- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- e2FB-7352-433/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04174-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- UAB „Turto valdymas“
- Suinteresuotas asmuo
- J. P., J. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančio fizinio asmens J. V. bankroto administratoriaus UAB „Turto valdymas“ įgalioto asmens A. K. skundą suinteresuotiems asmenims J. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. V. dėl bankrutuojančio asmens J. V. 2019 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9505-433/2018 J. V. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą. Bankroto administratoriumi paskirtas – UAB „Turto valdymas“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas bankrutuojančio fizinio asmens J. V. bankroto administratoriaus UAB „Turto valdymas“ įgaliotas asmuo A. K. 2019 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nurodo, kad administratorius visiems bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriams 2018 m. spalio 2 d. išsiuntė pranešimą dėl šaukiamo pirmojo kreditorių susirinkimo bei pateikė kreditorių susirinkimo medžiagą, tame tarpe ir bankrutuojančio fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą (toliau – ir Planas), administratoriaus išvadą dėl Plano projekto, kitus dokumentus. Pastebi, kad Plano projekte Bankrutuojantis fizinis asmuo siūlė 674,54 Eur bankroto administravimo išlaidų dengti iš jo gaunamų pajamų kasmėnesinėmis įmokomis (18,79 Eur per mėn.) ir bankroto administravimo išlaidoms iš parduoto turto lėšų skirti sumą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. 2018 m. spalio 22 d. bankrutuojančio fizinio asmens pirmojo kreditorių susirinkimo metu administratoriui pasiūlius pritarti Plano projektui, o didžiausiam bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriui J. P. pasiūlius skirti bankroto administravimo išlaidoms 10 proc. nuo turto realizavimo kainos, t. y. ne maksimalų, o vidutinį FABĮ leistiną bankroto administravimo išlaidų dydį iš parduoto turto lėšų, buvo patvirtinta 676,54 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmata, nuo Plano patvirtinimo teisme dienos iki bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos pabaigos bei, vadovaujantis FABĮ 22 straipsnio 5 dalimi, 10 proc. bankroto administravimo išlaidų nuo turto realizavimo kainos. Bankrutuojantis fizinis asmuo ir administratorius 2018 m. spalio 22 d. pasirašė pavedimo sutartį. Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas. Suinteresuotas asmuo J. P. 2018 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą sušaukti naują kreditorių susirinkimą sekančiais klausimais: 1) kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas; 2) patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas. Suinteresuotas asmuo J. P. siūlė patikslinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą ir patvirtinti 674,54 Eur nuo Plano patvirtinimo teisme dienos iki bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos pabaigos bei, vadovaujantis FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, skirti administravimo išlaidoms 1 proc. nuo visų iš bankrutuojančio fizinio asmens parduoto turto gautų lėšų. Kaip kreditorių susirinkimo sušaukimo motyvus suinteresuotas asmuo J. P. nurodė, kad neva buvo suklaidintas administratoriaus, todėl 2018 m. spalio 22 d. vykusio bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkime savo balsavimo biuletenyje nurodė, kad sutinka su 10 proc. nuo turto realizavimo kainos, kaip bankroto administravimo išlaidų dalimi, kas ir yra numatyta Plane. Bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkime 2019 m. sausio 10 d. suinteresuotam asmeniui J. P., turinčiam 99,57 proc. balsų nuo visų kreditorinių reikalavimų, balsuojant „už“, o Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) (0,43 proc. balsų nuo visų kreditorinių reikalavimų) balsuojant „prieš“ buvo pritarta jo pasiūlymui patvirtinti 676,54 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmatą, nuo Plano patvirtinimo teisme dienos iki bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos pabaigos bei, vadovaujantis FABĮ 22 straipsnio 5 dalimi nustatyta tvarka, skirti administravimo išlaidoms 1 proc. nuo visų iš bankrutuojančio fizinio asmens parduoto turto gautų lėšų. Atkreipia dėmesys į tai, kad tik pats J. P. pritarė savo siūlymui dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos mažinimo, kai tuo tarpu kitas kreditorius (VMI) nesutiko su tokiu siūlymu. Atsižvelgiant į tai, kad J. P. pateiktas pasiūlymas net dešimt kartų sumažinti anksčiau jo paties pasiūlytai ir pritartai bankroto administravimo išlaidų sąmatai (i) nėra pagrįstas; (ii) paremtas tik savanaudiškais tikslais, kuriuos įgyvendinus, būtų pažeista teisinga bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyra; (iii) yra akivaizdžiai neadekvatus numatomų administratoriaus darbų apimčiai. Administratoriaus nuomone, J. P. sprendimas dėl kur kas mažesnės bankroto administravimo išlaidų sumos yra visiškai nemotyvuotas ir susijęs tik su jo noru bet kokioms priemonėmis perimti savo disponavimui iš varžytynių parduodamą bankrutuojančio fizinio asmens turtą (0,0939 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 7940-0004-0196) ir 169,10 kv. m ploto vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Sniegenų g. 37, Vilniuje (toliau – Turtas)) už kuo mažesnę kainą (pradinę pardavimo iš varžytynių kainą) bei tuo pačiu sumokėti kuo mažesnę bankroto administravimo išlaidų sumą nuo realizuoto turto vertės. Tai patvirtina J. P. tiek žodžiu, tiek ir raštu ne kartą administratoriui išreikštas noras bet kokiomis aplinkybėmis perimti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausantį Turtą, piktybiškas vengimas perduoti administratoriui Turtą ir kitos faktinės aplinkybės. Pastebi, kad administratoriaus teiginius dėl J. P. savanaudiškų tikslų perimti Turtą už kuo mažesnę jo kainą ir kuo mažesnėmis sąnaudomis pagrindžia ir tai, kad jis be jokio teisėto pagrindo bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausančiame gyvenamajame name, kuris pagal Plane nustatytą tvarką administratoriaus turi būti pardavinėjamas iš varžytynių, siekiant, kad būtų padengti kreditorių finansiniai reikalavimai, apgyvendino savo sūnų, todėl J. P. iš esmės yra nenaudingas Turto pardavimas ir kuo didesnės kainos už Turtą gavimas. Beje, administratorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl J. P. sūnaus iškeldinimo, kadangi pastarasis Turtu naudojasi faktiškai be jokio teisėto pagrindo, administratorius negali tinkamai disponuoti Turtu ir užtikrinti jo saugumo, o taip pat tinkamai vykdyti pareigą Turtą realizuoti bankroto procese. Būtent po administratoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. pranešimo J. P. dėl Turto perdavimo, jis ir inicijavo susirinkimą, siekdamas sumažinti bankroto administravimo išlaidų dydį nuo iš varžytynių parduotino Turto vertės. Taigi tokia faktinė situacija tik įrodo, kad J. P. veikia savanaudiškais tikslais, nepaisydamas bankrutuojančio fizinio asmens ir kitų kreditorių interesų. Tokiu būdu akivaizdžiai yra pažeidžiama teisinga bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, kas yra neleistina ir neteisėta, atsižvelgiant į FABĮ paskirtį. Taigi, iš esmės nepasikeitus jokioms aplinkybėms ir administratoriui vykdant jam priskirtas funkcijas bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procese, J. P. be jokių pagrįstų motyvų sugalvojo pakeisti bankroto administravimo išlaidų dydį. Skundu prašo panaikinti 2019 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimą dėl patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo bei priteisti iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administratoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo J. P. nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2019 m. sausio 10 d. bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatyta tokia sąmata: 1) 676,54 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidoms nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme dienos iki bankrutuojančio asmens bankroto bylos pabaigos (šis dydis atitinka 2018 m. spalio 22 d. bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimo nutarimu), ir 2) 1 proc. nuo visų iš bankrutuojančio asmens parduoto turto gautų lėšų (šis dydis sudaro dešimtadalį 2018 m. spalio 22 d. bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimo nutarime numatyto dydžio). Taigi, pareiškėjas byloje neginčija būtinųjų (realių) administravimo išlaidų, kurios sudaro 676,54 Eur. Tačiau nesutinka su nustatytu 1 proc. nuo visų iš bankrutuojančio asmens parduoto turto gautų lėšų, kuris yra pareiškėjo atlyginimas. Pareiškėjo teigimu pastaroji suma yra akivaizdžiai neadekvati numatomų darbų apimčiai ir tik anksčiau kreditorių susirinkimo patvirtintas 10 proc. nuo visų iš bankrutuojančio asmens parduoto turto gautų lėšų dydžio atlyginimas būtų pagrįstas. Tačiau toks pareiškėjo teiginys yra deklaratyvus. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad kreditorių susirinkimo nustatytas 1 proc. nuo visų iš bankrutuojančio asmens parduoto turto gautų lėšų yra neadekvatus. Primena, kad bankroto procese realizuotiną bankrutuojančio asmens turtą sudaro tik du tarpusavy susiję nekilnojamojo turto vienetai – žemės sklypas, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), ir vienbutis gyvenamasis namas, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė sudaro 191‘500 Eur. Šis Turtas nėra apsunktinas jokiomis daiktinėmis teisėmis, priklauso tik bankrutuojančiam asmeniui ir yra likvidus. Taigi, jo realizavimas nereikalauja ypatingų pastangų ir (ar) žinių. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjo teiginys, kad kreditorių susirinkimo nustatytas jam atlyginimas, kuris be kita ko sudarytų 1 915 Eur (skaičiuojant nuo nustatytos Turto vertės), yra akivaizdžiai neadekvatus numatomų pareiškėjo darbų apimčiai, turėtų būti vertinamas išimtinai kritiškai. Suprantama, kad didesnį procentą nuo parduodamo turto kainos galėtų lemti operatyvus turto pardavimas, taip pat atvejai, kai yra parduodama daug nekilnojamojo turto arba nedidelės vertės turto ir pan. Nagrinėjamu gi atveju pareiškėjo siekiamas 10 proc. nuo Turto pardavimo atlyginimas nebuvo susietas su konkrečiu turto pardavimo terminu, todėl nepagrindžiama, kaip operatyviai siekiama parduoti Turtą. Tuo tarpu J. P. pateikiami duomenys patvirtina, kad byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis 1 proc. nuo visų iš bankrutuojančio asmens parduoto turto gautų lėšų dydžio atlyginimas bankroto administratoriui yra optimalus, kadangi už tokį atlygį numatomus atlikti darbus sutiktų kiti bankroto administratoriai. Taigi, pareiškėjo siekis įteisinti apie 19‘150 Eur dydžio atlyginimą už Turto pardavimo organizavimą aiškiai prieštarautų protingumo principui ir leidžia įžvelgti pareiškėjo nesąžiningumą. Pažymi, kad FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog, pardavus ar perdavus tik įkeistą turtą, visoms bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės. Tuo tarpu Turtas įkeistas nėra, kas reiškia, kad FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje numatytas maksimalus bankroto administravimo išlaidų dydis nėra taikomas. Nepaisant šio teisinio reguliavimo, pareiškėjas prieš priimant 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą suklaidino J. P. dėl taikomų bankroto administravimo išlaidų dedamųjų ir jų ribų, kas ir lėmė nepagrįstai didelio pradinio pareiškėjo atlyginimo patvirtinimą. Tai, kad pareiškėjas siekia nustatyti nepagrįstai didelį savo atlyginimą patvirtina ir šios pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės: Turtas iki šiol nėra perleistas J. P., Turto verte mažinant J. P. kreditorinį reikalavimą, nors tokį pasiūlymą pareiškėjas pateikė dar 2018 m. lapkričio 26 d., kai neįvyko pirmosios Turto varžytynės, ir J. P. su šiuo pasiūlymu sutiko 2018 m. gruodžio 7 d. Pareiškėjas klaidina teigdamas, kad Turtu be teisinio pagrindo naudojasi J. P. sūnus, kadangi bankrutuojantis asmuo su J. P. sūnumi sudarė Turto nuomos sutartį, kuri galioja iki šiol. Šią aplinkybę patvirtina bankrutuojančio asmens liudijimai civilinėje byloje Nr. e2-302-560/2016, teisminio proceso Nr. 2-68-3-07860-2015-8, kurioje buvo sprendžiami bankrutuojančio asmens ir J. P. atsiskaitymo už Turto įsigijimą ir įrengimą klausimai (bankrutuojančio asmens liudijimai 2016 m. vasario 19 d. teismo posėdyje pateikiami, klausytis nuo 37:35 min. iki 38:32 min.). Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neįrodė, jog kreditorių susirinkimo numatytas jam 1 proc. nuo visų iš bankrutuojančio asmens parduoto turto gautų lėšų dydžio atlyginimas yra neadekvatus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Iš esmės pakartojo skundė išdėstytas aplinkybes bei argumentus.
Suinteresuotas asmuo J. V. prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. P. ir jo atstovas prašė skundą atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi J. V. yra iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB “Turto valdymas“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 14 d. Teismas nutartimi nustatė 30 dienų terminą kreditoriams pareikšti bankroto administratoriui savo finansinius reikalavimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtintas J. V. kreditorių ir kreditorinių reikalavimų sąrašas. J. V. kreditoriais pripažinti: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, kreditorinių reikalavimų sumą – 1 300,00 EUR; J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorinių reikalavimų sumą – 301 147,31. Bendra kreditorinių reikalavimų suma – 302 447,31 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi nutarė patvirtinti bankrutuojančio asmens J. V. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, kuriam 2018 m. spalio 22 d. pritarė kreditorių susirinkimas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo J. P. 2018 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą sušaukti naują kreditorių susirinkimą tokiais klausimais: 1) kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas; 2) patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas. Suinteresuotas asmuo J. P. pasiūlė patikslinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą ir patvirtinti 674,54 Eur nuo Plano patvirtinimo teisme dienos iki bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos pabaigos bei, vadovaujantis FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, skirti administravimo išlaidoms 1 proc. nuo visų iš bankrutuojančio fizinio asmens parduoto turto gautų lėšų. Nustatyta ir byloje ginčo dėl to nekilo, jog kaip kreditorių susirinkimo sušaukimo motyvus suinteresuotas asmuo J. P. nurodė, kad buvo suklaidintas administratoriaus, todėl 2018 m. spalio 22 d. vykusio bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkime savo balsavimo biuletenyje nurodė, kad sutinka su 10 proc. nuo turto realizavimo kainos, kaip bankroto administravimo išlaidų dalimi, kas yra numatyta Plane.
Bankrutuojančio fizinio asmens J. V. kreditorių susirinkime 2019 m. sausio 10 d. suinteresuotam asmeniui J. P., turinčiam 99,57 proc. balsų nuo visų kreditorinių reikalavimų, balsuojant „už“, o Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) (0,43 proc. balsų nuo visų kreditorinių reikalavimų) balsuojant „prieš“ buvo pritarta jo pasiūlymui patvirtinti 676,54 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmatą, nuo Plano patvirtinimo teisme dienos iki bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos pabaigos bei, vadovaujantis FABĮ 22 straipsnio 5 dalimi nustatyta tvarka, skirti administravimo išlaidoms 1 proc. nuo visų iš bankrutuojančio fizinio asmens parduoto turto gautų lėšų. Pastebėtina, kad tik pats J. P. pritarė savo siūlymui dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos mažinimo, kai tuo tarpu kitas kreditorius (VMI) nesutiko su tokiu siūlymu.
Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (FABĮ 27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Kreditorių susirinkimo kompetencijai, be kita ko, priskirtas administravimo išlaidų sąmatos keitimas, galimybė nustatyti jų mokėjimo tvarką (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis). FABĮ 26 straipsnyje nustatyta, kad, be kitų teisių, kreditorių susirinkimas turi ir teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką ir pan. (FABĮ 26 straipsnio 4 punktas). Minėtos nuostatos reiškia, kad kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką. Taigi kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo.
Kreditorių susirinkimo sprendimo pakeisti mokumo plane patvirtintų administravimo išlaidų dydį pagrįstumas gali būti įvertinamas teismo, kai fizinis asmuo ar administratorius, nesutikdami su tokiu sprendimu, apskundžia teismui kreditorių susirinkimo nutarimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokiu atveju teismas patikrina, ar administravimo išlaidos iš tiesų esant tam tikroms aplinkybėms yra per didelės ar per mažos, ar kreditorių susirinkimas, pakeisdamas administravimo išlaidų dydį, turėjo tam pagrindą, ar šių išlaidų keitimas geriausiai užtikrins (atitiks) fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
Kaip paminėta aukščiau, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtintas fizinio asmens J. V. mokumo atkūrimo planas, kuriame patvirtinta bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo suma per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį 676,54 Eur ir, vadovaujantis FABĮ 22 straipsnio 5 dalimi, – 10 procentų bankroto administravimo išlaidų nuo turto realizavimo kainos.
Mokumo atkūrimo plane yra numatyta, kad administravimo išlaidoms ir administratoriaus atlyginimui sumokėti į mėnesį skiriama suma – 18,79 Eur. Numatyta, kad atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė 36 mėnesiai (3 metai). Iš plane esančios administravimo išlaidų per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį detalizacijos matyti, kad kreditorių susirinkimų organizavimo išlaidos (medžiagos kreditorių susirinkimams parengimas ir pateikimas kreditoriams, Bankrutuojančiam fiziniam asmeniui) numatyta – 120 Eur (20 Eur x 6 kartus); metinių ataskaitų apie bankroto bylos eigą parengimo ir pateikimo AVNT išlaidos – 30 Eur (10 Eur x 3 kartus); baigiamosios ataskaitos baigus administruoti bankroto bylą parengimo ir pateikimo AVNT išlaidos – 10 Eur; bankrutuojančio fizinio asmens gaunamų piniginių lėšų naudojimo pagal Planą priežiūros išlaidos (kartą į 3 mėnesius) – 20 Eur; bankrutuojančio fizinio asmens pervedamų į administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą piniginių lėšų apskaitos vedimo išlaidos (kartą į mėnesį) – 36 Eur (1 Eur x 36 kartus); mokėjimų kreditoriams pagal Planą išlaidos (kartą į 6 mėnesius) – 9 Eur (1,50 Eur x 6 kartus); ryšių išlaidos (mėnesiui) – 108 Eur (3 Eur x 36 kartus); kuro išlaidos (vienkartinės išlaidos) – 50 Eur; kanceliarinės išlaidos (mėnesiui) 108 Eur (3 Eur x 36 kartus); nekilnojamojo turto vertinimas – 130 Eur; varžytynių (dviejų) paskelbimo išlaidos – 55,54 Eur (27,77 Eur x 2 kartus). Plane nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidoms iš parduoto turto lėšų bus skiriama suma FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad kreditorius J. P. pritarė J. V. mokumo atkūrimo planui ir plane numatytų administravimo išlaidų neginčijo. Byloje pateikto 2019 m. sausio 10 d. bankrutuojančio J. V. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 duomenimis nustatyta, kad 2-u darbotvarkės klausimu buvo svarstytas patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas. Bankroto administratorius siūlė nekeisti mokumo atkūrimo plane, kuris patvirtintas teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi, nustatytos administravimo išlaidų sąmatos. Kreditorius J. P. siūlė sumažinti bankroto administravimo išlaidas (tame tarpe ir administratoriaus atlyginimą), nustatant, kad bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo suma per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį yra 676,54 Eur bei, vadovaujantis FABĮ 22 straipsnio 5 dalimi, – 1 procentas bankroto administravimo išlaidų nuo turto realizavimo kainos. Nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo buvo priimtas kreditoriaus vienasmeniškai, nes šio kreditoriaus reikalavimas sudaro 99,57 proc. visų fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų sumos.
2019 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimas priimtas nepažeidžiant FABĮ nustatytos kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos, tačiau kreditorių susirinkimo kompetencija spręsti su bankrutuojančio asmens turtu susijusius klausimus nereiškia absoliučios diskrecijos teisės. Nors šie klausimai yra priskirti kreditorių susirinkimo kompetencijai, sprendžiant šiuos klausimus bet kuriuo atveju būtina atsižvelgti į būtinumą nepažeisti tiek bankrutuojančio asmens, tiek kreditorių teisių ir interesų. Nepaisant to, kad bankrutuojančio asmens administravimo išlaidų klausimų sprendimas pagal įstatymą priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau bankroto bylą nagrinėjantis teismas, esant pagrindui, turi galią ipso jure (lot. remiantis teise) vertinti kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis).
FABĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pažymėtina, kad administravimo išlaidų suma kiekvienai bylai turėtų būti nustatoma individualiai, atsižvelgus į konkrečius byloje atliekamus administravimo veiksmus, t. y. ar administratorius turės disponuoti nekilnojamuoju turtu, ar turės vykdyti kitas pareiškėjų sudarytas sutartis, kurioms nėra pasibaigę vykdymo terminai ir pan. Taip pat būtina įvertinti ar nustatyta administravimo išlaidų suma sudaro pagrindą ją laikyti tinkama ir nepažeidžiančia kreditoriaus interesų gauti kuo maksimalesnį savo reikalavimo patenkinimą. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl jam turi būti mokamas atlygis kaip verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas.
Teismų praktikoje sprendžiant bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011).
Pažymėtina, jog per plano įgyvendinimo laikotarpį bankroto administratorius vykdė ir vykdo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme: veda fizinio asmens apskaitą, kuri yra vykdoma kas mėnesį, sudarant jo pajamų ir išlaidų balansą, vertinant ar fizinis asmuo panaudojo pinigines lėšas mokumo atkūrimo plane nustatytiems būtiniesiems poreikiams tenkinti, atlieka plane numatytus mokėjimus iš fizinio asmens einamųjų pajamų kreditoriams, rengia ir teikia privalomas ataskaitas apie fizinio asmens bankroto procesą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai (pranešimų apie kreditorių susirinkimus teikimas, nutarčių, patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kitų nutarčių, sprendimų priimtų apygardos ir aukštesnės instancijos teismų kopijų siuntimas, fizinio asmens bankroto ataskaitų siuntimas), rengia plano vykdymo eigos ataskaitas, aptarnauja kreditorių susirinkimus, juos protokoluoja, (per metus – 2 susirinkimai), teikė mokumo atkūrimo planą, bankroto proceso pabaigoje numatytas plano įgyvendinimo akto parengimas. Be minėtų procedūrų administratoriui dažnai tenka teikti papildomas ataskaitas bei atsakymus į individualius kreditorių užklausimus bei prašymus pateikti informaciją apie tai kaip yra vykdoma procedūra. Be to, įgyvendinant FABĮ reikalavimus, administratorius turi pareigą tikrinti, kur, ir ar pagal gaunamas pajamas, gyvena bankrutuojantis asmuo. Tuo tikslu gali kilti būtinybė nuvykti į bankrutuojančio asmens gyvenamą vietą.
Teismas pažymi, jog kreditoriaus J. P. atsiliepime į skundą nurodyti argumentai dėl bankroto administravimo išlaidų mažinimo yra nepagrįsti, todėl daro išvadą, kad aplinkybių, dėl kurių būtų galima pripažinti teismo nustatytą administravimo išlaidų dydį nepagrįstu, nenustatyta. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, įvertinus mokumo atkūrimo plane nurodytas administravimo išlaidas, bankroto administratoriaus vykdomas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme, taip pat į tai, kad iki bankroto procedūros pabaigos liko daugiau nei du metai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog plane patvirtintų administravimo išlaidų suma yra per didelė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismo vertinimu, mokumo atkūrimo plane, patvirtintame teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi, patvirtintos administravimo išlaidos laikytinos pagrįstomis, būtinomis bankroto proceso vykdymui, atitinkančiomis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Administravimo išlaidų sumažinimas apribotų administratoriaus galimybes tinkamai vykdyti bei organizuoti bankroto procedūrą. Todėl, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2019 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu – dėl patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Teismas atkreipia dėmesį, kad J. P. patvirtino, kad Balsavimo raštu biuletenyje pagal paskelbtą 2018-10-22 kreditorių susirinkimo darbotvarkę visus ranka rašytus įrašus įrašė būtent jis, kad biuletenyje yra jo parašai, todėl teismas atmeta J. P. paaiškinimus, kad jis buvo suklaidintas bankroto administratoriaus atstovo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratorius UAB „Turto valdymas“ pareiškė prašymą priteisti jo patirta bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, todėl tokios išlaidos nepriteisiamos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 11 dalimi,
nutaria:
tenkinti bankroto administratoriaus UAB „Turto valdymas“ įgalioto asmens A. K. skundą.
Panaikinti bankrutuojančio fizinio asmens J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimą dėl patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.