- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1462-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05366-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“
- Atsakovas
- A. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“ ieškinį atsakovui A. R. (A. R.) dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. DGKS-3957 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš dalies panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. DGKS-3957 priteisiant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BP Group Logistics“ iš atsakovo A. R. 500 EUR netesybų už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. liepos 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
Šalies argumentai
2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis nurodytoje šalyje, todėl teismui pateiktas ieškinys turi užsienio (tarptautinį) elementą, dėl to teismas, remdamasis CPK 782 straipsniu, privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams pagal tarptautinio civilinio proceso normas.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pirmosios instancijos teismas dėl teismingumo nurodė, kad Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika yra pasirašiusios 1992 m. spalio 10 d. sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kurios 20 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios Šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį susitariančiųjų šalių teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Be to, pagal DK 215 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka.
2.3. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo, tai yra darbuotojo, nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir ieškovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog šalys jau po to, kai kilo darbo ginčas, būtų susitarusios dėl ginčo priskyrimo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai DK nustatyta tvarka, konstatavo, kad ginčas nėra priskirtas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, todėl ieškinį atsisakytina priimti. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad ieškovė su ieškiniu turi kreiptis į kompetentingą Baltarusijos Respublikos teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „BP Group Logistics“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apeliantė nurodo, kad skundžia Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Pažymi, kad atsakovas dirbo pas ieškovę ir jų darbo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas bei kiti su darbo santykiais susiję Lietuvos Respublikos teisės aktai.
3.2. Apeliantė nurodo, kad tuo atveju, jei šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme. Ginčas tarp šalių nagrinėtinas pagal Lietuvos Respublikos teisę, todėl byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias tarptautinio teismingumo taisykles.
Dėl atskirojo skundo argumentų
6. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčija darbo ginčų komisijos sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat nurodo, jog teismas neįvertino, kad ieškovės ir atsakovo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas bei kiti su darbo santykiais susiję teisės aktai, todėl ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
7. Byloje kilo ginčas dėl civilinės bylos, turinčios tarptautinį elementą, teismingumo Lietuvos Respublikos teismams. Taigi apeliacine tvarka sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tarptautinio teismingumo taisykles, kai ieškinys pareiškiamas atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose, tai yra turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką, todėl šia nutartimi atsižvelgiama į precedentą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-896-642/2019 ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-525-267/2019.
8. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. DGKS-3957 patenkino ieškovo A. R. ieškinį dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo iš uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“ iš dalies. Uždaroji akcinė bendrovė „BP Group Logistics“ nesutikdama su sprendimu, pateikė ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui, prašydama iš dalies panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. DGKS-3957 priteisiant ieškovei „BP Group Logistics“ iš atsakovo A. R. 500 EUR netesybų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti, kadangi A. R. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė nurodė atsakovo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), kuris taip pat yra nurodytas ir ginčijamam darbo ginčų komisijos sprendime.
9. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad ieškovę ir atsakovą siejo darbo santykiai, kurie yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos darbo kodekso, todėl byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Su apeliantės nurodytais argumentais nesutinkama.
10. Pirmiausia šalių sudarytos 2019 m. sausio 3 d. darbo sutarties Nr. 162 13 punkte nustatyta, kad ginčai dėl darbo sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka. DK 215 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka. Individualaus susitarimo galimybę maksimaliai riboja darbo ginčus nagrinėjančių institucijų teritorinę jurisdikciją apibrėžiantys nacionaliniai teisės aktai ir tarpvalstybinės sutartys. Taisyklės aiškiai apibrėžia darbdavio galimybes inicijuoti darbo ginčus ir išplečia darbuotojų, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teises ir riboja šalių galimybę susitarti dėl bylos nagrinėjimo vietos, nors toks susitarimas yra galimas, tačiau tik po to, kai ginčas jau yra kilęs. Nagrinėjamu atveju sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudariusios aiškų susitarimą dėl ginčo pagal darbdavio reikalavimą priskirtinumo Lietuvos Respublikos teismams. Taip pat pažymėtina, jog tam, kad atsakovas galėtų neprieštarauti ginčo nagrinėjimui Lietuvos Respublikos teismuose, ieškovė turėjo aiškiai suformuluoti ir pateikti siūlymą dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose, to nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.
11. Antra, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie galbūt kitokią atsakovo gyvenamąją vietą nei nurodyta skundžiamojoje nutartyje. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškinys yra pareikštas atsakovui A. R., kurio nurodyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), todėl šiems teisiniams santykiams taikomos tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančios normos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad CPK VII dalies, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą, nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika yra pasirašiusios 1992 m. spalio 10 d. sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kurios 20 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, susitariančiųjų šalių teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Nagrinėjamu atveju, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuotina, kad civilinė byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams ir priklauso Baltarusijos Respublikos teismų jurisdikcijai.
12. Apeliantė nurodo, kad ginčija darbo ginčų komisijos sprendimą, kuris priimtas Lietuvos Respublikos teisės aktais, tai sudaro pagrindą spręsti, kad ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Su apeliantės nurodytais argumentais nesutinkama.
13. Pirmiausia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos darbo kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Nors Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu į teismą kreipiamasi vadovaujantis CPK nuostatomis, tačiau šiuo atveju būtent Lietuvos Respublikos darbo kodekso 215 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta specialioji teisės norma dėl teismingumo, kai darbo ginčą dėl teisės teisme inicijuoja darbdavys darbuotojui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje. Tokiu atveju darbdavys gali pareikšti reikalavimą darbuotojui tik toje kitoje valstybėje. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 22 straipsnyje, pagal kurį darbdavys gali pareikšti reikalavimą tik valstybės narės, kurioje yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teisminėse institucijose, nebent pareiškiamas priešieškinis darbuotojo inicijuotame procese. Taigi reiškiant reikalavimą darbuotojui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, teisme taikytina Lietuvos Respublikos darbo kodekso 215 straipsnio 3 dalis (nutarties 10 punktas).Antra, pažymėtina ir tai, kad nors apeliantė ir nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu iš dalies, kuo motyvuoja teikdama atskirąjį skundą, tačiau DK 231 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.
14. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismingumą, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
15. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.