- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- A-1337-822/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03254-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Milda Vainienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas baigėsi dėl reorganizacijos)
- Pareiškėjas
- O. J., Lukiškių TI-K
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. J. (O. I.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
6Pareiškėjas O. J. (O. I.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 18 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) – 10 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) – 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
8Dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K, kur nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas ir privatumas naudojantis tualetu, socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, neužtikrinta pakankamai kultūros, sporto kūrybos, saviraiškos, mokslo renginių, taip pat nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, pareiškėjas negalėjo sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose. Pareiškėjo teigimu, kameroje buvo tik dvi kėdės, kiti baldai užėmė didžiąją dalį kameros ploto. I ir III korpuso gyvenamosiose kamerose kaliniams nebuvo užtikrinama galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Pareiškėjas Lukiškių TI-K turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, pasivaikščiojimų kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, juose nebuvo šiukšliadėžių, peleninių, nuolat buvo šiukšlių, suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, kiemeliai nebuvo periodiškai valomi ir laistomi, pasivaikščiojimų kiemelių stoge, taip pat sienose, kanalizacijoje buvo asbesto. Lukiškių TI-K neveikė ventiliacija, patalpos buvo vėdinamos per langą, buvo drėgna bei tamsu, veisėsi parazitai. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, natūrali šviesa silpnai pateko į patalpas, o dirbtinis apšvietimas buvo labai stiprus, nuo jo skaudėjo galvą bei akis. Kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos bei sienos pasidengusios pelėsiu. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinį trikotažą skalbdavo tik jei suimtasis turėjo specialų skalbimo maišą. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę, dušo patalpos neatitiko reikalavimų, buvo nešvarios, praustuvai sulaužyti. Lukiškių TI-K maistas buvo nepakankamai kaloringas ir skanus, dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistą nešdavo tiesiai į gyvenamąją kamerą. Pasak pareiškėjo, viso sulaikymo metu jam taip pat nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai.
10Dėl sąlygų Vilniaus AVPK pareiškėjas paaiškino, kad šioje įstaigoje periodiškai buvo laikomas nuo 2010 metų iki 2018 m. vasario 9 d., areštinės kameros buvo avarinės būklės, įrengtos rūsio patalpose, neremontuotos, jose nebuvo ventiliacijos, skaidraus stiklo langų, o dirbtinė šviesa buvo nepakankama. Sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto, nebuvo klozeto, atskiros oro šalinimo sistemos, veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Pareiškėjas nebuvo aprūpintas inventoriumi kamerai tvarkyti, taip pat higienos priemonėmis, nebuvo elektros rozečių, bibliotekos, laikraščių, neišduodavo rankšluosčių, tekdavo gyventi vienoje kameroje su utėlėtais asmenimis. Atvykus pareiškėjui nebuvo užtikrinamas dušas, juo leisdavo naudotis tik šeštadieniais, kameroje veisėsi buitiniai parazitai.
12Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog nuo 2013 iki 2018 metų buvo periodiškai konvojuojamas į policijos komisariato areštinę, Šiaulių rajono apylinkės teismą. Konvojavimo automobiliai neatitiko reikalavimų, buvo nešvarūs ir netvarkingi, juose nebuvo saugos diržų ir rankenų, ventiliacijos, gryno oro ir dienos šviesos, pareiškėjas turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, o konvojaus pareigūnai nefiksuodavo pareiškėjo reiškiamų pretenzijų. Konvojavimo metu pareiškėjui ir kitiems asmenims buvo viešai demonstruojami šaunamieji ginklai, lazdos. Kelionės metu nebuvo suteikiama galimybė pasinaudoti tualetu, be pagrindo naudotos specialios priemonės – antrankiai, pareiškėjas su antrankiais taip pat buvo vedamas į teismo posėdį, laikomas su jais teismo posėdžio metu.
14Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
16Lukiškių TI-K nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, kamerų plotus, asmenų skaičių kamerose, pažymėjo, kad įstaigos administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengta aliarminio iškvietimo sistema, visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Gyvenamosiose kamerose įrengtas teisės normų reikalavimus atitinkantis dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje. Lukiškių TI-K tiekiamas maistas yra subalansuotas, atitinka fiziologines mitybos normas, patiekalų kokybė yra tikrinama. Ginčo laikotarpiu teisės aktuose pareiga suteikti ilgalaikius pasimatymus Lukiškių TI-K nebuvo nustatyta.
18Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
20Vilniaus AVPK paaiškino, kad kiekvieno priėmimo į areštinę metu pareiškėjas buvo apžiūrėtas areštinės medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojų, jo buvimo areštinėje laikotarpiu skundų ar prašymų dėl laikymo sąlygų neužfiksuota. Jokių pažeidimų, kuriuos mini pareiškėjas, Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu taip pat nenustatė. Areštinės kameros yra išdėstytos pastato 1 ir 2 aukštuose, rūsio patalpų nėra. Sanitariniai mazgai areštinėje yra įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Kameros tvarkymo inventorius išduodamas sulaikytiesiems pageidaujant, kameros ir sanitariniai mazgai išvalomi sulaikytųjų pasivaikščiojimo metu. Pareiškėjas buvimo areštinėje metu į administraciją dėl neišduotų higienos priemonių ir rankšluosčio nesikreipė. Pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu nebuvo pažeista. Dėl areštinės dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos sudaryta sutartis su licencijuota įmone. Areštinėje laikomiems asmenims teisė naudotis giminaičių arba artimųjų perduotais radijo imtuvais, virintuvais, įgyvendinama tik esant tam būtinoms techninėms sąlygoms. Jokie policijos areštinių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato suimtiesiems, laikomiems policijos areštinėje, teisės naudotis biblioteka.
22Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
24VST pažymėjo, jog pareigūnai ginčo laikotarpiu pareiškėją konvojavo planinių konvojų maršrutais: 1 kartą Vilnius–Kaunas–Vilnius ir 1 kartą Vilnius–Pravieniškės–Alytus–Vilnius; taip pat VST pareigūnai pareiškėją du kartus konvojavo teisminiu konvojumi į Šiaulių apylinkės teismo posėdžius. Pareiškėją pervežant specialiaisiais automobiliais VST pareigūnai antrankių nenaudojo, visuose specialiosios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, buvo atlikta jų techninė ir higienos reikalavimų patikra. Pareigūnai turėjo teisę nešioti ginklus ir esant pagrindui juos naudoti, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus. Konvojuojamieji planinių konvojų metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir patiems prašant. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl išvedimo į tualetą ir kad jam nebuvo leista pasinaudoti tualetu. Pareiškėjas skunde taip pat neįrodė, kad kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, o šie į jo prašymus nereagavo. Pareiškėjas skunde nenurodė tikslių datų, kada ir kur jis buvo konvojuojamas, konkrečiai kada ir kokius neteisėtus veiksmus (neveikimą) patyrė.
27Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo O. J. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
29Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d., Lukiškių TI-K vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų šiuo laikotarpiu nepažeidė, pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl kamerų aprūpinimo baldais. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu). Lukiškių TI-K nepateikus duomenų, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies buvo atskirtas papildoma priemone privatumui užtikrinti, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas visą jo kalinimo laikotarpį – 215 parų. Kitus pareiškėjo nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (pareiškėjo užimtumo neužtikrinimo, galimybės nusiprausti po dušu nesudarymo, netinkamo dušo patalpų įrengimo, negalėjimo pasinaudoti signalizacijos mygtuku, ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, maisto kokybės ir tiekimo tvarkos, pasivaikščiojimų kiemelyje ir kiemelių įrengimo, asbesto buvimo, higienos sąlygų kamerose, buitinių kenkėjų nenaikinimo, skalbimo tvarkos, netinkamo aprūpinimo patalyne) pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.
31Pareiškėjo argumentus dėl neteisėtų VST pareigūnų veiksmų pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais, pažymėjo, jog techninės apžiūros rezultatų kortelės, automobilių registracijos liudijimai patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitiko techninius reikalavimus. Kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojant pareiškėją, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų, šie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą. Konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą, todėl pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus. Kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad į tualetą konvojuojami asmenys buvo vedami pasikeitimo punktuose, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėjas skundų ar prašymų VST nepateikė. VST pareigūnai, teismo salėse pareiškėją laikė su antrankiais nepažeisdami konvojavimą ir teismo posėdžio tvarkos užtikrinimą reglamentavusių teisės normų.
33Dėl pareiškėjo laikymo Vilniaus AVPK areštinėje sąlygų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu laikant pareiškėją areštinės kamerose 8 paras nebuvo užtikrinta jo teisė pasinaudoti sanitariniu mazgu nepažeidžiant jo privatumo. Kitus pareiškėjo nusiskundimus (dėl higienos priemonių ir rankšluosčio neišdavimo, kamerų įrengimo, būklės ir tvarkymo, higienos normų pažeidimo, prausimosi duše tvarkos, spintelės neįrengimo, rozečių nebuvimo) pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.
35Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad už nustatytus pareiškėjo teisių pažeidimus pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K priteistina 700 Eur, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, – 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.
38Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
40Apeliaciniame skunde Lukiškių TI-K dėsto argumentus, susijusius su civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.) bei neturtinės žalos atlyginimu, cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką šiais klausimais. Atsakovo atstovo teigimu, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl pažeistai pareiškėjo teisei apginti nepakanka tik paties pažeidimo pripažinimo. Pareiškėjas teismui turėjo pateikti kuo daugiau ir kuo svarbesnių ir reikšmingesnių aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktą, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Be to, neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai.
42Lukiškių TI-K manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjui kilusių pasekmių, nenustatė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio mastui, intensyvumui bei pobūdžiui vertinti. Lukiškių TI-K taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus įstaigos veiksmus, taigi nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą ar kitus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos, nepaaiškino, kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų tariamai jam padarytą žalą.
44Pareiškėjas O. J. atsiliepime į Lukiškių TI-K apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
46Pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais Lukiškių TI-K siekia išvengti atsakomybės. Lukiškių TI-K nenurodo, ką konkrečiai neteisingai padarė pirmosios instancijos teismas bei klaidina Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas byloje pateiktus įrodymus vertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintų taisyklių, todėl teismo sprendimas turi būti paliktas nepakeistas.
48Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko Lukiškių TI-K poziciją, apeliacinį skundą prašo tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
52Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui O. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ir Vilniaus AVPK areštinėje, taip pat dėl VST pareigūnų veiksmų konvojuojant pareiškėją.
54Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose 215 parų, o Vilniaus AVPK areštinės kamerose 8 paras nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 700 Eur, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, – 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
56Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas, taip pat kad pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta žala, nepagrindė prašomos priteisti kompensacijos dydžio, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė kokius nors neigiamus dvasinius išgyvenimus, bei priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
58Apibrėžiant apeliacijos dalyką pažymėtina, jog, nors apeliaciniame skunde Lukiškių TI-K prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas, visi Lukiškių TI-K apeliacinio skundo motyvai yra susiję tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistas 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti pareiškėjo reikalavimai, Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde nereiškia. Be to, pareiškėjas ir (ar) kiti atsakovo Lietuvos valstybės atstovai (Vilniaus AVPK ir VST) apeliacinių skundų byloje nepateikė. Taigi šios administracinės bylos apeliacijos dalykas – tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies tiek, kiek ja pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistas 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas už tai, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjui 215 parų nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pagrįstumas ir teisėtumas.
60Pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
62Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.
64Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtina Lukiškių TI-K, išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygų Lukiškių TI-K.
66Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03)). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstas Lukiškių TI-K teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos dydžio nepagrindė jokiais įrodymais.
68Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
70Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
72Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, atlyginimas šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
74Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteista 700 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti. Todėl ši apeliacinio skundo dalis atmetama, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
76Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos, kurią kildino iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, neužtikrinant minimalaus gyvenamosios patalpos ploto nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. birželio 27 d., į teismą taip pat kreipėsi administracinėje byloje Nr. I-3642-463/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02197-2018-3). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu (įsiteisėjo 2018 m. spalio 12 d.) šį pareiškėjo skundą atmetė.
78Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bei atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3642-463/2018 jau buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl minimalios vienam asmeniui turinčios tekti ploto normos Lukiškių TI-K kamerose 2018 m. vasario 9 d. – 2018 m. birželio 27 d. (imtinai) laikotarpiu, ši administracinės bylos dalis nutraukiama (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).
80Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas Lukiškių TI-K apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – panaikinti jo dalį, kuria atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl minimalios vienam asmeniui turinčios tekti gyvenamojo ploto normos Lukiškių TI-K kamerose 2018 m. vasario 9 d. – 2018 m. birželio 27 d. (imtinai) laikotarpiu, ir šią administracinės bylos dalį nutraukti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
81Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija
82Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
83Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo O. J. (O. I.) skundo dalis dėl minimalios vienam asmeniui turinčios tekti gyvenamojo ploto normos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose 2018 m. vasario 9 d. – 2018 m. birželio 27 d. (imtinai) laikotarpiu, ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.
84Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
85Nutartis neskundžiama.