Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, pripažįsta, kad sudavė smūgius, dėl to gailisi, tačiau dėl kaltės nesutinka. Paaiškino, kad viskas prasidėjo birželio 29 d., apie 17.00 val., ankščiau buvo atvažiavę draugai E. L. ir M. R.. M. išvažiavus, liko kalbėtis su E. namo terasoje, gatve pamatė einantį K., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nes svirduliavo. Jis nežinojo, kur K. eina. Tuo metu namo terasoje žaidė jo vyresnysis sūnus. Nenorėdami veltis į kontaktą su K., jie paėjo žemyn už terasos. Iki ateinant K., vidiniame namo kieme, terasoje buvo jis, jo sūnus ir E., sugyventinė buvo namuose. Besikalbant su draugu, pastebėjo namo kieme einantį K., kuris kažką kalbėjo, tačiau jis (kaltinamasis) nesuprato, ką K. norėjo pasakyti. K. vilkėjo šortus ir marškinėlius, avėjo šlepetes. Jis paprašė nukentėjusiojo išeiti iš jo kiemo, nes nenorėjo, kad girtą nukentėjusįjį matytų jo vaikas. Matė, kad K. buvo girtas, suprato iš jo svirduliavimo, nerišlios kalbos, balso tono. Bandė jį išlydėti iš kiemo teritorijos, tačiau jis (nukentėjusysis) pradėjo eiti atbulas, traukdamasis atgal neišlaikė pusiausvyros ir krito. Nežino kodėl būtent po nukritimo išsivystė konfliktas, gal nukentėjusysis pamanė, kad jis jį užpuolė. Tuo metu fizinio kontakto tarp jų nebuvo, jis (kaltinamasis) nieko rankose neturėjo, nukentėjusysis taip pat rankose nieko neturėjo. Kai nukentėjusysis stojosi po nukritimo, jo veidas persimainė, akyse matėsi piktumas, tada jis (kaltinamasis) suprato, kad gali būti negerai. Žinojo, kad būdamas neblaivus K. gali būti agresyvus, nes daugiau nei prieš metus buvo incidentų su K. dėl palaidų šunų, konfliktai vykdavo kai K. būdavo neblaivus. Stodamasis K. kažką kalbėjo, tačiau jis nesuprato, ką pastarasis sakė. Atsistojęs K. pradėjo eiti link jų. Supratęs, kad gali būti blogai, jis (kaltinamasis) žengė kelis žingsnius atgal, kur ant žemės buvo sudėti metaliniai vamzdžiai, kampuočiai. Pasiėmė pirmą pasitaikiusį po ranka daiktą, tai buvo metalinis vamzdis, kuris pridėtas byloje. Tada paėjo link K. ir paprašė jo pasišalinti, tačiau nukentėjusysis nereagavo ir toliau kažką kalbėjo. Įspėjo nukentėjusįjį, kad jeigu pastarasis nepasitrauks, bus panaudota jėga, t. y. tas pats metalinis vamzdis, kuris buvo pas jį (kaltinamąjį) rankoje. Vamzdžiu norėjo apsiginti, nes jis yra smulkaus sudėjimo, o K. stambaus, be to K. buvo minėjęs, jog yra buvęs imtynininkas. Tuo metu pasakė E., kad šis pasiimtų vyresnįjį sūnų ir eitų į namą. Paaiškino, kad E. negalima veltis į konfliktinę situaciją, nes teistas dėl netyčinio nužudymo, t. y. išgėręs vairavo automobilį, buvo paleistas į laisvę ankščiau laiko, tačiau dar buvo nesibaigęs probacijos laikas, todėl jis (kaltinamasis), saugodamas E., paprašė, kad išvestų vaiką. Jam (kaltinamajam) kilo įtarimas, kad K. gali veržtis į vidų, nežino kodėl toks įtarimas kilo, tiesiog tokio pikto K. jis dar nebuvo matęs, labai išsigando. Nepamena, ką po to E. darė, nes tuo metu buvo susikoncentravęs ties K.. Kai K. ėjo ištiestomis rankomis, jis (kaltinamasis) labiausiai bijojo to, kad jiems susikibus, jis bus fiziškai silpnesnis už nukentėjusįjį. K. nepaisė prašymo pasišalinti, ėjo link jo (kaltinamojo) ir kažką kalbėjo. Nepamena, ar K. rankas pakėlė po įspėjimo, kad bus panaudota jėga. Nukentėjusysis nieko rankose neturėjo. K. ištiestomis rankomis pradėjo eiti link jo, nukentėjusysis nesiruošė smūgiuoti. Nukentėjusiajam judant link jo, jis išgirdo „užmušiu“. Iš visų K. sakytų žodžiu suprato vienintelį žodį „užmušiu“. Traukiantis atgal, pamatė, kad jau nebeturi kur dėtis, kyla pavojus jo vaikų sveikatai ir gyvybei, todėl buvo priverstas panaudoti metalinį vamzdį. Vamzdžiu sudavė į vieną nukentėjusiojo ranką du kartus, į kitą ranką – vieną kartą. K. nesiliovė ėjęs link jo, todėl stipriu smūgiu sudavė jam į dešinę šlaunį, po ko K. nukrito ant žemės. Pokalbio su nukentėjusiuoju po to nebuvo. Nematė, ar tuo metu, kai sudavė K. smūgius, buvo kieme žmonių, negali pasakyti, ar tai matė vaikai. Jis (kaltinamasis) pasišalino iš vietos, pasižiūrėjo, ar vaikai namuose, nuėjo į gatvę ieškoti pagalbos. K. atėjimas į kiemą ir žinojimas, kad jis gali su savimi turėti šaunamąjį ginklą, kėlė baimę, tuo labiau, kad terasoje žaidė vaikai. Jis nežinojo priežasties, dėl kurios nukentėjusysis pas jį atėjo. Jam stovint gatvėje, jo sugyventinė atsidarė duris ir paklausė, ar viskas gerai, tarpusavyje pasidalino informacija, jis tuo metu jau buvo iškvietęs policiją. Kai pasišalino iš vietos, pirmiausiai paskambino policijai, tada ieškojo pagalbos, t. y. kas iš kaimynų galėtų padėti, nes jam (kaltinamajam) kilo įtarimų, kad K. gali su savimi turėti šaunamąjį ginklą. Pranešime policijai paminėjo, kad nukentėjusysis gali turėti šaunamąjį ginklą. Ginklą jis buvo matęs lygiai dvi savaitės prieš įvykį, kai K. vaikščiojo gatve su savimi turėdamas šratinį revolverį, kuris yra su balta rankena ir šešių šovinių. Tiksliai nežino, koks tai ginklas. Nežino dėl kokios priežasties jam nukentėjusysis demonstravo ginklą, jam (kaltinamajam) ginklu nukentėjusysis negrasino, gal norėjo pasipuikuoti. Konflikto metu ginklo pas K. nematė. Nežino, kodėl nukentėjusysis turi ginklą, ginklas pagal bylos medžiagą registruotas Naujininkuose, o nukentėjusysis ginklą turėjo sodų bendrijoje. Žinojo, kad šaunamasis ginklas yra pavojingas, šeimoje buvo įvykių, kai jo brolis atlikdamas tiesiogines pareigas vos nežuvo nuo šaunamojo ginklo, todėl tuo metu jis buvo labai išsigandęs, gynėsi nuo K. veiksmų, nes kaip tėvas pergyveno dėl savo vaikų. Kai atvyko policijos pareigūnai, vaikai visą laiką buvo namuose. Jeigu būtų buvęs vienas, situaciją būtų sprendęs kitaip, nes turi darbo patirties su girtais asmenimis. Šioje situacijoje, kai kilo pavojus jo vaikams, nematė kitos išeities. Tai, kad K. atėjo pas juos į kiemą buvo staigmena, kadangi tiek jis (kaltinamasis), tiek jo sugyventinė yra uždraudę nukentėjusiajam ateiti į sklypą, nes nemėgsta nekviestų išgėrusių žmonių. Ankščiau į sklypą buvo atėjęs, bet ne į namo vidų, tačiau po konfliktų dėl nuotekų jam ateiti buvo uždrausta ir jis neateidavo. Iki įvykio buvo vienas incidentas, kai jam (kaltinamajam) važiuojant automobiliu, nukentėjusysis su sugyventine, kurie tuo metu išgėrinėjo kieme, metė į automobilį žemių po to, kai šis pasakė pastabą dėl gėrimo. Jo sveikatai grėsmės nebuvo. Pats įvykio metu buvo blaivus. Nukentėjusįjį pažįsta apie tris su puse metų. Iš pradžių santykiai su nukentėjusiuoju buvo geri, vėliau buvo keletas konfliktinių situacijų dėl šunų, nuotekų laistymo. Paskutinis konfliktas su nukentėjusiuoju buvo ne įvykio vasarą, o prieš tai buvusią vasarą, iki tol, kol K. sutiko įsivesti nuotekų šalinimą. Įvykio metu santykiai su nukentėjusiuoju buvo draugiški, nesipyko, konfliktų nebuvo. Iki įvykio K. matydavo kas antrą dieną, jo ir nukentėjusiojo namus skiria vienas sklypas. Su turtine žala sutinka, su neturtine žala nesutinka, nes suma per didelė. Jo mėnesinės pajamos iš individualios veiklos per mėnesį apie vidutinį atlyginimą, pelnas yra apie 500 Eur. Su sugyventine gyvena 4 m., kartu išlaiko vaikus, sugyventinė šiuo metu yra dekretinėse atostogose, jos pajamos apie 260-300 Eur. Paskolų neturi, nuomos nemoka, nes namas priklauso sugyventinei. Jeigu reikėtų, jis vėl taip pat pasielgtų, kad apgintų savo vaikus nuo pašalinio poveikio. Kaltinamasis nurodė, kad pavojų grindžia nukentėjusiojo elgesiu, reali grėsmė kilo tada, kai nukentėjusysis atsistojo ir pradėjo eiti link jo (kaltinamojo) ištiesęs rankas. Šioje situacijoje jis instinktyviai pasirinko optimaliausią variantą, t. y. pradžioje ne pulti, o pagrasinti, kad bus panaudota jėga, K. turėjo visas galimybes pasišalinti, jis (kaltinamasis) bandė konfliktinę situaciją išspręsti taikiai, bet saugodamas save pasiėmė vamzdį.

Nukentėjusysis K. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. birželio 29 d., penktadienį buvo vedama kanalizacija, tranšėja. Tą dieną pas jį buvo atėję darbuotojai, klausė, kas gyvena tame name, jie parodė į kaltinamojo namą. Darbuotojai pasakė, kad kasdami tranšėją netyčia nutraukė kabelį. Problemos prasidėjo tada, kai kaltinamasis atsikraustė, jis iškvietė vienam kaimynui policiją, pas jį kiekvieną dieną važinėdavo taksistai, kurie važinėjo greitai, keldavo dulkes. Tą dieną su darbininkais sėdo pietauti, jie trise išgėrė du butelius stipriųjų gėrimų, buvo gerai apsvaigęs, po to įpūtė 2,4 promilės. Pietavo kažkur iki 17 val., vėliau darbuotojai išvažiavo. Pas J. ėjo paklausti dėl nutraukto kabelio. Tuo metu buvo be protezų, išgėręs, todėl kalbėjimas galėjo būti sunkus. Ėjo keliu, buvo apsirengęs šortus be diržo, todėl pistoleto užsikišti niekur negalėjo, marškiniais trumpomis rankovėmis, avėjo šlepetes, buvo užsidėjęs kapitono kepurę. Atėjęs į kiemą kitų žmonių nematė, terasoje buvo vaikas. Užėjo į kiemą, užkliuvo ir nukrito, atsikėlė, mojavo rankomis, muštis nesiruošė, rankose nieko neturėjo, kumščių suspaudęs nebuvo, rankos buvo ištiestos. Kaltinamasis iš niekur nieko liepė išeiti, tačiau jis (nukentėjusysis) norėjo išsiaiškinti, pasakė kaltinamajam, kad netrukdytų darbininkams dirbti. Negalėjo sakyti kaltinamajam, kad užmuš, gal sušveplavo. Jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko, nebuvo jo prilietęs. Negali tiksliai pasakyti, kaip jis (nukentėjusysis) krito atgal ar į priekį. Kaltinamasis iš niekur nieko išsitraukė vamzdį ir pradėjo jį (nukentėjusįjį) daužyti. Kai kaltinamasis paėmė vamzdį, jis (nukentėjusysis) stovėjo ištiesęs rankas į kaltinamąjį, niekur nejudėjo. Nesutinka, kad kaltinamasis sudavė 3-4 smūgius, jis šaukė kaltinamajam, kad ką šis darantis, užmuš žmogų. Pirmiausiai smūgiavo į rankas, kai jis dengėsi, kiek buvo smūgių nepamena, vėliau smūgiavo į dešinę koją, po ko jis nukrito, taip pat kaltinamasis mušė jį gulintį, jis rankomis dengėsi veidą. Netikėjo, kad gali įvykti toks dalykas, tik pajuto smūgius ir pasakė „J. ką darai“. Matė, kad mušė metaliniu vamzdžiu, kuris apie metrą ilgio, ir kurį numetė į krūmus – vynuogyną. Jis liko gulėti, nepamena, ar buvo praradęs sąmonę, kaltinamasis buvo dingęs, vėliau atvyko pareigūnai, kurie jį pakėlė. Nesupranta kaltinamojo veiksmų, juk jis (nukentėjusysis) buvo bejėgis, nukrito nespirtas, kaltinamasis galėjo palikti jį gulintį ir iškviesti policiją. Patikslino, kad vamzdį kaltinamasis paėmė eidamas atbulas, nesako, kad kaltinamasis specialiai nuėjo ir paėmė vamzdį. Policijos pareigūnai jį nuvežė į ligoninę, kur gydytojai nustatė padarytas traumas, kurios buvo akivaizdžiai matomos. Gipsas buvo uždėtas 6 savaitėms. Jis šiuo metu yra dirbantis pensininkas, dirba (duomenys neskelbtini) budėtoju. Po įvykio pirmadienį kreipėsi į ekspertus. Po įvykio prasidėjo nugaros skausmai, dėl kurių jam 3 savaitėms buvo išduotas nedarbingumas. Jam buvo sutrupintas kaulas, kuris neatauga kaip sveikas, reabilitaciją lankė, pagerėjimas buvo, gali judinti, rašyti jau gali, tačiau negali nei valgyti, nei malkų skaldyti. Prašo priteisti procesines išlaidas. Paaiškino, kad šiaip pas kaimyną į kiemą neidavo, nepamena, ar kaltinamasis buvo jo prašęs neateiti pas jį į kiemą, nesutinka, kad prieš dvi savaites iki įvykio nešiojosi ginklą, nešiojosi gertuvę, kuri panaši į ginklą. Nepamena kada, bet galėjo rodyti ginklą, jų gatvėje visi turi ginklus, kadangi vaikšto vagys, asocialūs asmenys. Būdamas išgėręs negalėjo rodyti ginklo, kadangi išgėrusiam negalima nešiotis ginklo, priešingu atveju ginklas būtų konfiskuotas, ginklas guli seife. Ginklas registruotas Naujininkuose, kadangi ten ankščiau gyveno, įvykio metu ginklas buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), nieks nereikalauja perregistruoti ginklo laikymo vietos, jis deklaravo gyvenamąją vietą, ginklas turi būti ten, kur jis gyvena, nes jis atsako už ginklą. Su kaltinamojo sugyventine niekada nebuvo bendravęs, teismo posėdyje ją pamatė pirmą kartą, todėl nebuvo kalbėję apie tai, kad jam (nukentėjusiajam) būtų uždrausta pas juos užeiti, su J. jie susitikdavo lauke, jis namuose buvo ankščiau, kai dar gyveno bobutė.

Liudytoja L. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. 2018 m. birželio 29 d., apie 17 val., buvo namuose su jaunesniu sūnumi. Terasoje buvo jos sugyventinis ir draugas E. L. bei vyresnis sūnus. Išgirdusi triukšmą išėjo pasižiūrėti kas nutiko, pamatė prie terasos, ant vejos, iš pietinės namo pusės stovintį nukentėjusįjį, kuris buvo neblaivus, neadekvatus, kažką rėkaliojo, tačiau ji negalėjo suprasti ką būtent. Ji jam pasakė, kad jis išeitų, kadangi jis nėra pageidaujamas. Tą jam yra sakiusi ir iki įvykio. Išgėręs K. garsiai kalba, žodžių ji negirdėjo, tiesiog girdėjo, kad K. kalba. Suprato, kad nukentėjusysis jos negirdi arba nereaguoja į ją. Suprato, kad gali kilti pavojus jos vaikui, nes prieš keletą savaičių iki įvyko, ji matė kaip K. gatvėje nešiojosi ginklą, jį demonstravo, taip pat ir jai (šviesus, šviesia rankena, blizgantis, nedidelis šaunamasis ginklas). Po to, kai ji matė nukentėjusįjį su ginklu gatvėje, buvo praėję pora dienų, kai girdėjo du pokštelėjimus, panašius į šūvius, į policiją nesikreipė, išsigando, pasiklausė, ar viskas gerai ir tęsė darbus. Gal tai buvo ne šūviai, tiesiog taip susiejo. Įvykio metu ji liepė vaikui eiti namo ir pati nuėjo pas jaunesnįjį sūnų. E. L. su vyresniuoju sūnumi atėjo paskui ją. Kai viskas nurimo, praėjo neilgas laiko tarpas, pro langą pamatė K., kuris gulėjo kieme. Pasižiūrėjo kur yra J., pamatė, kad J. buvo vakarinėje namo pusėje, išėjusi jo paklausė, ar iškvietė policiją, gavusi teigiamą atsakymą nuėjo pas vaikus. Paties konflikto ji nematė. Paskutiniu metu konfliktų su nukentėjusiuoju nebuvo, ankščiau buvo konfliktų dėl nuotekų laistymo, šunų paleidimo. Nėra girdėjusi, kad nukentėjusysis būtų grasinęsis smurtauti. Nukentėjusysis į namus nebuvo užėjęs, į kiemą buvo užėjęs ne vieną kartą. Ji nenori bendrauti su nukentėjusiuoju, nes jis nuolatos išgėręs. Įvykio dieną nukentėjusysis buvo sunkios būklės, t. y. neadekvatus, mosikavo rankomis, neprakalbėjo. Vyresnis sūnus galėjo matyti kaip nukentėjusysis skeryčiojosi rankomis ir burbuliavo. Vyresnysis sūnus ne visai suprato, kas vyksta, nes jam tokie vaizdai nėra įprasti, tačiau įvykis jam įstrigo, jis pradėjo kalbėti apie policiją.

Liudytojas E. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie (su kaltinamuoju) buvo kieme, kalbėjosi, tuo metu kieme buvo vienas vaikas, kai į kiemą įsiveržė girtas pilietis, nei vardo, nei pavardės nežino, taip pat nežino, ką nukentėjusysis sakė. Jis buvo pasilipęs ant terasos, nukentėjusysis pamatęs jį pradėjo eiti link jo, tada jis nulipo į apačią. Nukentėjusysis priėjo ne konkrečiai prie jo, o prie jų, į vidinį kiemą. Nukentėjusiojo žodžių nesuprato. Aiškiai matėsi, kad nukentėjusysis buvo girtas, elgėsi neapibrėžtai, t. y. gali užpulti, gali neužpulti. Nukentėjusysis vilkėjo šortais, baltiniais, nematė, kad rankose ar ant savęs nukentėjusysis būtų turėjęs daiktų. Nukentėjusiajam įėjus, J. susijaudino jį pamatęs ir pasakė jam (liudytojui) paimti vaiką ir eiti į vidų. Pokalbio nebuvo, vyko nukentėjusiojo burbuliavimas. Nukentėjusysis atrodė neadekvačiai, matėsi sumišimas su agresija. Kaltinamasis jam (liudytojui) iš karto pasakė, kad jis pasiimtų vaiką ir eitų. Negirdėjo, ar J. ką nors sakė nukentėjusiajam, nes jis pasiėmė vaiką ir nuėjo į kambarį, kuriame buvo L.. Paties konflikto nematė. Asmeniškai nukentėjusiojo nepažinojo, žinojo iš kalbų, buvo matęs nukentėjusįjį. Buvo kalbėta apie ginklą. Nematė, kas vyko lauke, nes nežiūrėjo, būtų ėmęsis veiksmų, jei nukentėjusysis būtų įėjęs į vidų. Atvykę policijos pareigūnai nieko neklausė.

Liudytoja L. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju gyvena 18 m. Kaltinamąjį pažįsta, gali jį apibūdinti tik iš blogos pusės. Su kaltinamuoju nebendrauja, konfliktų neturi. Įvykio dieną – 2018 m. birželio 29 d., apie 16-17 val., ji grįžo iš darbo ir pamatė, kad prie Ž. namų yra atvažiavusi policija, kaltinamasis išbėgęs ant kelio jai mojavo, ji suprato, jog kažkas įvyko. Nuėjusi pamatė, kad K. įsodintas į policijos automobilį, nukentėjusysis šaukė, kad kviestų greitąją, nes jam sulaužytos rankos, per automobilio langą ji matė tik K. veidą, kuris nebuvo sumuštas, žemiau kaklo nematė. Su K. ji nekalbėjo. Ji nuvažiavo paskui jį į policijos komisariatą. Greitąją iškvietė tik tada, kai ji pradėjo reikalauti. Su K. kalbėjo, kai nuvyko į policiją po pranešimo, jog gali jį pasiimti. K. parsivežė namo. Paties įvykio nematė. Nukentėjusysis dešine ranka nieko negali daryti, net valgo kaire ranka. Gipsą K. nuėmė rugpjūčio 9 d. Dantų protezus K. nešioja.

Liudytojas M. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Pranešimas skambėjo rimtai, todėl ėmėsi visų atsargumo priemonių. Atvykę užėjo į kiemą ir pamatė ant žemės gulintį vyrą, kuris buvo stipriai neblaivus, gulėjo dėl to, jog buvo neblaivus. Atėjęs pranešėjas paaiškino tai, kas yra išdėstyta tarnybiniame pranešime. Nukentėjusysis gulėjo vidiniame kieme. Nepamena kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs, atliko dalinę apžiūrą, t. y. paviršutiniškai, revolverio nerado. Nukentėjusiojo ranka buvo sumušta, ištinusi. Nukentėjusysis sakė, jog jis atėjo pas J. Ž., o jis (kaltinamasis) jam trenkė su pagaliu. Nukentėjusysis buvo neblaivus, tačiau agresyvus nebuvo. Kaltinamasis buvo stipriai susijaudinęs, išsigandęs, atsargiai išėjo į kiemą. Kaltinamasis paaiškino, kad trenkė pagaliu, tačiau nepamena, ar matė tą pagalį. Nukentėjusysis neaiškino dėl kokios priežasties atėjo į kaltinamojo kiemą, bandė kažką sakyti, tačiau jie nesuprato, tiksliai nepamena. Sakė, kad nukentėjusysis imtynininkas. Kieme vaikų nebuvo, turbūt jie buvo name, tačiau nėra tuo tikras. Pro langą žiūrėjo išsigandusi moteris. Kieme buvo tik jie (pareigūnai), kaltinamasis ir nukentėjusysis, kitų asmenų nepamena. Jie nukentėjusįjį pristatė į policijos komisariatą. Į įvykio vietą medikų nekvietė, nes nebuvo tikslinga.

Liudytojas A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo tarnybiniame pranešime nurodytos teisingos aplinkybės. Jeigu surašytas tarnybinis pranešimas, tai žmogus nurodė, kad nebuvo realaus pavojaus. Nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, t. y. grasinimo nužudyti BK 145 straipsnio dispozicijos norma, todėl nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kad buvo bendrauta. Jeigu būtų nustatytas nusikalstamos veikos požymis, būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pirmas pareigūnas reaguoja į įvykį, jis arba sulaiko, arba nustato tam tikrą faktą, atveža medžiagą į komisariatą, o komisariato budėtojas siunčia jį (liudytoją) patikslinti aplinkybes, nes, budėtojo nuomone, įvykio vietoje buvo padarytas nusikaltimas. Jam (liudytojui) atvykus į vietą, buvo nustatyta, kad informaciją tikslinga perduoti patikslinimui ir procesiniam sprendimui priimti. Buvo nuvykta pas kaltinamąjį, nes jis pranešė apie įvykį. Jis nukentėjusiojo nepamena, gali būti, kad jis jau buvo pristatytas į policijos komisariatą.

Specialistė R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atliko specialisto tyrimą. Pirmą kartą buvo atvykęs pats nukentėjusysis, kuris buvo apžiūrėtas, apžiūros duomenys surašyti tiriamojoje dalyje, duota išvada pagal klausimus, į kuriuos atsakoma, kai žmogus kreipiasi asmeniškai, pagrindinis klausimas yra – nustatyti sveikatos sutrikdymo mąstą, į šį klausimą buvo atsakyta. Vėliau buvo gauta policijos užduotis iš Vilniaus miesto 4 PK, buvo pateikti papildomi klausimai (pagarsina klausimus), į kuriuos atsakė pateiktoje išvadoje. Pirmos išvados metu apžiūrėjo sužalojimus, antroji išvada buvo surašyta remiantis pirmąja išvada. Jeigu žmogus kreipiasi asmeniškai, atsakoma į bendrus klausimus. Asmeninio tyrimo metu neatsakinėja į klausimus – keliais smūgiais, į tokius klausimus atsakinėja, kai užduotį suformuluoja pareigūnai. Smūgių kiekis neįeina į bendrą išvadą. Skaičiuoja mažiausius trauminius poveikius, kadangi trauminių poveikių galėjo būti ir daugiau į tą pačią vietą, sprendžia pagal pačius sužalojimus, padarinius. Remiasi objektyviais duomenimis, žiūri, ar tai būtų kraujosruva, ar nubrozdinimas, ar žaizda ir skaičiuoja sužalojimus: alkūnkaulio lūžis – vienas trauminis poveikis, poodinės kraujosruvos nugaroje – vienas trauminis poveikis, dešiniame šone – vienas trauminis poveikis, dešiniame dilbyje – vienas trauminis poveikis, kairiame žaste – vienas trauminis poveikis, dešinėje šlaunyje (masyvi) – vienas trauminis poveikis, dešinėje blauzdoje – vienas trauminis poveikis, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairiame šone – vienas trauminis poveikis, kairėje alkūnėje – vienas trauminis poveikis, muštinė žaizda su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kairiame dilbyje – vienas trauminis poveikis, odos nubrozdinimas kairiame kelyje – vienas trauminis poveikis. Dilbis yra rankos dalis nuo delno iki alkūnės, dilbyje yra du kaulai, t. y. alkūnkaulis ir stipinkaulis. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis stovėjo, ar gulėjo, kai buvo padaryti sužalojimai, nes jam buvo suduota į įvairias kūno vietas. Tokio pobūdžio sužalojimai nėra būdinti savęs žalojimui. Negali atmesti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti metaliniu vamzdžiu, nes kraujosruvos yra pakankamai masyvios, net yra pabrozdinimas su kraujosruva ir žaizda su kraujosruva. Atsižvelgiant į aplinkybes, negalima atmesti to, kad sužalojimai galėjo būti padaryti metaliniu vamzdžiu. Galėjo būti, kad kliuvo tuo metu, kai nukentėjusysis dengėsi rankomis. Dėl rašymo funkcijos sutrikimo, tai jungiamoji grandis su delnu yra stipinkaulis, o ne alkūnkaulis, darant prielaida, kad skausminga, buvo sugipsuota, tai sudėtinga pasirašyti, bet visumoje atliekant funkciją, pagrindinį vaidmenį atlieka stipinkaulis. Negali atmesti galimybės, kad iki suteikiant pagalbą, galėjo pasirašyti dokumentus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2222/2018(01) nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2018 m. liepos 2 d. 13.20 val., baigtas 2018 m. liepos 30 d. K. J. nustatyta dešinio alkūnkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos nugaroje, dešiniame šone, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje (masyvi), dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairiame šone, kairėje alkūnėje, muštinė žaizda su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, kietu buku daiktu (daiktai). Poodinė kraujosruva dešiniame šone padaryta prieš 4-7 paras iki apžiūros, kiti sužalojimai – prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai visumoje dėl dešinio alkūnkaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (b. l. 32, 33)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3410/2018(01) nurodyta, kad K. J. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant SI G2222/208(01) išvados 1-me punkte nustatytus sužalojimus. Neatmetama galimybė, kad dešinio alkūnkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje (masyvi), dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairiame šone, kairėje alkūnėje, muštinė žaizda su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kairiame dilbyje, padaryti kito asmens suduodant smūgius galimai metaliniu vamzdžiu. Odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo būti padarytas griūnat ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių (b. l. 37, 38).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 ARAA-0133 duomenimis, K. J. 2018 m. birželio 29 d. 18.25 val. nustatytas 2,40 promilių girtumas. (b. l. 56)

Iš 2018 m. liepos 26 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų neaptikta. (b. l. 10-14)

Iš 2018 m. liepos 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. Ž. pateikė metalinį vamzdį. (b. l. 59)

Iš 2018 m. rugsėjo 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas metalinis vamzdis, kurio ilgis 120 cm. (b. l. 60, 61)

BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo duomenimis, 2018 m. birželio 29 d. 17.20 val. registruotas J. Ž. pranešimas apie tai, kad 2018 m. birželio 29 d. 17.20 val. prie namo, (duomenys neskelbtini), gatvėje vaikšto neblaivus kaimynas už kelnių juostos užsikišęs Revolverį, agresyvus. (b. l. 5, 6)

2018 m. liepos 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriuje gautas K. J. pareiškimas apie tai, kad 2018 m. birželio 29 d., apie 17.00 val., kaimynas J. Ž., gyvenantis (duomenys neskelbtini), savo kieme metaliniu vamzdžiu sudavė per įvairias kūno dalis virš dešimt smūgių. <...> Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (b. l. 8)

2018 m. birželio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šių metų birželio 29 d., apie 17.20 val., dirbant kartu su būrio vadu A. N. ir Ž. M. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie namo, gatvėje vaikšto neblaivus kaimynas už kelnių juostos užsikišęs Revolverį. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas J. Ž., kuris paaiškino, kad šiuo metu jo kieme guli vyras, kuris grasino susidorojimu ir galimai turi užsikišęs ginklą. Atlikę detalią apžiūrą jokio ginklo nerado <...> (b. l. 54).

Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. 2019 m. sausio 29 d. civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusysis K. J. prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo J. Ž. 7000 Eur (septynių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 58,00 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų) turtinės žalos atlyginimo (b. l. 119-121).

Iš civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2018 m. rugpjūčio 1 d. civilinio ieškinio matyti, kad civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 114,05 Eur žalą dėl nukentėjusiojo K. J. gydymo (b. l. 42-43).

Kaltinamasis J. Ž. apklausiamas teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad sutinka, jog nukentėjusiajam sudavė smūgius, dėl to gailisi, tačiau dėl savo kaltės nesutinka, jei reiktų ir vėl taip pasielgtų. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad 2018 m. birželio 29 d., apie 17.00 val., jam vidiniame namo kieme besikalbant su draugu E. L., jo vyresniajam vaikui žaidžiant ant terasos, į namo kiemą atėjo nukentėjusysis K. J., kuris kažką kalbėjo, tačiau jis (kaltinamasis) nesuprato ką. Nukentėjusysis buvo neblaivus, suprato iš jo svirduliavimo, nerišlios kalbos, balso tono, jis (kaltinamasis) paprašė nukentėjusiojo išeiti iš jo kiemo, bandė jį išlydėti iš kiemo teritorijos, tačiau jis (nukentėjusysis) pradėjo eiti atbulas, neišlaikė pusiausvyros ir krito. Nukentėjusiajam nukritus, pasikeitė jo veido išraiška, veidas persimainė, akyse matėsi piktumas, tada jis (kaltinamasis) suprato, kad gali būti negerai. Tuo metu fizinio kontakto tarp jų nebuvo, jis (kaltinamasis) nieko rankose neturėjo, nukentėjusysis taip pat rankose nieko neturėjo, atsistojęs K. pradėjo eiti link jų, kažką sakė, bet jis nesuprato ką. Jis (kaltinamasis) žengė kelis žingsnius atgal, kur ant žemės buvo sudėti metaliniai vamzdžiai, kampuočiai. Pasiėmė pirmą pasitaikiusį po ranka daiktą, tai buvo metalinis vamzdis, kuris pridėtas byloje. Tada paėjo link K. ir paprašė jo pasišalinti, tačiau nukentėjusysis nereagavo ir toliau kažką kalbėjo. Įspėjo nukentėjusįjį, kad, jeigu pastarasis nepasitrauks, bus panaudotas metalinis vamzdis. Tuo metu pasakė E., kad šis pasiimtų vyresnįjį sūnų ir eitų į namą. K. toliau ėjo ištiestomis rankomis link jo, nepaisė prašymo pasišalinti, kažką kalbėjo. Nepamena, ar K. rankas pakėlė po įspėjimo, kad bus panaudota jėga. Nukentėjusysis nieko rankose neturėjo, jis išgirdo „užmušiu“. Traukiantis atgal, pamatė, kad jau nebeturi kur dėtis, kyla pavojus jo vaikų sveikatai ir gyvybei, todėl metaliniu vamzdžiu sudavė nukentėjusiajam į vieną ranką du kartus, į kitą ranką – vieną kartą. K. nesiliovė ėjęs link jo, todėl stipriu smūgiu sudavė į dešinę šlaunį, po ko K. nukrito ant žemės. Pokalbio su nukentėjusiuoju tada nebuvo. Po to jis (kaltinamasis) pasišalino iš vietos, pasižiūrėjo, ar vaikai namuose ir nuėjo į gatvę ieškoti pagalbos. Kaltinamasis sutinka sudavęs nukentėjusiajam viso keturis smūgius metaliniu vamzdžiu per rankas ir šlaunį, tačiau tai teigia padaręs gindamas save ir savo nepilnamečius vaikus. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam K. J. smūgius metaliniu vamzdžiu į rankas, kojas ir kitas kūno vietas sudavė būtent kaltinamasis J. Ž. patvirtino ir teisme apklaustas nukentėjusysis K. J.. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2018 m. birželio 29 d., apie 17.00 val., būdamas neblaivus, užėjo į kaltinamojo namo kiemą pasiaiškinti situacijos dėl darbininkų, pats užkliuvo ir nukrito, atsikėlė, mojavo rankomis, muštis nesiruošė, rankose nieko neturėjo, kumščių suspaudęs nebuvo, rankos buvo ištiestos. Kaltinamasis jam liepė išeiti, tačiau jis (nukentėjusysis) norėjo išsiaiškinti, pasakė kaltinamajam, kad netrukdytų darbininkams dirbti. Nukentėjusysis teigia kaltinamajam nesakęs, kad „užmuš“, gal sušveplavęs, nes buvo girtas ir be protezų; jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatlikęs, nebuvo jo prilietęs. Tada nurodo, kad kaltinamasis iš niekur nieko, eidamas atbulas ir pasiėmęs apie metro ilgio vamzdį pradėjo jį (nukentėjusįjį) juo daužyti, labai stiprūs smūgiai buvo į dešinę koją, po ko jis nukrito. Nukentėjusysis nesutinka, kad kaltinamasis sudavė 3-4 smūgius: pirmiausiai smūgiavo į rankas, kai jis dengėsi, kiek buvo smūgių nepamena, per nugarą, vėliau smūgiavo į dešinę koją, po ko jis nukrito, dengėsi rankomis veidą, tačiau kaltinamasis mušė jį gulintį, jis rėkė kaltinamajam „J., ką darai“. Po smūgių, jis liko gulėti, kol atvyko policija. Iš esmės tapačios aplinkybės nurodytos ir 2018 m. liepos 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriuje gautame K. J. pareiškime apie tai, kad 2018 m. birželio 29 d., apie 17.00 val., kaimynas J. Ž., gyvenantis (duomenys neskelbtini), savo kieme metaliniu vamzdžiu sudavė per įvairias kūno dalis virš dešimt smūgių (b. l. 8). Iš dalies tokias aplinkybes, kad kaltinamasis mušė nukentėjusįjį metaliniu vamzdžiu patvirtino ir liudytojas M. L., nurodęs, kad pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis pagaliu trenkė nukentėjusiajam, nukentėjusiojo ranka buvo ištinusi, sumušta. Taigi dėl to, kad būtent kaltinamasis J. Ž. 2018 m. birželio 29 d., apie 17.00 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo K. J. atžvilgiu, t. y. metaliniu vamzdžiu, kurį pats pateikė ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. liepos 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas; b. l. 59) sudavė nukentėjusiajam K. J. į įvairias kūno vietas, nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams nekyla abejonių. Tačiau kaltinamojo parodymai, kad jis sudavė viso tik keturis smūgius nukentėjusiajam, t. y. į vieną ranką du kartus, į kitą ranką – vieną kartą ir stiprų smūgį į dešinę šlaunį, nepasitvirtino. Šioje dalyje kaltinamojo parodymai yra atmetami kaip neatitinkantys kitų byloje surinktų įrodymų. O būtent, iš pirmiau aptartų nukentėjusiojo parodymų, jo pareiškimo policijai turinio matyti, kad, jo teigimu, jam buvo suduota ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2222/2018(01) matyti, kad K. J. nustatyta dešinio alkūnkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos nugaroje, dešiniame šone, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje (masyvi), dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairiame šone, kairėje alkūnėje, muštinė žaizda su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, kietu buku daiktu (daiktai); poodinė kraujosruva dešiniame šone padaryta prieš 4-7 paras iki apžiūros, kiti sužalojimai – prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai visumoje dėl dešinio alkūnkaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 32, 33). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3410/2018(01) matyti, kad K. J. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant specialisto išvados G2222/208(01) 1-me punkte nustatytus sužalojimus. Neatmetama galimybė, kad dešinio alkūnkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje (masyvi), dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairiame šone, kairėje alkūnėje, muštinė žaizda su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kairiame dilbyje, padaryti kito asmens suduodant smūgius galimai metaliniu vamzdžiu. Odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo būti padarytas griūnat ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių (b. l. 37, 38). Teisiamojo posėdžio metu išvadą pateikusi specialistė R. G. išvadas patvirtino ir paaiškino teismui, kad teikdama išvadą kaip specialistė skaičiuoja mažiausius trauminius poveikius, kadangi trauminių poveikių galėjo būti ir daugiau į tą pačią vietą, taigi, sprendžia pagal pačius sužalojimus, padarinius. Specialistė nurodė, kad apskaičiuodama trauminių poveikių skaičių remiasi objektyviais duomenimis, žiūri, ar tai būtų kraujosruva, ar nubrozdinimas, ar žaizda ir skaičiuoja sužalojimus, vienas specialisto išvados G2222/208(01) 1-me punkte nustatytas sužalojimas – vienas trauminis poveikis, todėl ir nurodoma, kad sužalojimai, nustatyti nukentėjusiajam K. J., padaryti mažiausiai 12 trauminių poveikių. Taigi, teismas sugretinęs šiuos įrodymus tarpusavyje sprendžia, kad kaltinamasis J. Ž. nukentėjusiajam pirmiau aptarto įvykio metu metaliniu vamzdžiu į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau 12 kartų ir tokiais veiksmais padarė jam šiuos sužalojimus: dešinio alkūnkaulio lūžį, poodines kraujosruvas nugaroje, dešiname dilbyje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis kairiame šone, kairėje alkūnėje, muštinę žaizdą su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą kairiame kelyje. Pagal specialisto išvadą odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo būti padarytas griūnat ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių, tačiau, kaip nagrinėjamu atveju nustatyta, būtent po smūgio metaliniu vamzdžiu į nukentėjusiojo šlaunį, šis griuvo. Taigi, tarp kaltinamojo veiksmų – ne mažiau 12 smūgių metaliniu vamzdžiu į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas ir kilusių padarinių – K. J. dešinio alkūnkaulio lūžio, poodinės kraujosrūvos nugaroje, dešiname dilbyje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimų su poodinėmis kraujosruvomis kairiame šone, kairėje alkūnėje, muštinės žaizdos su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kairiame dilbyje, odos nubrozdinimų kairiame kelyje, yra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad K. J. būtų buvęs sužalotas ar susižalojęs dar iki šio įvykio. Priešingai, pats K. J. parodė, kad būtent dėl J. Ž. smūgių metaliniu vamzdžiu, sulaužytos rankos jis kreipėsi į medikus ir jam tuoj pat buvo nustatyti minėti sužalojimai. Vienintelis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2222/2018(01) nustatytas K. J. sužalojimas – poodinė kraujosruva dešiniame šone, padarytas prieš 4-7 paras iki apžiūros (2018 m. liepos 2 d.), kaltinamajam J. Ž. nėra ir nebuvo inkriminuojamas pagal pareikštą kaltinimą.

Vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant, ar pirmiau nurodytais veiksmais kaltinamasis J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, būtina atskleisti ir subjektyvųjį nusikalstamos veikos požymį, t. y. nustatyti, kad kaltinamasis smūgius nukentėjusiajam K. J. sudavė veikdamas tiesiogine tyčia pastarąjį sužaloti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad kaltinamasis J. Ž. apklausiamas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino keturių smūgių vamzdžiu sudavimo nukentėjusiajam faktą, tačiau teigė, kad taip gynė savo vaikus, kuriems kilo pavojus, ir save nuo nukentėjusiojo. Paaiškino, kad į jo gyvenamojo namo kiemą, kai terasoje žaidė jo vyresnysis sūnus, namuose buvo sugyventinė su jaunesniuoju sūnumi, atėjusio neblaivaus, kuris, jo žiniomis, girtas būna agresyvus, nukentėjusiojo, po to, kai jis pats pargriuvo, veidas persimainė, akyse matėsi piktumas, nukentėjusysis pradėjo eiti link jo ištiestomis rankomis, neklausė perspėjimo, kad jei nepasitrauks, bus panaudota jėga, sakė žodį „užmušiu“. Be to, jam (kaltinamajam) kilo įtarimas, kad K. gali veržtis į namo vidų, tokio pikto K. jis dar nebuvo matęs, labai išsigando, bijojo, kad jis bus fiziškai silpnesnis už nukentėjusįjį. Taip pat kaltinamasis teisme nurodė, kad žinojo, jog K. J. turi šaunamąjį ginklą, buvo jį matęs, todėl manė, kad jis gali su savimi turėti ginklą, visa tai jam kėlė baimę. Kaltinamojo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių kilo pavojus jo vaikų sveikatai ir gyvybei, todėl jis buvo priverstas panaudoti metalinį vamzdį, sudavė keturis smūgius, po kurių nukentėjusysis nukrito. Tokie kaltinamojo J. Ž. parodymai sudaro pagrindą spręsti, kad nepripažįsta veikęs tiesiogine tyčia sužaloti nukentėjusįjį, teigia veikęs būtinosios ginties sąlygomis (BK 28 straipsnis). Vis tik tokius kaltinamojo J. Ž. parodymus teismas atmeta kaip kitais įrodymais paneigtą gynybinę versiją.

Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose sprendimas varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Tokių situacijų teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba. Taigi didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012).

Kaltinamasis J. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko, dėl neturtinės žalos nurodė – kad prašoma priteisti suma yra per didelė.