Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorės) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą, kurioje D. G. kaltinamas padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje (67 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (67 veikos), 223 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui bei nustatytas trijų mėnesių terminas ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 8 d. su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje D. G. kaltinamas padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (67 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (67 veikos), 223 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismo teisėja 2018 m. gegužės 21 d. skundžiama nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui, motyvuojant, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo bylą išnagrinėti teisme.Prokurorė skunde prašo, panaikinti 2018 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti tam pačiam teismui.Prokurorė skunde neginčija apylinkės teismo argumentų dėl kaltinamojo akto svarbos baudžiamajame procese, nes jie yra pagrįstai, tačiau teigia, jog skundžiamoje nutartyje konkrečiai nenurodyta kuo praktiškai pasireiškia kaltinamojo akto esminiai trūkumai, kokių duomenų trūksta, taip pat nepagrįstai teismas aiškino, kad kaltinamajame akte nenurodyta kada, kam ir kokio dydžio žala padaryta, kad kaltinamasis aktas surašytas neaiškiai ir tai laikoma kliūtimi kaltinamajam realizuoti teisę į gynybą. Skunde pažymima, kad suformuluotuose kaltinimuose nurodytas nusikaltimo padarymo būdas, apgaulės padarymo mechanizmas, laikotarpis, asmuo – pinigų (turto) savininkas, pinigų suma, svetimo turto (naudos) iš nusikalstamos veikos gavėjas D. G., pinigų suma, kurią jis įgijo apgaule. Anot apeliantės, teismas viena iš priežasčių bylą grąžinti prokurorui nurodė, kad kaltinime neįvardintas asmuo, kuriam padaryta žala, tačiau nekonkretizavo kokio įstatymo nuostatos dėl to yra pažeistos. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad nėra būtinas asmens, kuriam padaryta žala, įvardinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-7-112/2012), todėl reikalauti iš prokuroro keisti kaltinimą taip, kai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, nėra pagrindo, be to, teismas gali pasinaudoti BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatomis.Skunde nurodoma ir tai, kad skundžiama nutartis buvo priimta neištyrus visų byloje esančių įrodymų, nesuteikus galimybės prokurorui ištirtų įrodymų teisme pagrindu, esant reikalui, įrodymų tyrimo pabaigoje, realizuoti teisės dėl faktinių veikos aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis. Tai, kad byla yra didelės apties ir reikia apklausti 119 liudytojų, spręsti jų poziciją dėl civilinio ieškinio, nėra nei vada, nei pagrindas bylą grąžinti prokurorui deklaruojant BPK 1 straipsnio nuostatų pažeidimą, nes liudytojus šiuo atveju reikės kvieti apklausai du kartus – tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme. Taip pat skunde nurodo, kad kaltinamojo D. G. pareiškimai dėl kaltinimo nesupratimo, suponuoja nuostatą, jog jam šioje byloje būtinas gynėjas arba tai, yra jo gynybinė versija. Apeliantė teisiamojo posėdžio metu buvo išreiškusi nuomonę, kad kaltinamajam būtina skirti gynėją, tačiau teismas tokio prašymo nesvarstė, o bylą grąžino prokurorui, nors 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo atmetusi kaltinamojo prašymą bylą grąžinti prokurorui. Apeliantės nuomone, tiek teisiamojo posėdžio protokolas, tiek garso įrašas rodo, teismo šališkumą, nes kaltinamajam buvo patariama kaip suformuluoti prašymą dėl bylos perdavimo prokurorui.Skunde pažymima ir tai, kad byla prokurorui gali būti perduota tik esant trijų sąlygų visumai, t. y. kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų turinio reikalavimų, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys 2K-146/2012, 2K-222/2013, 2K-319/2014). Apeliantės įsitikinimų šiuo atveju minėtų sąlygų nėra, nėra ir jokių kliūčių nagrinėti ir iš esmės spręsti dėl kaltinamajame alte nurodytų faktinių aplinkybių atitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimas.Kaltinamasis D. G. atsiliepime į prokurorės skundą nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartis yra pagrįsta, todėl prašo prokurorės skundą atmesti. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundas atmetamas.Įvertinus skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, skundo argumentus, kitus baudžiamosios bylos duomenis, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą, yra pagrįsta.Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 straipsnio nuostatos. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad asmuo suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.). Aukštesniojo teismo vertinimu, nors apylinkės teismo teisėjos pozicija dėl bylos perdavimo prokurorui nebuvo nuosekli, nes teismas buvo atmetęs kaltinamojo D. G. prašymą bylą perduoti prokurorui, tačiau skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas D. G., aprašymas kaltinamajame akte neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų. Kaip ir nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, iš kaltinamojo akto matyti, kad D. G. inkriminuotų kaltinimų pradžioje nurodoma, kad pinigai buvo pervedami į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, tačiau veikų aprašymo pabaigoje jau nurodoma, kad D. G. savo naudai įgijo svetimą turtą. Iš tokio veikų aprašymo nėra aišku, kam ir kokio dydžio buvo padaryta žala. Prokurorė savo skunde pateikia visą eilę teismų nutarčių, tačiau pateikti praktikos pavyzdžiai nepaneigia skundžiamos nutarties argumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 182 straipsnio sudėtis materiali, todėl nuo padarytos žalos dydžio priklauso veikos kvalifikavimas. Pažymima ir tai, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad teismas pats gali atlikti kai kuriuos BPK numatytus proceso veiksmus, tačiau pažymima, kad BPK 1 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių tai, kad teismas iškvietęs byloje apklaustus liudytojus gali sužinoti jų poziciją dėl žalos padarymo jiems ir civilinio ieškinio pareiškimo, tačiau pažymima, kad pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Be to, kaip jau buvo minėta šiuo atveju nėra aišku ar žala buvo padaryta kaltinime minimai asociacijai, ar fiziniams asmenims kurie įstojo įminėtą asociaciją. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai nei nurodoma prokurorės skunde, nurodyti kaltinamojo akto trūkumai suvaržo kaltinamojo D. G. teisę į gynybą ir trukdo teismui nagrinėti bylą, šių trūkumų teismas negali pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl žemesnės instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutarė bylą perduoti prokurorui.Išdėstytų motyvų pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.