- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2-2477-344/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00909-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Atsakovas
- V. S.
susipažinusi su atsakovo V. S. prašymu dėl bylos teismingumo, civilinėje byloje iškeltoje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ ieškinį atsakovui V. S. dėl Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus 2019 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. DGKS-1282 panaikinimo ir nuostolių atlyginimo, rašytinio proceso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. balandžio 5 d. teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vikreda“ ieškinys, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir darbo ginčų komisija) 2019 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. DGKS-1282 ir ieškovo V. S. prašymą atmesti; 2) priteisti iš atsakovo padarytą turtinę žalą, t. y. grąžinti atsakovui permokėtą dienpinigių sumą – 57,32 Eur; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo reikalaujamos priteisti sumos nuo ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2019 m. gegužės 21 d. teisme gautas atsakovo V. S. elektroninis laiškas, kuriame jis nurodė, kad yra Ukrainos pilietis ir Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl ieškinys teismingas ne Lietuvos Respublikos teismams, o Ukrainos. 2019 m. gegužės 23 d. gautame atsiliepime atsakovas nurodė gyvenamosios vietos adresą – Ukraina, Kijevas, I. K. g. 4-7.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys paliktina nenagrinėtas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnyje įtvirtinta bendra ieškinio pareiškimo pagal atsakovo gyvenamąją vietą taisyklė. CPK 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.
CPK XX skyriuje yra įtvirtinti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai. CPK 410 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio Kodekso taisyklių, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis. Pažymėtina, kad CPK XX skyriuje nėra numatytų išimčių, darbdaviui paduodant ieškinį darbo byloje.
Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Vikreda“ ieškinyje nurodė jai žinomą paskutinę atsakovo gyvenamąją vietą – Mažeikių r. sav., Krakių k., Naikių g. 13. Prie ieškinio pridėtoje 2018 m. liepos 12 d. darbo sutartyje Nr. 165 darbuotojo V. S. gyvenamoji vieta nurodyta – Ukraina, Kijevas, I. K. g. 4-7. Analogiška atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta ir V. S. 2019 m. sausio 11 d. prašyme Valstybinės darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus darbo ginčų komisijai Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kurį teismui pateikė atsakovas. Iš minėtų dokumentų spręstina, kad ieškovei buvo žinomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas, tačiau ieškovė jo nenurodė ieškinyje ir tai lėmė teismo sprendimą priimti ieškinį nagrinėti teisme. Paaiškėjus, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o Ukrainoje spręstinas bylos teismingumo klausimas.
Tarptautinės jurisdikcijos taisyklės civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu yra išdėstytos keliose teisės aktų grupėse – Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ir CPK VII dalyje („Tarptautinis civilinis procesas“). CPK VII dalies nuostatos taikomos tik tuomet, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 1 straipsnio 3 dalis, 780 straipsnis).
1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublika ir Ukraina sudarė tarptautinę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis). Šios tarptautinės sutarties nuostatos, nustatančios bylų teismingumą, aktualios nagrinėjamoje byloje kaip ir Lietuvos Respublikos nacionalinės tarptautinės privatinės teisės nuostatos ir šių nuostatų santykis. Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, o Ukraina Europos Sąjungos teisės aspektu yra trečioji šalis, tai šioje byloje aktuali ir Europos Sąjungos teisė, reguliuojanti atitinkamai valstybės narės santykius su trečiosiomis šalimis, nes aplinkybė, kad byloje egzistuojantis tarptautinis elementas yra susijęs su trečiąja valstybe, nelemia autonominio Europos Sąjungos teisės netaikymo (Reglamento Nr. 44/2001 II skyriuje nustatyti tikslai, 2 konstatuojamoji dalis, Briuselio konvencijos 2 straipsnis, ESTT 2005 m. kovo 1 d. sprendimas O., C-281/02, 34 p.).
Teisės normų, apibrėžiančių valstybių narių, iki prisijungimo prie Europos Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų santykį su Bendrijos aktais nustato Europos Sąjungos pirminė teisė. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 351 straipsnio 1 pastraipoje įtvirtinta, kad Sutarčių nuostatos neturi paveikti teisių ir pareigų, kylančių iš susitarimų, sudarytų stojančioms valstybėms iki įstojimo dienos tarp vienos ar keleto valstybių narių ir vienos ar keleto trečiųjų šalių. Pažymėtina, kad reglamento „Briuselis I“ nuostatos, sprendžiant Lietuvos teismo jurisdikciją nagrinėti ieškinį Ukrainos fiziniam asmeniui, netaikomos. Taigi jurisdikcijos klausimai spręstini taikant tarptautinę dvišalę sutartį ir joje nustatytas jurisdikcijos nustatymo taisykles.
Byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo dėl permokėtų delspinigių. Pažymėtina, kad atsakovas V. S. prašymu į darbo ginčų komisiją kreipėsi dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kitų su darbu susijusių iš mokų ir išlaidų už viešbučio paslaugas išieškojimo. Akivaizdu, kad byla yra susijusi su darbo santykias ir su darbu susijusiomis išmokomis.
Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios Šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas.
Dvišalėje sutartyje dėl teisinės pagalbos nenustatyta specialiųjų jurisdikcijos nustatymo taisyklių ginčams, kilusiems iš darbo teisinių santykių. Nesant tarptautinėje sutartyje jokių išimčių šiuo klausimu, tarptautinė jurisdikcija turi būti nustatoma vertinant pagal asmeninės jurisdikcijos (lot. in personam – nukreipta į konkretų asmenį) taisykles.
Byloje sprendžiant ginčą dėl išmokų susijusių su darbo santykiais susitariančiosios valstybės teismų jurisdikciją lemia atsakovo fizinio asmens gyvenamoji vieta. Sprendžiančiam jurisdikcijos nustatymo klausimą teismui pakanka nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą teismo valstybėje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo Ukrainos piliečio V. S. gyvenamoji vieta yra Ukrainoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 straipsnis).
Teismui nustačius, kad atsakovo V. S. gyvenamoji vieta yra Ukrainoje, o ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaujantis Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalimi Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės reikalavimo atsakovui Ukrainos piliečiui V. S. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo.
Kai ieškinio reikalavimas neteismingas Lietuvos teismams, ieškinio pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškovės UAB „Vikreda“ ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
Atsakovo pateikti procesiniai dokumentai nepriimtini, kadangi jie neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, nes pateikti ne valstybine lietuvių kalba. Teismas pripažįsta, kad nustačius aukščiau minimas aplinkybes, būtų neprotinga ir neteisinga nustatyti atsakovui terminą trūkumams pašalinti, t. y. padaryti teikiamų dokumentų vertimą, nes, kaip minėta, aplinkybė, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas ieškovei buvo žinomas iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir dėl to ieškinys negali būti nagrinėjamas.
Ieškovei UAB „Vikreda“ grąžintinas 2019 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3754 sumokėtas 46 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Ieškovei išaiškintina, kad ieškinį atsakovui V. S. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo turi teisę pareikšti atitinkamam Ukrainos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 291-292, 782 straipsniais,
nutaria:
ieškovės UAB „Vikreda“ ieškinį atsakovui V. S. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Grąžinti ieškovei UAB „Vikreda“, j. a. k. 302318339, 2019 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3754 sumokėtą 46 Eur (keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį.
Išaiškinti ieškovei, kad ieškinį atsakovui V. S. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo turi teisę pareikšti atitinkamam Ukrainos teismui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių, Akmenės rūmus.