Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-65-922/2018 perduota prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, nustatant trijų mėnesių terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-65-922/2018, kurioje M. Č. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, vykdydamas nusikalstamos veikos įvykdymo planą apgaule įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2017 m. kovo 27 d., atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paskambinęs E. L., paprašė nurodyti šio AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios sąskaitos numerį, o E. L. nurodžius savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), M. Č. šį sąskaitos numerį pasakė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. kovo 27 d., apie 14:00 val., paskambinęs iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) S. T. į laidinį telefoną (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs AB „(duomenys neskelbtini)“ banko darbuotoju bei nurodęs klaidingas aplinkybes apie būtinybę pateikti prisijungimo duomenis prie jos vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ banke atidarytos sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis, ir taip suklaidinęs S. T., o pastarajai padiktavus paminėtus duomenis, neteisėtai įgijo S. T. asmeninės AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės naudotojo patvirtinimo priemonių duomenis, kurių dėka prisijungęs prie elektroninės bankininkystės sąskaitos, taip prisistatant banko sistemai tariamai teisėtu duomenų savininku bei neteisėtai atlikęs finansines operacijas, iš šios sąskaitos 2017 m. kovo 27 d. 1160 eurų pervedė į M. Č. nurodytą E. L. AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios E. L. 2017 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini) banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuėmęs 1160 eurų, pagal M. Č. nurodymą 2017 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini) 100 eurų ir 40 eurų pervedė L. Ž., 560 eurų - R. G., 80 eurų - S. J., 80 eurų - (duomenys neskelbtini), nurodydamas mokėjimo paskirtyje, kad pinigai skirti M. Č., o likusius pinigus, t. y. 295 eurus, perdavė (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, M. Č. nurodytam nenustatytam asmeniui.Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. kovo 30 d. nutartimi priėmė sprendimą perduoti bylą Nr. 1-65-922/2018 prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, nustatant tam trijų mėnesių terminą, kadangi padarė išvadą, jog neištyrus teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių, bus apsunkintas bylos nagrinėjimas teisme, kadangi tokio pobūdžio bendroje kelių asmenų padarytoje veikoje yra būtina ištirti kiekvieno iš jų vaidmenį ir indėlį, jų reikšmingumą.Skunde prokurorė prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, o baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti apylinkės teismui.Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad 2018 m. sausio 30 d. M. Č. prokuratūrai taip pat pateikė analogišką kaip ir teismui prisipažinimą, į kurį atsižvelgiant buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14783-17. Iš šio tyrimo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas M. Č. atžvilgiu, ir šioje byloje prokurorės priimti nutarimai apklausti S. G., S. R., A. A. ir S. M., kurių apklaustas tik vienas, o du atsisakė duoti parodymus. Tuo tarpu ketvirtasis nurodytas asmuo – S. M. neapklaustas, nes nepavyko nustatyti jo gyvenamosios vietos. E. L. buvo apklaustas šioje byloje ir turi liudytojo statusą. Nors teismas teigia, kad tokio pobūdžio bendroje kelių asmenų padarytoje veikoje yra būtina ištirti kiekvieno iš jų vaidmenį ir indėlį, jų reikšmingumą, tačiau prokurorė teigia, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai nurodo ir tai, kad nepatraukus baudžiamojon atsakomybėn kitų galimai nusikalstamą veiką padariusių asmenų būtent šioje baudžiamojoje byloje, negali būti tinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas.Prokurorės skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad neištyrus teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių, t y. neapklausus M. Č. atvirame prisipažinime (kurį jis pateikė teismui) nurodytų sukčiavimą ir kitas veikas galimai padariusių asmenų, bus apsunkintas bylos nagrinėjimas teisme, kadangi tokio pobūdžio bendroje kelių asmenų padarytoje veikoje yra būtina ištirti kiekvieno iš jų vaidmenį ir indėlį, jų reikšmingumą, individualizuoti bausmes. Tačiau su tokiais skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais nagrinėjamu atveju sutikti negalima.Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu būdu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas turi atitikti BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes, priešingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Tačiau ne bet kokie kaltinamojo akto trūkumai suteikia pagrindą bylą grąžinti prokurorui. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi iš esmės neatitikti BPK 219 straipsnio reikalavimų. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant 3 sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys Nr. 2K-146/2012; Nr. 2K-222/2013). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys Nr. 2K-254/2013; Nr. 2K-319/2014).Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvardyti kaltinamojo akto trūkumui neleidžia teigti, jog kaltinimo turinys iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, turi kitų trūkumų, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje ir jie trukdo teismui nagrinėti bylą.Skundžiamoje nutartyje teigiama, kad neištyrus teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių (neapklausus teisme gautame M. Č. atvirame prisipažinime nurodytų sukčiavimą ir kitas veikas padariusių asmenų - S. G., A. A., S. R., S. M.), bus apsunkintas bylos nagrinėjimas teisme, kadangi tokio pobūdžio bendroje kelių asmenų padarytoje veikoje yra būtina ištirti kiekvieno iš jų vaidmenį ir indėlį, jų reikšmingumą. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atvirą prisipažinimą M. Č. 2018 m. sausio 30 d. jau buvo pateikęs ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai. Šio prisipažinimo pagrindu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14783-17 (iš kurio 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas M. Č. atžvilgiu) ir šioje byloje prokurorės priimti nutarimai apklausti S. G., S. R., A. A. ir S. M. BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais. Parodymus davė tik A. A. (kaltę neigė), o S. R. ir S. G. atsisakė duoti parodymus. Tuo tarpu S. M. nebuvo apklaustas, nes po laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis galimai vyko į Vilniaus miesto nakvynės namus, tačiau, kaip vėliau nustatyta, juose nepasirodė, o kitų jo kontaktinių duomenų nustatyti nepavyko. Tuo tarpu kitas asmuo – E. L. šioje byloje jau buvo apklaustas analogiškais pagrindais, o išskirtoje M. Č. atžvilgiu byloje jis turi liudytojo statusą. Iš šių duomenų matyti, kad vien esant M. Č. parodymams ir nesant kitų duomenų, pareigūnai negalėjo pateikti įtarimų M. Č. atvirame prisipažinime nurodytiems asmenims. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bylos išskyrimas ir nagrinėjimas tik M. Č. atžvilgiu, savaime neapriboja galimybės išsamiai ištirti bylos aplinkybes, nesuvaržo įtariamojo, kaltinamojo teisės į gynybą, nenulemia teisinės situacijos, kai surašomas BPK 219 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o teismas yra priverstas peržengti bylos nagrinėjimo teisme ribas (LAT nutartis 2K-265/2014). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad baudžiamųjų bylų atskyrimas, kai ikiteisminis tyrimas vienų veikų ir įtariamųjų atžvilgiu yra baigiamas, o kitų nusikalstamų veikų tyrimas dar tęsiasi ir gali užtrukti, yra prokuroro diskrecija, kuria siekiama vykdyti BPK 2 straipsnyje nurodytą prokuroro pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte nagrinėjimo teisme ribos buvo aiškiai apibrėžtos nurodant koks konkretus asmuo ir kokių konkrečių nusikalstamų veikų padarymu yra kaltinamas, ką patvirtino ir apylinkės teismas savo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl aukščiau paminėtos aplinkybės, kurias nurodė apylinkės teismas, nesuteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.Skundžiamą nutartį apylinkės teismas argumentavo ir tuo, kad nebūtų teisinga, jeigu tariamai nenustačius kitų asmenų kaltės, visą inkriminuojamais nusikaltimais padarytos žalos sumą turėtų padengti kaltinamasis M. Č.. Tačiau iš teismų praktikos matyti, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kuriuo byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29). Todėl apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai šioje dalyje negali būti laikomi kaltinamojo akto reikalavimų, numatytų BPK 219 straipsnyje, neatitikimu.Išdėstytos aplinkybės leidžia aukštesniajam teismui teigti, kad nagrinėjamoje byloje suformuluoti kaltinimai M. Č. atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, o bylą nagrinėti teisme nėra jokių kliūčių. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Apibendrinus tai kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo formuoti išvadą apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinimo surašymą. Kaip nurodyta pirmiau, pagal susiklosčiusią kasacinio teismo praktiką, teismas bylą prokurorui gali grąžinti tik tada, kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, be to, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo bylą nagrinėti teisme. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.Išdėstytų aplinkybių apylinkės teismas tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingas išvadas, kurios sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti ir priimti naują sprendimą – bylą su joje esančiu kaltinamuoju aktu grąžinti nagrinėti apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams teisminiam nagrinėjimui.

Ši nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.