Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-181-252/2018

teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00024-2016-5

2018 m. kovo 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2017 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1046-500/2017 pagal atsakovės I. G. priešieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo, tretieji asmenys V. G., Ž. G. ir A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė I. G. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo V. G. 5 807,50 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje iš bendrų lėšų padarytas investicijas į nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad nuo 1997 metų, kai buvo sudaryta jos ir ieškovo santuoka, jų šeima gyveno ieškovo motinai – V. G. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte. Name gyveno ir ieškovo brolis A. G. su žmona. Padidėjus šeimai buvo nutarta išplėsti namo plotą. Teigė, kad ieškovo ir jos šeimos pinigais šis gyvenamasis namas buvo pagerintas, t.y. ne tik padidėjo jo plotas ir iš vieno aukšto jis tapo dviejų aukštų namu, bet ir pakeistas stogas, įvesta kanalizacija. Rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 2000 m. viduryje, o pabaigti 2001 metų pabaigoje. Namo vertė 2016-01-01 yra 28300 Eur. Atliktų pagerinimų vertė sudaro pusę šios sumos, todėl įvertinus, kad prie pagerinimo prisidėjo ir ieškovo brolis 14150 Eur suma turi būti padalinta per pusę bei atsakovei turi tekti ½ šios sumos, t.y. 3537,50 Eur. Santuokos metu minėtu adresu pastatyto bendromis šalių lėšomis medinio garažo vertė yra 370 Eur. Todėl atsakovei turėtų tekti kaip kompensacija už santuokos metu iš bendrų lėšų padarytas investicijas į namą ir 185 Eur, t.y. puse garažo vertės. Ieškovo motinai priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini) m. taip pat buvo rekonstruotas jų lėšomis, todėl įvertinus, kad šio namo vertė 2016-01-01 dienai yra 8340 Eur ir jis priklauso trims savininkams, iš kurių vienai – ieškovo motinai priklauso ½ namo, t. y. 4170 Eur vertės, todėl ieškovui tenkančios dalies nuo 4170 Eur ½ dalis sudaro 2085 Eur ir turi atitekti atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2017 m. spalio 13 d. sprendimu atsakovės priešieškinio reikalavimą, dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo už turto pagerinimą tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 485 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu trečiajam asmeniui V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 650 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš ieškovo 100 Eur žyminio mokesčio ir 67 Eur pašto išlaidų, o iš atsakovės valstybės naudai - 31 Eur pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) m. esančio garažo savininkė yra ieškovo motina, o juo naudojasi ieškovas. Nors šis pastatas pradėtas statyti ieškovo tėvo, tačiau teismas atsižvelgęs į atsakovės argumentus, kad jis pastatytas jos su ieškovu šeimos lėšomis, į tai, kad garažas buvo reikalingas ieškovui automobilio laikymui bei, kad garažu išimtinai naudojasi ir jo statybos užbaigimu buvo suinteresuotas būtent ieškovas, sprendė, kad garažas buvo pabaigtas statyti šalių bendromis lėšomis. Todėl ieškovui neginčijant atsakovės nurodytos šio turto vertės, teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 185 Eur piniginę kompensaciją už paminėtą turtą. Teismas konstatavo, jog atsakovė negrindė savo reikalavimo dėl investuotų lėšų į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą jai priteisimo. Teismas pasisakė, kad būtent tretieji asmenys Ž. G. ir A. G. buvo tiesiogiai ir betarpiškai suinteresuoti antrojo aukšto rekonstrukcija, kadangi jie iki tol gyveno gyvenamojo namo mansardoje, o atsakovė su ieškovu gyveno pirmame namo aukšte. Pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai patvirtina, kad būtent trečiųjų asmenų lėšomis buvo rekonstruojamas antras gyvenamojo namo aukštas. Teismas laikė, kad atsakovė su ieškovu neprisidėjo prie gyvenamojo namo antrojo aukšto pastatymo ir stogo uždengimo, todėl jai nepriklauso ir piniginė kompensacija už šio turto vertės padidėjimą dėl paminėtų gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų atlikimo. Ieškovas ir atsakovė neatlygintinai naudodamosi trečiajam asmeniui V. G. priklausančiu turtu, todėl privalėjo jam atlikti einamuosius remontus, išlaikyti daiktą tvarkingą. Tretieji asmenys patvirtino, kad pirmajame namo aukšte buvo pakeisti du langai. Langų pakeitimą teismas laikė turto pagerinimu, kadangi sumažėja šilumos pralaidumas į lauką ir pan. Teismas taip pat vertino, kad šalys prisidėjo prie kanalizacijos prijungimo minėtame name bei konstatavo, kad nors nėra pateikta įrodymų, kiek dėl atliktų paminėtų pagerinimų padidėjo (duomenys neskelbtini) m., esančio turto, vertė, tačiau sprendė, kad teisinga ir protinga būtų už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus atsakovei priteisti 300 Eur sumą. Viso teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 485 Eur kompensaciją, už trečiajam asmeniui, ieškovo ir atsakovės pinigais, priklausančio turto pagerinimą.Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės reikalavimą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) m. dalies, priklausančio V. G. pagerinimo. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia manyti, kad dalį gyvenamojo namo V. G. nusipirko savo lėšomis. Jam buvo pakeisti tik langai ir durys. Tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas pirko, ar prisidėjo prie langų, durų keitimo, byloje nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. G. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-10-13 sprendimą toje dalyje, kuria atsakovės priešieškinys patenkintas iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad atsakovė neįrodė, kad jų šeimos asmeninėmis lėšomis ar darbu buvo prisidėta prie nekilnojamojo turėto, priklausančio trečiajam asmeniui V. G. pagerinimo. Nėra nustatyta tokių pagerinimų vertė. Garažas buvo pradėtas statyti jo tėvo. Šiam mirus, statybas pabaigė mama – V. G.. Gyvenamojo namo antrą aukštą įsirenginėjo jo brolis su žmona už savo lėšas, o už tas lėšas kurias jis buvo jiems paskolinęs, jie yra pilnai atsiskaitę. Jis su atsakove įsikėlė gyventi į minėto namo pirmą aukštą, kuriam nereikėjo atlikti remonto darbų. Jo motina 2005 m. pardavė jai priklausantį namą (duomenys neskelbtini) ir gautus 10 000 Lt padalino savo vaikams. Jis su sutuoktine iš motinos gavo 7500 Lt, o brolis A. su žmona 2500 Lt. Kas patvirtina, kad ne jie, o jo motina juos finansiškai rėmė. Jokių įrodymų, kad namo pagerinimai buvo atlikti šalių bendromis lėšomis nėra pateikta. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. G. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-10-13 sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, kad sutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis ir pažymi, kad ieškovas iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą jau yra įvertinęs. Teigia, kad gyvenant santuokoje su ieškovu be jos sutikimo ir teismo leidimo iš esmės buvo pagerintas ir naujai pastatytas nekilnojamasis turtas – ieškovo motinai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir pastatytas garažas, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, apeliantas pripažino, kad santuokoje įgytus pinigus – 7500 Lt skolino tretiesiems asmenims turto pagerinimui ir juos neva susigrąžino, nors apie tai jai nėra žinoma. Nurodo, kad po dvidešimties metų trukusios santuokos teigti, kad atsakovei niekas nepriklauso ir palikti su trimis dukromis ją gatvėje yra nesąžininga. Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretieji asmenys V. G., A. G. ir Ž. G. nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti. Tvirtina, kad ieškovas su atsakove niekaip nėra prisidėję prie V. G. turto pagerinimo. Jie naudojosi ieškovo motinos turtu, jiems buvo leista neatlygintinai gyventi V. G. priklausančiame name ir naudotis garažu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 9-12) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – V. G.. Ginčo dėl šių nekilnojamojo objektų priklausomybės tarp šalių nėra. Apeliantas teigia, kad atsakovė neįrodė trečiojo asmens V. G. turto pagerinimo jų šeimos lėšomis.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendime, kurį ginčija ieškovas, apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovei nepriklauso piniginė kompensacija už V. G. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės padidėjimą dėl antro aukšto rekonstrukcijos darbų. Todėl apelianto argumentai dėl brolio šeimos pastangų, jo ir V. G. pagalbos rekonstruojant antrąjį aukštą, apeliacinio skundo reikalavimų kontekste, nėra teisiškai reikšmingi. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako ir jų nevertina, nes apylinkės teismas skundžiamu sprendimu atsakovės reikalavimų šioje dalyje netenkino ir iš esmės sutiko su ieškovo argumentais, o atsakovė apeliacinio skundo nėra pateikusi. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas I. G. priešieškinį, apylinkės teismas tenkino atsakovės reikalavimo dalį dėl šalių bendrų lėšų panaudojimo trečiojo asmens – V. G. garažo statybai ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) pagerinimams, susijusiems su šalių gyvenamosios namo dalies – pirmojo aukšto pakeistais langais ir namo kanalizacijos prijungimu prie miesto kanalizacijos sistemos. Todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys būtent dėl šio ginčijamu teismo sprendimu atlikto vertinimo.Kaip pagrįstai nurodo apylinkės teismas, CK 3.88 straipsnio, reglamentuojančio kas pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 1 dalies, 5 punkto prasme, vienam iš sutuoktinių savo lėšomis pagerinus turtą (įskaitant ir trečiojo asmens), pusę investuotų pinigų, priklauso kitam sutuoktiniui, nes pagal bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją tai reiškia, kad abu sutuoktiniai lygiomis dalimis prisideda prie turto pagerinimo. Teismas atmeta apelianto ir jo skundą palaikančių trečiųjų asmenų argumentus, kad prie garažo statybų jis niekaip neprisidėjo, o atsakovės poziciją šiuo klausimu vertina kaip logišką ir pagrįstą. Teismo posėdžio metu apklausta garažo savininkė V. G., tretieji asmenys A. G. ir Ž. G. pripažino, kad garažo statybomis išimtinai buvo suinteresuotas ieškovas, kadangi jis neturėjo kur laikyti savo automobilio. Dėl automobilio laikymo vietos tarp brolių kildavo ir nesutarimai. Garažo stogo dengimo darbus atlikęs J. P. nurodė, kad jis pinigų iš savo sesers V. G. neprašė, o kas parūpino statybos darbams reikalingas medžiagas nurodyti negalėjo. V. G. nepatvirtino, kad pirko kokias nors statybines medžiagas garažui ar savo lėšomis tai atlikti buvo įpareigojusi kitą asmenį. Jos teiginiai, kad viskuo pasirūpindavo velionis vyras, įvertinus tai, kad garažas buvo pabaigtas statyti jau praėjus pakankamai ilgam laikui nuo jo mirties, nepaneigia atsakovės argumentų šiuo klausimu. Juolab, kad tiek ginčo šalys, tiek tretieji asmenys patvirtino, kad garažas buvo būtinas ne kokiam nors neapibrėžtam tikslui, ar garažo savininkės poreikiams, bet būtent ieškovo automobiliui laikyti. Garažas pastatytas šalims esant geriems santykiams, vedant bendrą ūkį, todėl spręstina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvendami santuokoje gaunamas pajamas ir kitas lėšas naudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, įskaitant ir investavimą į jiems reikalingą, trečiojo asmens – V. G. vardu registruotą turtą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Atsižvelgiant į nutarties 20 punkte aptartą teisinį reglamentavimą ir 21-22 punktuose konstatuotas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad garažas pabaigtas statyti šalių bendromis lėšomis bei sprendžia, kad atsakovei I. G. piniginė kompensacija, kuri atitinka ½ garažo vertės, nustatytos pagal VĮ Registrų centro duomenis, priteista pagrįstai.Apylinkės teismas atsakovės naudai priteisė 300 Eur už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, įvertinęs, kad šalys santuokos metu bendromis lėšomis pakeitė jų gyvenamosios namo dalies pirmame aukšte du langus ir kartu su ieškovo brolio šeima investavo į namo kanalizacijos prijungimą prie miesto kanalizacijos sistemos. Langų pakeitimas ir esant vietinei kanalizacijai namo prijungimas prie miesto kanalizacijos sistemos, akivaizdžiai padidina nekilnojamojo turto vertę. Kad plastikiniai langai buvo pakeisti santuokos metu patvirtina ieškovo atsiliepimas į priešieškinį, kuriame jis nurodė, kad ėmė kreditus šeimai būtiniems daiktams įsigyti tarp kurių mini ir plastikinius langus (2 t., b.l. 190). Nepaisant to, kad šie pagerinimai atlikti trečiojo asmens turtui, šalių suinteresuotumas šiais pagerinimais yra akivaizdus, nes būtent jie gyveno (duomenys neskelbtini) name, o ne jo namo savininkė, būtent jiems, siekiant išvengti šilumos nuostolių, du seni langai buvo pakeisti į naujus. Namo kanalizacijos tinklų prijungimas prie miesto kanalizacijos sistemos taip pat neabejotinai palengvino šalių šeimos bendrą buitį. Apelianto nurodomas jo motinos – V. G. savanoriškas pinigų už parduotą namą (duomenys neskelbtini), pasidalinimas su savo vaikų šeimomis, nepaneigia atsakovės reikalavimo teisės į ieškovą dėl kompensacijos už turto pagerinimą. Atsakovė namo, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimus įvertino bendra 3537,50 Eur suma (1 t., b.l. 170). Reikalaudama priteisti tokią sumą ji nedetalizavo kiek buvo investuota į konkrečius darbus ar tam tikras medžiagas. Apylinkės teismas atsakovės reikalavimą tenkindamas tik dalinai, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai sprendė, kad 300 Eur suma yra pakankama kompensacija už byloje esančiais duomenimis pagrįstus nekilnojamojo turto pagerinimus – dviejų langų pakeitimą ir prisijungimą prie miesto kanalizacijos sistemos.Taigi, teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2017 m. spalio 13 d. sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti ginčo šalių ir trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010; Nr. 3K-3-536/2010; Nr. 3K-3-382/2010).Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė apeliacinės instancijos teisme jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2017 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.