Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo mišri teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Civilinių bylų skyriaus teisėjos Rasos Bartašienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. S. ir D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-31 nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi skirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistas 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-06-03, 15.30 val. iki 2020-06-03, 21.00 val. ir nuspręsta laikyti, kad G. S. liko sumokėti 118 MGL (5900 Eur) dydžio baudą. D. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį ir nuteista 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Nuosprendžiu taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Nuteistųjų D. P. ir G. S. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą pateikę nuteistieji D. P. ir G. S. skunde prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 31 d. nuosprendį, ir nuteistuosius išteisinti bei baudžiamąjį procesą nutraukti, o nesant pagrindų priimti išteisinamąjį nuosprendį, atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o nuteistajam G. S. skirtą baudą sumažinti, arba nesant galimybės atleisti nuteistąją D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – abiem nuteistiesiems paskirtas baudas sumažinti. Apeliaciniame skunde, be kitų argumentų, buvo nurodyta, jog veika buvo padaryta dėl gydytojos provokacijos.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti esmines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei nustatyti joje tiesą, vadovaudamasi BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atliko įrodymų tyrimą ir papildomai apklausė nuteistuosius D. P. ir G. S. bei galimą laiduotoją R. P.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. P. parodė, kad padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 straipsnio 1 dalyje pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl šito padaryto nusikaltimo. Dėl to, kad anksčiau pripažino faktinius veiksmus, jog lankėsi (duomenys neskelbtini), kad gydytojai buvo paduoti 50 eurų, tačiau to nelaikė papirkimu, – dabar supranta, kad tai buvo papirkimas, nes jie naiviai tikėjo buvusio advokato žodžiais, kad tai yra ne kyšis, o atsiskaitymas už paslaugą, nors tikrai žinojo, jog tie pinigai nueis ne klinikai, o pačiai gydytojai. Tiesiog buvo tokia buvusio advokato pozicija ir jie jos laikėsi. Ji neišmano įstatymų ir pasitikėjo gynėju. Dabar pripažįsta, kad tai tikrai buvo kyšis, ir pati save vertina kritiškai. Įvykio dienos vakare atvykusi į (duomenys neskelbtini) registratūroje nesiregistravo. Anksčiau dėl nėštumo toje gydymo įstaigoje nesilankė. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) nesidomėjo, kokie yra įkainiai už echoskopijos paslaugą. Atlikus echoskopiją, jai nebuvo išduotas joks su pinigų sumokėjimu susijęs dokumentas. Gydytoja nenurodė sumos už paslaugą. Jie paklausė gydytojos, kiek sumokėti už paslaugą. Paduoti 50 eurų jie patys nusprendė. Supranta, kad tie pinigai nukeliavo ne į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, o atiteko gydytojai. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme suprato, kad buvo netinkamas jų elgesys (duomenys neskelbtini), atsiskaitant tokiu būdu, bet konsultacijos metu advokatas kaip ir leido suprasti, kad tai galima traktuoti kaip atsiskaitymą už paslaugą. Šiuo metu nedirba, prižiūri vaiką, kuris dažnai serga. Mama jai labai padeda ir su vaiko priežiūra, ir išsilaikyti finansiškai, nes iš valstybės gauna tik vaiko pinigus ir dabar pradėjo gauti nedarbo išmoką. Šeimą išlaiko vyras ir kažkiek padeda tėvai – apie 200 eurų per mėnesį. Vyras moka ir paskolą, ir mokesčius, tai sudaro tikrai 80 proc. šeimos biudžeto. Jos santykis, ryšys su mama yra labai geras. Mama turi įtakos jos sprendimams, kreipiasi į ją patarimų gyvenimiškais klausimais.

12. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, toliau pasisako tik dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir galimybės atleisti nuteistąją nuo atsakomybės pagal laidavimą bei dėl paskirtos bausmės nuteistajam G. S.

Dėl D. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

13. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma tam, kad asmeniui būtų taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, – bent vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų nebuvimas panaikina galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, be to, išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

14. D. P. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai konstatuota D. P. padarytos nusikalstamos veikos požymių atitiktis BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiams. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais ir teisingai nustatė, jog D. P. kartu su G. S. tiesiogiai davė 50 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – gydytojai akušerei – ginekologei E. B. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. atliktą echoskopo tyrimą ir konsultaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie D. P. ir G. S. tyčiniai, padaryti veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį.

15. Už BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki ketverių metų. Tokią bausmę užtraukiantis tyčinis nusikaltimas, kaip nustatyta BK 11 straipsnio 4 dalyje, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi, BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta viena iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų, nagrinėjamu atveju – apysunkiam tyčiniam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra.

16. Kita būtina atleidimo pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, – nusikalstamos veikos padarymas pirmą kartą, tenkinama tada, kai pripažįstama, jog asmuo, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, padarė tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017). Išvada, jog asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, galima ir tada, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012). Baudžiamasis teisinis santykis, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, pasibaigia ir tuo atveju, jei, asmeniui taikius sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, per nustatytą laiką (terminą) nėra gauta duomenų apie naujos nusikalstamos veikos padarymą ir vykdomos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (jei tokios nustatytos) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, D. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista (7 t., b. l. 150), taigi, nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, padarė pirmą kartą, nebūdama anksčiau nusikaltusi.

17. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas visiškas kaltės pripažinimas neapima kaltininko pareigos pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Savo kaltės pripažinimas, kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015).

18. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog D. P., tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme visas faktines jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes pripažino, tačiau nesutiko su kalte.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad D. P. pripažino faktines įvykio aplinkybes, kad 2022-05-16, apie 19:20 val., VšĮ (duomenys neskelbtini), echoskopo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai perdavė 50 eurų gydytojai E. B. už konsultaciją ir apžiūrą echoskopu, tačiau nepripažino, kad tokiu būdu papirkinėjo gydytoją ir dėl savo veiksmų ji nesigaili, todėl pirmosios instancijos teismas tokio formalaus faktinių aplinkybių išdėstymo nepripažino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu D. P. savo poziciją pakeitė, kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nebeginčijo, nurodė, kad ji visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Nuteistoji D. P. nurodė, kad šiuo metu supranta, kad tai buvo papirkimas, nes jie naiviai tikėjo advokato žodžiais, kad tai yra ne kyšis, o atsiskaitymas už paslaugą, nors tikrai žinojo, jog tie pinigai nueis ne klinikai, o pačiai gydytojai. Tiesiog buvo tokia advokato pozicija ir jie jos laikėsi. Ji neišmano įstatymų, o pasitikėjo gynėju. Dabar pripažįsta, kad tai tikrai buvo kyšis, ir pati save vertina kritiškai. Atlikus echoskopiją, jai nebuvo išduotas joks su pinigų sumokėjimu susijęs dokumentas, be to, gydytoja nenurodė sumos už paslaugą, todėl patys nusprendė paduoti 50 eurų. Ji supranta, kad tie pinigai nukeliavo ne į (duomenys neskelbtini) klinikos sąskaitą, o atiteko gydytojai. Teisėjų kolegija pažymi, jog prisipažinimas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme – tai situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-697/2017, 2K-132-976/2023). Prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023).

20. Kaip jau minėta, D. P. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme visas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes pripažino, tačiau neigė savo kaltę. Apklausus nuteistąją apeliacinės instancijos teismo posėdyje, D. P. parodė, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta ir nuoširdžiai dėl to išgyvena. Taigi, konstatuotina, jog D. P. viso proceso metu davė teisingus parodymus apie jai inkriminuotą veiką, savo parodymais patvirtino BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažino nustatytus faktus. Nuteistosios nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos reiškiasi kritišku savo atliktų veiksmų vertinimu, gailėjimusi dėl jų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, pripažįsta, kad D. P. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o kartu konstatuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

21. BK 227 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formalioji nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo, todėl šiuo atveju nėra aktuali BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlyga.

22. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga konstatuojama, jei yra pagrindas manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018).

23. D. P. pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą (7 t., b. l., 150), administracine tvarka bausta, tačiau paskirtos administracinės baudos sumokėtos (7 t., b. l. 157-160), šiuo metu yra nedirbanti, kadangi augina mažametį sūnų, gauna vaiko pinigus, per 2024 m. yra gavusi tik 125,61 Eur nedarbo draudimo išmoką (7 t., b. l. 125, 129), yra išlaikoma G. S. bei tėvų, kartu su G. S. turi būsto paskolą, kurios kredito dalis sudaro didžiąją dalį jų šeimos pajamų (7 t., b. l. 130-136). Dėl padarytos nusikalstamos veikos D. P. gailisi, supranta, jog yra kalta, kaip jau minėta, anksčiau teisiama nebuvo. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. P. pirmą kartą padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad D. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

24. Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: D. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) – BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą (BK 40 straipsnio 1 dalis), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

25. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismui D. P. mama R. P. pateikė prašymą perduoti kaltininkę jos atsakomybei pagal laidavimą (7 t., b. l. 139).

26. Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Laiduotoju, vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, todėl teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, paprastai atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

27. R. P. apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme perduoti D. P. jos atsakomybei pagal laidavimą nurodė, kad sutinka būti paskirta dukters laiduotoja, kadangi gali daryti teigiamą įtaką. Jai yra žinoma, kad dukra buvo kaltinta ir nuteista dėl gydytojos papirkimo. Dukra pripažįsta padariusi šį nusikaltimą ir labai gailisi. Ji kritiškai vertina dukters netinkamus ir neteisėtus veiksmus dėl gydytojos papirkimo. (7 t., b. l. 139). Tas pačias aplinkybes R. P. patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

28. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl R. P. tinkamumo būti laiduotoja, atsižvelgia į tai, kad ji yra D. P. mama, vadinasi, ją ir nuteistąją sieja glaudūs šeimyniniai santykiai. R. P. dirba VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 1987 m., darbe pasižymi kaip labai pareiginga, atsakinga ir sąžininga darbuotoja. Visada kruopščiai ir laiku atlieka pavestas užduotis. Puikiai geba dirbti tiek savarankiškai, tiek komandoje. Drausminių nuobaudų neturi ir nėra turėjusi (7 t., b. l. 137). Be to, R. P. anksčiau ir šiuo metu neteista (7 t., b. l. 151, administracine tvarka nebausta (7 t., b. l. 152). Kaip matyti iš R. P. parodymų apeliacinės instancijos teisme, dukros padarytą nusikalstamą veiką ji vertina neigiamai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, pripažįsta R. P. šioje byloje tinkama laiduotoja, galinčia daryti teigiamą įtaką kaltininkei (BK 40 straipsnio 3 dalis).

29. Taigi, esant aptartoms byloje nustatytoms aplinkybėms, D. P. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduodama laiduotojos R. P. atsakomybei, nustatant vienų metų laidavimo terminą be užstato.

30. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. P. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį naikinama ir D. P. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jai nutraukiama (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Baudžiamojo poveikio priemonės nėra skiriamos, kadangi pats baudžiamasis procesas, jo trukmė padarė teigiamą poveikį.

Dėl G. S. paskirtos bausmės

31. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į nuteistojo G. S. turtinę padėtį, nes šiuo metu nuteistojo G. S. gaunamos pajamos nedaug didesnės už minimalias, be to, jis vienintelis išlaiko šeimą, nes D. P. yra vaiko auginimo atostogose ir šiuo metu nedirba, be to, yra mokama būsto paskola bankui, todėl nuteistasis G. S. neturi galimybės sumokėti teismo paskirtos baudos, todėl nuteistasis G. S. ir jo gynėjas advokatas prašo teismo paskirti jam arešto bausmę, jos vykdymą atidedant.

32. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones), būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu G. S. kaltės padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 227 str. 1 d. nepripažino, tačiau analizuojant asmens parodymus matyti, kad jis nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes pripažino, tačiau ginčijo kaltės klausimą, o apeliaciniame teismo posėdyje nagrinėjant apeliacinį skundą G. S. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 227 str. 1 d. pripažino visiškai, davė išsamius parodymus bei nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padarytų neteisėtų veiksmų.

34. Teisėjų kolegija pažymi, jog prisipažinimas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme – tai situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-697/2017, 2K-132-976/2023). Prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023).

35. Kaip jau minėta, G. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme visas faktines nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 227 str. 1 d. aplinkybes pripažino, o apeliaciniame teismo posėdyje neginčijo kaltės, nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Taigi, konstatuotina, jog G. S. viso proceso metu davė teisingus parodymus apie jam inkriminuotą veiką, savo parodymais patvirtino BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažino nustatytus faktus. Nuteistojo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos reiškėsi kritišku savo atliktų veiksmų vertinimu, gailėjimusi.

36. Be to, 2021-04-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu (byla 1-185-771/2021) G. S. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., padarymo. Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. nustatyta tvarka, G. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Minėtoje byloje G. S. buvo prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 1 d., todėl minėtu sprendimu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau skundžiamame teismo sprendime šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebeliko.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, susijusią su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (nepripažinus BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės G. S. atsakomybę lengvinančia) (BPK 328 straipsnio 1 punktas) – G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, numatytas LR BK 227 str. 1 d ir 259 str. 1 d., ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

38. Nuteistasis G. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 ir 4 d.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau paskirtos administracinės baudos šiuo metu yra sumokėtos (7 t., b. l. 153-156), anksčiau asmuo neteistas, jo atžvilgiu nėra pradėta ikiteisminių tyrimų (7 t., b. l. 149), yra dirbantis (7 t., b. l. 147-148). Šiuo metu yra vienintelis šeimos išlaikytojas, kadangi mažamečio vaiko mama D. P. šiuo metu yra nedirbanti ir prižiūri mažametį sūnų, be to, G. S. kartu su D. P. yra paėmę iš banko būsto paskolą, kurios mėnesinė įmoka yra virš 700 Eur, kai tuo tarpu G. S. atlyginimas į rankas nesiekia 1200 Eur.

39. Įvertinęs visas šias skiriamų bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus nuteistajam G. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 259 str. 1 d. pačią švelniausią bausmę – baudą, nustatydamas minimalų dydį, numatytą baudžiamajame įstatyme, tačiau pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę – minimalią baudą už nusikaltimo padarymą, numatytą LR BK 227 str. 1 d. neįvertino asmens finansinių galimybių ją įvykdyti. LR BK 227 str. 1 d. sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Pagal LR BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nuteistasis G. S. ir jo gynėjas advokatas prašo skirti arešto bausmę, jos vykdymą atidedant vietoj paskirtos minimalios baudos, kadangi asmuo šiuo metu neturi finansinių galimybių paskirtos baudos sumokėti.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam G. S. skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį (100 MGL dydžio baudą – 5000 Eur) už nusikaltimo, numatyto LR BK 227 str. 1 d. padarymą, neatsižvelgė į visas aplinkybes. G. S. yra neteistas, pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nors yra baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas yra įvykdęs, vienas šeimoje išlaiko šeimą bei moka didelę paskolą už būstą, kas sudaro beveik tris ketvirtadalius gaunamų pajamų, todėl esant šioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo G. S. skirti arešto bausmę, jos vykdymą atidedant.

41. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam G. S. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

42. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokios bausmės rūšies paskyrimas atitiks G. S. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Įvertinus jau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nėra nustatyta G. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, G. S. neteistas, dirbantis, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui.

43. Esant šiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Iš naujo paskyrus G. S. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, paskirtos bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu pagal LR BK 63 str. 3 d., 65 str. 2 d. nuostatas, paskiriant 50 MGL (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą bei 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 13 d. į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-06-03 15:30 val. iki 2020-06-03 21:00 val., t.y. 1 para.

44. Įstatymas nenumato maksimalaus bausmės – baudos savanoriško įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, G. S. paskirtos baudos dydį, nuteistojo turtinę bei šeiminę padėtį, į protingumo principą bei bausmės paskirtį sprendžia, kad yra pagrindas G. S. nustatyti 2 metų terminą, per kurį jis privalo savanoriškai sumokėti paskirtą baudą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paskyrus tokį baudos sumokėjimo terminą bus išvengta neproporcingai neigiamų pasekmių, kurias galimai sukeltų priverstinis išieškojimas. Pripažinus, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatytas aiškiai per trumpas nuteistajam paskirtos baudos sumokėjimo terminas, nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Šiaulių apygardos teismo mišri teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 31 d. nuosprendį pakeisti:

D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalį, kuria D. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti D. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

D. P. perduoti laiduotojos R. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą D. P. nutraukti.

Atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės D. P. išaiškinti, kad tuo atveju, jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojai R. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens, už kurį jį laidavo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį paskirta 100 MGL (penkių tūkstančių eurų) dydžio bauda

G. S. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti 50 MGL (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą bei 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi. į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-06-03 15:30 val. iki 2020-06-03 21:00 val. ir skaityti, kad G. S. liko sumokėti 48 MGL (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirtą baudą įpareigoti sumokėti per 2 (dvejus) metus į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke, įmokos kodas – 6801. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Jeigu nuteistasis nesumokėjo baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.