Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovų J. P., G. P. atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J. P. ir G. P., trečiasis asmuo K. B., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo atskirasis skundas netenkintinas, atsakovų atskirasis skundas tenkintinas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2024 m. gruodžio 12 d. duomenis iš AB Regitra apie Transporto priemonę (būsenos data 2023 m. vasario 20 d.).

15. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

16. Ieškovo pateiktas naujas įrodymas – duomenys iš AB Regitra apie Transporto priemonę (būsenos data 2023 m. vasario 20 d.), atitinka analogiškus duomenis pateikus į bylą kartu su ieškiniu. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo pateiktą įrodymą, kaip perteklinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovui atsisakius ieškinio

17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

19. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).

20. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 46 punktas).

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reikia įvertinti: i) priežastis, kodėl byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; ii) tai, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo priimtas procesinis sprendimas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; iii) tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, spręstinas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4, 3 dalys, CPK 3 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-933/2025 34 punktą).

23. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama civilinės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo dalis; jas sudaro pinigų sumos, kurias turi sumokėti byloje dalyvaujantys asmenys už teismo atliekamus procesinius veiksmus (pvz., žyminis mokestis), taip pat jų turėtos (pvz., atstovavimo) arba teismo patirtos (pvz., procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme. Taigi bylinėjimosi išlaidų patyrimas susijęs su asmens siekiu apginti pažeistą jo teisę ir (ar) interesus. Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio (pareiškimo, skundo) ar nutraukus civilinę bylą, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos dalyvių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 17 punktas).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022 51 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo padarė išvadą, kad atsakovai laiku nedeklaravo parduotos Transporto priemonės, todėl ieškovas neturėjo visos informacijos iš valstybinių registrų. Taip pat įvertinęs, kad atsakovai į ieškovo pretenzijas nereagavo, Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį pateikė tik su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, padarė išvadą, jog, jei atsakovai laiku būtų informavę registro tvarkytojus, sureagavę į pretenzijas ir pateikę įrodymus, kad Transporto priemonė parduota, jų ieškovas nebūtų įtraukęs į procesą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog atsakovai proceso metu nebuvo aktyvūs – nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, savalaikiai neinformavo teismo apie sudarytą Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir laiku nedeklaravus parduotos Transporto priemonės, šis neveikimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su vėliau atsiradusiu poreikiu susipažinti su bylos medžiaga, rengti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovui tikrųjų faktų atsikleidimu ir kt., todėl sprendė, kad atsakovams bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o ieškovui šios išlaidos atlygintinos iš dalies, nepriteisiant teismo sprendimo vykdymo išlaidų, kadangi byla baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės.

26. Byloje nėra ginčo, jog atsakovai J. P. ir G. P. ieškovo valia buvo įtraukti į procesą, o po to, kai buvo gautas trečiojo asmens K. B. atsiliepimas, kuriame trečiasis asmuo patvirtino, jog pagal 2022 m. gruodžio 3 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį iš atsakovės J. P. įsigijo Transporto priemonę, t. y. eismo įvykio metu atsakovė nebuvo Transporto priemonės savininkė, ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsakymo. Ieškovas teigia, kad tik gavus trečiojo asmens atsiliepimą buvo pagrindas atsisakyti ieškinio, nes paaiškėjo, kad eismo įvykio metu atsakovai nebuvo Transporto priemonės savininkai, kadangi patys atsakovai nebuvo pateikę ieškovui pasirašytos, Transporto priemonės pardavimo trečiajam asmeniui sandorį, patvirtinančios sutarties.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, jog atsakovų kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimu pateikta 2022 m. gruodžio 3 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis yra nepilna – nepridėtas šios sutarties antras lapas, kuriame turėtų būti sutarties šalių parašai. Atsakovai vykdydami teismo įpareigojimą, 2024 m. lapkričio 21 d. pateikė teismui iš AB Regitra gautus duomenis. Pateikta Transporto priemonės įgijimo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2023 m. kovo 1 d. K. B. deklaravo, jog pagal 2022 m. gruodžio 3 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį iš J. P. įsigijo Transporto priemonę ir pateikė įgijimą patvirtinantį dokumentą – 2022 m. gruodžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos duomenyse nurodyta, jog Transporto priemonės savininkės J. P. deklaravimo kodas panaikintas 2023 m. kovo 1 d., o Transporto priemonės savininkės J. P. deklaruotos gyvenamosios vietos valstybė (duomenys neskelbtini); K. B. savininko deklaravimo kodas suteiktas 2023 m. kovo 1 d.

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad eismo įvykio metu viešuosiuose registruose Transporto priemonės savininke buvo nurodoma J. P., tačiau deklaravus duomenis apie Transporto priemonės pirkimą–pardavimą, nuo 2023 m. kovo 1 d. viešuosiuose registruose Transporto priemonės savininku iki buvo deklaruotas naujas Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandoris nurodomas K. B.

29. Iš ieškinio priedų nustatyta, kad Slovakijos transporto priemonių draudikų biuras 2023 m. liepos 12 d. elektoriniu laišku kreipėsi į ieškovą dėl žalos, susijusios su eismo įvykiu, atlyginimo. Gautuose iš Slovakijos transporto priemonių draudikų biuro dokumentuose nurodyta, jog Transporto priemonę vairavo S. I.

30. Iš ieškovo pateiktos iš VĮ Regitra 2023 m. rugpjūčio 29 d. gautos informacijos apie Transporto priemonę, nustatyta, kad ieškovas pateikė užklausą apie Transporto priemonę, nurodydamas būsenos datą – 2023 m. vasario 20 d. Informacijoje nurodyti duomenys apie Transporto priemonę buvę deklaruoti būtent nurodytai būsenos datai – kad Transporto priemonės savininkė yra J. P. ir adresas (duomenys neskelbtini), t. y., be vėliau Transporto priemonės savininko deklaruotų pakeitimų.

31. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvos Respublikoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo, privalo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo duomenų apie įgytą nuosavybės teisę deklaravimo, o tais atvejais, kai nuosavybės teisė perleista užsieniečiui ar Lietuvos Respublikoje neregistruotam užsienio juridiniam asmeniui, – per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės perleidimo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32. Nors atsakovė J. P. apie jai priklausiusios Transporto priemonės perleidimą (2022 m. gruodžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis) duomenis Kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaravo praleidusi įstatyme nustatytą terminą (2023 m. kovo 1 d.), ieškovas turėjo pareigą pasidomėti ne tik apie Transporto priemonės informaciją (nuosavybę) buvusią deklaruotą eismo įvykio dieną, bet ir apie tai, ar nuo eismo įvykio dienos iki inicijuojant pretenzijas Transporto priemonės savininkui, nėra pasikeitę duomenys, susiję su Transporto priemonės nuosavybe. Nagrinėjamu atveju, atsakovė duomenis apie Transporto priemonės perleidimą deklaravo 2023 m. kovo 1 d., kaip tuo tarpu Slovakijos transporto priemonių draudikų biuras į ieškovą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2023 m. liepos 12 d., todėl jei ieškovas būtų iš Kelių transporto priemonių registro tvarkytojo paprašęs pateikti apie Transporto priemonę informaciją nuo eismo įvykio dienos iki kreipimosi su pirma pretenzija (2023 m. rugpjūčio 29 d.) į atsakovę, jau tuo metu ieškovui būtų buvę žinoma, jog eismo įvykio dieną atsakovė J. P. nebuvo Transporto priemonės savininkė.

33. Ieškovas į teismą ieškiniu kreipėsi 2024 m. gegužės 2 d., t. y. praėjus daugiau nei metai laiko, kai Kelių transporto priemonių registrui atsakovė deklaravo Transporto priemonės perleidimą. Būtent ieškovo valia į bylą atsakovais buvo įtraukti J. P. ir jos sutuoktinis G. P., nors Kelių transporto priemonių registre buvo duomenys, jog eismo įvykio dieną J. P. nebuvo Transporto priemonės savininkė.

34. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas 2023 m. rugpjūčio 29 d., 2023 m. lapkričio 24 d. ir 2024 m. vasario 7 d. siuntė atsakovei J. P. pretenziją, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jokių įrodymų, kad pretenziją atsakovė gavo į bylą nėra pateikta. Kaip minėta, atsakovė J. P. 2023 m. kovo 1 d. deklaravus duomenis apie Transporto priemonės perleidimą, Transporto priemonių registre buvo pakeisti duomenys apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, nurodant – valstybė (duomenys neskelbtini). Byloje esanti pažyma iš Gyventojų registro patvirtina, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 1 d. Esant šiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog tik antstoliui vykdant išieškojimą pagal priimtą teismo sprendimą už akių nuskaičius nuo atsakovės sąskaitos lėšas ir atsakovei iš antstolio gavus informaciją apie šioje byloje priimtą sprendimą už akių, atsakovams tapo žinoma apie ieškovo inicijuotą teisminį procesą dėl nuostolių atlyginimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai sužinoję apie inicijuotą teisminį procesą, nedelsiant 2024 m. rugpjūčio 1 d. pretenzija kreipėsi į ieškovą, informuodami, jog jie nėra tinkami atsakovai ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tačiau ieškovas tik trečiajam asmeniui pateikus atsiliepimą, 2024 m. lapkričio 20 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsisakė ieškinio ne dėl to, kad atsakovai būtų patenkinę ieškovo reikalavimus, o dėl to, kad pats ieškovas, kaip paaiškėjo, nepagrįstai pareiškė ieškinį šiems atsakovams. Tai reiškia, kad dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra atsakingas ieškovas, nes būtent jis, neturėdama pakankamos informacijos, kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovais įtraukdamas J. P. ir jos sutuoktinį G. P.

36. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti ieškovo skundo argumentai, kad atsakovų atstovavimo išlaidų susidarymą lėmė pačių atsakovų tariamas neveikimas. Priešingai, patirtų atstovavimo išlaidų galima buvo išvengti, jei pats ieškovas būtų elgęsis apdairiai ir rūpestingai, ir prieš reikšdamas ieškinį bei patraukdamas atsakovais J. P. ir G. P. būtų papildomai užklausęs AB Regitra duomenų apie Transporto priemonės nuosavybę, užklausoje nurodant laikotarpį nuo eismo įvykio dienos iki ieškinio parengimo dienos, įvertinant tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą apie transporto priemonės perleidimą nėra privaloma deklaruoti tą pačią dieną, kai transporto priemonė buvo perleista. Taigi nagrinėjamu atveju ne atsakovams, o būtent pačiam ieškovui, kuris nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, ir kuris yra atsakingas už pradėtą procesą (pareikštą ieškinį) atsakovų J. P. ir G. P. atžvilgiu, tenka kilusios pasekmės – atlyginti atsakovų turėtas atstovavimo išlaidas ir pačiam ieškovui prisiimti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes, jei ieškovas būtų atsakingai pasidomėjęs jam prieinamais duomenimis iš AB Regitra, nebūtų inicijavęs teisminio proceso J. P. ir G. P. atžvilgiu.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai šioje byloje netinkamai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas, t. y. kad jų procesinis elgesys buvo netinkamas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai yra deklaravę išvykimą į (duomenys neskelbtini) ir jiems procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis), todėl tai, kad atsakovai iki teismas priėmė sprendimą už akių nereagavo į prasidėjusį teisminį procesą, nelaikytina, kad jie elgėsi pasyviai, kadangi realiai atsakovams apie prasidėjusį teisminį procesą nebuvo žinoma. Prasidėjus vykdymo procesui, kai 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo nuskaičiuotos lėšos nuo atsakovės sąskaitos, atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų situacijos išsiaiškinimui: 2024 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į antstolį dėl informacijos pateikimo, 2024 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į ieškovą su pretenzija dėl netinkamo atsakovo.

38. Pažymėtina tai, kad po to, kai buvo byloje priimtas sprendimas už akių, šalys 2024 m. liepos 18 d. susirašinėjo elektroniniu paštu ir atsakovai laiške užsiminė, jog Transporto priemonė perleidimo sandoris deklaruotas kovo 1 d., tačiau ieškovas gavęs tokią informaciją, duomenų apie Transporto priemonės savininkus netikslino ir kreipėsi į antstolį dėl vykdymo veiksmų pradėjimo.

39. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad tiek ieškovo, tiek atsakovų bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ieškovo patirtas išlaidos, susijusias su sprendimo už akių vykdymu, buvo patirtos dėl ieškovo veiksmų, todėl ieškovui kyla pareiga jas atlyginti, o jo paties patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

40. Atsakovai pateikė įrodymus, jog dėl ieškovo inicijuoto teisminio proceso atsakovė J. P. patyrė 1 199 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 089 Eur išlaidos už advokato paslaugas (konsultacija, susipažinimas su situacija – 121 Eur, pretenzijos parengimas draudikų biurui – 242 Eur, pareiškimo už akių peržiūrėjimo parengimas – 484 Eur, atstovavimas teismo posėdyje – 242 Eur) ir 110 Eur žyminis mokestis.

41. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį.

42. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

43. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu ir 8.20 papunkčiu, maksimali už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1.–8.19 punkte suma (atsižvelgiant į tai, kad sąskaita už konsultaciją ir susipažinimą su situacija apmokėta 2024 m. liepos 29 d. ir už pretenzijos draudikui parengimą sąskaita apmokėta 2024 m. liepos 30 d.) sudarytų 216,10 Eur (2161 Eur x 0,1) už kiekvieną minėtą suteiktą paslaugą. Pagal Rekomendacijų 8.4. punktą, maksimali suma už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą (atsižvelgiant, kad sąskaita apmokėta 2024 m. rugpjūčio 7 d.) sudarytų 3 241,50 Eur (2 161 Eur x 1,5).

44. Iš 2024 m. spalio 15 d. teismo posėdžio pažymos nustatyta, kad atsakovų atstovė dalyvavo 2024 m. spalio 15 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko 18 min. Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą, maksimali už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojama priteisti suma (atsižvelgiant į tai, kad sąskaita faktūra apmokėta 2024 m. spalio 14 d.) sudarytų 219,64 Eur (2 196,40 Eur x 0,1). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta ir protinga yra pripažinti, kad už advokato atstovavimą teismo posėdyje atlygintina suma sudarytų 219,64 Eur.

45. Sudėjus pirmiau aptartus rekomenduojamus dydžius už advokato atsakovams suteiktas paslaugas maksimali rekomenduojama priteisti suma sudarytų 3 893,34 Eur (216,10 + 216,10+ 3 241,50 + 219,64). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų bendra suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovei J. P. atlygintina visa jos patirtų išlaidų už advokato paslaugas suma – 1 089 Eur.

46. Atsižvelgiantį tai, kad yra pagrindas atsakovams priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, iš viso atsakovei J. P. iš ieškovo priteisina 1 199 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

47. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą byloje, kurioje nepriimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės (civilinę bylą nutraukus), ir nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas šioje byloje turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o atsakovų atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išnagrinėjant klausimą iš esmės, t. y. priteisiant atsakovams jų patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlygintinos.

49. Atsakovai atskirajame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė J. P. pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 121 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atskirąjį skundą.

50. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 8.16 punktas), į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas tenkintas, o ieškovo atmestinas, atsakovei J. P. iš ieškovo priteistina 121 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį, kuria priteistos ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, iš bendraatsakovių J. P. ir G. P. ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidos, ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priteisti atsakovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, 1 199 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, 121,00 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.