Utenos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vilmantui Jasiukoniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei B. B. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pakeisti Utenos apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-260-786/2018 nepilnamečiam vaikui J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir iš ieškovo S. B. priteisti nepilnamečiam vaikui J. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 120 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki kol sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos medžiaga, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-260-786/2018 nutraukė S. B. ir B. B. santuoką ir, be kita ko, šalių nepilnamečių vaikų J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. B. ((duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatė su B. B., priteisė iš ieškovo vaikų išlaikymui po 200 Eur kiekvienam nuo 2017 m. birželio 8 d. iki jų pilnametystės. Ieškovo bendravimo su vaikais tvarka šiuo sprendimu nebuvo nustatyta. Teismo sprendimas nebuvo apskųstas, todėl įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d.

Ieškiniu, teismui pateiktu 2019 m. gegužės 20 d., ieškovas S. B. prašo pakeisti teismo sprendimu dviems jo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį ir jį sumažinti iki 120 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, taip pat prašo teismo nustatyti ieškovo ir jo vaikų bendravimą tvarką.

Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Dėl priteisto nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo)

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu. Sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, taikytina CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus. Pasisakydamas dėl vaiko poreikio pasikeitimo nustatymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymui nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustatinėja ir vertina, kaip nuo šalių santuokos nutraukimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio teismui pareiškimo (2019 m. gegužės 20 d.) bei šio sprendimo priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir vaikų poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendime nustatyta, kad kiekvieną mėnesį abiejų vaikų poreikiams patenkinti reikalinga skirti po 400 Eur kiekvienam vaikui; J. B. mokėsi mokykloje, lankė dailės mokyklą; K. B. lankė vaikų darželį, šokius, krepšinio būrelį; vaikams buvo reikalingi vaistai, nes jie turėjo sveikatos problemų; taip pat ieškovė turėjo išlaidų auklei, kuri juos prižiūrėjo, vaikų mamai būnant išvykusiai į (duomenys neskelbtini), t. y. 1 000 Eur per metus. Sprendžiant dėl dabartinių abiejų vaikų poreikių, atsakovės paaiškinimais ir į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad J. B. ir toliau lanko mokyklą, taip pat lanko baseiną dėl sveikatos, bet už jį nereikia mokėti, nebelanko dailės; K. B. pradėjo lankyti mokyklą, lanko pramoginius šokius, kurie yra mokami ir kurie reikalauja ir papildomų išlaidų – šokių aprangai, konkursams; J. B. reikalinga speciali avalynė, K. B. reikalingi vaistai nuo astmos, jų sveikatos būklė nėra pakitusi; atsakovė taip pat moka auklei po 1 000 Eur už du mėnesius, kai ji būna išvykusi į (duomenys neskelbtini), nes ieškovas nesutiko prižiūrėti vaikų. Teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti, kad šalių santuokos nutraukimo metu nustatytas išlaikymo dydis abiems vaikams neatitiko tuo metu buvusių šalių vaikų poreikių. Iš bylos duomenų matyti, kad buvę vaikų poreikiai nėra sumažėję, priešingai, vaikams augant, didėja ir jų poreikiai. Tačiau po išlaikymo priteisimo praėjus santykinai neilgam laikui, šio sprendimo priėmimo metu teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad vaikų poreikiai yra iš esmės padidėję, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovė. S. B. neskundė teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo, taigi su teismo nustatyta vaikų poreikių tenkinimo išlaidų suma sutiko. Prašydamas sumažinti iš jo priteisto išlaikymo dydį, S. B. vaikų poreikių iš esmės neginčija, apsiribodamas teismo posėdyje išsakytais teiginiais, kad atsakovė per daug išlaidauja. Tačiau įrodymų, kad kiekvienam vaikui nėra reikalinga 400 Eur suma per mėnesį jų poreikių tenkinimui, neteikė. Atsižvelgęs į visa tai, teismas konstatuoja, kad J. B. ir K. B. poreikiai nėra iš esmės pakitę nuo šalių santuokos nutraukimo momento ir abiejų vaikų poreikiams patenkinti reikalinga skirti po 400 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.

Prašydamas sumažinti iš jo priteisto išlaikymo dydį, ieškovas tokį savo reikalavimą iš esmės grindė tuo, kad pablogėjo jo turtinė padėtis. Savo turtinės padėties pablogėjimą ieškovas apibūdina kaip esminį ir jį sieja su savo itin suprastėjusia sveikata. Tačiau įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovu, kad jo turtinė padėtis nuo santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė, t. y. pablogėjo.

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendime nustatyta, kad tuo metu S. B., būdamas darbingo amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)) dirbo vairuotoju, jo pajamos buvo apie 420 Eur ir dar už vieną reisą gaudavo 120 Eur papildomai, o tokių reisų per mėnesį buvo 2; jis turėjo nekilnojamojo turto, žemės sklypai buvo išnuomoti, tačiau gaunamų pajamų iš žemės sklypų nuomos jis negalėjo teismui nurodyti, nes jomis nesidomėjo; iki 2018 metų turėjo neįgalumą; teismo sprendimo priėmimo metu nuo šeimos gyveno atskirai. Sprendžiant dėl dabartinės S. B. turtinės padėties, jo paaiškinimais ir į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju, jo vidutinės gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, yra 622,72 Eur (2019 m. rugpjūčio 30 d. pažyma už praėjusius dvylika mėnesių), teismo posėdžių metu ieškovas nurodė, kad turi laikiną nedarbingumą nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. spalio 24 d.; jam nuo 2018 m. liepos 18 d. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis (iki 2035 m. sausio 17 d.), ieškovas serga (duomenys neskelbtini), vaistai kompensuojami, primokėti reikia labai nedaug, nuo 2018 m. balandžio 26 d. gauna netekto darbingumo pensiją, kurios dydis nuo 2019 m. yra 262,91 Eur; antstolei priverstinai vykdant teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, ieškovas pardavė dalį nekilnojamojo turto (vieną žemės sklypą); šiuo metu jis gyvena vienas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name; jam priklauso trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), du iš jų (1,33 ha ir 0,67 ha) ieškovas išnuomojo 10 metų už 10 Eur/ha dydžio nuomos mokestį, visą nuomos mokestį sumokant paskutiniaisiais nuomos metais.

Taigi ieškovui iš tiesų nuo 2018 m. liepos 18 d. iki jo pensinio amžiaus nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Tačiau teismui pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad ši aplinkybė įtakojo jo turtinės padėties esminį pasikeitimą. Ieškovas kaip dirbo, taip ir dirba toje pačioje darbovietėje, nors ieškovas teigia, kad šiuo metu jis yra laikinajame nedarbingume, o vėliau jį darbdavys ketina atleisti, šie jo teiginiai niekaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta. Iš Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimo matyti, kad S. B., jo teigimu, ir iki 2018 m. turėjo neįgalumą, tačiau darbdavys su juo darbo sutarties nenutraukė iki šiol, todėl aplinkybė, kad jam šiuo metu nustatytas tik dalinis darbingumas, nėra pakankama spręsti, kad darbo sutartis po to, kai jis grįš iš laikino nedarbingumo, su juo bus nutraukta. Natūralu, kad būnant laikinai nedarbingam, ieškovo pajamos šiuo metu yra sumažėjusios, kas taip pat atsispindi teismui pateiktuose ir paties teismo išreikalautuose dokumentuose, tačiau teismas šiuo metu neturi pagrindo teigti, kad ieškovo pajamos neatsistatys. Kaip ieškovas nurodė teismo posėdyje, dėl savo sveikatos būklės pablogėjimo didelių papildomų išlaidų jis neturi, nes vaistai yra kompensuojami. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovas šiuo metu gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Vadinasi, gyvenamosios vietos aspektu ieškovo turtinė padėtis net pagerėjo, nes iš ieškovo pateiktos Utenos apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2VP-5293-786/2018 matyti, kad jis tuo metu gyveno nuomojamame būste. Taigi jis šiuo metu išlaidų būsto nuomai nebeturi. Tai, kad ieškovas buvo priverstas parduoti dalį savo nekilnojamojo turto, taip pat niekaip nepatvirtina iš esmės pablogėjusios jo turtinės padėties, nes jis vieną savo žemės sklypą pardavė dėl to, kad buvo susidaręs įsiskolinimas už tai, kad nemokėjo išlaikymo savo vaikams. Ieškovas ir šiuo metu geranoriškai išlaikymo nemoka savo vaikams bent tokio dydžio, kokį prašo priteisti šiuo sprendimu. Taigi jo turto masės mažėjimas yra tiesioginė pasekmė jo paties veiksmų, nemokant išlaikymo savo vaikams, už ką yra atsakingas tik jis pats. Net ir po dalies turto pardavimo ieškovas vis dar turi nekilnojamojo turto, iš kurio gali gauti pajamų. Tačiau iš sudarytų nuomos sutarčių turinio matyti, kad jis siekia sumažinti iš turimo turto gaunamą naudą, susitardamas, kad visą nuomos mokestį jis gaus tik po 10 metų. Tai taip pat leidžia spręsti tiek apie ieškovo nenorą teikti išlaikymą savo vaikams gera valia, tiek apie tai, kad jam šiuo metu papildomos pajamos ir nereikalingos. Atsižvelgęs į visa tai, teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta, kad ieškovo S. B. turtinė padėtis nuo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iki ieškinio šioje byloje pateikimo ir sprendimo priėmimo iš esmės pablogėjo.

Byloje esantys duomenys, apibūdinantys atsakovės turtinę padėtį, teismui taip pat neleidžia spręsti apie iš esmės pasikeitusią atsakovės turtinę padėtį.

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendime nustatyta, kad tuo metu B. B. dirbo (duomenys neskelbtini) slaugytoja, jos pajamos vidutiniškai buvo apie 1 000 Eur per mėnesį; ji kartu su šalių dviem vaikais gyveno S. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, kurį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius, papildomai sodino daržus, augino vištas. Sprendžiant dėl dabartinės B. B. turtinės padėties, jos paaiškinimais ir į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad ji ir toliau dirba slaugytoja (duomenys neskelbtini) (dirba nuo 2017 m. kovo 3 d.) – du mėnesius dirba (duomenys neskelbtini), kitus du mėnesius būna grįžusi Lietuvoje; jos atlyginimas 950 Eur (po mokesčių); dar gauna iš (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos 194 Eur dydžio išmoką už kiekvieną vaiką per mėnesį; atsakovė gyvena savo bute, kurį turėjo nusipirkti po to, kai ji kartu su vaikais teismo sprendimu buvo iškraustyta iš ieškovui asmenine nuosavybe priklausančio namo, už paskolą kas mėnesį moka 334 Eur, ji turėjo pati butą įsirengti sau ir vaikams. Taigi atsakovė turi papildomų reguliarių kasmėnesinių išlaidų – 334 Eur per mėnesį paskolai mokėti. Ir šios išlaidos atsirado dėl to, kad ji su šalių nepilnamečiais vaikais buvo ieškovo iniciatyva priverstinai iškeldinta iš ieškovo namo. Dėl pasikeitusios jos pačios ir vaikų gyvenamosios vietos ieškovė turėjo išlaidų naują būstą pritaikyti vaikų poreikiams: kaip nurodė atsakovė teismo posėdyje, į naujus namus iš senų atsivežė skalbimo mašiną, dvi lovytes, rašomąjį stalą, kopijavimo aparatą, komodą ir akvariumą, o visa kita pirko pati, ieškovas prie šių išlaidų neprisidėjo. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad Utenos apylinkės teismui 2018 m. liepos 3 d. sprendimu nutraukiant šalių santuoką ir priteisiant išlaikymą vaikams, nebuvo įvertinta aplinkybė, kad atsakovė už vaikus gauna išmoką ne tik iš Lietuvos, bet ir iš (duomenys neskelbtini) (bendra kasmėnesinė išmoka yra 194 Eur kiekvienam vaikui), teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog atsakovė turi papildomų 334 Eur išlaidų paskolos įmokai sumokėti, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės turtinė padėtis pablogėjo. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovės B. B. turtinė padėtis nuo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iki ieškinio šioje byloje pateikimo ir sprendimo priėmimo nepakito.

Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta nė viena aplinkybė, kuri sudarytų įstatyme numatytą pagrindą priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti – nei esminio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo, nei esminių vaikų poreikių pokyčių ar esminio atsakovės turtinės padėties pagerėjimo. Nors ieškovui po teismo sprendimo priėmimo ir buvo nustatytas dalinis darbingumas, tačiau jo darbo santykiai su darbdaviu nėra nutrūkę, jis turi turto, gauna netekto darbingumo pensiją, t. y. jo turtinė padėtis iš esmės išliko tokia pati, nors ieškovas šiuo metu dėl ligos ir yra laikinai nedarbingas. Ieškovas yra darbingo amžiaus, jam iki senatvės pensijos dar likę apie 15 metų, turi profesiją, todėl tuo atveju, jei jis nuspręstų nedirbti vairuotoju, jis turi galimybes persikvalifikuoti ir ieškoti būdų užsidirbti pragyvenimui bei vaikų išlaikymui.

Tačiau atsakovei geranoriškai sutinkant, kad priteistas išlaikymas būtų sumažintas iki 150 Eur kiekvienam vaikui, tuo iš esmės geranoriškai sutinkant ir apsiimant dar didesne dalimi prisidėti prie abiejų bylos šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo, teismas iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį sumažina iki 150 Eur kiekvienam vaikui. Teismo vertinimu, toks sumažintas iš ieškovo priteisto išlaikymo dydis nepažeis vaikų interesų.

Ieškovas ieškinyje prašo sumažintą išlaikymo dydį priteisti nuo ieškinio padavimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013), todėl sumažintas išlaikymo dydis priteistinas ne nuo ieškovo pareikšto ieškinio, o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 str.). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.).

Po bylos šalių santuokos nutraukimo teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimu jų vaikų K. B. ir J. B. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina – B. B., o tėvo bendravimo su vaikais tvarka nustatyta nebuvo. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovė iš esmės ieškovo prašymui – nustatyti bendravimo tvarką, neprieštaravo, tačiau nurodė, kad ieškovo ryšys su vaikais yra nutrūkęs, vaikai pyksta ir nenori su tėvu bendrauti, todėl jo siūloma bendravimo su vaikais tvarka šiuo metu yra netinkama. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka iš esmės yra gera ir atitiktų vaikų interesus, tačiau ne šiuo metu, nes iš pradžių reikia atkurti prarastą tėvo su vaikais ryšį.

Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). Šiuo atveju abu vaikai buvo išklausyti teismo posėdžio metu ir abu vaikai nurodė, kad pyksta ant tėvo, nenori su juo bendrauti, kadangi jis padarė jiems daug blogo, išvijo iš namų. Tačiau vaikai taip pat nenurodė, kad kategoriškai atsisako bendrauti su juo, teigė, kad galėtų iš pradžių su juo bendrauti po truputį. Vaikai taip pat nurodė, kad mama jiems nedraudžia su tėvu bendrauti, tačiau leidžia jiems patiems rinktis – bendrauti ar ne. Kad nedraudžia vaikams bendrauti su tėvu, nurodė ir pati atsakovė, Išvadą byloje teikianti institucija.

Taigi bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas su savo vaikais nebendrauja. Jų ryšys yra nutrūkęs. Vaikai teismo posėdyje labai aiškiai nurodė, kad jie nenori bendrauti su tėvu didžiąja dalimi dėl to, kad šis išvarė juos iš namų. Ieškovas neigia išvaręs atsakovę su vaikais iš namų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė iš ieškovo namo buvo iškeldinta, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu už akių. Taigi pagrindą reikalauti, kad atsakovė, su kuria nustatyta šalių vaikų gyvenamoji vieta, išsikeltų iš jo asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, ieškovas turėjo ir šiuo aspektu veikė teisėtai. Tikslios faktinės aplinkybės, kaip atsakovė buvo iškeldinta, sprendžiant klausimą dėl ieškovo bendravimo su jo vaikais tvarkos nustatymo, neturi esminės reikšmės. Tačiau reikšmingas yra iškeldinimo rezultatas – kad vaikai akcentuoja, jog būtent dėl iškeldinimo, vykusio ieškovo iniciatyva, jaučia nuoskaudas ir pyktį tėvui, dėl ko nebenori su juo bendrauti. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovo ryšys su vaikais nutrūko dėl ieškovo kaltės. Nors ginčo tarp bylos šalių dėl bendravimo su vaikais nėra ir atsakovė tam iš esmės neprieštarauja, visgi atsakovė pakankamai nesistengia ir nesudaro ieškovui galimybių bendrauti bei matytis su vaikais, apsisprendimo galimybę – bendrauti ar ne su tėvu, yra palikusi nepilnamečiams vaikams. Todėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarka nustatytina teismo, nes tokios tvarkos nustatymo poreikį visų pirma apsprendžia būtinybė užtikrinti vaikų ir tėvo tarpusavio ryšio atkūrimą, taip pat ir vėlesnį nuolatinį vaikų ir tėvo bendravimą.

Teismas, įvertinęs ieškovo siūlomą jo ir vaikų bendravimo tvarką, tačiau taip pat atsižvelgęs į susidariusią situaciją, kad ieškovo ryšys su sūnumis šiuo metu yra nutrūkęs, kurį reikia atkurti ne tik dėl ieškovo, bet ir dėl vaikų interesų, sprendžia, kad yra reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kurio metu nustatomas minimalus ieškovo ir jo vaikų bendravimas. Pereinamojo laikotarpio nustatymui neprieštaravo ir ieškovo atstovas baigiamosiose kalbose. Koreguotina ir pati ieškovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka, nes ji yra per intensyvi.

Ieškovas teisingai nurodo, kad vaikų noras (šiuo atveju nenoras) bendrauti su tėvu nėra absoliutus ir nelemiantis teismo sprendimo. Visgi į jį atsižvelgti ir jį vertinti kartu su kitomis svarbiomis aplinkybėms, siekiant priimti geriausiai vaikų poreikius atitinkančią bendravimo su jų tėvu tvarką, teismui yra privaloma. Bylos duomenys tvirtina, kad vaikai jaučiasi nesaugūs, nenori su tėvu bendrauti ir tai yra reikšminga aplinkybė, teismui sprendžiant, jog geriausiai vaikų poreikius atitiks iš pradžių nustatytas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu pirmus tris mėnesius vaikai su tėvu susitinka kartą per mėnesį, susitikime dalyvaujant ir vaikų motinai (atsakovei) arba kitam asmeniu, kuriuo vaikai pasitiki jų pasirinkimu, kitus tris mėnesius tokių susitikimų skaičius padidinamas iki dviejų.

Po pereinamojo laikotarpio nustatytina teismo iniciatyva pakoreguota ieškovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka. Teismas šalina iš ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos vaikų nakvynes pas tėvą, išskyrus atostogų laikotarpį. Teismo vertinimu, ieškovo ir jo vaikų santykių dabartiniame kontekste, vaikams aiškiai reiškiant nenorą bendrauti su tėvu, vaikų nakvynė pas tėvą neatitinka vaikų interesų. Nenustatymas vaikų nakvynės pas tėvą savaitgaliais ir per šventes, teismo manymu, skatins ieškovą kurti artimesnį ryšį su vaikais, kad jie patys norėtų praleisti daugiau laiko su tėvu, taip pat ir nakvoti su juo.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Taip pat šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą.

Teismas ypatingai atkreipia bylos šalių dėmesį į tai, kad vaikų, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas - užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Šioje byloje ieškinys patenkintas iš dalies. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 156 Eur (už ieškinį 118 Eur ir už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 38 Eur). Jo mokėjimas ieškovui buvo atidėtas 2019 m. gegužės 23 d. ir 2019 m. 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimis iki sprendimo priėmimo. Ieškovas taip pat patyrė 640 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovė jokių bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.

Kaip jau minėta, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, yra svarbu nustatyti priežastis, dėl kurių jos susidarė. Pirmasis ieškovo reikalavimas – dėl išlaikymo sumažinimo, teismo patenkintas iš dalies iš esmės dėl to, kad atsakovė geranoriškai sutiko, kad iš ieškovo priteistas išlaikymas būtų sumažintas, o ne dėl to, kad ieškovas pagrindė savo reikalavimą. Antrasis ieškovo reikalavimas – dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, buvo patenkintas, teismui nustačius, kad ieškovas su vaikais nebendrauja. Tačiau teismas taip pat nustatė, kad dėl to, kad vaikai nenori su juo bendrauti, iš esmės yra atsakingas pats ieškovas. Teismo vertinimu, už vykusį procesą teisme yra atsakingas jį iniciavęs ieškovas, todėl jis privalo prisiimti atsakomybę ir už proceso metu susidariusias išlaidas, įskaitant jo paties jau patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei išlaidas, kurių sumokėjimas jam buvo atidėtas šioje byloje, taip pat ir pašto išlaidas. Todėl šios išlaidos jam neatlyginamos ir iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Priešinga išvada prieštarauti teisingumo ir protingumo principui. Tokia praktika suformuota ir kitose bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-605-794/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-418-460/2017 ir kt.)

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149-150 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-260-786/2018, iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir iš S. B. priteisti nepilnamečiam vaikui J. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kol J. B. sulauks pilnametystės.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-260-786/2018, iš S. B. nepilnamečiam vaikui K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir iš S. B. priteisti nepilnamečiam vaikui K. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kol K. B. sulauks pilnametystės.

Išlaikymo sumos indeksuotinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paliekama nepilnamečiams J. B. ir K. B. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais J. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką pereinamuoju laikotarpiu, kurio trukmė šeši mėnesiai, skaičiuojami nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:

1. Pirmus tris mėnesius, antrąją mėnesio savaitę, S. B. susitinka su J. B. ir K. B., susitikime dalyvaujant ir B. B. ar kitam asmeniui, kuriuo vaikai pasitiki.

2. Likusius tris mėnesius tokių susitikimų skaičius padidinamas iki dviejų, antrasis susitikimas vyksta ketvirtąją mėnesio savaitę.

3. Asmenį, su kuriuo vaikai pageidauja vykti į susitikimą su S. B., ir susitikimo vietą nurodo J. B. ir K. B.. Apie susitikimą – konkrečią jo datą ir vietą, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, S. B. susitaria su B. B. iš anksto prieš septynias dienas SMS žinute.

Praėjus perinamajam šešių mėnesių laikotarpiui, nuo septinto mėnesio nustatyti tokią S. B. bendravimo su vaikais J. B. ir K. B. tvarką:

1. Tėvas S. B. praleidžia su vaikais K. B. ir J. B. kas antrą šeštadienį, paimdamas vaikus nuo 11 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą, ar vietą, į kurią iš anksto su B. B. susitariama, tą patį šeštadienį iki 19 val., apie tai iš anksto SMS žinute informavus B. B. prieš 5 kalendorines dienas. Vaikams išreiškus norą, vaikai lieka nakvoti su tėvu ar praleidžia daugiau laiko. Tokiu atveju S. B. nedelsdamas įspėja B. B. SMS žinute. Tėvas S. B. su vaikais praleidžia mažiausiai du šeštadienius per vieną mėnesį.

2. Kiekvieną Tėvo dieną ir S. B. gimtadienį, nepriklausomai nuo S. B. nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais ir atostogų metu, vaikai K. B. ir J. B. praleidžia su tėvu. Jeigu Tėvo diena ir S. B. gimtadienis nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada S. B. turi teisę bendrauti su sūnumis, tai vaikai bendrauja su S. B. nuo tos dienos 11 val. iki 20 val., o jeigu S. B. gimtadienis sutampa su darbo diena, tuomet S. B. su bendrauja nuo 18 iki 21 val.

3. Kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nepilnamečiai vaikai K. B. ir J. B. praleidžia su tėvu S. B. - gruodžio 24 d. nuo 12 val. iki 20.30 val., gruodžio 25 d. nuo 10 val. iki 20.30 val. Vaikams išreiškus norą, vaikai lieka nakvoti kartu su tėvu ar praleidžia daugiau laiko. Tokiu atveju S. B. nedelsdamas įspėja B. B. SMS žinute.

4. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Šv. Velykas nepilnamečiai vaikai K. B. ir J. B. praleidžia su S. B. – pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20.30 val., antrąją Šv. Velykų dieną – nuo 10 val. iki 20.30 val. Vaikams išreiškus norą, vaikai lieka nakvoti kartu su tėvu ar praleidžia daugiau laiko. Tokiu atveju S. B. nedelsdamas įspėja B. B. SMS žinute.

5. Nepilnamečiai vaikai K. B. ir J. B. su S. B. būna 7 (septynias) paeiliui einančias dienas S. B. kasmetinių atostogų metu. S. B. apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, B. B. informuoja prieš 1 (vieną) mėnesį SMS žinute. S. B. savo atostogų su nepilnamečiais vaikais K. B. ir J. B. laikotarpiui vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. Jei S. B. ir B. B. atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna S. B.. S. B. informuoja B. B. apie numatomų su vaikais atostogų vietą ir pobūdį; B. B. pateikia S. B. turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.

6. S. B. nepilnamečiams vaikams K. B. ir J. B. gali skambinti telefonu bet kada, išskyrus pamokų metu ir ne vėliau nei iki 21 val.

7. S. B. pasirūpina nepilnamečių vaikų K. B. ir J. B. pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, jei reikia - nakvynės priemonėmis.

8. Vaikų pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta Lietuvoje.

9. S. B. ir B. B. įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaikų sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, išskyrus tuos atvejus, kai S. B. ir B. B. gali patys gauti tokią informaciją.

10. Aukščiau nurodyta S. B. ir nepilnamečių vaikų K. B. ir J. B. bendravimo tvarka galioja vaikų gyvenamajai vietai esant Lietuvoje. Tuo atveju, jeigu B. B. savo ir vaikų gyvenamąją vietą pakeistų ir išvyktų gyventi į užsienio valstybę, B. B. privalo pranešti apie tai S. B. ne vėliau nei prieš 3 (tris) mėnesius ir gauti S. B. sutikimą, patvirtintą notaro.

Ieškinį nepatenkintoje dalyje atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. B. valstybei 156 Eur bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.