Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuotieji asmenys J. P., O. B., V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis I. G., antstolė A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. P. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. (toliau – Bankroto įstatymas) nusta­tytas tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyven­tojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, įstatymas apima bet kurį fizinį asmenį, kuris yra nemokus, tačiau yra sąžiningas ir siekia atkurti mokumą. Kaip nurodo kasacinis teismas, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant as­mens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Kita vertus, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse taip pat yra pažymėjęs, kad fizinio asmens bankroto procesu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis neturi pakeisti priverstinio vykdymo proceso tais atvejais, kai nustatoma, kad pareiškėjo (skolininko) turimo turto ir (ar) gaunamų pajamų dydis gali būti (yra) pakankamas jo įsipareigojimams padengti vykdymo proceso nustatyta tvarka. Fizinio asmens bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo proce­siniai veiksmai: pirma, priimti nutartį dėl pareiškimo priėmimo; antra, priimti nutartį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (Bankroto įstatymo 5 str. 4, 7 d.) Suinteresuotas asmuo J. P. yra pareiškėjo kreditorius, kurio reikalavimas pareiškėjo duomenimis yra 300 233,92 EUR (toliau - Skola), kas sudaro apie 99 proc. visų pareiškėjo finansinių įsipareigojimų. Suinteresuoto asmens nurodyto dydžio kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-16 sprendimu (toliau - Sprendimas). Šiuo sprendimu be kita ko buvo užkirstas kelias pareiškėjui nesąžiningai ir naudojant melagingus parodymus išvengti turtinės prievolės suinteresuotam asmeniui. Sprendimas buvo pradėtas priverstinai vykdyti antstolės A. S. (toliau - Antstolė) vykdomojoje byloje Nr. 0177/15/00330 (toliau - Vykdomoji byla), kurioje užtikrinant suinteresuoto asmens ir kitų pareiškėjo kreditorių interesus 2018-01-04 antstolės patvarkymu buvo numatyta išvaržyti Pareiškėjo turtą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris - (duomenys neskelbtini), pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris - (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas), bendros 191 500 EUR vertės. Antstolės 2018-02-05 patvarkymu Vykdomojoje byloje pirmąsias varžytynes paskelbus neįvykusiomis, Turtą buvo pasiūlyta perimti suinteresuotam asmeniui. Suinteresuotas asmuo Turtą perimti sutiko. Pareiškėjas 2018-02-06 elektroniniu pranešimu kreipėsi į Antstolę su prašymu parduoti turtą jo pasiūlytam pirkėjui UAB "Verslo startas", juridinio asmens kodas 303286855, Gabijos g. 32, Vilnius, už 200 000 EUR, kuris sutiko Turtą pirkti. Atitinkamai Antstolė 2018-02-07 patvarkymu Vykdomojoje byloje pasiūlė UAB „Verslo startas“ per 20 dienų atsiskaityti. Tačiau pareiškėjas 2018-02-08 teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2018-02-19 teismo nutartimi buvo sustabdytas pareiškėjo Turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą 2018-02-08, darytina išvada, kad ankstesni jo pareiškimai ir Antstolės veiksmų skundai buvo teikiami dėl akių ir nukreipti išimtinai į vykdymo veiksmų Vykdomojoje byloje vilkinimą. Tokiu būdu pareiškėjas, bendrininkaudamas su UAB „Verslo startas“, siekė nesąžiningai sudaryti kliūtis teisėtam Turto išvaržymui bei suinteresuoto asmens teisėtų reikalavimų ir interesų užtikrinimui. Atsiliepime pažymima, kad siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad pareiškėjas yra ne­mokus, būtina nustatyti, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Bankroto įstatymo 1 str. 1 d. imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmo­gaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuo­ju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvel­giant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nusta­tyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl ban­kroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias Bankroto įstatymo 5 str. 8 d. nurodytas sąlygas ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas sąžiningumo vertinimo klausimą, yra pabrėžęs, kad parengiamieji įstatymo dokumentai (Bankroto įstatymo koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant Bankroto įstatymą, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą Bankroto įstatymą įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). Bankroto įstatyme nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Nagrinėjamomis aplinkybėmis yra akivaizdu, kad Vykdomojoje byloje pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, siekdamas užkirsti kelią suinteresuoto asmens interesams užtikrinti, atidėdamas Turto išvaržymą iki teismo nutarties dėl pareiškimo priėmimo. Taigi veikė prieš teisėtus suinteresuoto asmens interesus. Tai, kad pareiškimu pareiškėjas siekia nesąžiningai išvengti finansinių prievolių įvykdymo suinteresuotam asmeniui patvirtina ir tai, kad pareiškėjas neįvykdė Bankroto įstatymo 4 str. 2 d. numatyto kreditorių informavimo pareigos – apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas suinteresuotam asmeniui nepranešė. Vadovaujantis Bankroto įstatymo 4 str. 2 d., nemokus fizinis asmuo, ketindamas pa­teikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, turi pareigą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pa­reiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kredi­toriams. Pareiga informuoti kreditorius yra labai svarbi, nes jiems nesant informuo­tiems apie šį procesą būtų pažeistos jų galimybės ginti savo teises. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas Bankroto įstatymo nustatyta tvarka turi būti derinamas su įstatymo tikslu sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, nepažeidžiant skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Tuo tarpu civilinėje byloje nepateikta duomenų apie tai, kad suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie pareiškėjo ketinimą pa­teikti pareiškimą iškelti bankroto bylą. Suprantama, kad tokios informavimo prievolės tinkamas vykdymas būtų užkirtęs kelią vykdymo veiksmų Vykdomojoje byloje vilkinimui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesąžiningai veikė prieš suinteresuoto asmens teisėtus interesus bei siekė išvengti atsiskaitymo su juo, kas yra pagrindas atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Iš fizinio asmens bankroto procedūros tikslo – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą – išplaukia, kad bankrutuoti gali tik nemokus fizinis asmuo. Nemokumas yra būtina fizinio asmens bankroto sąlyga, nenustačius, kad asmuo yra nemokus, nėra įmanoma taikyti fizinio asmens bankroto procedūros. Pagal Bankroto įstatymo 2 str. 2 d. fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Viena vertus, tai reiškia, kad pirmiausia įstatymo leidėjas nemokumo būseną sieja su pradelstais įsipareigojimais, kurių suma yra didesnė negu 25 MMA. Kita vertus, tai, kad asmens, siekiančio įgyvendinti bankroto procedūrą, skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, nebūtinai reiškia, kad jis yra nemokus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „mokus“ apibrėžtas kaip „galintis mokėti, turintis iš ko mokėti“, o „mokumas“ – kaip „mokamasis pajėgumas“. Taigi nemokumas yra priešinga būsena – nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo skolinių įsipareigojimų. <...> Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui. Taigi, galima apibendrinti, kad nustatant nemokumo būklę turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus. Plėtodamas minėtą praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad nutartyje, kurioje išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. <...> Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu Bankroto įstatymo nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Civilinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis aišku, kad pareiškėjas turi Turtą, kurio vertė sudaro apie 200 000 EUR, o jo mėnesinės pajamos nuo 2018-02-01 sudaro 1 000 EUR. Taip pat Pareiškėjas dirba aukštos kvalifikacijos programuotojo darbą, todėl labai tikėtina, kad jo pajamos tik didėtų, todėl elgiantis sąžiningai jis yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais per protingą terminą, kuris galėtų neviršyti ir 3 metų. Išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas nepagrindė savo objektyvaus negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, todėl pareiškimas atmestinas. Teismui nustačius, kad vis dėlto yra pagrindas pareiškėjui iškelti bankroto bylą, suinteresuotas asmuo siūlo kitą nei nurodo pareiškėjas bankroto administratorių. Bankroto administratorius yra subjektas, turintis užtikrinti nešališką ir sklandžią bankroto proceso eigą. Todėl administratorius nėra išimtinai skolininko ar kreditorių atstovas bankroto procese, jis vykdo Bankroto Įstatymo nustatytas funkcijas, veikdamas pagal savo kompetenciją kaip valstybės įgaliotas asmuo. Bankroto administratoriaus kandi­datūrą gali siūlyti tiek skolininkas (Bankroto įstatymo 4 str. 3 d.), tiek kreditoriai (Bankroto įstatymo 11 str. 2 d.). Bankroto procese būtent nuo administrato­riaus veiksmų daugiausia priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsamiai suformulavo kriterijus, kuriuos vertinant turi būti skiriamas bankroto administratorius. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai yra pateiktos kelios bankroto administratorių kandidatūros, atsiranda administratorių konkurencija ir teismas turi paskirti vieną jų, atsižvelgdamas į: pirma, kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus požymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat įmonių skaičius ir pan.); antra, kriterijus, susijusius su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.); trečia, kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo, bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį, daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedūras ir pan.). Pareiškėjas siūlo paskirti bankroto administratoriumi UAB „Admivira“, juridinio asmens kodas 302675832, Gabijos g. 32, Vilnius. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjo siūlomo bankroto administratoriaus faktinė buveinė yra tuo pačiu adresu (https://rekvizitai.vz.lt/imone/admivira), kaip ir UAB “Verslo startas” (https://rekvizitai.vz.lt/imone/verslo_startas), kuri kartu su pareiškėju galėjo tyčia vilkinti vykdymo veiksmus Vykdomojoje byloje. Tikėtina, kad vykdydamos veiklas tuo pačiu adresu UAB “Admivira” ir UAB “Verslo startas” yra susijusios, kas galėtų daryti neigiamą įtaką greitam, efektyviam ir sąžiningam pareiškėjo bankroto procedūros administravimui. Ši aplinkybė sukelia rimtas abejones dėl UAB “Admivira” sąžiningai ir objektyviai atlikti bankroto administratoriui įstatymu pavestas funkcijas. Kadangi pareiškėjo pasiūlytas bankroto administratorius gali būti neobjektyvus, suinteresuotas asmuo siūlo bankroto administratoriumi skirti UAB “Turto valdymas”, juridinio asmens kodas 123931037, Žalgirio g. 92, 09303 Vilnius (sutikimas ir susiję dokumentai pridedami). Siūlomo Bankroto administratoriaus kvalifikacija bei resursai leistų užtikrinti efektyvų bei objektyvų administravimą. Prašo pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti; pareiškėjui J. V. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Turto valdymas“, juridinio asmens kodas 123931037, Žalgirio g. 92, 09303 Vilnius.

kad su pareiškimu nesutinka.

Suinteresuoto asmens J. P. atstovas prašė pareiškimą atmesti atsiliepime į pareiškimą nurodytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA (šiuo metu – 9500,00 EUR).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. V. pagal Valstybinės mokesčių prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis 2018 m. vasario 21 d. valstybės (savivaldybės) biudžetui skolingas 27,87 Eur iš jų: žemės mokestis - 27,00 EUR ir 0,87 EUR šio mokesčio delspinigių. Be to, J. V. atžvilgiu vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade valstybės naudai vykdoma ši išieškojimo byla: 1300,00 EUR vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01580 (Antstolis I. G., išieškotojas – Valstybinės mokesčių prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Taigi, pareiškėjo skola valstybės (savivaldybės) biudžetui viso sudaro 1327,87 EUR.

Nors pareiškėjas nurodo, kad jis skolingas suinteresuotam asmeniui O. B., 1158,48 EUR, teismui nepateikta šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (paskolos raštelio paskolos sutarties, vekselio ir t. t.). Teismas kritiškai vertina pareiškėjo paaiškinimus, kad su O. B. buvo sudaryta žodinė sutartis dėl skolos. Teismas atkreipia dėmesį, kad O. B. nepateikė teismui atsilipimo į pareiškimą, patvirtindamas, kad pareiškėjas yra jam skolingas. Nesant rašytinės sutarties dėl skolos negali nustatyti, kokios buvo paskolos suteikimo sąlygos, terminai, per kurį skola turi būti grąžinta ir t. t. Teismui pateikta dar 2009-07-16 tarp pareiškėjo ir UAB „General finansing“ sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 3800529311 savaime nepatvirtina, kad 13 500,00 Lt paskola buvo grąžinta iš O. B. pareiškėjui paskolintų lėšų. Pareiškėjas net nenurodo kada su O. B. buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, kada UAB „General financing“ buvo grąžinta paimta paskola. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad 1158,48 EUR suma neturi būti įtraukta į pareiškėjo pradelstus įsipareigojimus kreditoriui O. B..

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjo skola suinteresuotam asmeniui V. M. sudaro 1500,00 EUR. Šios skolos dydį patvirtina tarp pareiškėjo ir V. M. 2016 m. gruodžio 13 d. rašytinė Paskolos sutartis iš kurios matyti, kad pareiškėjui suteikta 1 500,00 EUR paskola turėjo būti grąžinta iki 2017 m. gruodžio 13 d.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėju kolegija civilinėje byloje Nr. e2A-381-516/2017 pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo 2017 m. birželio 16 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo J. P. ieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą: ieškinį patenkino visiškai, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant nauja redakcija: Priteisti iš atsakovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 233,92 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos (2015 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti ieškovui J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 713,49 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti ieškovui J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 991,99 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660) iš atsakovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 300 EUR žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Taigi, pareiškėjo skola suinteresuotam asmeniui J. P. sudaro 308 939,40 EUR.

Pareiškėjas 2013-02-14 yra sudaręs darbo sutartį su AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ir iš darbo sutarties pakeitimo sutarties matyti, kad pareiškėjui nuo 2018 m. vasario 1 dienos nustatytas 1000,00 EUR mėnesinis darbo užmokestis. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašai patvirtina, kad pareiškėjo J. V. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei Pastatą - Vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 169,10 kv. m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio turto vertė pagal UAB „Negrita“ turto vertinimo eksperto išvadą – 191 500,00 EUR. Šis nekilnojamasis turtas yra areštuota. Kito nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto pareiškėjas neturi.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo J. V. bendra skola kreditoriams sudaro net 311 767,27 EUR. Įvertinus skolos kreditoriams dydį bei pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto vertę bei gaunamas pajamas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas J. V. pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA (šiuo metu – 9500,00 EUR). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas yra nemokus. Tačiau fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas.

Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Duomenų apie pareiškėjo perleistą nekilnojamąjį turtą per pastaruosius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos kėlimo nėra. Suintersuoto asmens J. P. nurodytos aplinkybės apie pareiškėjo J. V. nesąžiningumo yra tik prielaidos ir negrįstos jokiais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas teismui pateikė ne visą informaciją apie turimą turtą ar gaunamas pajamas. Teismas atkreipia dėmesį, kad teisė skusti antstolio veiksmus suteikia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, ir tai negali būti traktuojama kaip asmens nesąžiningumas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, todėl nepagrįsti suinteresuoto asmens J. P. argumentai, kad pareiškėjas, pasinaudodamas suteikta teise skusti antstolio veiksmus, siekia išvengti skolos grąžinimo.

Aukščiau minėta, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2013-02-14 dirba AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ir 750,00 EUR (atskaičius mokesčių). Pareiškėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto vertė – 191 500,00 EUR.

Teismo vertinimu, pareiškėjo gaunamos pajamos, net realizavus jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, ilgus metus neleistų padengti skolų sumų. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis), taip pat gaunamas pajamas. Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu Įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

Nors suinteresuotas asmuo J. P. nurodo, kad jis nebuvo pareiškėjo informuotas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, teismas šią suinteresuoto asmens nurodytą aplinkybę vertina kritiškai, nes iš teismui pateiktos 2017-10-04 pranešimo kopijos bei VĮ „Lietuvos pašto“ korespondencijos siuntų sąrašo matyti, kad toks pranešimas J. P. buvo 2017-10-05 išsiųstas.

Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes jis yra nemokus ir nenustatyti Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai dėl kurių bankroto byla jam negali būti keliama.

Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti įmonės administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siūlo bankroto administratoriumi skirti UAB „Admivira“. Suinteresuotas asmuo J. P. siūlo iškėlus pareiškėjui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Turto valdymas“. Nors suinteresuotas asmuo J. P. nurodo, kad abejoja, jog pareiškėjo siūlomo bankroto administratoriaus UAB „Admivira“ sąžiningumu ir objektyvumu, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.). Suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės grindžiamos tik prielaidomis. Tačiau, parinkdamas skirtiną bankroto administratorių šioje byloje teismas atsižvelgia į kandidatų pasiūlytą lėšų sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Mažesnę lėšų sumą, reikalingą pirminėms J. V. bankroto procedūroms atlikti pateikė UAB „Turto valdymas“ – 300,00 EUR (UAB „Amivira“ – 337,00 EUR), todėl būtent UAB „Turto valdymas“ skirtina J. V. bankroto byloje jo bankroto administratoriumi.

Suma, reikalinga bankroto procedūroms atlikti nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos būtų 300,00 Eur. Įstatymo 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti UAB „Turto valdymas“ bankroto administratoriumi, nenustatyta. Prie pareiškimo pridėtas siūlomo kandidato sutikimas, kurio reikia pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, atlikti bankroto procedūras, teismui pagal Įstatymo 13 straipsnio 7 dalį pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas. Pažymėtina, kad kiti suinteresuotieji asmenys savo administratoriaus kandidatų nepasiūlė.

Įvertinus teismui pateiktą informaciją apie bankroto administratoriui reikalingų lėšų nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos sumą (300,00 EUR), pagrindimą, laikytina, kad nurodyta suma yra protinga ir pagrįsta, todėl tvirtintina (Įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėjas J. V. prašo nustatyti 598,00 EUR sumą jo būtiniems poreikiams tenkinti kas mėnesį. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad būtent tokia lėšų suma jam reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad gyvena su tėvais, todėl turi prisidėti prie būsto išlaikymo. Tačiau teismas daro išvadą, kad 100,00 EUR suma kas mėnesį būstui išlaikyti yra akivaizdžiai per didelė, nes tėvai, kaip būsto savininkai privalo taip pat prisidėti prie buto išlaikymo. Teismui nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, todėl jo prašoma 50,00 EUR suma vaistams, gydymui ir sveikatos priežiūrai nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Visiškai neaišku kokioms kitoms išlaidoms pareiškėjui būtina 100,00 EUR suma kas mėnesį.

Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas sumas, reikalingas kiekvieną mėnesį būtiniausiems poreikiams tenkinti, į aplinkybę, jog pareiškėjas neturi išlaikytinių, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma 450,00 EUR (Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).

Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į fizinių asmenų bankroto instituto naujumą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo prašymą, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis,

nutaria:

Iškelti J. V., a. k. 3800529311, gyv. (duomenys neskelbtini), (el. paštas: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.

Paskirti J. V., a. k. 3800529311, bankroto administratoriumi UAB „Turto valdymas“, įmonės kodas 123931037, buveinės adresas Žalgirio g. 92, LT-09303 Vilnius, tel.: 8 656 31298, el. paštas: info@tvaldymas.lt, Leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas Nr. B-JA182.

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti bendrą 300,00 EUR (trys šimtai eurų) sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti J. V. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 450,00 EUR (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį J. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Ukmergės g. 222, 07157 Vilnius.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.