Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Alvetos karjerai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-326-253/2014 pagal ieškovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Alvetos karjerai“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys BTA Insurance Company SE, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė ,,Socialinės garantijos“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami su proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimu susiję klausimai. Pareiškėja restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė ,,Alvetos karjerai“ (toliau – RUAB ,,Alvetos karjerai“) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-326-253/2014. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-326-253/2014, ieškovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 200 000 Lt avansą, 100 000 Lt baudą, procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-107-157/2015, šį teismo sprendimą pakeitė, – ieškovei iš atsakovės priteistą baudą sumažino iki 14 481 Eur (50 000 Lt). Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teigia, kad iš 2016 m. vasario 29 d. dienraštyje „Klaipėda“ paskelbtos publikacijos „Šventosios uostelio ateitis – su nežinomaisiais“ sužinojo, jog ieškovė organizuoja Šventosios uosto atstatymą, rengia planus ir projektus. Vienu iš uosto atstatymo ypatumų publikacijoje nurodoma tai, kad sėkmingas ir efektyvus uosto atstatymas ir jo išgilinimas siejamas su hidrotechninių įrenginių (molų) pastatymu, taip pat pripažįstama, jog tik tada uosto gilinimas būtų efektyvus, priešingu atveju uosto laivybos kanalas būtų greitai užneštas. Pasak pareiškėjos, bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, kad uosto akvatorijos išgilinimas ir gylio palaikymas yra galimas tik įrengus hidrotechninius įrenginius (molus). Aplinkybių, kad uosto atstatymas ir išgilinimas gali būti atliktas tik pastačius hidrotechninius įrenginius (molus), byloje egzistavimas turėjo suponuoti būtinybę teismui vertinti ieškovės techninės užduoties realumą ir su tuo susijusią sutarties šalių atsakomybę ir jos paskirstymą. Kadangi šios aplinkybės naujos ir nebuvo nagrinėjamos bylos metu, tai lėmė neteisingą ginčo išsprendimą. Teigia, kad šią aplinkybę patvirtina ir 2016 m. balandžio 5 d. prof. habil. dr. R. P. Ž. raštas.Ieškovė su prašymu nesutiko, nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė ne kartą įrodinėjo, jog rangos sutartimi numatytų darbų negalėjo atlikti, nes Šventosios uoste nebuvo hidrotechninių įrenginių (molų), o tai lėmė užnešimus. Atsakovė apeliacinį skundą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias nurodo prašyme dėl proceso atnaujinimo. Apeliantės teiginiai, susiję su galimybe realiai įgyvendinti rangos sutartį, techninio projekto netinkamumu, teismo atmesti kaip neįrodyti. Pagal 2012 m. balandžio 5 d. rangos sutartį Nr. 34-2012-146 rangovė (atsakovė) turėjo atlikti uosto įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos dugno valymo darbus, o ne išgilinimo darbus, kaip teigia atsakovė. Prof. habil. dr. R. P. Ž., kaip vienas iš minėto dokumento rengėjų, žinojo, kad uoste hidrotechninių įrenginių (molų) nėra, o kol jų nėra, reikės atlikti tik įplaukos kanalo valymo darbus, o valymo darbų intensyvumas priklausys nuo poreikio valyti uostą. Todėl pareiškėjos pateiktos prof. habil. dr. R. P. Ž. išvados, esant prieš tai nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentams, vertintinos kritiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjos RUAB ,,Alvetos karjerai“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-326-253/2014. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodė tai, kad iš 2016 m. vasario 29 d. dienraščio „Klaipėda“ paskelbtos publikacijos „Šventosios uostelio ateitis – su nežinomaisiais“ ir 2016 m. balandžio 5 d. prof. habil. dr. R. P. Ž. atsakymo jai paaiškėjo, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos išgilinimas ir gylio palaikymas yra galimas tik įrengus hidrotechninius įrenginius (molus), todėl ieškovės parengta techninė užduotis eksploataciniams valymo darbams Šventosios valstybiniame jūrų uoste negalėjo būti objektyviai įvykdyta, neįrengus uoste hidrotechninių įrenginių (molų). Teismas nustatė, kad skųsdama Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą apeliacinės instancijos teismui, atsakovė skundą, be kita ko, grindė tuo, jog <...> dar 2003 m. mokslininkai nustatė, kad Šventosios uosto atstatymui yra būtina pastatyti molus, kurie apsaugotų uostą nuo jūros sunešamo smėlio, todėl šiuo atveju pasirinktas paprasčiausias uosto pagilinimas neturės jokios naudos ir yra tik laikinas, itin trumpalaikis ir iš esmės neracionalus sprendimo variantas.“ Bei pateikė jos manymu šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus – internetiniuose portaluose publikuotus straipsnius (,,Išleidus milijonus litų šiltajam sezonui artėjant į Šventosios uostą ir toliau gali įplaukti tik žvejų valtys“ (www.15min.lt, paskelbta 2013 m. sausio 15 d.); ,,Klaipėdos uosto direkcija Šventosios uosto nebegilins“ (www.bns.lt, paskelbta 2013 m. sausio 23 d.); ,,Darbą pradėjo naujasis Klaipėdos uosto direktorius“ (www.zvejugidas.lt, paskelbta 2013 m. vasario 7 d.); ,,Šventosios uostas sulauks jau trečiojo bandymo jį atgaivinti“ (www.lrytas.lt, paskelbta 2013 m. vasario 14 d.); ,,Šventosios uoste smėlio pilių nebebus“ (www.15min.lt, paskelbta 2013 m. balandžio 10 d.); ,,Klaipėdos ir Šventosios uostams ieškoma ES lėšų“ (www.lzinios.lt, paskelbta 2013 m. liepos 4 d.) ir kt.). Taip pat teigė, kad analogiškus darbus pagal tokią pačią rangos sutartį, netinkamus projektinius sprendinius prieš metus laiko iki ginčo rangos sutarties sudarymo jau buvo atlikusi Latvijos bendrovė BGS, tačiau dėl netinkamų gamtinių sąlygų, tai yra jūros užnešamo smėlio, Šventosios uostas funkcionavo tik 10 dienų (t. 4, b. l. 196–208). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. vasario 27 d. nutartyje nurodė, jog apeliantės duomenys (straipsniai) galėtų sukelti abejonių dėl ieškovės vykdyto projekto realumo, jo įgyvendinimo galimybių ir atitinkamai šalių kaltės dėl rangos sutarties neįvykdymo, tačiau kartu atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantė – nuo 2007 m. veikiantis pelno siekiantis juridinis asmuo, taigi kvalifikuotas, turintis specialios patirties, kuriam žinoma / turi būti žinoma ne tik su verslo rizika susijusios pasekmės, bet ir pažeistų teisių, interesų gynimas teisme. Nusprendė, kad apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius dėl netinkamo techninio projekto ar rangos sutarties įgyvendinimo nerealumo ir atitinkamai ieškovės kaltės dėl neįvykdytos sutarties. Vien pateiktas internetiniuose portaluose esančias viešas publikacijas šiais klausimais ar aplinkybę, kad tokiems darbams atlikti jau buvo pasitelkta Latvijos įmonė, vertino kaip nepakankamus įrodymus minėtiems apeliantės teiginiams pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-107-157/2015). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad objektyviai tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek Lietuvos apeliaciniame teisme atsakovė, kaip verslininkė bei ginčo rangos darbų profesionalė, žinojo, jog Šventosios uosto atstatymas ir jo išgilinimas gali būti atliktas tik pastačius hidrotechninius įrenginius (molus), ir tai patvirtina jos skundo argumentų, teiktų Lietuvos apeliaciniam teismui, turinys. Tuo tarpu argumentai, kad rangos sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, nebendradarbiavimo, jog sutartis negalėjo būti įvykdyta apskritai dėl pasirinktų netinkamų sprendimų, paties projekto neįgyvendinamumo, techninio projekto, per mažo finansavimo, gamtinių sąlygų, todėl ieškovei tenka su sutarties neįvykdymu susijusi rizika ir pasekmės, atmesti kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti minėta Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutartimi. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visos atsakovės kaip neva naujos nurodomos aplinkybės jai buvo arba turėjo būti žinomos civilinės bylos Nr. 2-326-253/2014 nagrinėjimo metu, todėl šį prašymą atmetė (CPK 185 straipsnis, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja RUAB ,,Alvetos karjerai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Nepagrįsta teismo išvada, kad visos prašyme nurodytos aplinkybės buvo arba turėjo būti žinomos prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant ginčą nė viena iš šalių nenurodė aplinkybių, kad 2012 m. vykdant Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos eksploatacijos valymo darbus normaliomis sąlygomis uosto išgilinimą ir gylio palaikymą buvo galima atlikti tik įrengus hidrotechninius įrenginius (molus), šiuo aspektu pirmosios instancijos teisme įrodinėjimas nevyko. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nebuvo įrodinėjamos ir žinomos konkrečios negalėjimo atlikti darbus aplinkybės, išskyrus metereologines sąlygas. Dėl molų neįrengimo įtakos nebuvo sprendžiama, todėl šios aplinkybės nebuvo žinomos prašomą atnaujinti bylą nagrinėjant teisme. Nepagrįsta teismo išvada, kad minėtos aplinkybės pareiškėjai turėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė iki šiol laikosi pozicijos, kad tokie darbai galėjo būti atlikti be molų įrengimo. Darbai atlikti pagal ieškovės pateiktą techninę užduotį, atsakovė pasitikėjo ieškove, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad darbai objektyviai negali būti atlikti nesant įrengtiems molams. Prie apeliacinio skundo pridėtos publikacijos šios aplinkybės taip pat nepatvirtina, nes jose nurodyta abstrakti informacija. Tik gavus 2016 m. balandžio 5 d. prof. habil. dr. R. P. Ž. informaciją tapo žinoma, kad atsakovė, nesant apsauginių molų, negalėjo pasiekti stabilių gylių, nes ką tik išvalytos akvatorijos buvo užnešamos smėliu, o ieškovės pateikta informacija apie grunto sudėtį neatitiko realios jo sudėties ir tai taip pat trukdė tinkamai atlikti darbus. Suinteresuotasis asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: Nepagrįsti skundo argumentai, kad nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą nebuvo žinomos ir įrodinėjamos konkrečios gamtinės sąlygos bei aplinkybės, dėl kurių darbai negalėjo būti atlikti. Savo apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad dar 2003 m. mokslininkai nurodė, jog siekiant atstatyti uostą būtina pastatyti molus, kurie apsaugotų nuo jūros sunešamo smėlio. Vykdant konkursą darbams atlikti prie pirkimų dokumentų buvo pridėta 2012 m. vasario 17 d. techninė užduotis eksploataciniams valymo darbams Šventosios valstybiniame jūrų uoste, kurioje buvo numatyta, kad Šventosios uosto akvatorijoje iškasamo grunto priekrantės papildymai bus vykdomi iki 5 metų, kol bus pastatyti Šventosios uosto apsauginiai molai, todėl atsakovei turėjo būti žinoma, kad atliekami darbai skirti užtikrinti laikiną uosto funkcionavimą iki apsauginių molų pastatymo. Apeliantė klaidina teismą, kad ji turėjo atlikti uosto gilinimo darbus, nes pagal šalių sudarytą Sutartį ji įsipareigojo atlikti uosto įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos dugno valymo darbus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo atsisakymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo ir teisėtumo. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-108/2009). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).Naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-515/2012). Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė – Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos išgilinimas ir gylio palaikymas yra galimas tik įrengus hidrotechninius įrenginius (molus), – neatitinka antrojo bei trečiojo požymių, t. y. jos buvo ir galėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir iki įsiteisėjant teismo sprendimui. Apeliantė nesutikdama su minėtomis teismo išvadomis teigia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą nebuvo žinomos konkrečios aplinkybės, kodėl darbai negalėjo būti atlikti tinkamai, buvo nagrinėjama tik meteorologinė įtaka jiems, apie šią aplinkybę tapo žinoma tik 2016 m. gavus prof. habil. dr. R. P. Ž. informaciją bei iš pasirodžiusios publikacijos dienraštyje. Kaip matyti iš prašomos atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-326-253/2014 medžiagos ieškovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir atsakovė 2012 m. balandžio 5 d. pasirašė Rangos sutartį Nr. 34-2012-146, pagal kurią atsakovė UAB ,,Alvetos karjerai“ įsipareigojo savo rizika ir savo lėšomis atlikti uosto įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos dugno valymo darbus objekte ,,Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos eksploataciniai valymo darbai“ pagal ieškovės techninę užduotį, o ieškovė įsipareigojo kokybiškai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti (t. 1, b. l. 130-138). Ieškovė 2012 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės jai minėtos Sutarties pagrindu sumokėtą 200 000 Lt avansą, 100 000 Lt baudą, 5 000 Lt delspinigių, 33 186,34 Lt kompensaciją žvejams, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 2-3, 39-44). Atsakovė 2012 m. spalio 12 d. pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, kuriuo prašė pripažinti, kad vienašalis šalių 2012 m. balandžio 5 d. sudarytos Sutarties nutraukimas dėl atsakovės kaltės yra neteisėtas ir, kad ji nutraukta dėl ieškovės kaltės, priteisti 340 494,25 Lt nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 190-195, t. 3, b. l. 21-23). Atsakovė, 2013 m. liepos 5 d. teikdama teismui papildomus dokumentus, be kita ko, pateikė ir 2013 m. sausio – liepos mėn. publikacijas iš dienraščių, susijusias su Šventosios uosto darbais, kuriose teigiama, kad: įplaukos kanalas nesant molų nuolat užnešamas; uostas gali būti atstatytas tik įrengus molus, kurie jį apsaugotų nuo užnešimo; atgaivinti uostą galima tik pastačius molą, kuris apsaugotų įplauką; pirmiausia reikėjo pastatyti molus, o tik vėliau gilinti įplauką, valyti akvatoriją ir pan. (t. 4, b. l. 18-31). Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, atsakovė minėtas aplinkybes nurodė ir savo apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsakovė, nesutikdama su teismo išvada, kad Sutartis neįvykdyta dėl jos kaltės teigė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog darbai negalėjo būti atlikti dėl nenugalimos jėgos – smėlio užnešamo kanalo, kuris specialistų vertinimu gali būti pagilintas tik pastačius molus (t. 4, b. l. 177). Taigi priešingai nei teigia apeliantė, iš jos teismui teiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad ji ne tik turėjo ir galėjo žinoti aplinkybes, susiujusias su molo pastatymu ir jo įtaka kanalo gilinimui, bet ir apie jas žinojo tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose ir jomis rėmėsi atsikirsdama į ieškovės reikalavimus. Kaip teisingai nustatė teismas, apeliacinės instancijos teismas šias faktines aplinkybes vertino ir konstatavo, kad jos nesudaro pagrindo visa apimtimi tenkinti RUAB ,,Alvetos karjerai“ apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su apeliacines instancijos teismo priimtu sprendimu, galėjo pasinaudoti jai CPK 340 straipsnyje suteikta teise ir priimtus procesinius sprendimus skųsti kasacine tvarka, o ne teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris grindžiamas byloje pateiktų įrodymų pakartotiniu vertinimu ir aiškinimu. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. 2-326-253/2014 dėl pareiškėjos RUAB ,,Alvetos karjerai“ prašyme nurodytų aplinkybiųDėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.