- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-278-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00236-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- B. B.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 lapkričio 18 d. teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei B. B. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Utenos apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-260-786/2018 nepilnamečiams vaikams J. B., (gim. (duomenys neskelbtini).) ir K. B., (gim. (duomenys neskelbtini).), priteisto išlaikymo dydį ir iš ieškovo S. B. priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 120 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki kol sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti ieškovo S. B. ir jo nepilnamečių vaikų J. B. ir K. B. bendravimo tvarką pagal ieškovo ieškinyje nurodytą tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo aplinkybės, susijusios su ieškovo darbingumu, pasikeitė - pablogėjo jo sveikata, tuo pačiu ir turtinė padėtis. Jis nebegali teikti vaikams priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, todėl prašo jį sumažinti. Atsakovė riboja ieškovo galimybę bendrauti su vaikais, todėl prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-260-786/2018, iš S. B. nepilnamečiams vaikams J. B. ir K. B. priteisto išlaikymo dydį ir iš S. B. sumažino nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės. N. S. B. bendravimo su vaikais J. B. ir K. B. tvarką pereinamuoju ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Ieškinį nepatenkintoje dalyje atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo S. B. valstybei 156 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis nuo santuokos nutraukimo iš esmės nepasikeitė, t. y. nepablogėjo. Ieškovui nuo 2018 m. liepos 18 d. iki jo pensinio amžiaus nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Tačiau teismui pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad ši aplinkybė įtakojo jo turtinės padėties esminį pasikeitimą.
Šalies argumentai
5. Ieškovas kaip dirbo, taip ir dirba toje pačioje darbovietėje, nors ieškovas teigia, kad šiuo metu jis yra laikinajame nedarbingume, o vėliau jį darbdavys ketina atleisti, šie jo teiginiai niekaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta. Iš Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimo matyti, kad S. B., jo teigimu, ir iki 2018 m. turėjo neįgalumą, tačiau darbdavys su juo darbo sutarties nenutraukė iki šiol, todėl aplinkybė, kad jam šiuo metu nustatytas tik dalinis darbingumas, nėra pakankama spręsti, kad darbo sutartis po to, kai jis grįš iš laikino nedarbingumo, su juo bus nutraukta. Natūralu, kad būnant laikinai nedarbingam, ieškovo pajamos šiuo metu yra sumažėjusios, kas taip pat atsispindi teismui pateiktuose ir paties teismo išreikalautuose dokumentuose, tačiau teismas sprendė, kad ieškovo pajamos atsistatys.
Žemesnės instancijos teismas
6. Ieškovas dėl savo sveikatos būklės pablogėjimo didelių papildomų išlaidų neturi, nes jam vaistai yra kompensuojami. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovas šiuo metu gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Vadinasi, gyvenamosios vietos aspektu ieškovo turtinė padėtis net pagerėjo, nes iš ieškovo pateiktos Utenos apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2VP-5293-786/2018 matyti, kad jis tuo metu gyveno nuomojamame būste. Taigi jis šiuo metu išlaidų būsto nuomai nebeturi. Tai, kad ieškovas buvo priverstas parduoti dalį savo nekilnojamojo turto, taip pat niekaip nepatvirtina iš esmės pablogėjusios jo turtinės padėties, nes jis vieną savo žemės sklypą pardavė dėl to, kad buvo susidaręs įsiskolinimas už tai, kad nemokėjo išlaikymo savo vaikams.
7. Ieškovas ir šiuo metu geranoriškai išlaikymo nemoka savo vaikams bent tokio dydžio, kokį prašo priteisti šiuo sprendimu. Taigi jo turto masės mažėjimas yra tiesioginė pasekmė jo paties veiksmų, nemokant išlaikymo savo vaikams, už ką yra atsakingas tik jis pats. Net ir po dalies turto pardavimo ieškovas vis dar turi nekilnojamojo turto, iš kurio gali gauti pajamų. Tačiau iš sudarytų nuomos sutarčių turinio nustatė, kad jis siekia sumažinti iš turimo turto gaunamą naudą, susitardamas, kad visą nuomos mokestį jis gaus tik po 10 metų. Tai leido teismui spręsti tiek apie ieškovo nenorą teikti išlaikymą savo vaikams gera valia, tiek apie tai, kad jam šiuo metu papildomos pajamos ir nereikalingos.
8. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodyta, kad ieškovo S. B. turtinė padėtis nuo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iki ieškinio šioje byloje pateikimo ir sprendimo priėmimo iš esmės pablogėjo.
9. Tačiau atsakovei geranoriškai sutinkant, kad priteistas išlaikymas būtų sumažintas iki 150 Eur kiekvienam vaikui, tuo iš esmės geranoriškai sutinkant ir apsiimant dar didesne dalimi prisidėti prie abiejų bylos šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo, teismas iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį sumažino iki 150 Eur kiekvienam vaikui. Teismo vertinimu, toks sumažintas iš ieškovo priteisto išlaikymo dydis nepažeis vaikų interesų.
10. Po šalių santuokos nutraukimo, 2018 m. liepos 3 d. teismo sprendimu jų vaikų K. B. ir J. B. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina – B. B., o tėvo bendravimo su vaikais tvarka nustatyta nebuvo.
11. Teismas nustatė, kad ieškovas su savo vaikais nebendrauja. Jų ryšys yra nutrūkęs. Vaikai teismo posėdyje labai aiškiai nurodė, kad jie nenori bendrauti su tėvu didžiąja dalimi dėl to, kad šis išvarė juos iš namų. Ieškovas neigia išvaręs atsakovę su vaikais iš namų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė iš ieškovo namo buvo iškeldinta, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu už akių.
12. Taigi pagrindą reikalauti, kad atsakovė, su kuria nustatyta šalių vaikų gyvenamoji vieta, išsikeltų iš jo asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, ieškovas turėjo ir šiuo aspektu veikė teisėtai. Tikslios faktinės aplinkybės kaip atsakovė buvo iškeldinta, sprendžiant klausimą dėl ieškovo bendravimo su jo vaikais tvarkos nustatymo, neturi esminės reikšmės. Tačiau reikšmingas yra iškeldinimo rezultatas – kad vaikai akcentuoja, jog būtent dėl iškeldinimo, vykusio ieškovo iniciatyva, jaučia nuoskaudas ir pyktį tėvui, dėl ko nebenori su juo bendrauti. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovo ryšys su vaikais nutrūko dėl ieškovo kaltės.
13. Nors ginčo tarp bylos šalių dėl bendravimo su vaikais nėra ir atsakovė tam iš esmės neprieštarauja, visgi atsakovė pakankamai nesistengia ir nesudaro ieškovui galimybių bendrauti bei matytis su vaikais, apsisprendimo galimybę – bendrauti ar ne su tėvu, yra palikusi nepilnamečiams vaikams. Todėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarka nustatytina teismo, nes tokios tvarkos nustatymo poreikį visų pirma apsprendžia būtinybė užtikrinti vaikų ir tėvo tarpusavio ryšio atkūrimą, taip pat ir vėlesnį nuolatinį vaikų ir tėvo bendravimą.
14. Teismas, įvertinęs ieškovo siūlomą jo ir vaikų bendravimo tvarką, tačiau taip pat atsižvelgęs į susidariusią situaciją, kad ieškovo ryšys su sūnumis šiuo metu yra nutrūkęs, kurį reikia atkurti ne tik dėl ieškovo, bet ir dėl vaikų interesų, sprendė, kad yra reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kurio metu nustatomas minimalus ieškovo ir jo vaikų bendravimas. Pereinamojo laikotarpio nustatymui neprieštaravo ir ieškovo atstovas baigiamosiose kalbose. Teismas koregavo ir ieškovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, nes ji yra per intensyvi.
15. Po pereinamojo laikotarpio teismas savo iniciatyva pakoregavo ieškovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką. Teismas šalino iš ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos vaikų nakvynes pas tėvą, išskyrus atostogų laikotarpį. Teismo vertinimu, ieškovo ir jo vaikų santykių dabartiniame kontekste vaikams aiškiai reiškiant nenorą bendrauti su tėvu, vaikų nakvynė pas tėvą neatitinka vaikų interesų. Nenustatymas vaikų nakvynės pas tėvą savaitgaliais ir per šventes, teismo manymu, skatins ieškovą kurti artimesnį ryšį su vaikais, kad jie patys norėtų praleisti daugiau laiko su tėvu, taip pat ir nakvoti su juo.
16. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, teismas atsižvelgė į priežastis, dėl kurių jos susidarė. Pirmasis ieškovo reikalavimas – dėl išlaikymo sumažinimo, teismo patenkintas iš dalies iš esmės tik dėl to, kad atsakovė geranoriškai sutiko, kad iš ieškovo priteistas išlaikymas būtų sumažintas, o ne dėl to, kad ieškovas pagrindė savo reikalavimą. Antrasis ieškovo reikalavimas – dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, buvo patenkintas, teismui nustačius, kad ieškovas su vaikais nebendrauja. Tačiau teismas taip pat nustatė, kad dėl to, kad vaikai nenori su juo bendrauti, iš esmės yra atsakingas pats ieškovas. Teismo vertinimu, už vykusį procesą teisme yra atsakingas jį iniciavęs ieškovas, todėl jis privalo prisiimti atsakomybę ir už proceso metu susidariusias išlaidas, įskaitant jo paties jau patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei išlaidas, kurių sumokėjimas jam buvo atidėtas šioje byloje, taip pat ir pašto išlaidas. Todėl šios išlaidos jam neatlyginamos ir iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Priešinga išvada prieštarauti teisingumo ir protingumo principui. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas vadovavosi ir teismų praktika suformuota kitose bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-605-794/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-418-460/2017 ir kt.)
III. Apeliacinio skundo esmė
17. A. S. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e23494-1093/2019, dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovės B. B. ieškovo S. B. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
18. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas, buvo netinkamai taikomos proceso teisės normos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išspręstinas iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas jis pats. Nurodoma, kad pirmasis ieškovo reikalavimas – dėl išlaikymo sumažinimo, teismo patenkintas iš dalies iš esmės dėl to, kad atsakovė geranoriškai sutiko, kad iš ieškovo priteistas išlaikymas būtų sumažintas, o ne dėl to, kad ieškovas pagrindė savo reikalavimą. Antrasis ieškovo reikalavimas – dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, buvo patenkintas, teismui nustačius, kad ieškovas su vaikais nebendrauja bei padarė išvadą, kad vaikai nenori su juo bendrauti dėl jo kaltės. Su šiais sprendimo motyvais apeliantas nesutinka.
20. Teigia, kad ieškovas pateikė visus rašytinius dokumentus ir įrodė, kad jo turtinė padėtis pasikeitė, t.y. ženkliai suprastėjo, dėl ko ir buvo pagrindas mažinti priteistą išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo pajamos yra sumažėjusios ir nevertino pateiktų VSDFV pažymų apie jo gaunamas pajamas, kurias vėliau teismas gavo ir iš VSDFV duomenų bazės. Iš jų matyti, kad ieškovas dažnai būna laikinai nedarbingas, o tokie nedarbingumo laikotarpiai yra ženkliai padažnėję, jo gaunamos pajamos yra sumažėjusios. Priimant 2018 m. liepos 3 d. sprendimą, kuriuo iš ieškovo nepilnamečiams vaikams buvo priteistas po 200 Eur dydžio išlaikymas būtent ir buvo atsižvelgta į faktą, kad tuo metu formaliai ieškovas buvo sveikas, t.y. nebuvo susitvarkęs dokumentų dėl neįgalumo ir jo prasitęsęs. Tuo tarpu neįgalumas ieškovui buvo priteistas jau po sprendimo priėmimo, todėl mano, turėtų būti laikoma, kad vėliau ieškovo sveikata, o tuo pačiu ir turtinė padėtis suprastėjo.
21. Ieškovas neturi iš ko mokėti išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, dėl to yra užvesta vykdomoji byla, iš kurios matyti, kad ieškovui nuskaitoma kas mėnesį jo neįgalumo pašalpos dalis, taip pat darbo užmokesčio dalis, tačiau net ir šių sumų neužtenka kreditoriniams atsakovės reikalavimams patenkinti, t. y. vaikų išlaikymui kas mėnesį. Todėl buvo parduotas vienas iš ieškovo turimų žemės sklypų, teismas šį faktą turėjo vertinti kaip turtinės padėties pablogėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo turtas sumažėjo, nes jis nemokėjo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, tačiau šiuo atveju vėlgi pažymėtina, kad ieškovo pajamos iš esmės yra netgi mažesnės už prieš tai priteistą išlaikymo dydį abiems vaikams (400,00 Eur). Taigi išlaikymo įsiskolinimas susidarė dėl to, kad ieškovas neturėjo lėšų jį teikti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas išlaikymo būtų neteikęs piktybiškai – jis išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl itin suprastėjusios turtinės padėties. Nebuvo nustatyta, kad ieškovas kaip nors slėptų savo pajamas.
23. Mano, kad buvo pagrindas sumažinti išlaikymo dydį, priteistą iš ieškovo jo nepilnamečiams vaikams. Atsakovė nesutiko nusileisti dėl išlaikymo dydžio, tačiau jau bylą nagrinėjant iš esmės pripažino, kad ieškovo turtinė padėtis suprastėjusi, pripažino, kad ieškovo sveikata taip pat yra pablogėjusi ir nurodė, kad „reikia ieškoti aukso viduriuko“, todėl nusileido iki 150 Eur išlaikymo kiekvienam nepilnamečiam vaikui dydžio. Taigi nustatytos bylos faktinės aplinkybės bei byloje esantys įrodymai demonstruoja, kad ieškinys buvo pareikštas pagrįstai, ieškovas įrodė savo suprastėjusią turtinę padėtį, o tai pripažino ir pati atsakovė.
24. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad neva pats ieškovas yra kaltas, kad vaikai nenori su juo bendrauti. Pažymi, kad ieškovas niekada neišvarė šalių nepilnamečių vaikų iš savo namų. Atsakovė viso proceso metu teigė, kad ieškovas neva ją su vaikais išvarė iš namų, tačiau bylą nagrinėjant iš esmės pati atsakovė nurodė, kad tai nebuvo tiesioginis išvarymas iš namų – anot atsakovės, ieškovas vieną vakarą neva ėmė iš jos ir vaikų tyčiotis, laidyti replikas, dėl ko pati atsakovė išėjo iš namų viduryje nakties, nes nurodė, kad neva nebūtų buvę galima tą naktį miegoti.
25. Apskritai, viso proceso metu atsakovės parodymai buvo nenuoseklūs, atsakovė juos keitė, tikslino, todėl atsakovės teiginiai turėjo būti įvertinti kritiškai. Tai, kad ieškovas pats nori bendrauti su nepilnamečiais vaikais demonstruoja vien ieškinio pareiškimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovė nurodė, kad niekada nedraudė vaikams bendrauti su nepilnamečiais vaikais, neva kaip tik juos skatino, tačiau byloje apklausti šalių nepilnamečiai vaikai kaip tik parodė, kad atsakovė niekada jų neskatino bendrauti su ieškovu.
26. Negana to, ieškovas negalėjo bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais dar prieš atsakovei išsikeliant iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. Tai patvirtina ir byloje pateiktas 2019 m. sausio 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajone atsakymas, iš kurio matyti, kad nesutarimai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tarp šalių buvo kilę dar gerokai anksčiau.
27. Byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovas būtų reiškęs nepagrįstus reikalavimus ir (ar) prašymus, vilkinęs procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojęsis savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas siekė, kad būtų nustatyta jo ir vaikų bendravimo tvarka ir pagrįstai įgyvendino savo teisę, tuo labiau, kad bendravimo tvarka buvo nustatyta sprendimu. Taip pat ieškovas pagrindė, kad jo turtinė padėtis suprastėjo, todėl buvo pagrindas sumažinti išlaikymo dydį, ką pripažino ir atsakovė.
28. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nepriteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų grindžia ir aukštesnės instancijos teismų suformuota teismų praktika, tačiau ši nurodoma praktika neatitinka ratio decidendi. Pirmosios instancijos teismo nurodytose aukštesnės instancijos bylose: Vilniaus apygardos teismas 2018-03-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-605-794/2018 nepriteisė abejoms šalims bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos, kadangi įvertino abiejų šalių procesinį elgesį, tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje nebuvo reikštas priešieškinis, o atsakovė iš dalies net ir sutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais. Be to, šioje nutartyje nekonkretizuojamas šalių elgesys, todėl šia nutartimi pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis; Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-418-460/2017 apskritai tik užsimenama apie priteistą žyminį mokestį, tačiau nedetalizuojama, dėl kokio šalių elgesio buvo priteistas žyminis mokestis tik iš atsakovo.
29. Pažymi, kad remtis aukštesnių teismų suformuota praktika reikia atidžiai ir vadovautis tik tokia praktika, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Šiuo atveju cituojamose bylose aplinkybės nesutapo su šios bylos aplinkybėmis. Todėl daro išvadą, kad nebuvo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
30. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
31. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
33. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuriuo ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės nebuvo priteistos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
34. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
35. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
36. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
37. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti priteisto išlaikymo vaikams dydį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrindo sumažinti priteistą vaikams išlaikymą nėra, tačiau atsižvelgęs į tai, kad atsakovė geranoriškai sutiko sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jį sumažino. Teismas, nustatęs, kad dėl nebendravimo su vaikais atsakingas ir pats ieškovas, sprendė, kad už vykusį procesą teisme yra atsakingas jį inicijavęs ieškovas, todėl jis privalo prisiimti atsakomybę ir už proceso metu susidariusias išlaidas.
38. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad nebuvo pagrindo sumažinti priteistą išlaikymą vaikams.
39. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
40. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
41. Nors apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis po priimto sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, ieškovo darbingumas sumažėjęs, tačiau šios aplinkybės teismas pagrįstai nelaikė esmine. Nustatyta, ieškovas dirbo ir dirba tame pačiame darbe, gauna darbo užmokestį ir netekto darbingumo pensiją, jo pajamos yra panašios, kokios ir buvo priimant ankstesnį sprendimą, jis gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, ankščiau gyveno nuomojamame bute. Jam priklauso trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), du iš jų (1,33 ha ir 0,67 ha), kuriuos ieškovas išnuomojo 10 metų už 10 Eur/ha dydžio nuomos mokestį, visą nuomos mokestį sumokant paskutiniaisiais nuomos metais. Vienas žemės sklypas buvo parduotas priverstinai vykdant išieškojimą iš ieškovo, jam neteikiant išlaikymo vaikams.
42. Ieškovas turėjo neįgalumą ir prieš priimant sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau jam tai netrukdė dirbti ir gauti pajamas. Šiuo metu jis turi nedarbingumą, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, darbo santykiai nenutraukti, todėl jis turi realią galimybę atstatyti savo gaunamas pajamas iš darbo santykių, taigi reikšmingų aplinkybių pasikeitimas, nenustatytas. Be to, ieškovas nurodo, kad jis neslepia pajamų, tačiau teismo nuomone, ieškovas išnuomodamas turimą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, už teismo vertinimu, žemą kainą ir sutikdamas gauti nuomos mokestį po 10 metų, ieškovas arba stengiasi nuslėpti savo pajamas arba jam papildomos pajamos nereikalingos. Taigi ieškovas, nors ir turi realią galimybę gauti didesnes pajamas iš turimo turto, jos neišnaudoja. Vaikų poreikiai nepasikeitė, dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Taigi šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti, kad jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, bet byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį, jį sumažinant. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos pagrįstai nurodė, kad ieškovo reikalavimas teismo patenkintas iš dalies iš esmės dėl to, kad atsakovė geranoriškai sutiko, kad iš ieškovo priteistas išlaikymas būtų sumažintas, prisiimdama didesnę išlaikymo naštą, o ne dėl to, kad ieškovas pagrindė savo reikalavimą.
43. Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 str.). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl to, kad vaikai nenori su juo bendrauti, iš esmės yra atsakingas pats ieškovas. Byloje nustatyta, kad ieškovas nebendrauja su vaikais po atsakovės ir vaikų iškeldinimo iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo (2019 m. vasario mėnesio viduryje). Vaikai, nurodė, kad dėl iškeldinimo, vykusio ieškovo iniciatyva, jaučia nuoskaudas ir pyktį tėvui, dėl ko nebenori su juo bendrauti. Ieškovas po vaikų iškraustymo su jais nebendravo, nebuvo susitikęs. Nenustatyta, kad atsakovė yra draudusi vaikams bendrauti su tėvu. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo ryšys su vaikais nutrūko dėl ieškovo kaltės.
45. Pažymėtina, kad 2019 m. sausio 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Tarnyba) atsakydama į ieškovo skundą siūlė susitikti su vaikais neutralioje vietoje, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė Tarnybos tarpininkavimo ir pageidavo keletui dienų, jam patogiu laiku išsivežti vaiku. Bylą nagrinėjant teisme, taip pat buvo nustatyta, kad ieškovo siūloma tvarka vaikams yra per intensyvi ir ieškovas palaipsniui turi atstatyti nutrūkusį ryšį su vaikais.
46. Taigi darytina išvada, kad ieškovas kreipėsi į teismą, neturėdamas atsakovės nesutikimo ar trukdymo bendrauti su vaikais, šį klausimą buvo galima išspręsti taikiai, šalims susitarus dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, tarpininkaujant Tarnybai. Atsakovas bendravimo tvarką norėjo nustatyti, atsižvelgdamas ne į vaikų, o į savo interesus, kas prieštarauja prioritetiniam vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad pačios atsakovės veiksmai nulėmė ieškovo kreipimąsi į teismą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Atsižvelgdamas į ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatytomis aplinkybėmis ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė iš atsakovės.
47. Pažymėtina, kad teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, leidžiančia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, vertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, kitas aplinkybes, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalimi ar neturėjo diskrecijos teisės nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
48. Atmetus apelianto skundą, turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.