Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3), kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), po 30 Eur neturtinei žalai atlyginti už kiekvieną laikymo netinkamomis sąlygomis parą, ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST prie VRM, Tarnyba), priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad į teismą negalėjo kreiptis anksčiau, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nutarimai, kurie aiškina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą. Iki šiol pareiškėjas yra susipažinęs su jais tik iš nuogirdų. Prancūzų kalbos nemoka, todėl negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos. Lietuvos valstybė yra atsakinga už Konvencijos 3 straipsnio išaiškinimų vertimą į lietuvių kalbą. Be to, už skundų teikimą baudžiama arba gąsdinama ir trukdoma anksčiau išeiti į laisvę. Atkreipė dėmesį, kad Konvencija įtvirtina dvi absoliučias teises, kurioms negali būti taikomi jokie ribojimai, tai teisė į gyvybę ir teisė nepatirti nežmoniško elgesio. Konvencijos 3 straipsnis nenustato senaties termino, todėl jo negali nustatyti ir nacionalinė teisė.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad yra nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose. Iki tol, paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, nuo 2010 m. vasario 25 d. iki 2014 m. birželio 17 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 107, Nr. 121, Nr. 146, Nr. 155, Nr. 195, Nr. 218, Nr. 289, Nr. 290, Nr. 298, Nr. 299, Nr. 303, Nr. 307, Nr. 325, Nr. 329, Nr. 331, Nr. 332, Nr. 380 ir kitose, pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lukiškių TI-K kameros yra iki 8 kv. m, o pareiškėjas buvo kalinamas su dar 2–3 asmenimis. Kamerose įrengti neuždari tualetai, kurių plotas negali būti įskaičiuojamas į gyvenamąjį plotą. Ventiliacija neveikė, todėl pareiškėjas buvo priverstas gyventi smarvėje. Maistas buvo teikiamas teisiai į kameras. Tvirtino, kad kamerose turi būti karštas vanduo, tačiau jo nėra. Kamerose yra po vieną mažą staliuką, dvi kėdes ir keturias miegamąsias vietas. Dviaukštės lovos užima ir taip per mažą kameros plotą. Dėl netinkamo vėdinimo kamerose laikėsi drėgmė, todėl nuo sienų ir lubų luposi dažai, kurie krito ant galvų ir į indus. Taip pat prie stalo visi negali atsisėsti pavalgyti. Antras lovos aukštas per žemai suvirintas, kad būtų galima tiesiai atsisėsti. Pagalvės, antklodės ir čiužiniai buvo išduodami pasenę, smirdantys bei purvini, ant jų nebuvo įmanoma pailsėti ir išsimiegoti. Lukiškių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengti langai, todėl į kameras nepatekdavo pakankamai natūralios šviesos, kad būtų galima skaityti, rašyti bei dirbti.

Pareiškėjas taip pat skunde teigė, kad pasivaikščiojimams buvo skiriama viena valanda per dieną ir į jį eidavo visi asmenys, todėl nebuvo įmanoma normaliai pasimankštinti. Žiemą pasivaikščiojimai vyksta 6.30 val., nors saulė teka 8.00 val., todėl tai pažeidžia nuostatą, kad pasivaikščiojimas vyksta dieną. Be to, vienos valandos pasivaikščiojimas prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui. Šis komitetas Antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf(92)3 išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. EŽTT pripažino, kad to paties reikalauja ir Konvencijos 3 straipsnis. Perkėlimo iš Lukiškių TI-K į Alytaus pataisos namus dieną pareiškėjas iš kameros išvedamas 6.00 val. ir privalo būti patalpoje be tualeto ir stalo maždaug 5 valandas. Ant langų uždėtos grotos, todėl į kamerą nepatenka dienos šviesa. Šios patalpos plotas yra apie 30 kv. m ir į ją uždaroma apie 30 asmenų su daiktais. Pareiškėjas nerūko, tačiau visą laiką kamerose privalėjo būti su rūkančiais asmenimis ir dėl to kildavo konfliktų. Po 5 valandų asmenys būdavo perduodami Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad automobiliuose, kuriais asmenys buvo konvojuojami, nėra saugos diržų. Pareiškėjas kartu su kitais 8 asmenimis turėjo sėdėti ant lentos, kurios ilgis 3 m, o plotis – 0,42 m. Asmenys buvo vežami su daiktais, kurių galėdavo turėti iki 30 kilogramų, taigi jie taip pat užimdavo ir taip mažą automobilio plotą, pareiškėjui dažnai neužtekdavo vietos. Nutirpus kojai, jis turėdavo stovėti. Be to, automobiliuose nebuvo šildymo bei vėdinimo sistemų. Vidutinė temperatūra siekė 33 °C, trūko oro. Konvojuojant, pareiškėjas vėmė, vos neprarado sąmonės.

Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam suimtajam arba nuteistajam turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m. Valstybė turi užtikrinti tinkamą ir uždarą tualetą, vėdinimą, šildymą, kaloringą maistą, gyvenimą be parazitų ir graužikų, tinkamą konvojavimą bei kitas sąlygas. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios elementarų žmogaus orumą, pareiškėjui sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala.