Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2477-344/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ ieškinį atsakovui V. S. dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus 2019 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. DGKS-1282 panaikinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. balandžio 5 d. teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vikreda“ ieškinys, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir darbo ginčų komisija) 2019 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. DGKS-1282 ir ieškovo V. S. prašymą atmesti; 2) priteisti iš atsakovo padarytą turtinę žalą, t. y. grąžinti atsakovui permokėtą dienpinigių sumą – 57,32 Eur; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo reikalaujamos priteisti sumos nuo ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. 2019 m. gegužės 21 d. teisme gautas atsakovo V. S. elektroninis laiškas, kuriame jis nurodė, kad yra Ukrainos pilietis ir Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl ieškinys teismingas ne Lietuvos Respublikos teismams, o Ukrainos. 2019 m. gegužės 23 d. gautame atsiliepime atsakovas nurodė gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Byloje kilo ginčas dėl civilinės bylos, turinčios tarptautinį elementą, teismingumo Lietuvos Respublikos teismams. Taigi, apeliacine tvarka sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tarptautinio teismingumo taisykles, kai ieškinys pareiškiamas atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ukrainoje.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias gavęs ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva). Ieškinio priėmimo, atsisakymo priimti ieškinį, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybės subjektui, teismas ex officio (savo iniciatyva) privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. Teisingai nustatyti civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumą svarbu tiek vidaus, tiek ir tarptautinės teisės požiūriu, kadangi teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje. Taigi, CPK 782 straipsnyje nustatyta, kad teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

9. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad 2018 m. liepos 12 d. darbo sutartimi Nr. 165 ieškovė ir atsakovas tarpusavyje yra sutarę dėl kitokio šios bylos teismingumo, nes darbo sutarties 14 punkte numatyta, jog ginčai dėl šios darbo sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nustatyta tvarka, todėl esant pareikštam darbdavio reikalavimui darbuotojui dėl nuostolių atlyginimo, apeliantės nuomone, byla teisminga Lietuvos teismams.

10. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad šiuo atveju darbuotojas ginčą Darbo ginčų komisijoje inicijavo dėl neišmokėto darbo užmokesčio, darbdavys darbuotojo ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu prašymo dėl žalos atlyginimo nereiškė, šių ginčų nagrinėjimas nebuvo sujungtas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 215 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka. Individualaus susitarimo galimybę maksimaliai riboja darbo ginčus nagrinėjančių institucijų teritorinę jurisdikciją apibrėžiantys nacionaliniai teisės aktai ir tarpvalstybinės sutartys. Taisyklės aiškiai apibrėžia darbdavio galimybes inicijuoti darbo ginčus ir išplečia darbuotojų, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teises ir riboja šalių galimybę susitarti dėl bylos nagrinėjimo vietos, nors toks susitarimas yra galimas, tačiau tik po to, kai ginčas jau yra kilęs.

11. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad šalys būtų sudariusios aiškų susitarimą dėl ginčo pagal darbdavio reikalavimą dėl žalos priteisimo priskirtinumo Lietuvos Respublikos teismams. Taip pat pažymėtina, jog tam, kad atsakovas galėtų neprieštarauti ginčo nagrinėjimui Lietuvos Respublikos teismuose, ieškovė turėjo aiškiai suformuluoti ir pateikti siūlymą dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose, to nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Priešingai, atsakovas išreiškė poziciją dėl šios bylos nagrinėjimo Ukrainos teisme.

12. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tarptautinio teismingumo klausimui tinkamai išspręsti būtina pirmiausia nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi būti taikomas, sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas atskirai kiekvienam pareikštam reikalavimui pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 59 punktas).

13. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie galbūt kitokią atsakovo gyvenamąją vietą nei nurodyta skundžiamojoje nutartyje. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškinys yra pareikštas atsakovui V. S., kuris yra Ukrainos pilietis ir gyvena Ukrainoje, todėl šiems teisiniams santykiams taikomos tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančios normos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad CPK VII dalies, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą, nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Nagrinėjamu atveju tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą, yra Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“. Nustatydamas bylos su tarptautiniu elementu teismingumą, teismas pagrįstai rėmėsi minėta Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, kurios 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Šis teismingumas gali būti pakeistas raštišku šalių susitarimu (2 dalis). Iš ieškinio turinio ir prie jo pridėtos medžiagos matyti, kad atsakovas V. S. yra Ukrainos pilietis ir gyvena Ukrainoje, o šalys nėra tarpusavyje susitarusios dėl kitokio šios bylos teismingumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas V. S. yra Ukrainos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra Ukrainoje, šalys nėra susitarusios šį teismingumą pakeisti, konstatuotina, kad civilinė byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams ir priklauso Ukrainos teismų jurisdikcijai.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.