bylą prokurorui ištaisyti padarytus pažeidimus yra kur kas platesnės ir gali paspartinti bendrą proceso trukmę. Tais atvejais, kai pažeidimus galima ištaisyti teisme ir kaltinamojo akto trūkumų taisymas perduodant bylą prokurorui lemtų ilgesnę viso baudžiamojo proceso trukmę, bylos perdavimas į pirmesnę proceso stadiją prieštarautų BPK paskirčiai.

13. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog M. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tik kaip liudytojas, nors iš D. A. pateiktų kaltinimų matyti, kad galimai ji suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, naudodamasi M. N. asmens duomenimis. Pareiškime nurodoma, jog D. A. žinojo, kad M. N. nėra konkrečių statinių statybos vadovu, skiltyje „Duomenys apie statinio statybos vadovą“ įrašė melagingus duomenis, kad nurodytų statinių vadovu yra M. N., taigi sutikti su skundo motyvais, jog D. A. galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra tiesiogiai susijusios su M. N. nurodytomis jo duomenų panaudojimo aplinkybėmis, nėra pagrindo. Iš tiesų M. N. apklausų metu neužsiminė apie D. A. veiksmais jam padarytą turtinę ar neturtinę žalą, tačiau, kita vertus, toks klausimas jam ir nebuvo užduotas. Iš jo pareiškimo ir apklausų turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jokia žala jam nebuvo padaryta. Priešingai, M. N. 2019 m. lapkričio 8 d. pareiškime buvo nurodyta, kad atitinkamų statybos objektų užsakovams ateityje kreipiantis į teismą dėl netinkamų statybos darbų, jis galėtų tapti civiliniu atsakovu, nors jokių veiksmų statant statinius ar tvarkant dokumentus dėl jų jis neatliko. Iš esmės analogiškas aplinkybes jis nurodė ir 2020 m. sausio 28 d. liudytojo apklausos metu. Šios nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad M. N. gali turėti pretenzijų D. A. dėl žalos atlyginimo, tačiau šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos, todėl prokurorės skundo argumentai dėl to, kad nėra pagrindo M. N. pripažinti nukentėjusiuoju, nepagrįsti. Šiame kontekste pažymima ir tai, jog Vilniaus apygardos teisme buvo gauta M. N. atstovo advokato Mindaugo Normanto prokurorei pateikta 2022 m. sausio 26 d. civilinio ieškinio kopija. Šiuo civiliniu ieškiniu prašoma, be kita ko, pripažinti M. N. civiliniu ieškovu, iš D. A. priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Taigi ikiteisminio tyrimo metu turėtų būti sprendžiama, ar M. N. pripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.

14. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis BPK 422 straipsnio 1 dalimi, tik kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme ir tuomet baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Nukentėjusysis tokios teisės neturi, vienintelė procesinė garantija užtikrinanti nukentėjusiojo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese – teisė apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Siekiant ištaisyti prokuroro klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis M. N. valią dėl žalos jam padarymo ar pageidavimo būti pripažintam nukentėjusiuoju (ieškovu), užtikrinti jo teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio galbūt pageidauja galimas nukentėjusysis ir tikrai įtariamasis. Tokiais savo veiksmais prokuroras savo pareigos vykdymą perkeltų teismui nevertindamas kitų proceso dalyvių interesų, nes turės būti rengiamas teismo posėdis, kviečiamos šalys, t. y., be pagrįsto reikalo trukdomas proceso dalyvių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų laikas (atitraukiant juos nuo kitos veiklos), neracionaliai eikvojamas valstybės lėšos (pvz., reikalingos teisinei pagalbai).

15. Nesutinkama su skundo argumentais, kad vien ta aplinkybė, jog skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje sprendimas priimtas vadovaujantis BPK 420 straipsnio 1 dalies 3 punktu lemia šios nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties motyvų ir argumentų, teismas taikė BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatas bei bylą perdavė prokurorui, kadangi buvo nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, trukdantys nagrinėti bylą. Įvertinus tai, kad skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje niekur nepasisakyta dėl BPK 420 straipsnio ar 424 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju, vertinama, jog apylinkės teismas, nurodydamas šiuos straipsnius, padarė techninę klaidą, kuri neturi esminės reikšmės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

16. Pagal BPK 234 straipsnio 3 dalį „teismas, perduodamas bylą prokurorui, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti.“ Ši nuostata reiškia, jog visais atvejais teismas, perduodamas bylą prokurorui, turi nustatyti konkretų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti, ir nereiškia, kad tokio termino nereikia nustatyti tais atvejais, kai byla prokurorui perduodama dėl esminių BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo ar tais atvejais, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Tokią išvadą teismas daro sistemiškai aiškindamas pirmosios instancijos teismo teisę perduoti bylą prokurorui numatančias BPK 234 straipsnio 2, 3 dalies ir BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatas, šios teismo teisės tikslus baudžiamojo proceso paskirties kontekste, taip pat BPK 234 straipsnio 2 dalies ir BPK 254 straipsnio 3 dalies pirminę redakciją bei vėliau darytus šių teisės normų pakeitimus (pareiga nustatyti aiškų terminą padarytiems pažeidimams pašalinti buvo numatyta jau tuomet, kai teismo teisė perduoti bylą prokurorui buvo numatyta tik dėl esminių kaltinamojo akto trūkumų, o jokie kiti esminiai proceso pažeidimai neleido priimti tokio teismo sprendimo; tokio termino nustatymas gali užtikrinti spartesnį procesą, kurio siekis įtvirtintas BPK 1 straipsnyje ir pan.). Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui keistinas nustatant konkretų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Siekiant išvengti nepagrįsto delsimo byloje, nagrinėjamu atveju nustatytinas vieno mėnesio terminas minėtiems pažeidimams pašalinti. Toks terminas leis ištaisyti padarytus pažeidimus ir pakankamai greitai bei optimaliu laiku priimti naują sprendimą dėl bylos perdavimo teismui.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. e1-3498-827/2021 buvo perduota prokurorui tyrimui atlikti, nes buvo nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą. Naikinti skundžiamos nutarties skundo nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi bei 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį iš dalies pakeisti – nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nustatytiems pareiškimo dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti.

Kitos nutarties dalies nekeisti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.