Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-31 · Administracinė byla Nr. I-763-331/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Apeliacija2020-10-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
I-763-331/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03254-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
O. I.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-763-331/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-03254-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. I. (O. I.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas O. I. pateikė teismui skundą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 18 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) – 10 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) – 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–21).

2. Paaiškino, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d., vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas nebuvo užtikrintas. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, neužtikrinta pakankamai kultūros, sporto kūrybos, saviraiškos, mokslo renginių. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, pareiškėjas negalėjo sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose. Nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu. Kameroje buvo tik dvi kėdės, kiti baldai užėmė didžiąją dalį kameros ploto. Lukiškių pirmo ir trečio korpuso gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinama galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku išsikviesti budintį pareigūną. Pareiškėjas Lukiškių TI-K turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, o pasivaikščiojimų kiemeliai neatitinka higienos normų reikalavimų, nebuvo šiukšliadėžių, peleninių, kiemeliuose nuolat buvo šiukšlių, suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, jeigu dulka – nelaistomi, pasivaikščiojimų kiemelių stoge yra asbesto, taip pat sienose, kanalizacijoje. Lukiškių TI-K ventiliacija neveikia, vėdinama tik per langą, yra drėgna bei tamsu. Čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Lukiškių TI-K neužtikrinamas tinkamas apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas, dirbtinis apšvietimas labai stiprus, nuo jo skauda galvą bei akis. Kamerose neužtikrinama tinkama temperatūra, žiema šalta, o vasara karšta. Kameros neremontuotos, lubos bei sienos pasidengusios pelėsiu. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, pareiškėjui išduodavo vieną paklodę ir užvalkalą pagalvei, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo vieną virtuvinį rankšluostį. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinį trikotažą plaudavo tik jei suimtasis turėjo specialų skalbimo maišą. Jeigu neturi pinigų, suimtasis priverstas vaikščioti su purvinais drabužiais du mėnesius iki kito galimo nemokamo rūbų išplovimo, atskirais atvejais už rūbų plovimą administracija liepdavo sumokėti. Nesudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę, dušo patalpos neatitinka reikalavimų, yra nešvarios, dušo praustuvai sulaužyti. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utelių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai buvo atliekama tik po daugkartinių prašymų. Maistas nepakankamai kaloringas ir skanus, dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistą nešdavo tiesiai į gyvenamąją kamerą, sąlygų eiti į valgyklą nebuvo. Pareiškėjui neužtikrinti ilgalaikiai pasimatymai viso sulaikymo metu. Dėl šių aplinkybių teigia patyręs psichologinius sukrėtimus ir šiuo pagrindu iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, prašo priteisti atlyginti 18 000 Eur neturtinę žalą.

2.1. Pareiškėjo teigimu, jis laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2018 m. vasario 9 d. buvo periodiškai laikomas VPK areštinėje, kameros avarinės būklės, neremontuotos. Kamerose nebuvo ventiliacijos, kameros įrengtos rūsio patalpose, nebuvo skaidraus stiklo langų, dirbtinė šviesa nepakankama. Sanitarinis mazgas neatskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto, nebuvo klozeto, nebuvo įrengtos atskiros oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Pareiškėjas nebuvo aprūpintas inventoriumi kamerai tvarkyti, nebuvo jokių higienos priemonių, muilo, tualetinio popieriaus, valymo priemonių, nebuvo elektros rozečių, galimybės naudotis televizoriumi, nebuvo bibliotekos, neskiriami laikraščiai, neišduodavo rankšluosčių, tekdavo gyventi vienoje kameroje su utėlėtais asmenimis. Atvykus nebuvo užtikrinamas dušas, juo leisdavo naudotis tik šeštadieniais, kameroje veisėsi buitiniai parazitai, todėl nebuvo užtikrintas nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų higienos normų laikymąsis pareiškėjas dėl tokių sąlygų prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.2. Teigia, kad laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2018 m. buvo periodiškai konvojuojamas į policijos komisariato areštinę, Šiaulių rajono apylinkės teismą. Konvojavimo automobiliai neatitiko reikalavimų, pareiškėjas turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, automobiliai nešvarūs, purvini, mėtėsi šiukšlės. Konvojavimo pareigūnai pareiškėjo reiškiamų pretenzijų neužfiksuodavo. Konvojavimo metu pareiškėjui ir kitiems asmenims buvo viešai demonstruojami šaunamieji ginklai, mosikuojama lazdomis. Tekdavo šlapintis į plastikinius butelius arba kentėti skausmus, nes kelionės metu nesuteikdavo galimybės pasinaudoti tualetu. Automobilyje nebuvo saugos diržų ir rankenų, už kurių būtų galima prisilaikyti konvojavimo metu. Nebuvo ventiliacijos, gryno oro ir dienos šviesos, žiemą šalta, o vasarą karšta. Pervežant konvojavimo automobiliais be pagrindo naudotos specialios priemonės – antrankiai. Pareiškėjas su antrankiais buvo vedamas į teismo posėdį, laikomas su jais teismo posėdžio metu. Tokios konvojavimo sąlygos pareiškėjui sukėlė nežmoniškus diskomforto jausmus, dėl to patirtą neturtinę žalą vežant jį konvojavimo automobiliais vertina 4 000 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 52–61) paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose neturi. Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengta aliarminio iškvietimo sistema, todėl visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra prilaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Maistas skirtas suimtiesiems ir nuteistiesiems Lukiškių TI-K yra subalansuotas, atitinka fiziologines mitybos normas, patiekalų kokybė yra tikrinama Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo. Ginčo laikotarpiu teisės aktuose, reglamentuojančiuose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklą, pareiga suteikti ilgalaikius pasimatymus, Lukiškių TI-K nebuvo nustatyta. Atsakovo atstovės teigimu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo.

4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities VPK su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 32–36) paaiškino, kad kiekvieno priėmimo į areštinę metu, pareiškėjas buvo apžiūrėtas areštinės medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojų, jo buvimo areštinėje laikotarpiu, skundų ar prašymų dėl laikymo areštinėje sąlygų neužfiksuota. Jokių pažeidimų, kuriuos mini pareiškėjas Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu nenustatė. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu buvo nustatyti trūkumai, tačiau ne tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pažymėjo, kad areštinės kameros yra išdėstytos pastato 1-jame ir 2-jame aukštuose, o rūsio patalpų iš viso nėra. Sanitariniai mazgai areštinėje yra įrengti pagal Higienos normos reikalavimus. Inventorius, reikalingas kameros tvarkymui, areštinės kamerose nėra laikomas, tačiau sulaikytiesiems pageidaujant jis yra išduodamas. Kameros ir sanitariniai mazgai yra išvalomi sulaikytųjų pasivaikščiojimo metu. Pareiškėjas buvimo areštinėje metu į administraciją dėl neišduotų higienos priemonių ir rankšluosčio nesikreipė. Pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu pažeista nebuvo. Dėl areštinės dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudalyta sutartis. Atsakovo atstovas neneigia to, kad pareiškėjas neturėjo galimybės naudoti elektros prietaisų, tačiau atkreipia dėmesį, kad areštinėje laikomiems asmenims teisė naudotis giminaičių arba artimųjų perduotais radijo imtuvais, virintuvais, įgyvendinama tik esant tam būtinoms techninėms sąlygoms. Jokie policijos areštinių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato suimtiesiems asmens, laikomiems policijos areštinėje, teisės naudotis biblioteka. Anot atsakovės atstovo, nėra pagrindo spręsti, kad jo sveikatos būklė, kitos fizinės arba psichinės savybės galėjo sąlygoti didesnį nei įprasta, išskirtinai neigiamą poveikį. Pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

5. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba (toliau – ir VST) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 141–151) paaiškino, kad pareiškėjo skundas dalyje yra šabloniškas, surašytas abstrakčiai, nekonkretaus pobūdžio. VST pareigūnai konvojavo pareiškėją planinių konvojų maršrutais: Vilnius - Kaunas - Vilnius 1 kartą ir Vilnius - Pravieniškės - Alytus - Vilnius 1 kartą skundo dalyko teisminio nagrinėjimo ribose. VST pareigūnai, pasitelkus juos Šiaulių AVPK, konvojavo pareiškėją teisminiu konvojumi į Šiaulių apylinkės teismo posėdžius, rengtus Šiaulių AVPK aktų salėje Nr. 104, du kartus. VST pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu antrankių nenaudojo pervežant specialiaisiais automobiliais skundo dalyko teisminio nagrinėjimo ribose. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Pareiškėjas ginčo nagrinėtinu laikotarpiu buvo konvojuotas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Pareigūnai turėjo teisę nešioti ginklus ir esant pagrindui juos naudoti, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojuodami pareiškėją planiniais konvojais antrankių pareiškėjo atžvilgiu nenaudojo. Konvojuojamieji planinių konvojų metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir patiems prašant. Pareiškėjas nepateikė skunde duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl išvedimo į tualetą pasikeitimo punktuose, ir kad jam nebuvo leista pasinaudoti tualetu. Pareiškėjas skunde neįrodė, kad kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, o šie į jo prašymus nereagavo. Pareiškėjas skunde nenurodė tikslių datų, kada ir kur jis buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų, konkrečiai kada ir kokius galimai patyrė neteisėtus veiksmus (neveikimą) jo atžvilgiu. Pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo įvykių bei konvojavimo sąlygų, pagrįsdamas juos nuomonėmis ir emocijomis, įvardindamas tai kaip faktinę ir teisinę visumą. Pareiškėjas skunde nenurodė detalizuotų konvojavimo įvykių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K, Vilniaus apskrities VPK ir konvojavimo sąlygas.

7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

8. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus veiksmų teisėtumo

9. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas.

9.1. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos higienos norma 134:2015 kaip ir iki 2015 m. spalio 30 d. galiojusi HN 76:2010 minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

9.2. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose: 7,45 kv. m ploto kameroje Nr. 115 (1-2 asm.), 7,70 kv. m ploto kameroje Nr. 287 (2 asm.), 7,56 kv. m ploto kameroje Nr. 150 (1-2 asm.), 7,53 kv. m. ploto kameroje Nr. 334 (1-2 asm.), 6,54 kv. m. ploto kameroje Nr. 378 (1 asm.), 7,82 kv. m. ploto kameroje Nr. 280 (1-2 asm.), 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 109 (1 asm.), 6,90 kv. m. ploto kameroje Nr. 220 (1 asm.), 6,83 kv. m. ploto kameroje Nr. 223 (1 asm.), 6,52 kv. m. ploto kameroje Nr. 357 (1 asm.), 6,97 kv. m. ploto kameroje Nr. 385 (1 asm.). Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad Lukiškių TI-K vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų nepažeidė.

10. Pareiškėjo manymu, kameroje gyvenamasis plotas sumažėjo dėl kameroje esančių baldų bei sanitarinio mazgo. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pateiktą išaiškinimą, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl kamerų aprūpinimo baldais.

11. Pareiškėjas taip pat skundžiasi dėl netinkamo tualetų kameroje įrengimo, teigdamas, kad tualetai neužtikrina privatumo.

11.1. Teismas pažymi, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

11.2. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai). Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K administracija nepateikė duomenų, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies būtų atskirtas papildoma priemone privatumui užtikrinti, o pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumą grindė tik ta aplinkybe, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nacionalinių teisės aktų reikalavimus. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeistas visą jo kalinimo laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d., iš viso 215 parų.

12. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai užtikrinami kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo it kt. renginiai, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, nes pareiškėjas negalėjo dirbti ir sportuoti. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl noro dalyvauti reabilitacijos programose ar kitose Lukiškių TI-K administracijos organizuojamose užsiėmimuose, ar būtų atsisakyta tai daryti. Lukiškių TI-K administracija atsiliepime patvirtino pareiškėjo teisę dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose ar užsiimti kita veikla, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas tokio noro nepareiškė nei žodžiu, nei raštu. Todėl pareiškėjui kalinimo laikotarpiu buvo suteikta galimybė sportuoti lauke, taip pat pareiškėjas turėjo teisę pateikti prašymą užsiimti fizine veikla sporto salėje. Vadinasi pareiškėjo teiginiai dėl užimtumo neužtikrinimo atmetami kaip nepagrįsti.

13. Pareiškėjo manymu, jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę, be to, dušo patalpos neatitinka reikalavimų, jos yra nešvarios, dušo praustuvai sulaužyti. Vadovaujantis HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas patvirtina (b. l. 136–140), jog Lukiškių TI-K dušo patalpų įrengimas HN 134:2015 reikalavimus atitinka. Dušo patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lengvai valomi. Patalpose yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė. Patalpos yra kiekvieną dieną valomos, naudojant dezinfekcijos priemones. Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. 1-264 patvirtintu tvarkos aprašu nustatyta, jog suimtieji dušu gali naudotis iki 15 min. Duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę ir tai, jog dušo patalpos neatitiko teisės aktų reikalavimų, nėra. Todėl įvertinus minėtus pareiškėjo argumentus, konstatuotina, jog jam buvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę, o dušų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

14. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte nustatyta, kad kameroje privalo būti vidinio ryšio sistema (aliarminis iškvietimas). Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriose konkrečiai kamerose nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas ir nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios galėjo išvengti pasinaudodamas aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyrė kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Lukiškių TI-K metu vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

15. Pareiškėjo teigimu, viso sulaikymo metu nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra speciali nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisė, kuri įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje nustatytas tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas nėra numatytas. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas, spręsdamas Lukiškių TI-K kalinamo asmens teisės į ilgalaikius pasimatymus įgyvendinimo klausimą pabrėžė, jog aplinkybė, kad įstaigoje nėra įrengta ilgalaikiams pasimatymams skirtų patalpų, nėra reikšminga sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes suimtiesiems/kalinamiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas yra pozityvi valstybės pareiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016). Kita vertus, pastebėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo ir kad Lukiškių TI-K administracija būtų atsisakiusi įgyvendinti pareiškėjo prašymą. Pats pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kad būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K su prašymu suteikti ilgalaikį pasimatymą su savo artimaisiais. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstraktaus pobūdžio teiginiais, jog jo teisė į privatų gyvenimą buvo pažeista, tačiau nepateikia jokių konkrečių teiginių ar įrodymų dėl Lukiškių TI-K atsisakymo suteikti pareiškėjui galimybę gauti ilgalaikį pasimatymą. Tokio bendro pobūdžio teiginiai negali būti pagrindu neteisėtiems atsakovo veiksmams nustatyti ir neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjo teigimu, dėl didelio suimtųjų kiekio kameroje, turėdavo valgyti atšalusį maistą, jis nebuvo pakankamai kaloringas ir skanus.

16.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2 298 kcal, dirbantiems – 3 301 kcal. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. galioja valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris, patikrinęs maistą, patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Pareiškėjas nenurodė nei kokiomis dienomis, nei kuris konkretus patiekalas neatitiko nustatytų normų. Todėl subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo teiginiai šiuo ginčo klausimu atmetami kaip nepagrįsti.

16.2. Tuo tarpu maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nustato Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės. Šių taisyklių 22 punktas nustato, kad nuteistieji maitinami kalinimo įstaigos valgykloje arba gamybiniame objekte specialiai tam skirtoje patalpoje dienotvarkėje nustatytu laiku pagal kalinimo įstaigos direktoriaus patvirtintą būrių (skyrių) ir brigadų nuteistųjų maitinimo grafiką. Galimybė maistą pristatyti į kameras įtvirtinta Maitinimo organizavimo taisyklių 24 punkte. Atsižvelgiant į tai, maisto pristatymas pareiškėjui į kamerą atitiko teisės aktų reikalavimus ir neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo atveju nenustatyta.

17. Pareiškėjo teigimu, jis Lukiškių TI-K turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, o pasivaikščiojimų kiemeliai neatitinka higienos normų reikalavimų, nebuvo šiukšliadėžių, peleninių, kiemeliuose nuolat buvo šiukšlių, suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, jeigu dulka – nelaistomi, pasivaikščiojimų kiemelių stoge yra asbesto, taip pat sienose, kanalizacijoje.

17.1. Bausmių vykdymo kodeksas nustato, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su teisės į pasivaikščiojimą įgyvendinimu. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė kokiomis dienomis pareiškėjas neturėjo galimybės pasivaikščioti. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų reiškęs skundus Lukiškių TI-K administracijai dėl netinkamai įgyvendintos teisės į pasivaikščiojimą. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo pasivaikščiojimui skirto laiko yra atmestini.

17.2. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas. HN 134:2015 pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo nereglamentuoja.

17.3. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus 47 punkte numatyta, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo kliudoma pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl Suėmimo vykdymo įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo nuostatų užtikrinimo, duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Lukiškių TI-K pareigūnai to neleido, byloje nėra.

17.4. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo reikalavimus dėl aplinkybių, jog pasivaikščiojimo kiemeliai nėra tvarkomi ir laistomi. Pagal Lukiškių TI-K pateiktus paaiškinimus, pasivaikščiojimo kiemelius nuolat valo kiemsargis ir nuteistieji, palikti Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas neatitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Taigi, Lukiškių TI-K administracija šiuo aspektu nepadarė jokių neteisėtų veiksmų; dar daugiau, be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų neturtinės žalos, kilusios dėl, esą, netvarkomų pasivaikščiojimo kiemelių įrodymų. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato Lukiškių TI-K pareigos pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti šiukšliadėžes ir pelenines, tačiau nustato pareigą patiems suimtiesiems po pasivaikščiojimo sutvarkyti kiemelius. Taigi, jei pasivaikščiojimo kiemeliuose būdavo šiukšlių, už tai atsakomybę turi prisiimti patys nuteistieji (suimtieji).

17.5. Papildomai dėl pareiškėjo nurodomo pasivaikščiojimo kiemelių stogeliuose esančio asbesto pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimo Nr. 1163 3.1. punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002-01-01 naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Byloje objektyvių duomenų dėl asbesto poveikio pareiškėjo sveikatai nėra, todėl pareiškėjo argumentai dėl kenksmingos sveikatai aplinkos atmestini, kaip nepagrįsti.

18. Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utelių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai buvo atliekama tik po daugkartinių prašymų. Lukiškių TI-K savo pateiktame atsiliepime nurodė, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Iš byloje pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuotų aplinkybių matyti, kad kiekvieną mėnesį yra vykdomas nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, tai fiksuojama graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo (desinfekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale (b. l. 83). Pareiškėjas kalinimo laikotarpiu jokių skundų įstaigos administracijai šiuo klausimu nereiškė. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl kamerose aptiktų graužikų bei nariuotakojų objektyviai nepagrįsti, bendro pobūdžio, nedetalizuoti, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

19. Pareiškėjo teigimu, apatinį trikotažą plaudavo tik jei suimtasis turėjo specialų skalbimo maišą. Jeigu neturi pinigų, suimtasis priverstas vaikščioti su purvinais drabužiais du mėnesius iki kito galimo nemokamo rūbų išplovimo, atskirais atvejais už rūbų plovimą administracija liepdavo sumokėti. Teismas pažymi, jog ginčo laikotarpiu galiojusios HN 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Byloje esančiame Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 136–140) nurodoma, jog asmeniniai skalbiniai suimtųjų (nuteistųjų) į skalbyklų priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1-144. Asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga suimtieji (nuteistieji) gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktų skalbimo paslauga, o neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 karta per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus vieną kartą per sezoną. Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo abejoti šiais Lukiškių TI-K pateiktais teiginiais, tokia Lukiškių TI-K drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarka neprieštarauja atitinkamais laikotarpiais aktualių teisės aktų reikalavimams. Be to, Lukiškių TI-K pateiktuose pareiškėjo prašymuose leisti užsisakyti viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo pareiškėjo parašu patvirtinta, kad išskalbtus ir išdžiovintus drabužius jis gavo, pretenzijų dėl skalbimo kokybės neturi (b. l. 62–63), ant 2018-03-12 pareiškėjo prašymo uždėta žyma, kad skalbimas nemokamas (b. l. 63). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šiais aspektais atmestini kaip nepagrįsti.

20. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, pareiškėjui išduodavo vieną paklodę ir užvalkalą pagalvei, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo vieną virtuvinį rankšluostį. Lietuvos higienos normos 134:2015 42 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius draudžiama perduoti kitiems asmenims. Šios higienos normos 43 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pažymėtina, kad pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam išduodama patalynė ar minkštasis inventorius buvo netinkamas naudoti. Teismas pažymi, jog byloje nebuvo nustatyta, kad santykinė oro drėgmė Lukiškių TI-K kamerose ginčo laikotarpiu būtų neatitikusi higienos normų reikalavimų. Be to, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta (b. l. 136–140), kad visiems atvykusiems nuteistiesiems ir suimtiesiems yra išduodami pagalvės ir antklodės, čiužiniai, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuota, kad minkštasis inventorius, t. y. čiužiniai yra iš audinio, tinkamo dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje (b. l. 84, 99). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra neindividualizuotos, bendro pobūdžio, taip pat, nepagrįstos byloje esančia medžiaga, o byloje esantys duomenys patvirtina Lukiškių TI-K jai nustatytų pareigų vykdymą, neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo klausimu nenustatyta.

21. Pareiškėjas taip pat skundžiasi tuo, kad Lukiškių TI-K ventiliacija neveikia, vėdinama tik per langą, yra drėgna bei tamsu. Čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Lukiškių TI-K neužtikrinamas tinkamas apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas, dirbtinis apšvietimas labai stiprus, nuo jos skauda galvą bei akis. Kamerose neužtikrinama tinkama temperatūra, žiema šalta, o vasara karšta. Kameros neremontuotos, avarinės būklės, lubos bei sienos pasidengusios pelėsiu.

21.1. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Tokios pat nuostatos įtvirtintos ir iki 2015-10-31 galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010. Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

21.2. Pažymėtina, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su higienos normų reikalavimų pažeidimais. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo. Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad buvo tikrintos toliau nurodytos kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas: Nr. 109, 115, 220, 357, 378 (b. l. 70–72, 82–86, 94–96, 97–101, 108–109, 110–112). Šiose tikrintose kamerose pareiškėjo nurodomų higienos normų pažeidimų dėl drėgmės, vėdinimo, temperatūros, natūralios bei dirbtinės šviesos nenustatyta.

21.3. Nors kameroje Nr. 220 2018-05-30, 2018-06-08, 2018-06-11 patikrinimų vietoje metu nustatyti graužikų pėdsakai (b. l. 110–112), teismas pažymi, kad pareiškėjas į šią kamerą buvo perkeltas tik 2018-08-18 ir laikomas iki 2018-08-29, todėl objektyviai pareiškėjo teisės dėl nustatyto pažeidimo negalėjo būti paveiktos. Be to, grįžtamosios kontrolės metu 2018-08-02 nustatyta, kad graužikų ar jų pėdsakų šioje kameroje nebenustatyta (b. l. 113–114, 115–116). Taip pat nors kameroje Nr. 357 2018-03-23, 2018-04-03 dienomis atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog virš sanitarinio mazgo ant sienos ir lubų buvo vizualiai matomų pelėsio požymių (b. l. 117–118), Lukiškių TI-K 2018-04-13 informavo Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kad šie trūkumai pašalinti (b. l. 119). Atlikus grįžtamąją kameros kontrolę patvirtina, kad nurodyti pažeidimai pašalinti (b. l. 120–121). Todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų ir pareiškėjo teisių pažeidimo.

22. Apibendrinant pareiškėjo nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas pagrįstas tik dalyje, t. y. dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, kas reiškia, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeistas visą jo kalinimo laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d., iš viso 215 parų.

Dėl Viešojo saugumo tarnybos veiksmų teisėtumo

23. Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-07-01).

24. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas du kartus 2017 m. rugsėjo 6 d. ir 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo konvojuojamas į Šiaulių apylinkės teismą, automobilių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 153–157). Taip pat pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 2 d. konvojuotas maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius, automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (b. l. 158–160) bei 2018 m. rugpjūčio 17 d. konvojuotas maršrutu Vilnius-Pravieniškės-Alytus-Vilnius, automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (b. l. 161–163).

25. Pareiškėjo nusiskundimų dalis susijusi su specialiųjų automobilių atitiktimi teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, automobiliai nešvarūs, purvini, mėtėsi šiukšlės. Automobilyje nebuvo saugos diržų ir rankenų, už kurių būtų galima prisilaikyti konvojavimo metu. Nebuvo ventiliacijos, gryno oro ir dienos šviesos, žiemą šalta, o vasarą karšta.

25.1. Konvojavimo taisyklių 146 punkte įtvirtinta, kad turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 165, 167, 169, 171, 173), automobilių registracijos liudijimai (b. l. 164, 166, 168, 170, 172) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka techninius reikalavimus. Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojant pareiškėją, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Taigi, šie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas daro išvadą, kad konvojavimas buvo vykdomas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, dėl ko neigiamos pasekmės pareiškėjui negalėjo kilti.

25.2. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nenustatyta reikalavimo, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl konvojavimo sąlygų, LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti VST neteisėtus veiksmus (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Kadangi Viešojo saugumo tarnybos visos specialiosios transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka ir atitinka joms keliamus techninius reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei pareiškėjo teisės šiuo aspektu.

26. Pareiškėjo teigimu, konvojavimo metu pareiškėjui ir kitiems asmenims buvo viešai demonstruojami šaunamieji ginklai, mosikuojama lazdomis. Teismas pažymi, kad pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą, konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taigi, pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavimo metu buvo su ginklais nepažeisdami konvojavimo tvarką reglamentavusių teisės normų.

27. Pareiškėjas teigia, kad tekdavo šlapintis į plastikinius butelius arba kentėti skausmus, nes kelionės metu nesuteikdavo galimybės pasinaudoti tualetu. Konvojavimo pareigūnai pareiškėjo reiškiamų pretenzijų neužfiksuodavo. Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas. Iš teismui pateiktų kelionės žiniaraščių matyti kad į tualetą konvojuojami asmenys buvo vedami pasikeitimo punktuose (b. l. 154, 156, 159, 162), tai atitinka Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad į jo prašymus išleisti į tualetą bei į kitus pareiškėjo nusiskundimus nebuvo atsižvelgiama. Priešingai, konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įrašai patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų, žymima kuriame pakeitimo punkte konvojuojami asmenys buvo vedami į tualetą, fiksuojami konvojaus automobilio patikrinimo faktai. Be to, byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas skundų ar prašymų VST nepateikė (b. l. 152). Todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo nurodomus VST pareigūnų veiksmus.

28. Pareiškėjas paaiškina, kad jį pervežant konvojavimo automobiliais be pagrindo naudotos specialios priemonės – antrankiai, jis buvo laikomas su antrankiais vedamas į teismo posėdį ir laikomas su jais teismo posėdžio metu. Teismas pažymi, konvojuotojas turi teisę naudoti antrankius konvojuodamas konvojuojamąjį (Konvojavimo taisyklių 229 punktas). Pagal Konvojavimo taisyklių 195 punktą, nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Tačiau pareiškėjo konvojavimo dokumentuose duomenų apie leidimą antrankius nuimti nėra. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, teismo salėse pareiškėją laikė su antrankiais nepažeisdami konvojavimą ir teismo posėdžio tvarkos užtikrinimą reglamentavusių teisės normų. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, VST pareigūnų neteisėtų veiksmų konvojuojant pareiškėją nenustatyta.

Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų teisėtumo

29. Vilniaus AVPK areštinėje asmenų laikymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos įstaigų areštinių veiklos taisyklės. Taisyklių 80 punkte (galiojusiame iki 2017 m. balandžio 3 d.) nustatyta, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Nuo 2017 m. balandžio 4 d. galioja naujos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės, kurių 58 punktas taip pat numato, jog policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m.

30. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus AVPK buvo laikomas tokiais laikotarpiais ir šiose kamerose: laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. liepos 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 10, plotas – 17,4 kv. m., laikomi 3 asmenys; laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. birželio 28 d. laikytas kameroje Nr. 3, plotas 22,5 kv. m., laikomi 4 asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. vasario 9 d. laikytas kameroje Nr. 9, plotas 20 kv. m., laikomi 2 asmenys.

31. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apskrities VPK areštinės neatitiko higienos normų reikalavimų – kamerose nebuvo ventiliacijos, kameros įrengtos rūsio patalpose, nebuvo skaidraus stiklo langų, dirbtinė šviesa nepakankama, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto, sanitariniame mazge nebuvo unitazo, nebuvo įrengtos atskiros oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, teigia, kad pareiškėjas nebuvo aprūpintas valymo inventoriumi, areštinėje neišduodavo rankšluosčių, pareiškėjas nebuvo aprūpinamas dušu, kameroje veisėsi buitiniai parazitai.

31.1. HN 37:2009 (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.) asmens higienos priemonių išdavimo areštinėje laikomiems asmenims nereglamentavo, Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 60 punkte nurodyta, kad policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 37 punkte numatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas į Vilniaus apskrities VPK administraciją dėl rankšluosčių išdavimo nesikreipė, byloje tokios medžiagos taip pat nėra. Taip pat paaiškino, kad valymo inventorius kamerose nėra laikomas, bet sulaikytiesiems pageidaujant jis yra išduodamas, kameros sanitariniai mazgai išvalomi nuteistųjų pasivaikščiojimo metu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte (b. l. 45–46) taip pat užfiksuota, kad gyvenamųjų patalpų valymui skirtos priemonės išduodamos pareiškus norą išvalyti šias patalpas, nurodyta, kad siekiant išsivalyti patalpą, reikia kreiptis į Vilniaus apskrities VPK areštinės administraciją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas niekaip nedetalizavo skundo teiginių dėl valymo inventoriaus ir rankšluosčių išdavimo, tokie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

31.2. HN 37:2009 21 punkte buvo nurodyta, kad policijos areštinių kamerose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., kamerų dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx, 23 punkte – kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 49 punkte – kad visos areštinės patalpos kiekvieną dieną turi būti valomos drėgnuoju būdu, policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose, tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Nuo 2015-11-01 galiojančios HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį admin. byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį admin. byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

31.3. Pažymėtina, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su higienos normų reikalavimų pažeidimais. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo. Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad buvo tikrinta kamera Nr. 10, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas (b. l. 45–46), nurodomų higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Patikrinimų metu taip pat užfiksuota, kad Vilniaus apskrities VPK areštinėje patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka taikytinus teisės aktų reikalavimus (b. l. 43–44).

31.4. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ginčo laikotarpiu buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 47–49). Pagal šią sutartį buvo sutarta, kad bus nuolat vykdoma patalpų priežiūra (išsiaiškinant vabzdžių buvimą ir atliekant jų naikinimo darbus). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ėmėsi būtinų priemonių parazitams išvengti, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

31.5. Vadovaujantis HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 44 punkte, bei iki 2015-10-31 galiojusios higienos normos HN 37:2009 60 punkte. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktuali ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo laikomas areštinė trumpais laikotarpiais, t. y. po vieną ar dvi dienas, todėl aplinkybė, kad jam galėjo netekti galimybės pasinaudoti kassavaitiniu dušu jo teisių objektyviai negalėjo pažeisti.

31.6. HN 37:2009 6 punkte buvo numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šios HN 37:2009 20 punkte buvo nurodyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą.

31.7. Nors sanitarinio mazgo atitvėrimas 120–130 cm sienele ir laikomas atitinkančiu higienos normos reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisės aktuose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT išaiškinimus, vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1800-858/2018, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1913-756/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-293-552/2018, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017 ir kt.). Šiuo aspektu taip pat pažymima, jog saugumo užtikrinimas areštinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Šiuo atveju turi būti parenkami tokie areštinės kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo būdai, kurie nesikirstų su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Konvencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-552/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017).

31.8. Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodomų teisinių dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, todėl konstatuotina, jog pareiškėjui visą jo buvimo areštinėje laiką, t. y. nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. liepos 15 d., nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. birželio 28 d., nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. vasario 9 d., iš viso 8 paras, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

32. Pareiškėjas skunde nenurodė, kaip spintelės (lentynėlės) neįrengimas nagrinėjamu atveju pažeidė jo teises, t. y. šiuo aspektu pareiškėjas nurodė itin abstrakčius teiginius, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo teisės (iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi LVAT praktikoje, žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017, ir kt.).

33. Pareiškėjas teigimu, kamerose nebuvo elektros rozečių, galimybės naudotis televizoriumi, nebuvo bibliotekos, neskiriami laikraščiai. Teismas pažymi, kad rozečių įrengimas nėra reglamentuojamas, be to, atsakovas patvirtino, kad, norintys pasišildyti vandens, asmenys turi teisę kreiptis į pareigūnus. Teismas pažymi, kad Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklą reglamentuojantys teisės aktai tokių reikalavimų areštinei dėl laikraščių išdavimo ar naudojimosi biblioteka nenustato. Šiuo aspektu pareiškėjo skundų nebuvo gauta, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apibendrinant pareiškėjo nusiskundimus dėl neteisėtų Vilniaus apskrities VPK veiksmų laikant pareiškėją areštinėje, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti sanitariniu mazgu nepažeidžiant jo privatumo nebuvo užtikrinta laikant jį areštinėje 8 paras.

34. Taigi pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo užtikrintas Lukiškių TI-K 2015 parų ir Vilniaus apskrities VPK 8 paras. Kitų pareiškėjo nurodomų laikymo sąlygų pažeidimų nenustatyta. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, į pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT administracinėse bylose Nr. A-533-442/2015; Nr. A-714-442/2015; Nr. A-128-858/2015; Nr. A-1169-442/2015), į aplinkybę, kad pareiškėjas dalį kalinimo laiko dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į tai, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteistinas 700 Eur neturtinės žalos dydis iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, ir 50 Eur neturtinės žalos dydis iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK.

35. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo O. I. (O. I.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui O. I. (O. I.) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti pareiškėjui O. I. (O. I.) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas