Utenos apylinkės teismo sprendimas

Institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir nurodė, kad tikslinga nepilnamečių vaikų J. B. ir K. B. gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina B. B., nes vaikai gyvena su motina, kuri jais rūpinasi ir prižiūri. Iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, nes pareiga teikti vaikams išlaikymą yra sudedamoji tėvų valdžios dalis.

Pagal Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nuostatas tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Materialinį išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtiniai padėčiai. Pagal ieškovės paaiškinimą atsakovas vaikų nelanko, su jais nebendrauja ir nesirūpina vaikais. Atsakovas nurodė, jog vaikais domisi, norėtų su jais bendrauti, tačiau sūnus neatsako į jo telefono skambučius ir mano, kad vaikai yra nuteikti motinos prieš jį. Materialinio išlaikymo vaikams neteikia, nes neturi tiek pajamų, kad galėtų teikti ieškovės prašomą išlaikymą. Vaikų išlaikymui 2017 m. gruodžio mėnesį yra davęs 300 eurų. Nurodė, jog kitų išlaikytinių neturi, turi sveikatos problemų, iki 2018 m. gegužės mėnesio turėjo neįgalumą.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju – tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis – atsakomybę už prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

CK 3.192 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nusakančias vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Sprendžiant išlaikymo dydį, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui bei protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikymą po 200 eurų kas mėnesį, atsakovas posėdžio metu sutiko mokėti po 100 Eur. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad kiekvieną mėnesį vaikų išlaidoms reikia apie 400 eurų vienam vaikui. Ieškovė nurodė, kad vaikai turi ne tik būtinuosius poreikius, bet ir nebūtinuosius, tai dailės pamokos, šokių užsiėmimai, krepšinio būrelis. Nustatyta, jog J. B. yra 11 metų 10 mėnesių , jis mokosi Anykščių A. Baranausko pagrindinėje mokykloje, lanko dailės mokyklą. Ieškovė paaiškino, kad dailės mokykla metams kainuoja apie 120 eurų (b.l.29), bet dar reikia priemonių. Sūnus Kasparas lanko vaikų darželį Anykščiuose, šokių užsiėmimus. Už darželį kas mėnesį reikia mokėti po 35 eurus. Už šokius kas mėnesį reikia mokėti 9-12 eurų, taip pat reikalingos papildomos išlaidos šokių aprangai, konkursams. Be to lanko krepšinio būrelį, už kurį kas mėnesį reikia mokėti po 15 eurų, o dar už metus 17 eurų. Rudenį jau eis į pirmą klasę ir reiks pasiruošti į mokyklą. Ieškovė taip pat nurodė, kad yra mokami komunaliniai mokesčiai, vaikams reikalingi vaistai, vitaminai, nes vaikai turi sveikatos problemų (b.l.27,28), be to vaikams reikia drabužių, avalinės, higienos prekių, žaislų. Ieškovė nurodė, kad ji dirbti važinėja į Vokietiją. Tuo metu vaikus prižiūri auklė, nes atsakovas vaikų neprižiūri, ir už tai auklei moka per metus 1000 eurų.

Atsakovas yra pateikęs priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti jo ir ieškovės santuoką bei prašė priteisti išlaikymą vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį. Jeigu sutuoktiniai, gyvendami kartu ir rūpindamiesi savo nepilnamečiu vaiku, susitarė dėl to bei užtikrino vaiko poreikių tenkinimą tokiu lygiu, tai teismas, pasisakydamas dėl vaiko poreikių, turi ir toliau tokiu susitarimu vadovautis (LAT 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013).

Kaip minėta šalių vaikai lanko šokių užsiėmimus, dailės mokyklą, krepšinio būrelį, šalys pritarė šiems užsiėmimams, todėl vien tas faktas, kad tėvų santuoka nutraukiama, negali lemti tokių užsiėmimų atsisakymo. Be to, nepilnamečiai vaikai auga, kiekvieną dieną jų interesai keičiasi ir didėja, sūnus Kasparas šį rudenį pradės lankyti mokyklą, kas taip pat lemia didesnio išlaikymo dydžio poreikį.

Išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Tačiau visapusiškam vaikų vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).

Iš šalių paaiškinimų, byloje esamų rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos vidutiniškai yra apie 1000 eurų kas mėnesį (b.l. 127-129). Ieškovė be sūnų Jovaro ir Kasparo kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas nurodo, kad jis dirba vairuotoju , jo pajamas yra apie 420 eurų (b.l.49,126) ir dar už vieną reisą gauna 120 eurų papildomai (atsakovas nurodė, kad per mėnesį būna 2 reisai).

Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl jai turėtų tekti didesnė išlaikymo dalis. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis tėvai gali prisidėti prie vaikų išlaikymo, reikalinga įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto (b.l.64-71). Žemės sklypai yra išnuomoti (b.l. 72-74), tačiau apie nuomos mokesčius jis nieko paaiškinti negali, nes, kaip nurodė posėdžio metu, nesidomi. Iki 2018 m. turėjo neįgalumą, o toliau, kaip paaiškino atsakovas, nesusitvarkė reikalingų dokumentų.

Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes ieškoti jam tinkamo darbo ir taip uždirbti didesnes pajamas, jei jo poreikiai nėra tinkamai patenkinti. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė jog abu nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, atsakovas neprižiūri vaikų ir tuo laiku, kai ieškovė išvažiuoja dirbti į Vokietiją, tik padidina atsakovo galimybes realiai daugiau užsidirbti, kadangi jis nėra kasdieną atsakingas už vaikų priežiūrą ir auklėjimą. Duomenų apie atsakovui nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį po 2018 m. gegužės mėn. nėra, kitų išlaikytinių neturi.

Tuo tarpu ieškovė dirba, sodina daržus, augina vištas, su vaikais gyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, kurį prižiūri ir moka komunalinius mokesčius. Be to, vien faktas, jog abu nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, leidžia teigti, kad ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atsakovas teigė, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes ieškovė domėjosi ne juo, o jo uždirbtais pinigais. Tarp jų kildavo konfliktai, ieškovė jį įžeidinėjo, todėl jis paliko namus ir išėjo gyventi kitur. Ieškovė teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis paliko šeimą ir išėjo gyventi kitur. Atsakovas ir ieškovė nurodė, jog kartu negyvena daugiau nei metai laiko, bendro ūkio neveda, santuoka iširo.

Atsakovas taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą registruotiną kilnojamąjį turtą – automobilį Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 eurų vertės, paskiriant jį atsakovo asmeninėn nuosavybėn, ir automobilį Volvo, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 1200 eurų vertės, paskiriant jį ieškovės asmeninėn nuosavybėn.