Kauno apylinkės teismo sprendimas

5. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus. Teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas ir ataskovė nuo 2016 m. gyvena atskirai. Ieškovas ir atsakovė gyvena atskirai, santuoka yra iširusi. Mano, kad santuoka iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha dalies žemės sklypas, tai yra dalelė bendro sklypo, kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha, adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovės iniciatyva buvo atlikta šio turto dalies ekspertizė ir ekspertas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ha ploto yra verta 142,00 Eur. Šiuo atveju ginčo dėl dalies vertės nėra. Taip pat, šalys turi ½ dalį kiemo rūsio, kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 68,50 Eur. Atsakovės pozicija dėl turto dalių yra ypatingai keista, kadangi rašytiniais įrodymais yra patvirtintos aplinkybės, jog iš tiesų santuokos metu buvo įgytos tik toks turtas ir pati atsakovė nors mano, kad šalims priklauso daugiau, tačiau byloje jokių įrodymų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog rašytiniais įrodymais yra pagrįsta, jog turtas esantis (duomenys neskelbtini), yra didžiąja dalimi R. L. asmeninė nuosavybė ir įgytas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Ir tik nurodytos dalys yra įgytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) ha dalis buvo pirkta su seserimi, taigi iš esmės, pretenzijos ir reikalavimai gali būti reiškiami į (duomenys neskelbtini) ha, t. y. tai kiek šalims priklauso. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl kiemo rūsio ginčo tarp šalių nėra. Šalys sutinka, kad ši dalis yra verta 68,50 Eur. Bylos nagrinėjimo eigoje kreitorinių reikalavimų tarp šalių nebeliko. Ieškinys turėtų būti tenkinamas pilna apimtimi, kadangi reikalavimai yra pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog atlikus ekspertizę, šiek tiek pakito žemės sklypo vertė ir šiai dienai ieškovas prašys remtis J. U. turto vertinimo ekspertizės verte nurodyta žemės sklypo dalies verte, kuri yra 142,00 Eur. Atsakovė pateikė priešieškinį, kurio reikalavimai iš dalies sutampa, ir taip pat prašo priteisti (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo. Šalys neturi tokios dalies žemės sklypo ir įgijo visiškai kitą dalį. Prašo priteisti kiemo rūsį ir šių nekilnojamųjų objektų adresas yra (duomenys neskelbtini). Taip pat, prašo priteisti kompensaciją 2 136,00 Eur ir atitinkamai kelią reikalavimą dėl kompensacijos už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato pagerinimą, prašydama priteisti 14 096,00 Eur iš atsakovų. Atitinkamai visiškai neaišku, kodėl yra prašoma 2 136,00 Eur kompensacijos, kas pagrindžią šią sumą, todėl ieškovas prašo remtis jo nurodytomis sumomis, kurios yra pagrįstos ekspertizės aktu. Šioje byloje, atsakovė pagerinimų faktą grindžia pridetomis lokalinėmis sąmatomis, kurios yra atliktos bylos nagrinėjimo eigoje, ekspertės I. M. Atitinkamai iš vienos ir iš kitos pusės, buvo užsakytas šio nekilnojamojo turto objekto vertinimas, atitinkamai pagal ieškovo nurodytus duomenis, ginčo turtas, tai yra ūkinis pastatas yra įvertintas nuo 14 000 Eur iki 16 000 Eur, o pirties pastato vertė nuo 3 000 Eur iki 3 500 Eur. Atitinkamai atsakovė tokio pat svarbumo, įrodymų prasme, pateikė vertinimą dėl objekto, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. spalio 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, apima ne tik ūkinį pastatą ir pirtį, dėl kurio šalys ir kelia ginčą, tačiau nuomonė yra išdėstyta dėl visų statinių esančių nurodytu adresu. Tai yra ir dėl žemės sklypo dalies ir dėl gyvenamojo namo, kuris šalims absoliučiai nepriklauso, įvertintas kiemo rūsys, ūkinis pastatas ir kiti inžineriniai statiniai. Ši aplinkybė yra itin svarbi, vertinant, kuris įrodymas šioje byloje yra objektyvesnis. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent visas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto ir žemės sklypo kompleksas R. S. yra įvertintas 45 000,00 Eur. Taigi šiuo atveju atsakovės pateikta konsultacinė nuomonė yra visiškai neobjektyvi, kadangi neišskirta, kiek konkrečiai yra ginčo turto vertė, t. y. ūkinio pastato ir pirties. Atitinkamai ieškovės pateikti įrodymai yra konkretūs ir nurodytos sumos liečia ginčo turtą. Nepaisant to, jog yra pateikti šie įrodymai dėl turto verčių, atsakovė pasirinko kelia nespręsti klausimą ir prašyti kompensacijos pagal turto vertę, kuri yra bylos nagrinėjimo metu, tačiau teikia lokalines sąmatas, kaip įrodymus, siekdama pagrįsti, savo reikalavimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo. Ieškovas absoliučiai nesutinka su tokiu reikalavimu ir mano, kad iš esmės šis klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į šiuo metu esančią ginčo turto rinkos vertę. Nors atsakovė ir pageidautų, kompensacijos būdu gauti pinigus už pagerinimus, tačiau šiuo atveju manytina, kad toks ginčo sprendimo variantas nėra teisingas pirmiausiai dėl to, kad iš esmės yra statiniai, yra rinkos vertė ir pagerinimo klausimas nesuprantama, kodėl turi būti sprendžiamas. Buvo remontuotas ūkinis pastatas, jame šalys gyveno, investavo pinigus ir šiuo atveju santuokos nutraukimo pasekmėje yra dalinamas turtas atitinkamai išsprendžiant klausimą pagal tai kiek jis yra vertas. Kita vertus, objektyvių įrodymų byloje, kiek yra iš tikrųjų pinigų išleista, šalių bendro gyvenimo metu atliekant turto remontą, pagerinimus, nėra. Iš bylos medžiagos, matyti, vertinant SODROS pažymas, vertinant tai, kiek jie ėmė paskolų, kad viskas buvo perkama išsimokėtinai, nepateikti įrodymai, kad šalys galėjo turėti bent jau lokalinėse sąmatose nurodytas sumas. Pačių lokalinių sąmatų turinyje viskas buvo vertinta Eurais, sumos yra itin didelės, o įrodymai patys savaime nepatvirtina fakto, kad būtent tiek pinigų, šalys galėjo išleisti. Objektyvių įrodymų byloje nėra, juolab, kad abi šalys pripažįsta, jog dalis darbų buvo atlikti ūkio būdu, iš tų pinigų kuriuos turėjo, o iš esmės įrodymų, kiek tų pinigų turėjo, byloje nėra. Byloje yra įrodymai, jog šalys gyveno pagal savo galimybes iš uždarbio, nuolat imdavo prekes išsimokėtinai, kas rodo jų finansinį pajėgumą, koks jis buvo, kai buvo atliekami darbą. Namas buvo remontuojamas, visgi (duomenys neskelbtini) pateiktos fotonuotraukos su vertinimu, parodo, kad namo būklė yra tragiška ir ieškovo pozicija, kad kompensacijų klausimą reikia spręsti pagal dabartinę turto vertę, yra teisinga ir objektyvi ir atitinka įstatymo reikalavimus. Turtas nebuvo prižiūrėtas tinkamai nei vienos iš šalių, du kartus degė, kas matosi ir iš fotonuotraukų, nežiūrint atlikto remonto, objektyvūs veiksniai lemia turto vertę santuokos nutraukimo momentui ir šiuo atveju spręsti klausimą vien tik pagal tai, kiek šalys galimai galėjo įdėti pinigų į remontą, būtų neteisinga. Atkreiptinas dėmesys, dėl finansinių galimybių, vertinant kiekvienos iš šalių darbinę veiklą, asmenines savybes, visgi atsakovė pati pripažino teismo posėdyje, kad ne kartą buvo bausta didelėmis baudomis už savo padarytus administracinius pažeidimus, nurodė, jog ir 4 000 ir 3 000 Eur mokėjo, šiuo atveju iš tų pačių pinigų, o įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės teiginius, jog ji uždirbo dirbdama parduotuvėje ir 1 000,00 Eur ir 1 500,00 Eur, tikrai teismui iki šiol nepateikė.

6. Teismo posėdžio metu ieškovas R. L. pritarė savo atstovės išsakytiems argumentams. Santuokinio ryšio nepalaiko nuo 2016 m., gyvena (duomenys neskelbtini). Ūkinis pastatas buvo paveldėtas iš tėvo. Tai yra asmeninis turtas, kurį kartu paveldėjo ir L. K.. Pastatas buvo pagerintas, buvo pakeistas stogas, pastatytas priestatas. Anksčiau gyveno tame pastate, dabar negyvena, kadangi netraukia. Jame gyventi šiuo metu galima, tačiau kai kur yra pradėję pelyti. Pastatas buvo gerinamas ilgą laiką, po truputį, kiek turėjo lėšų. Paveldėtą statinį remontavo. Remonto darbai buvo atliekami iš algos. Tuo metu, iškart nedirbo, dirbo privačiai iki 2016 m. Žmona dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vidutinės pajamos per abu litais būdavo ir 3 000 Lt. Turėjo nepilnamečių vaikų. Statyti padėjo draugai, statė ir pats. Padėjo ir atsakovės brolis, pastatė priestatą. Įrenginėdamas prašydavo giminaičių pagalbos. Priestatas yra labai prastos būklės, pradėjo pūti gegnės, iš apačios papylimai. Priestatas nebuvo prižiūrimas. Kanalizacija ir vandentiekis yra. Pirmą kartą gaisras įvyko nuo pečiaus. Pečius keistas kartą, jis buvo nupirktas abiejų lėšomis. Namas buvo perdažytas prieš penkis metus, jau negyvenant kartu, ieškovas prisidėjo prie namo perdažymo, davė pinigų. Apie atsakovės paskolas nieko negali pasakyti, arba baudų mokėjimą nieko negali pasakyti. Ieškovas nurodė, jog iki 2016 m. ūkinio pastato remontą ir rekonstrukciją daugiausiai organizuodavo pats. Lokalinėse sąmatose nurodytų sumų negalėjo turėti. Viską ką turėjo iš atlyginimo ir iš paskolų. Iš banko buvo paimta paskola – 10 000 Lt. Kažkokie darbai buvo atliekami. Kaminas buvo pastatytas jau kartu nebegyvenant, kainavo 950,00 Eur. Namo nudažymui buvo duota 100,00 Eur. Sąmatos buvo sudarytos atsakovės prašymu, ieškovui nedalyvaujant, sudarytos ne statybos laikotarpiu. Atsakovė viską tvarkė pinigų reikaluose. Priestatas buvo pastatytas pačioj pradžioje. Stogo konstukcija keista pačioje pradžioje pastačius priestatą, su gegnių ir dangų keitimu. Priestatą statė atsakovės brolis. Pirtį statė atsakovės brolis su sūnumi. Mokėjo ne kiekvieną kartą, duodavo 100 Lt. Pastato pagerinimo darbai buvo pradėti, kuomet pastato nuosavybė buvo ieškovo tėvo. Su seserimi nebuvo tartasi dėl pastato pagerinimo išlaidų. Medžiagas pirko ieškovas. Sesuo medžiagų nepirko. Prieš pradedant rekonstrukciją jau buvo vandentiekis. Kanalizaciją įvedė ieškovas su sūnumi. Ieškovui buvo nežinoma apie pirkimus pagal pateiktus kvitus. Nežino ar pateikti kvitai susiję su namo rekonstrukcija. Plytelių klijai gali būti susiję su nagrinėjama byla, langai gali būti sudėti į pastatą. Iš blokelių buvo statomos pirties sienos. Buvo susitarimas ieškovas pastato kaminą, atsakovė nusiperka katilą. 2002 m. buvo pirktos čerpės stogui. Priestatas buvo pastatytas per vasarą. Ieškovui nėra žinoma apie tai, jog 2019 m. buvo įstatytas langas ir durys. Pirtis buvo statyta už savas lėšas, sienas ir stogas. Pastatui nėra taikomi jokie ribojimai. Sesuo antstolių neturi. Blokelius ir medieną pirko pas kaimyną. Giminaičiai padėjo, padėjo statyti G. K., jam mokėta už priestatą nebuvo. Pirtį padėjo statyti G. K., jam davė 300 Lt už pagalbą. Atsakovė nupirko plastikinius langus, virtuvės komplektą. Iškart sumokėdavo už įsigytus daiktus. Pats lizingo sutarčių nebuvo sudaręs. Šeimos turtinė padėtis buvo vidutinės. Iš tų pačių pajamų ir gyveno, išlaikė vaiką. Galutiniai skaičiavimai dėl sąmatų nebuvo atlikti. Ūkinio pastato būklė yra labai prasta, pradėjo pelyti. Nuo 2016 m. ten nebegyvena. Pats nieko netvarkė ten negyvendamas, tačiau pastatė kaminą. Pirtimi naudotis šiuo metu negalima. Prie dažymo prisidėjo 100,00 Eur. Ūkinis pastatas yra degęs, jau nebegyvenant. Pečius buvo pakeistas, atskirai gyvenant, nevedant bendro ūkio. Nežinojo, kad ieškovės mama davė pinigų medžiagoms.

7. Teismo posėdžių metu atsakovė R. L. su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo sutinka, tačiau reikalauja kompensacijos dėl turto pagerinimo. Nuo 1997 m. atėjus gyventi pastatas buvo pradėtas gerinti. Buvo pastatytas pečius, įrengtas atskiras kambarys atsakovo tėvui. 2002 m. pradėtas detaliai gerinti turtas. Brolio dėka buvo pastatytas priestatas, padėjo uždengti stogą. Šeima gyveno sunkiai, pastovios pajamos buvo iš atsakovės pusės. Ataskovės pajamos buvo apie 400,00 Lt. Samatos nebuvo rengiamos tuo metu, kadangi buvo įrenginėjami namai. Per tiek metų, darbai buvo vykdomi ir jei jie buvo padaryti reiškiasi 200 000 Lt buvo išleisti. Ataskovei padėjo ir motina. Abu priestatai pastatyti brolio dėka, jis pinigų neėmė, bet pastatai stovi. Pastatas yra vertas 50 000,00 Eur. Ten yra kanalizacija, ten yra viskas įrengta, šildymas yra, vandentiekis yra. Šiuo metu gyvena ūkiniame pastate, kuri yra patalpa pritaikyta gyventi. Broliui už priestatą sumokėjo simbolinę kainą - 150,00 Eur. Pirtį, su savo vaikais jis irgi pastatė. Yra pastatytas pastatas, kuris vadinamas pirtimi, tačiau pirtis nefunkcionuojanti. Kad su broliui nebūtų konfliktų, atsakovės mama davė 10 000,00 Lt už darbą. Ieškovas buvo pasižadėjęs atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Pirmas priestatas buvo pastatytas per 2002 m. vasarą, o įrengtas iki 2009-2010 m. Sąmatų nesudarinėjo, pirko medžiagas. Kvitai esantys byloje yra atsakovės. Jie susiję su ginčo objektu, niekam kitam nebuvo panaudota. 2019 m. durys ir langas buvo pakeisti savavališkai neatsiklausus, kad neblogėtų pastato būklė. Namo perdažymo suma, kurią nurodė, ieškovas yra melaginga. Atsakovė gavo iš ieškovo 50,00 Eur namo perdažymui, kuriuos atsakovė panaudojo sumokėti pagalbiniui. Ieškovas neprisidėjo prie namo perdažymo. Buvo žodinis susitarimas su L. K., jog ieškovė su atsakovu tvarkosi ūkinį, o vėliau jį persirašys sau. Susitarimas nebuvo realizuotas, kadangi statybos metu, ieškovo seseriai dėl skolų buvo uždėtas turto areštas. Pečius buvo pastatytas 2017 m., pakeistas senas pečius, kuris buvo pirktas kartu. Atsakovė laiko, jog naujas pečius yra jos nuosavybė, jei norėtų galėtų pasiimti. Langus ir duris, jei atsakovas lieps pasiims. Baudą dėl teisių atėmimo sumokėjo – 3 000,00 Lt, kurią sumokėjo iš lėšų, kurią paskolino mama. Skola buvo atiduota 2018 m., jau negyvenant kartu. Aštuonis metus buvo darytas priestato remontas, kadangi viskas buvo daroma iš pajamų ir ko trūkdavo būdavo perkama išsimokėjimui. Ištisai nebuvo pajamų. 200 000 Lt remontams, nurodytų sąmatose, susidarė per visą laikotarpį. Su ieškovu buvo įgyta (duomenys neskelbtini) ha dalis, sutinka su ekspertizės akte nurodyta verte. Nesutinka su ieškovo dokumentuose nurodyta namo verte. Fotonuotraukos esančios vertinime yra būsto nuotraukos. Namo plotas vizualiai padidėjo apie 2 kartus, „Registrų centre“, tai neregistruota.

12. Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė Jurgita Žiužnienė, nurodė, kad iš esmės ginčo šalys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra. Ginčo dėl to, jog turtas turėtų būti padalintas lygiomis dalimis po ½ dalį, nėra. Dėl turto padalijimo principo ginčo nėra. Atsakovei išmokėtina kompensacija – 105,25 Eur. Prašo remtis minėtomis vertėmis, kadangi ekspertizės aktas, kurį iniciavo atsakovė, nors jis nelabai skyrėsi nuo ieškovo nurodytų duomenų. Ginčo dėl to, kad buvo atlikti darbai nėra. Yra ginčas dėl vertės. Atsakovė pateikė lokalines sąmatas, kurios buvo atliktos ne tuomet, kada vyko pagerinimo darbai, tačiau šiuo metu. Liudytoja teisme paaiškino, jog yra programos, įvesti tam tikri duomenys, pakeičiama valiuta ir atsakovės nuomone tai yra objektyvus duomuo, kuriuo galima remtis nustatant atliktų darbų pagerinimo sumas ir atsakovės nuomone tai yra dokumentas, kurio pagrindu galima priteisti tai, kas ten yra nurodyta. Ieškovo nuomone ši lokalinė sąmata, vertintina kritiškai, kadangi jos sudarymo momentas 2021-2022, ne tuomet kuomet buvo atliekami darbai, kiekvienas atvejis yra individualus, darbai buvo atliekami eilę metų dėl lėšų stygiaus, ką patvirtino ir liudytojas K. Rašytiniai įrodymai, taip pat patvirtina lėšų trūkumo faktą. Dauguma daiktų buvo perkami išsimokėtinai, darbai buvo vykdomi lėtai, ūkio būdu dirbo artimi žmonės, dažnu atveju už dyka arba už menkas pinigų sumas. Objektyviai vertinti sąmatas, kurios galbūt ir galėtų naturaliomis sąlygomis paruoštos, kaip pagrindą priteisti kompensaciją, jokiu būdu negalima. Į bylą yra pateikti kvitai tų laikų, kurie daugumoje yra litais ir eurais, bei suskaičiavus aritmetiškai, jie nesiekia daugiau nei 4 000,00 Eur. Šiuo atveju pritartina ieškovo išdėstytai pozicijai, kad šalys sąmatose nurodytų sumų, kurios viršija 100 000,00 Lt, tais laikais neturėjo, kadangi gyveno iš darbinės veiklos pajamų, augino mažamečius vaikus ir labai lėtai iš to ką turėjo vykdė turto pagerinimus. Ieškovas yra į bylą pateikęs preliminarias turto rinkos vertės ataskaitas, kuriose yra nurodyta kaina nuo/iki, santuokos nutraukimo momentui yra vertinama, t. y. įvertinant būklę, nusidevėjimą, tuo momentu nustatyta turto vertė. Teismas vertinamas kompensacijos priteisimą R. L., turėtų remtis šiais ieškovo pateikiamais įrodymais, kadangi jie yra ženkliai objektyvesni ir atitinką situaciją ieškinio padavimo metu, santuokos nutraukimo metu. Tai kas buvo daroma prieš 15-20 metų, būtina įvertinti ir nusidevėjimą ir tai, kad šalys kartu gyveno tame turte, būtina vertinti, kad daug kas pakito, pastatas degė, todėl šiuo atveju prašyti priteisti, naują daiktą pastaičius ir tuo metu investavus, dabar, turėtų būti lygtai atlyginta, šiuo atveju nėra nei teisinga nei pagrįsta. Atsakovė pateikė konsultacinę nuomonę dėl galimos turto kainos. Bendrai (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, ūkinis, žemė, kitas ūkinis gali būti vertinamas 45 000,00 Eur. Tiek ieškovas, tiek atsakovė vertino turtą tai dienai, kuomet būtų klausimas dėl jo išspręstas. Spręsti klausimą pagal rinkos vertę yra teisinga ir objektyvu. Šiuo atveju ieškovas sutiktų, kad būtų vertinama „Registrų centro“ verte būtų sprendžiamas šis klausimas ir šiuo atveju jei atsakovės nuomone ta vertė yra didesnė, kuo ieškovas abejoja, neprieštarauja, kad taip ir būtų. Akivaizdu, jog reikalavimas dalyje dėl kompensacijos priteisimo po 9 934,39 Eur yra absoliučiai nepagrįstas, neįrodytas. Nėra nei tinkamų dokumentų, darbų atlikimo – perdavimo aktų, yra išlikusi nedidelė dalis kvitų, lokalinės sąmatos neatitinka reikalavimo pobūdžio.

13. Baigiamųjų kalbų metu atsakovės R. L. atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė nurodė, jog didžiausias ginčas yra dėl turto pagerinimo. Akivaizdu, jog pagerintas ūkinis pastatas pagal jame atliktus darbus nepanašus į ūkinį pastatą buvusį iki pagerinimo. Akivaizdu, jog tai yra pilnavertis gyvenamasis namas, atliekantis pilnai gyvenamojo namo funkcijas. Ieškovo atstovė ignoruoja 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdyje duotus šalių parodymus, tame tarpe ir ieškovo parodymus. Ieškovas duodamas paaiškinimus aiškiai pasakė, jog priestatas buvo pradėtas statyti 2002 m., nurodė, jog priestatą pastatė per vasarą ir uždengė stogą. Ginčo kada pradėti statybos darbai nėra, t. y. 2002 m. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad tam tikrus minimalius pagerinimus jie buvo atlikę iki tol, kol pradėjo gyventi, tačiau jų neskaito, kadangi tai buvo minimalūs kosmetiniai pagerinimai, atlikti iki pradedant didesnes investicijas. Ieškovas patvirtino, atsakovės nurodytas aplinkybes, kad pirtis buvo pastatyta ir stogas uždengtas 2014 m. Nei kalbėti, apie tai, kad nėra aiški statybos darbų pradžia nei kada darbai buvo baigti, nėra pagrindo. Atsakovė paaiškino, kada buvo atlikti įrengimo darbai. Pastačius priestatą vidaus įrengimo darbai buvo atlikti iki 2009-2010 m. Šalys ten ir gyveno ir remontavosi. Atsižvelgiant į tai, darant sąmatą buvo paimtos 2005 m. kainos, paimtas viduriukas, ne maksimalios 2008 m. kainos. Pagrindo tikėti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nėra, kadangi teisme duodamas paaiškinimus, būtent vasario 24 d., ieškovas nurodė, jog nieko netvarkė, viską tvarkė atsakovė. Už viską buvo atsakinga atsakovė, kuri darbus organizavo. Tai, kad ieškovas dalyvavo minimaliai patvirtina ir pats ieškovas ir apklaustas K. Ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir sugrįždavo tik savaitgaliais ir aišku, kad jo darbai, indėlis buvo minimalus. Ieškovas kalba apie globalius darbus, išmurijo priestatą, uždengė stogą. Atsakovė rūpinosi vidaus apdailos darbais, buvo samdomi žmonės, atiekami darbai ir aišku, kad jie buvo apmokami. Pats ieškovas nurodo, kad jo pajamos siekė 3 000,00 Lt – 4 000,00 Lt. Tos pajamos buvo ir šeima jų turėjo. Buvo reguliarios pajamos ir investicijos į turtą buvo. Ūkinis pastatas registruotas ūkiniu pastatu ir šiai dienai sprendžiami jo pagerinimo klausimai, o ne jo vertės. Tai, kad pastato paskirtis nėra pakeista, nereiškia, jog pagerinimai negali būti įvertinti, paskaičiuoti ir priteisti. Kita vertus, ieškovo atstovė kalba tik apie pagerinimus už kuriuos sumokėtų ieškovas. K. pripažįsta, jog ji leido į turtą investuoti ir jį gerinti. Buvo pagerintas visas pastatas, nėra kažkokios dalies kurią galima laikyti kaip K. nuosavybe ir, kad ta dalis nėra pagerinta. Atsakovei K. pripažįstant, jog ji davė sutikimą gerinti pastatą, tačiau neišsprendus pastato teisinių klausimų, atsiranda pas ją pareiga arba klausimą išspręsti arba kompensuoti pagerinimus. Pateikta preliminaria išvada nesiremiame, turėtu remtis pateiktomis lokalinėmis sąmatomis. Buvo gaisro židinys katilinėje, tačiau tai nereiškia, jog dėl to buvo pažeistos namo inžinerinės konstukcijos, dėl ko turto vertė pablogėtų. Netgi šias aplinkybes teigiant, ieškovas to neįrodinėjo, todėl teigti kad nusidevėjo, kažkur pelėsis atsirado, tai vertės turto nemažina. Remtis „Registrų centro“ verte, teismas neturėtų jokio pagrindo, kadangi „Registrų centre“ nėra registruoti pagerinimai, patys ieškovai pripažįsta, kad tie pagerinimai yra atlikti. Pirminės lokalinės sąmatos buvo sudarytos 2008 m. kainų lygiu. Kaip ir nurodė sąmatininkė, pagal kadastro bylutės duomenis, buvo įrašyta, jog ūkinio pastato statybos pabaiga yra 2008 m., būtent į tai atsiremta, o atsižvelgiant į tai, jog buvo pateiktas prašymas patikslinti duomenis, buvo patikslintos sąmatos ir atitinkamai patikslinta PVM suma. Sąmatos pateiktos pagal šiuo metu galiojančią valiutą. Šalis neigdama tokių darbų atlikimą, šalis turėtų pateikti atitinkamo specialisto paskaičiavimus arba kitokius įrodymus paneigiančius tokius dalykus, kita vertus, posėdyje apklausiamas ieškovas, paklaustas kas yra negerai sąmatose, nurodė, jog yra ruberoidas, o ne šiferis, į ką atkreipdama specialistė tikslindama sąmata nurodė, jog nėra išskirta kokia, tiesiog nurodoma stogo danga. Buvo teigiama, jog sąmatos neteisingos, nes jos sudarytos ne statybos laikotarpiu. Statybos laikotarpis buvo patikslintas pagal šalių duotus paaiškinimus, ieškovas atsakovės nurodytus statybos laikotarpių neginčijo, pats juos pripažino. Lokalinės sąmatos yra sudaromos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, jomis apskaičiuojami atlikti darbai. Jeigu ieškovas negali pagrįsti, kiek, ko ir kam mokėjo, tai kito būdo šias aplinkybės nustatyti, kaip tik sudaryti lokalinę sąmata, nėra. Tai, kad ieškovas teigė, jog už darbus nemokėjo, nereiškia, jog už darbus nebuvo mokėta. Kaip ir nurodė šiandien K., jam mama, už tai, kad jis padėjo seseriai, sumokėjo 10 000,00 Lt, pasakyti, kad tai buvo mamos iniciatyva. Žmogus ne vienerius metus padėjo seseriai, t. y. padarė vertę už kurią turi būti atsiskaityta. 1997 m. kažkiek buvo patvarkytas kambarys, tačiau tie darbai į kainas neįskaičiuoti. Darbai nuo 2002 m. ir yra ginčo dalykas. Liudytoja K. nurodė, jog finansiškai rėmė šeimą. Ieškovas nors apie tai nieko nežino, dalį tokių išlaidų pripažįsta. Pagerintas turtas priklausantis dviem asmenim. Abu asmenys nurodė, jog pagerinimai buvo atlikti su jų leidimu, todėl pagerinimo išlaidos turėtų priteistos. Yra pateikta Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią įgyta (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, tačiau jis yra įgytas R. L. ir L. K., todėl atitinkamai kiekvienam priklauso po (duomenys neskelbtini) ha. Jeigu remtis turto vertintojo nustatyta turto verte, tuomet tas (duomenys neskelbtini) ha dalintinas per pusę. Ekspertizėje ekspertas yra nustatęs nekilnojamojo turto žemės sklypo plotą, kurio dydis yra (duomenys neskelbtini) a. Vėliau jis nustato nekilnojamojo turto sklypo vertę, kurio plotas yra (duomenys neskelbtini) a. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ištikrųjų turi būti dalinamas sklypas taip, kad tai atitiktų matematinį skaičiavimą, nes asmuo jei jį parduotų, jis gautų savo konkrečią dalį, jei būtų visas sklypas parduotas. Tai atitinkamai jam turi būti ir kompensuojama. Ekspertizės 21 lape yra nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) a vertė yra 15 133,00 Eur, (duomenys neskelbtini) a vertė yra 1 339,16 Eur, taigi būtent nuo šios vertės turi būti paskaičiuota sklypo kaina, kuri yra 200,87 Eur ir atitinkamai pusę šios sumos priteisti atsakovei iš ieškovo.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimo originalas, pridėtas prie bylos). Ieškovas su atsakove nepilnamečių vaikų neturi. Šalims nepavykus pasiekti bendro konsensuso visais su santuokos nutraukimu susijusiais klausimais, ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalyti bendrąją jungtine nuosavybe šalių turimą turtą. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad šalys apie šešis metus neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinio gyvenimo.

15. Iš valstybės įmonės „Regitra“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. pažymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šalys kelių transporto priemonių savo vardu nėra įregistravę. 2020 m. spalio 9 d. valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis ieškovo R. L. vardu įregistruotas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalys pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

16. Iš pateiktos 2007 m. balandžio 19 d. sutarties, matyti, kad M. D. ir R. L. sudarė sutartį, pagal kurią M. D. pardavė, o R. L. įsigijo ½ dalį pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos 2010 m. birželio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybė, ir L. K. bei R. L. sudarė, sutartį, pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o L. K. ir R. L. įsigijo (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo dalį – (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

17. Iš pateikto 2005 m. kovo 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, matyti, jog R. L. ir L. P. (K.) lygiomis dalimis paveldėjo (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį, pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

18. Iš atsakovės pateiktos UAB „Divenda“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog langų PVC (3 vnt.) kaina – 770,00 Eur. Iš atsakovės pateikto kasos pajamų orderio kvito Serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog R. L. pagal sąskaitą DIV Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 220,00 Eur. Iš 2008 m. vasario 23 d. baldų pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. L. sumokėjo 4 400,00 Lt (1274,32 Eur) už baldus. Iš 2006 m. kovo 15 d. kasos pajamų orderio matyti, kad R. L. į savo sąskaitą banke „Snoras“ įnešė 160,00 Lt. Iš 2010 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. L. sudarė prekių įsigijimo išsimokėtinai sutartį dėl plastikinių langų (4 vnt.) įsigijimo už 1 590 Lt (460,50 Eur) bei pateikė 2010 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad už keturius langus R. L. apmokėjo 966,00 Lt (279,77 Eur). Iš 2002 m. rugpjūčio 27 d. išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. L. iš UAB „Senukų prekybos centro“ įsigijo prekių išsimokėtinai už 3 321,77 Lt (962,05 Eur). Iš išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. L. iš UAB „Senukų mažmena“ įsigijo įvairių prekių už 785,93 Lt (227,62 Eur). Iš 2007 m. rugsėjo 25 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. L. iš UAB „Senųkų prekybos centro“ įsigijo prekių už 750,00 Lt (217,21 Eur) sumą. Iš 2005 m. spalio 13 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. L. sudarė sutartį dėl prekių įsigijimo iš UAB „Divenda“ už 701,50 Lt (203,17 Eur) sumą bei pateikė 2006 m. sausio 19 d. pinigų priėmimo kvitą 200,00 Lt (57,92 Eur) sumai.

19. Iš byloje pateiktų atsakovės pirkimo kvitų UAB „Senukai prekybos centre“, matyti, kad buvo įsigyta statybinių prekių už 2 695,79 Lt (780,76 Eur). Iš 2010 m. birželio 23 d. kasos pajamų orderių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad G. K., Žemės tvarkymo departamentui Kaišiadorių rajono Žemėtvarkos skyriui sumokėjo 303,48 Lt (87,89 Eur) už žemę. Iš 2010 m. sausio 20 d. ir 2010 m. sausio 22 d. pinigų priėmimo kvitų matyti, kad R. L. sumokėjo 785,00 Lt (227,36 Eur) už spintą. Iš pateikto 2006 m. rugsėjo 18 d. kasos kvito matyti, kad buvo įsigyta statybinių medžiagų už 58,55 Lt (16,96 Eur), o taip pat iš pateiktų 2005 m. spalio 13 d. ir 2005 m. lapkričio 17 d. kasos pajamų orderio kvitų, matyti, kad R. L. UAB „Divenda“ sumokėjo už prekes 301,50 Lt (87,32 Eur). Iš pateiktos 2005 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Serija IND Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos kvito, matyti, jog buvo įgyta statybinių prekių už 177,85 Lt (51,51 Eur). Iš pateikiamos 2006 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos bei 2006 m. rugsėjo 5 d. pinigų priėmimo kvitų matyti, kad už lauko plastikines duris buvo sumokėta 1 530,00 Lt (443,12 Eur). Iš 2005 m. birželio 25 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, jog iš UAB „Divenda“ buvo buvo užsakyta statybinių prekių už 839,31 Lt (243,08 Eur). Iš 2005 m. spalio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Serija DIV Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad iš UAB „Divenda“, R. L. užsakė prekių už 701,50 Lt (203,17 Eur). Iš 2014 m. birželio 16 d. UAB „Senukų prekybos centro“ kasos kvito, matyti, kad buvo įsigyti blokai už 2 324,30 Lt (673,22 Eur). Taip pat, iš UAB „Senųku prekybos centro“ PVM sąskaitos faktūros Serija SS Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog R. L. įgijo statybinių prekių už 169,50 Lt (49,10 Eur). Iš 2002 m. rugpjūčio 27 d. pardavimo važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog UAB „Snoro lizingas“ įgijo iš UAB „Senukų prekybos centro“ OSB plokštes ir bitumines čerpes, už 2 994,69 Lt (867,32 Eur). Iš 2017 m. spalio 2 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB „Mokilizingas“ suteikė Ž. K. tikslinę paskolą iš UAB „Divenda“ už 804,10 Eur įsigyti katilą. Iš 2018 m. lapkričio 2 d., tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB „Mokilizingas“ suteikė tikslinę paskolą šaldytuvo įsigijimui už 529,00 Eur sumą. Iš 2013 m. lapkričio vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. L. buvo suteiktas 4 200,00 Lt (1216,40 Eur) kreditas remontui.

20. Iš nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nekilnojamojo turto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, vertinimo atlikimo metu, paskaičiuota lyginamosios vertės metodu yra 15 133,00 Eur sklypo dalies bendro (duomenys neskelbtini) ha ploto yra 142,00 Eur. Iš ieškovės pateikto 2021 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) parengto preliminariosios turto vertės akto matyti, kad pirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, galėtų svyruoti, nuo 3000 iki 3500 Eur, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, galėtų svyruoti nuo 14 000,00 Eur iki 16 000,00 Eur.

21. Iš atsakovės pateiktos 2021 m. spalio 20 d. konsultacinės išvados, matyti, jog konsultavimo objektas – žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodyta, jog nekilnojamo turto – namų valdos dalies, esančio (duomenys neskelbtini), galima kaina rinkoje (2021 m. spalio 20 d.) gali siekti 45 000,00 Eur.

22. Iš 2021 m. rugpjūčio 2 d. pažymos dėl kilusio gaisro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2020 m. sausio 11 d. buvo gesinamas gaisras gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Gaisro metu katilinėje apdegė OSB plokštės ir medinės stogo konstrukcijos, aprūko palėpė.

23. Iš lokalinės sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos matyti, jog: ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis rekonstukcijos ir priestato statybos darbų sąmata, 2002 metų kainų lygiu sudaro 9 238,88 Eur, iš jų 2 624,12 Eur už darbą. Ūkio pastato su gyvenamosiomis patalpomis su priestatu įrengimo darbai 2005 metų kainų lygiu sudaro 14 739,18 Eur, iš jų 4 687,41 Eur už darbą. Ūkio pastato pirties statybos darbai 2014 metų kainų lygiu sudaro 8 861,30 Eur, iš jų 2 647,52 Eur už darbą.

24. Iš lokalinės sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jog ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis rekonstukcijos, priestato ir pirties inžinerinių sistemų statybos darbų sąmata 2005 metų kainomis sudaro 6 898,19 Eur, iš jų 1 173,98 Eur už darbą.

25. Iš 2014 m. gruodžio 23 d. vietinio lėšų pavedimo nurodymo, matyti, kad G. K. pervedė 10 000,00 Lt (2896,20 Eur) Ž. K., mokėjimo paskirtis – dovana.

26. Abi šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu pripažino, kad jų santuoka yra galutinai iširusi, nebėra galimybių jos išsaugoti, neprašė skirti termino sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys pripažįsta, jog jų santuoka jau yra faktiškai iširusi, šalys negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, pripažįsta šalių santuoką nutrauktina.

27. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnis nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei-2 L. K. ir R. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis šalių paaiškinimais, šalys minėtme pastate pradėjo gyventi dar 1997 m. ir pradėjo jį gerinti. Ieškovas ir atsakovė-2 nuosavybę į minėtą pastatą įgijo mirus jų tėvui, bei paveldėjimus minėtą turtą. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, nuo 2002 m. buvo statomas ūkinio pastato – priestatas, 2014 m. vasarą pastatytas dar vienas priestatas, kurį šalys įvardija pirtimi. Minėti priestatai, nėra registruoti VĮ „Registrų centre“. Šalys minėtame ūkiniame pastate gyveno iki 2016 m., kartu vedė bendrą ūkį. Atsakovė-2 L. K., minėtame pastate niekada negyveno, buvo davusi sutikimą gerinti pastatą. Tarp šalių nėra ginčo, jog minėtas ūkinis pastatas buvo pagerintas, šalys nesutinka, dėl pastato pagerinimo masto. Minėtame pastate buvo įrengtas šildymas, įrengta kanalizacija, sutvarkytas vandentiekis. Atsakovės R. L. teigimu, ūkinis pastatas tapo gyvenamuoju namu, nors teisinė registracija ir nesutvarkyta.

42. Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis). Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas.

44. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

55. Akcentuotina, jog pagerinimų vertę apskaičiuojant kaip už naujus objektus, ko siekia atsakovė, teismo vertinimu, būtų per daug pažeistos priešingos pusės teisės ir teisėti interesai, nepaneigta nepagrįsto praturtėjimo galimybė, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, jog šalys minėtame pastate, kartu gyveno iki 2016 m., minėtas pastatas buvo šeimos turtas, jame šalys augino vaikus, vedė ūkį. Po 2016 m. atsakovė minėtame ginčo pastate liko gyventi viena, tvarkė ir išlaikė minėtą pastatą. Minėti ginčo turto pagerinimai buvo vykdomi gyvenat kartu iš bendrų šalių pajamų, byloje nėra nustatyta, jog pagerinimai buvo atliekami iš atsakovės asmeninių lėšų.

60. Ieškovo patikslintą ieškinį sudarė trys pagrindiniai reikalavimai – reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, reikalavimas dėl turto padalijimo ir reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo buvo tenkintas pilnai, kadangi santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovo reikalavimai dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo buvo patenkinti pilna apimtimi, kadangi turtas buvo padalintas ieškovo prašomu būdu, atsakovei priteisiant netgi mažesnę kompensaciją, nei prašė ieškovas.