Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Carbon invest“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1233-413/2024 pagal ieškovo T. K. teisių perėmėjos uždarosios akcinės bendrovės „Juridiniai asmenys“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei M. Z. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims L. O.–K., uždarajai akcinei bendrovei „Carbon invest“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo

21. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas, 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023, 88 punktas).

23. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ši praktika neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 50 punktas).

24. Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti ne deklaratyviais, o iš tiesų svariais argumentais, dėl ko jam turėtų būti taikoma ši išimtis iš bendrosios taisyklės.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Pirma, apeliantės teikiamas papildomas įrodymas – 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis – egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nes buvo sudaryta dar iki skundžiamos 2025 m. vasario 26 d. nutarties priėmimo, todėl ne tik galėjo, bet ir turėjo būti pateikta teismui laiku, per nustatytą terminą. Apeliantė neįrodinėjo, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos ji šio dokumento neturėjo ar nebuvo susipažinusi su jo turiniu ar dėl kitų, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, neturėjo galimybių aptarto įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui iki jam priimant skundžiamą nutartį.

26. Naujo įrodymo (2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties) pateikimo būtinybės nepagrindžia ir apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji negalėjo iš anksto numatyti, jog ieškovas T. K. sieks 2024 m. gruodžio 5 d. taikos sutarties 1.6.1 papunktyje numatyto termino pagrindu pradėti priverstinį vykdymą, nors pats dėl statybos terminų yra davęs 2024 m. lapkričio 29 d. sutikimą, kad pretenzijų neturi ir neturės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad aplinkybę, jog ieškovas siekia pradėti priverstinį vykdymą apeliantė sužinojo 2025 m. sausio 16 d., kai jai buvo įteiktas teismo 2025 m. sausio 15 d. pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Taigi akivaizdu, kad apie ieškovo siekį pradėti priverstinį vykdymą apeliantė sužinojo žymiai anksčiau, nei buvo priimta skundžiama nutartis (2025 m. vasario 26 d.), todėl nėra pagrindo pritarti apeliantės teiginiams, kad būtinybė pateikti naują įrodymą atsirado tik bylą perdavus apeliacinės instancijos teismui.

27. Be to, sprendžiant paminėto teikiamo naujo įrodymo priėmimo klausimą, aktualios ir CPK 180 straipsnio nuostatos, pagal kurias teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (įrodymų sąsajumas). Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

28. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas vykdomojo rašto išdavimo procese neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

29. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su jos ir ieškovo tarpusavio santykiais, atsiradusiais 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariosios sutarties pagrindu, ir su tokių aplinkybių įrodinėjimu susijęs apeliantės pateiktas naujas įrodymas, nepatenka į klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo ribas, taigi netenkina CPK 180 straipsnyje įtvirtinto sąsajumo reikalavimo.

30. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįrodė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, nepagrindė aptarto naujo įrodymo sąsajumo su apeliacine tvarka nagrinėjamu klausimu, todėl apeliantės prašomą priimti rašytinį įrodymą – 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį – atsisakoma priimti.

31. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalies, 338 straipsnio reikalavimus, apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas draudžia remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė ir nevertino) pirmosios instancijos teismas.

32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, apeliantė nebuvo nurodžiusi argumentų ir neteikė įrodymų, susijusių su 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariosios sutarties įtaka vykdomojo rašto (ne)išdavimui. Dėl to pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė ir dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Tokio pobūdžio argumentų nenurodžius pirmosios instancijos teismui, kuomet buvo sprendžiamas vykdomojo rašto išdavimo klausimas, apeliantė jais negali remtis ir apeliaciniame procese, nes jie objektyviai negali patvirtinti skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties įtaka vykdomojo rašto (ne)išdavimui.

33. Minėta, kad apeliantė taip pat pateikė prašymą ex officio įvertinti 2025 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumą, kartu su tokiu prašymu pateikdama Turto arešto aktų registro išrašo dokumentų santrauką ir įregistruotus turto arešto aktus.

34. Kadangi šiame apeliaciniame procese, kaip jau buvo minėta, sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė taikos sutarties neįvykdymo faktą ir ar pagrįstai išdavė naujajai ieškovei UAB „Juridiniai asmenys“ vykdomąjį raštą apeliantės atžvilgiu, pripažintina, kad apeliantės nurodytos aplinkybės apie reikalavimo perleidimo sandorio galiojimą nepatenka į šioje byloje nagrinėjimo klausimo ribas, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kadangi apeliantės pateikti nauji įrodymai (Turto arešto aktų registro išrašo dokumentų santrauka ir įregistruoti turto arešto aktai) taip pat nėra susiję su šioje byloje nagrinėjimu procesiniu klausimu dėl vykdomojo rašto apeliantės atžvilgiu išdavimo pagrįstumo ir peržengia šio apeliacinio proceso ribas, juos, kaip netenkinančius CPK 180 straipsnyje įtvirtinto sąsajumo reikalavimo, atsisakoma priimti.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo (ne)teisėtumo

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022, 13 punktas).

36. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

37. Remiantis CPK 647 straipsnio 1 dalimi, jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Jeigu tam pačiam sprendimui vykdyti išduodami keli vykdomieji raštai, tai pažymima vykdomajame rašte nurodant, kuris vykdomasis raštas pagrindinis, o kuris antrinis, tretinis ir t. t. (CPK 648 straipsnio 4 dalis).

38. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 1.6.1 papunkčiu apeliantė UAB „Carbon invest“ (laiduotoja) įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 30 d. pilnai užbaigti pastatyti (sumontuoti) daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statomo ant žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), stogą. Teismui pateikti duomenys patvirtina ir bylos šalys šios aplinkybės iš esmės neneigia, kad apeliantė neįvykdė taikos sutarties 1.6.1 papunktyje nurodyto įsipareigojimo. Byloje esančiame antstolio R. B. 2025 m. sausio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0085/25/01 konstatuota, kad 2025 m. sausio 2 d., 15 val. 30 min., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matyti, jog šiuo adresu statomas statinys yra be stogo. Susisiekimo komunikacijų ir statybos techninės veiklos nepriklausomas teismo ekspertas V. Š. 2025 m. sausio 8 d. ekspertinio tyrimo ataskaitoje Nr. 25/01/08-1 nurodė, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), statomo daugiabučio namo stogas nėra pastatytas (įrengtas) taip, kaip numatyta pateiktoje techninėje dokumentacijoje.

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtus duomenis ir nustatęs, kad taikos sutarties 1.6.1 papunktyje nustatytas terminas yra suėjęs, tačiau apeliantė savo įsipareigojimo iki nustatyto termino neįvykdė, pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl apeliantės.

40. Nors, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji pažeidė taikos sutarties 1.1.6 papunktyje nurodytą darbų atlikimo terminą, yra nepagrįsta, nes pradinis ieškovas T. K. 2024 m. lapkričio 29 d. sutiko pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2025 m. balandžio 30 d., tačiau su tokiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

41. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. K. 2024 m. lapkričio 29 d. sutikimas (jo pasirašymą pradinis ieškovas neigė, pateikė duomenis, kad dėl dokumento suklastojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas) dėl taikos sutarties 1.6.1, 1.6.2, 1.6.3 papunkčiuose nustatytų terminų pratęsimo keturiems mėnesiams buvo duotas dar iki šios bylos šalių 2024 m. gruodžio 5 d. pasirašytos taikos sutarties, kuri buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi. Be to, į pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį nebuvo įtraukta sąlyga dėl kitokio termino, skirto apeliantei įvykdyti 1.6.1 papunktyje nurodytą prievolę, pabaigos momento. Tokios sąlygos šalims savo valia į pirmosios instancijos teismo patvirtintą taikos sutartį neįtraukus, nėra pagrindo pripažinti, kad taikos sutarties 1.6.1 papunktyje nurodytiems darbams atlikti apeliantei suteiktas terminas buvo pratęstas.

42. Taip pat nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad tikrąją šalių valią ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius atspindi pirmoji 2024 m. rugsėjo 19 d. taikos sutartis, kurioje buvo nustatyti kitokie terminai. Pažymėtina, kad apeliantės nurodoma 2024 m. rugsėjo 19 d. taikos sutartis teismo nebuvo patvirtinta, todėl vertinti tokios sutarties sąlygas ir (ar) jomis vadovautis, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nėra teisinio pagrindo. Kaip jau buvo minėta, vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Nė viena iš bylos šalių teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtintos 2024 m. gruodžio 5 d. taikos sutarties neskundė, dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, įskaitant ir kitokių apeliantės prievolės įvykdymo terminų nustatymo, nesikreipė, todėl vadovautis nepatvirtintos taikos sutarties sąlygomis nėra pagrindo.

43. Iš taikos sutarties turinio matyti, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 1.6.1 papunkčio sąlyga dėl apeliantės prievolės įvykdymo termino pabaigos buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta, nurodant konkrečią kalendorinę datą – iki 2024 m. gruodžio 30 d. Teismo patvirtintos taikos sutarties 1.8 papunkčiu šalys susitarė, kad laiduotojai (apeliantei) nesilaikant Taikos sutarties 1.6 papunktyje nurodytų pareiškimų ir garantijų nurodytais terminais (t. y. pažeidžiant įsipareigojimų įvykdymo terminus nors 1 diena), ieškovas turi teisę kreiptis dėl vykdomojo dokumento išdavimo atsakovės ir laiduotojos (apeliantės) atžvilgiu dėl visos neįvykdytos prievolės sumos. Atsižvelgiant į tai, apeliantė neturėjo pagrindo nesitikėti, kad ieškovas (jo teisių perėmėja), pasibaigus 1.6.1 papunktyje įtvirtintam terminui ir apeliantės prievolei esant neįvykdytai, kreipsis į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pirmosios instancijos teismas, nustatydamas taikos sutarties (ne)įvykdymo faktą, vadovausis kitu, nei nurodytas taikos sutarties 1.1.6 papunktyje, prievolės įvykdymo terminu.

44. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.