Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-28 · Civilinė byla Nr. e2S-168-945/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
e2S-168-945/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19074-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-168-945/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19074-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Biominvija“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 7598-1023/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Biominvija“ ieškinį atsakovui V. M. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. spalio 16 d. sprendimą, kuriuo DGK nusprendė išieškoti atsakovui iš ieškovės 1 459,24 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Ieškovė nurodė dėl atsakovo veiksmų patyrusi žalą, kurią išskaičiavo iš atsakovo darbo užmokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Baltarusijoje, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 215 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 780 straipsniu, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 10 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis) 20 straipsnio 1 dalimi, ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Teismas nurodė, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz., Klaipėdos apygardos teismas civilinėse bylose Nr. e2S-896-642/2019 ir Nr. e2S-1462-730/2019, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1222-945/2019, Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-525-267/2019 ir kt.).

I. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Kadangi darbo ginčą iniciavo darbuotojas, teismas be pagrindo taikė DK 215 straipsnio 3 dalį, kurioje reglamentuojamas darbdavio reiškiamo reikalavimo teismingumas.

3.2. Teismo pateiktas išaiškinimas užkerta darbdaviui galimybę savo teises ginti Lietuvos Respublikos teismuose. Kadangi ginčas kilo dėl piniginės prievolės, kuri turi būti vykdoma Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

5. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieškinį priimti. Vienas iš tokių atvejų yra kai ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

6. Ieškinyje reiškiamą reikalavimą ieškovė kildina iš darbo santykių. Pagal CPK 410 straipsnio 1 dalį, darbo ginčai nagrinėjami laikantis bendrųjų CPK nuostatų, su specialiame CPK skyriuje ir DK numatytomis išimtimis. Kadangi ši byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, dėl tokios bylos teismingumo (priskirtinumo Lietuvos Respublikos ar užsienio teismų jurisdikcijai) teismas turi spręsti taikydamas CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles (CPK 782 straipsnis). CPK nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei Lietuvos Respublikos procesinėse teisės normose, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės (CPK 1 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas atitinka DK 215 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teismingumo taisyklę, pagal kurią civilinėse bylose, kylančiose iš darbo santykių, teismingumas nustatomas pagal CPK taisykles, jeigu ES darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.

7. Ginčui taikytinas teisės normas privalo savo iniciatyva parinkti ginčą nagrinėjantis teismas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas teismingumo klausimą taikė nacionalinės teisės ir Dvišalės sutarties nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo santykiui taikytinus teisės šaltinius pirmosios instancijos teismas parinko tinkamai. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 4–5 straipsniais, Reglamentas taikomas tik asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, nepriklausomai nuo jų pilietybės. Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra ne tik užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, pilietis, bet ir jo gyvenamoji vieta, kaip matyti iš darbo sutarties turinio ir ieškinyje nurodomų atsakovo rekvizitų, yra Baltarusijoje, t. y. ne Europos Sąjungoje. Jeigu atsakovo gyvenamoji vieta yra ne valstybėje narėje, jurisdikcija nustatoma pagal valstybės narės teisę (Reglamento 6 straipsnio 1 dalis) ir ypatumai, susiję su darbo bylų nagrinėjimu, šios taisyklės nekeičia (Reglamento 20 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, tokiu atveju taikoma ne Reglamentas, bet valstybės narės (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos) teisės aktai, reglamentuojantys jurisdikcijos klausimus. Be to, Reglamento preambulės 36 punkte ir 73 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Reglamentas nedaro poveikio trečiosios valstybės ir valstybės narės dvišalių konvencijų ir susitarimų, sudarytų iki Reglamento (EB) Nr. 44/2001 įsigaliojimo dienos, kurie susiję su Reglamente reguliuojamais klausimais, taikymui. Kitaip tariant, esant Lietuvos Respublikos su trečiąja valstybe iki Reglamento įsigaliojimo pasirašytai Dvišalei sutarčiai, turi būti taikomas ne Reglamentas, bet Dvišalė sutartis.

8. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisingai parinktą teisės šaltinį pirmosios instancijos teismas aiškino ir taikė netinkamai.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė DK 215 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta speciali procesinė nacionalinio lygmens teisės norma, pagal kurią darbo ginčas dėl teisės darbuotojui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, turi būti inicijuojamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų jį nagrinėti DK nustatyta tvarka. Ši norma iš esmės atitinka Dvišalės sutarties 20 straipsnio 1–2 dalimis kuriamą teisinį reglamentavimą, pagal kurį civilines bylas yra kompetentingi nagrinėti valstybės, kurios teritorijoje gyvenamąją vietą turi atsakovas, teismai, išskyrus atvejus, kai šalys sudaro rašytinį susitarimą dėl kitokių teismingumo taisyklių taikymo.

10. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo motyvais, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje DK 215 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma, kadangi ginčą iniciavo ne darbdavys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, individualų darbo ginčą dėl teisės iniciavo darbuotojas, kreipdamasis į DGK dėl su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo iš darbdavio. Vadovaujantis DK 215 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai darbdavys priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, darbo ginčus nagrinėjantys organai (šiuo atveju – DGK) yra kompetentingi nagrinėti ginčą. Vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinkanti ginčo šalis turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo. Nors DK 231 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad ieškovu civilinėje byloje bus laikoma ta darbo santykių šalis, kuri kreipiasi su ieškiniu į teismą, sisteminis DK 231 straipsnio 3–4 ir 7 dalių, pagal kurias darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apskundimo dalykas, teismas ginčą nagrinėja iš esmės, o teismo sprendimui įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, aiškinimas lemia, kad teisme turi būti nagrinėjamas pradinio darbo ginčų komisijai pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimas. Kitaip tariant, jeigu darbo ginčų komisija tenkina darbuotojo pareikštą reikalavimą, o į teismą kreipiasi su tokiu rezultatu nesutinkantis darbdavys, nagrinėdamas bylą teismas iš naujo vertina darbuotojo pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Darbdavys, kreipdamasis į teismą, neiniciavo naujo ginčo, tik įgyvendino savo teisę perkelti darbuotojo inicijuoto ginčo nagrinėjimą į teismą. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu ir kreipdamasis į teismą darbdavys iš esmės turi prašyti netenkinti darbuotojo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018), o ne reikalauti panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019), priimdamas sprendimą teismas privalo pasisakyti būtent dėl darbo ginčų komisijai pareikšto reikalavimo pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019, 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

11. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įgyvendindamas teisę inicijuoti ginčą Lietuvos Respublikoje atsakovas ne tik pripažino DK nurodytų darbo ginčus Lietuvos Respublikoje nagrinėjančių organų kompetenciją, bet ir aiškiai išreiškė valią bei reikalavimą, kad šie organai ginčą išnagrinėtų ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje galiojančia darbo ginčų nagrinėjimo tvarka apgintų jo teises. Toks darbuotojo elgesys vertintinas kaip kilus ginčui darbuotojo raštu išreikštas kompetencijos pripažinimas, todėl spręsti, kad ginčo nagrinėjimas Lietuvos Respublikos teisme neatitiktų Dvišalės sutarties 20 straipsnio 1-2 dalimis kuriamo teisinio reglamentavimo, nėra pagrindo.

12. Apibendrindamas nutarties 6–11 punktuose pateiktus išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sudarydamas darbo sutartį su Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos neturinčiu užsienio valstybės piliečiu darbdavys prisiima riziką, jog pats negalės inicijuoti darbo ginčo Lietuvos Respublikoje, tačiau tokį ginčą DK nustatyta tvarka iniciavus darbuotojui negali būti įpareigojamas savo teises ginti užsienio valstybės teisme. Priešinga išvada paneigtų ir DK įtvirtintos darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos esmę bei nuoseklumą, kadangi ne darbdavio valia Lietuvos Respublikoje inicijuotame ginče esant priimtam privalomai vykdytinam sprendimui (DK 230 straipsnis), darbdavio galimybės apginti savo teises ginčo nagrinėjimo procedūrą įgyvendinant iki galo būtų nepagrįstai apribotos. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, vertintina kaip nepagrįsta, o atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu – neteisėtas.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013, kt.). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.

14. Dalyje pirmosios instancijos teismo cituotų civilinių bylų (Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1222-945/2019, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-896-642/2019) buvo susiklosčiusi iš esmės kitokio pobūdžio procesinė situacija, kadangi darbo ginčą iniciavus darbuotojui, darbdavys darbo ginčų komisijai teikė priešpriešinį reikalavimą, dėl kurio patenkinimo vėliau kreipdavosi į teismą. Kitaip tariant, darbdavys, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, teismo prašydavo patenkinti ne darbuotojo, bet paties darbdavio darbo ginčų komisijai pareikštą reikalavimą. Šis esminis skirtumas ir nulėmė kitokią išvadą dėl ginčo teismingumo.

15. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vieningą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Viena aplinkybė, kad formuojantis naujai DK aiškinimo ir taikymo praktikai apeliacinės instancijos lygmens teismai atskirose skundžiamoje nutartyje cituojamose bylose (Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1462-730/2019, Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-525-267/2019) pateikė kitokį teisinio reglamentavimo aiškinimą, nepaneigia šioje nutartyje pateikiamų išaiškinimų teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, vadovaujantis nutarties 10 punkte pateiktu teisinio reglamentavimo išaiškinimu, ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimas yra suformuluotas netinkamai, kadangi teismas nagrinėja ne darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumo klausimą, bet sprendžia tarp darbo santykių šalių kilusį ginčą iš esmės, vertindamas darbo ginčų komisijai pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Reikšdama ieškinį ieškovė turėtų prašyti pripažinti nepagrįstu ir atmesti atsakovo DGK pareikštą reikalavimą dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo arba reikalauti, kad teismas konstatuotų, jog ieškovė su atsakovu yra tinkamai atsiskaičiusi. Kita vertus, iš ieškinio turinio yra aiškus ginčo, kurį ieškovė prašo išnagrinėti, pobūdis ir turinys, manydamas, kad ieškinys yra su trūkumais, teismas ieškinio priėmimo stadijoje gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) arba ginčo ribas tikslinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 413 straipsnio 2 dalis), tačiau neturi teisės CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu atsisakyti priimti ieškinį.

17. Nurodytų aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas vertina kaip pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas