- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-2720-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02752-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės bei pagal atsakovo A. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – F. K. ir R. K., išvadą teikianti institucija – Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2022 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-294-723/2022, buvo gautas atsakovo A. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo atsakovas prašė: 1) areštuoti ieškovei I. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, atitinkamų fondų investicinius vienetus, turtines teises esančias kredito įstaigose, pas ieškovę I. K. ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant ieškovei I. K. sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų mažinamas santuokos metu įgytas dalintinas turtas, įskaitant ir draudimą perleisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovei I. K. priklausančias pinigines lėšas 68 096,63 Eur sumai, esančias kredito įstaigose, pas ieškovę I. K. ar trečiuosius asmenis; 3) laikinąsias apsaugos priemones taikyti skubos tvarka, nepranešus ieškovei.
Šalies argumentai
2. Atsakovas A. K. nurodė, kad jis patikslintu priešieškiniu prašė, be kita ko, padalinti pinigines lėšas, esančias ieškovės banko sąskaitose bei priteisti jam iš ieškovės 20 824,77 Eur kompensaciją už natūrą jam tenkančią mažesnę turto dalį, 241 271,86 Eur kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą didinant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir 41 500 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. Ieškovei atsiliepime į patikslintą priešieškinį teigiant, jog lėšos jos banko sąskaitose negali būti dalinamos, nes jų jau nebėra, kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui. Dėl to atsakovas prašo taikyti areštą tai sumai, kurią ieškovė turėtų išmokėti, jei būtų tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai, t. y. 68 096,63 Eur. Atsakovo teigimu, šiuo atveju yra visos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Pirma, ieškovė nesąžiningai mažina dalintiną santuokoje įgytą turtą - jos banko sąskaitose esančias santuokoje įgytas pinigines lėšas. Atsakovas su priešieškiniu pateikė duomenis, jog šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise gyvenimo skyrium dienai, t. y. 2021 m. kovo 1 d., turėjo 2947,36 Eur ir 33 452,85 Eur ieškovės vardu atidarytose sąskaitose AB „(duomenys neskelbtini)“ banke. Prasidėjus santuokos nutraukimo procesams ieškovė išsigrynino 36 400,21 Eur sumą ir jau pateikusi atsiliepimą į priešieškinį nurodė, jog atsakovo nurodytų lėšų jos sąskaitose nebėra. Toks akivaizdus mėginimas slėpti bendrą dalintiną turtą kelia grėsmę, jog ieškovė sumažins bendrą dalintiną turtą ir vengs atsakovui mokėti kompensaciją, jei tokia bus priteista. Antra, kartu su priešieškiniu atsakovas pateikė ieškovės banko sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., iš kurio matyti, jog per nurodytą laikotarpį ieškovė išsigrynino viso 83 000 Eur bendrų lėšų, kurias panaudojo ne šeimos poreikių tenkinimui ir nuslėpė nuo šeimos. Atsakovas priešieškiniu prašo teismo priteisti 41 500 Eur piniginę kompensaciją už šių lėšų nuslėpimą. Trečia, didelis turtinis atsakovo reikalavimas gali apsunkinti jo naudai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ypač atsižvelgiant į ieškovės turtinę situaciją. Atsakovo priešieškiniu reiškiamų turtinių reikalavimų suma (355 582,61 Eur) ieškovei vertintina kaip itin didelė, ir dėl to akivaizdu, jog gali kilti grėsmė sprendimo įvykdymui. Ieškovė laisvai savo nuožiūra disponuoja santuokoje įgytomis lėšomis, dalį jų išgrynino ir kaip pati nurodo atsiliepime į priešieškinį, neva jas išleido. Dėl to nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeisti atsakovo interesai, kadangi ieškovė ir toliau galėtų nesąžiningai išleisti ar perleisti bendras lėšas ir kitą turtą tretiesiems asmenims, o tai apsunkintų arba padarytų neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat netaikius nurodyto turto arešto, šalių dalintino turto vertė gali sumažėti, todėl atsakovo teisių apgynimui šiuo atveju yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios leistų išsaugoti ginčo objektą toje pačioje teisinėje padėtyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-294-723/2022, 2022 m. spalio 13 d. buvo gautas atsakovo A. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo atsakovas prašė: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovui iš banko sąskaitose areštuotų lėšų tenkinti būtinuosius poreikius, t. y. išlaikyti nepilnametį vaiką, atsiskaityti už komunalines paslaugas, atsiskaityti už gydymo paslaugas, įsigyti maistą ir drabužius, atsiskaityti už transporto paslaugas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės I. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepareiškus ieškinio, ir be kitų draudimų/įpareigojimų nutarė areštuoti atsakovui A. K. priklausančias pinigines lėšas 480 500 Eur sumai, esančias kredito įstaigose, pas atsakovą A. K. ar trečiuosius asmenis <...>. Tačiau nutartimi nebuvo numatyta galimybė atsakovui disponuoti į jo banko sąskaitą gaunamomis darbo užmokesčio lėšomis, kurios yra būtinos jo minimaliam išgyvenimui ir nepilnametės dukters išlaikymui. Atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Vienintelės atsakovo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio, kas sudaro apie (duomenys neskelbtini) neatskaičius mokesčių. Atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą V. K. ((duomenys neskelbtini) amžiaus). Pažymėjo, kad atsakovui kiekvieną mėnesį yra reikalingos lėšos esminiams, gyvybiškai svarbiems jo poreikiams patenkinti: maistui, komunalinėms paslaugoms apmokėti, būstui išlaikyti, taip pat vykdyti kitus mokėjimus, reikalingus būtiniausiems poreikiams tenkinti. Atsakovui teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (kredito įstaigose esančių lėšų areštas) galioja jau ilgiau nei metai. Per šį laikotarpį atsakovas negalėjo gauti jokių disponuotinų pajamų pragyvenimui ir savo būtinųjų poreikių tenkinimui. Atsakovui tenka paramos prašyti artimųjų, dėl ko jo finansinė padėtis dar labiau komplikuojasi. Taip iš esmės pažeidžiamos atsakovo teisės, nes atsakovas neturi lėšų minimaliam išgyvenimui, nepilnametės dukters išlaikymui. Atsakovo teigimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia atsakovui nepakeliamą finansinę naštą ir palieka jį be jokių pajamų, todėl tokias laikinąsias apsaugos priemones būtina keisti, sudarant atsakovui galimybę naudotis dalimi areštuotų lėšų pagrindinių ir būtinųjų asmens poreikių tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovo A. K. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies ir nutarė – 1) areštuoti ieškovei I. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, atitinkamų fondų investicinius vienetus, turtines teises esančias kredito įstaigose, pas ieškovę I. K. ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant ieškovei I. K. sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų mažinamas santuokos metu įgytas dalintinas turtas, įskaitant ir draudimą perleisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą; 2) areštuoti ieškovei I. K. priklausančias pinigines lėšas 68 096,63 Eur sumai, esančias kredito įstaigose, pas ieškovę I. K. ar trečiuosius asmenis, leidžiant ieškovei I. K. iš į jos banko sąskaitas nuo 2022 m. spalio 14 d. gaunamomis pajamomis/lėšomis laisvai disponuoti bei tenkinti būtinuosius poreikius, t. y. išlaikyti nepilnametį vaiką, atsiskaityti už komunalines paslaugas, atsiskaityti už gydymo paslaugas, įsigyti maistą ir drabužius, atsiskaityti už transporto paslaugas; 3) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-294-723/2022 taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovui A. K. iš į jo banko sąskaitas nuo 2022 m. spalio 14 d. gaunamomis pajamomis/lėšomis laisvai disponuoti bei tenkinti būtinuosius poreikius, t. y. išlaikyti nepilnametį vaiką, atsiskaityti už komunalines paslaugas, atsiskaityti už gydymo paslaugas, įsigyti maistą ir drabužius, atsiskaityti už transporto paslaugas.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje teismas buvo patenkinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo tiek atsakovo asmeninį nekilnojamąjį turtą, tiek ir lėšas banko sąskaitoje nepaliekant jam jokių lėšų pragyvenimui. Egzistuojant tarp šalių ginčui dėl bendrai įgyto turto ir piniginių lėšų padalinimo, teismas sprendė, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, tokios pačios laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ir ieškovės atžvilgiu, nes ji iki šiol vienasmeniškai gali valdyti dalį bendro turto, todėl kyla grėsmė ne tik dalintino turto sumažinimui, tačiau ir būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, akivaizdu, kad šiuo atveju vien tik atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės sukelia jam neproporcingą finansinę naštą, palieka jį su apribotomis galimybėmis gauti turimas pajamas (ar bent jau jas panaudoti būtiniausioms reikmėms), kai tuo pačiu ieškovei jokie panašūs apribojimai iki šiol taikyti nebuvo.
7. Teismas taip pat iš rašytinių įrodymų nustatė, kad sutuoktiniai I. K. ir A. K. augina (duomenys neskelbtini), o šiuo metu šeimoje vyrauja įtempti santykiai, šalys inicijavo skyrybų procesą, tačiau tarp jų vyksta nuolatiniai konfliktai dėl turto padalinimo, bendro konsensuso joms rasti nepavyksta. Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusius santykius, sprendė, jog atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės atžvilgiu bei prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo jo atžvilgiu, yra iš esmės pagrįsti. Todėl siekdamas užtikrinti teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą, proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, bei įvertinus aplinkybę, jog šalys gyvena skyrium dienai nuo 2021 m. kovo 1 d., teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atitinkamai areštuoti ne tik pas atsakovą, bet ir pas ieškovę esantį turtą bei pinigines lėšas, taip pat leisti kiekvienai šaliai iš nuo šios nutarties priėmimo dienos naujai gaunamų pajamų/lėšų tenkinti būtinuosius poreikius bei disponuoti jomis savo nuožiūra.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) I. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. nutartį ir atsakovo A. K. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakeitimo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, jog ginčo šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso sekantis turtas: a) neįregistruotas įrengtas namas su pavėsine bei sklypo tvora, adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė – 288 000,00 Eur; b) 2910,78 Eur piniginės lėšos, esančios atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ banke 2021 m. kovo 1 d.; c) 2947,36 Eur pinigines lėšos, esančios ieškovės vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ banke 2021 m. kovo 1 d.; d) 33 452,85 Eur pinigines lėšos, esančias ieškovės vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ banke 2021 m. kovo 1 d.; e) 291 712,77 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas pagal paskolos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“; f) 11 874,88 Eur lėšų sukauptų pagal ieškovės pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. viso turto už 630 898,64 Eur. Įskaičius šalių vienas kitam mokėtinas kompensacijas nurodytas atsakovo priešieškinio reikalavimų 57.6, 57.7, 57.8 ir 57.9 punktuose, atsakovas prašo teismo priteisti iš ieškovės I. K. atsakovo A. K. naudai viso 68 096,63 Eur kompensaciją (20 824,77 Eur + 241 271,86 Eur + 41 500,00 Eur – 235 500,00 Eur). Pagal atsakovo priešieškinio reikalavimus ieškovei atitenka turto už 336 275,09 Eur sumą, kuri viršija atsakovo prašomos priteisti 68 096,63 Eur kompensacijos dydį net 298 178,46 Eur suma. Be to, vien ieškovei atitenkančio neįregistruoto įrengto namo su pavėsine bei sklypo tvora, adresu (duomenys neskelbtini), pačio atsakovo nurodyta vertė 288 000,00 Eur sumai, viršija atsakovo prašomos priteisti 68 096,63 Eur kompensaciją 219 903,37 Eur suma. Akivaizdu, jog nėra jokios grėsmės atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, - priešieškinio reikalavimų užtikrinimui pakanka vien minėto namo arešto, dėl ko nėra jokios būtinybės areštuoti ieškovės sąskaitų, į kurias jai pervedamos vienintelės pajamos – darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai, kurie nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos yra laikytinos ieškovės asmeninėmis pajamomis ir negali būti dalinamos tarp sutuoktinių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.67 straipsnio 1 dalis). Tuo pagrindu teigia, jog ieškovės pinginių lėšų 68 096,63 Eur sumai areštas akivaizdžiai pažeidžia ieškovės turtinius interesus ir net 5 kartus viršija ieškovei atitenkančio turto vertę, kuri užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybę.
8.2. Atsakovas nenurodė (neįrodinėjo) antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos (ieškovės nesąžiningų veiksmų) egzistavimą, taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie ieškovės nesąžiningumą, t. y. kad ji ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių ieškovės nesąžiningų veiksmų, be jokio teisinio pagrindo areštavo ieškovės pinigines lėšas, kurias sudaro ieškovės kas mėnesį gaunamas darbo užmokestis, kuris nėra dalintinas tarp sutuoktinių nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos.
8.3. Atsakovas nepagrįstai įtraukė į dalintino turto balansą priešieškinio aprašomosios dalies 32.3-32.4 punktuose nurodytas 2021 m. kovo 1 d. (daugiau kaip prieš pusantrų metų) ieškovės sąskaitose buvusias pinigines lėšas, t. y. 2947,36 Eur pinigines lėšas, esančias ieškovės vardu atidarytoje sąskaitoje AB „(duomenys neskelbtini)“ banke ir 33 452,85 Eur pinigines lėšas, buvusias ieškovės vardu atidarytoje sąskaitoje AB „(duomenys neskelbtini)“ banke. Ieškovės sąskaitose buvusios piniginės lėšos neegzistuoja ir negali būti dalinamos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Šiuo atveju 2021 m. ieškovės sąskaitose buvusios piniginės lėšos nėra išlikusios, nes jas ieškovė panaudojo šeimos poreikiams tenkinti - bendro turto išlaikymui ir vaikų poreikių tenkinimui bei šeimos kelionėms. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė aukščiau nurodytas pinigines lėšas nepanaudojo šeimos poreikiams tenkinti, dėl ko šios neegzistuojančios piniginės lėšos neįtrauktinos į dalintino turto balansą. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo nustatyti, jog santuokos nutraukimo teisinės pasekmės kilo nuo gyvenimo skyrium pradžios, t. y. 2021 m. kovo 1 d. Tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių faktą, jog 2021 m. kovo 1 d. ieškovės sąskaitose buvo 2947,36 Eur ir 33 452,85 Eur piniginės lėšos, dėl ko atsakovas nepagrįstai į dalintino turto balansą įtraukė po atsakovo nurodytos gyvenimo skyrium pradžios ieškovės sąskaitose buvusias pingines lėšas, atitinkamai – 2022 m. kovo 25 d. buvusias 2947,36 Eur pinigines lėšas ieškovės vardu atidarytoje sąskaitoje AB „(duomenys neskelbtini)“ banke. Juolab, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų, kokią konkrečią datą ieškovės sąskaitoje buvo 33 452,85 Eur piniginės lėšos.
8.4. Taip pat atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių faktą, jog ieškovė 2017 m. – 2021 m. gautas pajamas 83 000,00 Eur sumai panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti. Priešingai, atsakovo teismui pateikti ieškovės sąskaitos išrašai patvirtina faktą, jog ieškovė iš esmės viena tenkino nepilnamečių vaikų kasdieninius poreikius, išleisdavo dideles piniginių lėšų sumas šeimos kelionėms, buitinėms reikmės ir kt. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog abiejų vaikų išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai skiria po 3554,16 Eur sumą (1630,83 Eur ir 1923,33 Eur). Taigi, per atsakovo nurodytą 49 mėnesių laikotarpį ieškovė vaikų išlaikymui iš viso skyrė 174 153,84 Eur sumą (49 mėnesiai x 3554,16 Eur), kuri yra dvigubai didesnė už atsakovo nurodytą 83 000,00 Eur sumą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo ieškininis reikalavimas priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 41 500,00 Eur (83 000,00 Eur /2) kompensaciją yra nepagrįstas. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog ieškovė kas mėnesį gaunamą darbo užmokestį, kuris vidutiniškai sudaro (duomenys neskelbtini)/mėn., išleidžia savo ir nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui. Ginčo šalių turtinė padėtis visada buvo labai gera ir ieškovė tenkino ne tik minimalius, bet ir maksimalius vaikų poreikius, kurių ieškovė šiuo metu negali patenkinti, nes remiantis skundžiama nutartimi ieškovė nuo 2022 m. spalio 14 d. gaunamomis pajamomis/lėšomis gali laisvai disponuoti bei tenkinti tik būtinuosius poreikius. Areštavus ieškovės sąskaitas ieškovė negali užtikrinti vaikų maksimalių poreikių tenkinimo. Tokiu būdu yra pažeidžiami ginčo šalių vaikų teisėti interesai į maksimalių jų poreikių užtikrinimą. Dėl nurodytų priežasčių teismas skundžiama nutartimi turėjo nurodyti aiškiai kokia konkrečia suma ieškovė gali naudotis ir tokiu būdu išvengiant nereikalingų raštų antstoliui teikimo dėl leidimo atlikti tam tikrus pavedimus pragyvenimui. Atsižvelgiant į tai, apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dalyje dėl ieškovės pinginių lėšų 68 096,63 Eur sumai arešto, nenustatė nei vieno pagrindo šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, dėl ko priėmė nepagrįstą ir naikintiną nutartį šioje dalyje.
Šalies argumentai
8.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės teigimu, atsakovo sąskaitos išrašai patvirtina galimus atsakovo nesąžiningus veiksmus, t. y. 2020 m. lapkričio 16 d. ir 2021 m. birželio 30 d. atsakovas, siekdamas paslėpti nuo šeimos piniginių lėšų santaupas, pervedė į savo tėvo sąskaitą iš viso 671 877,19 Eur sumą, kuri yra dalintina tarp sutuoktinių, t. y.: 1) 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino atsakovui 451 000 Eur paskolą ir tą pačią dieną atsakovas pervedė į savo tėvo banko sąskaitą 522 637,19 Eur sumą; 2) 2021 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė atsakovui 125 031 Eur sumą ir tą pačią dieną atsakovas pervedė į savo tėvo sąskaitą 141 240 Eur sumą; 3) 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas pervedė savo tėvui 4000 Eur ir 2021 m. rugsėjo 15 d. pervedė savo tėvui 4000 Eur. Pažymėjo, jog atsakovo tėvas paaiškino ieškovei, jog atsakovas yra užregistravęs tėvo vardu bendrą su atsakovu banko mokėjimo kortelę ir sąskaitą, kuria disponuoja atsakovas ir atsakovo tėvas nieko nežino apie į jo vardu atidarytą banko kortelę/sąskaitą gautas pinigines lėšas 671 877,19 Eur sumai. Dėl šios priežasties atsakovas privalo kompensuoti ieškovei tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir sumokėti jai ½ dalį šios sumos kompensaciją, kas sudaro 335 938,60 Eur (671 877,19 Eur x ieškovei priteistina 1/2 dalis vertės) (CK 3.88 straipsnis, 3.109 straipsnis). 2021 m. rugpjūčio 12 – 13 d. mokėjimo pavedimai patvirtina faktą, jog trečiasis asmuo grąžino ginčo šalims 100 500 Eur skolą, pervesdamas į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kuriomis vienasmeniškai disponuoja atsakovas ir šiomis piniginėmis lėšomis neketina dalintis su ieškove. Atsakovas, siekdamas nedalinti minėtų piniginių lėšų, pervedė šias lėšas tretiesiems asmenims. Viso realiai egzistuojančių dalintinų piniginių lėšų suma sudaro 772 377,19 Eur (671 877,19 Eur + 100 500 Eur). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo atsakovo turimas pinigines lėšas 480 500 Eur. Be to, atsakovas, pateikdamas teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti jam laisvai disponuoti gaunamomis pajamomis ir sąskaitomis, nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kokiu pagrindu pervedė savo tėvui ir tretiesiems asmenims 772 377,19 Eur (671 877,19 Eur + 100 500 Eur) sumą, kurią atsakovui susigrąžinus, užtektų užtikrinti atsakovo areštuotų piniginių lėšų mastą 480 500 Eur sumai ir atsakovas galėtų laisvai disponuoti 291 877,19 Eur suma (772 377,19 Eur - 480 500 Eur) bei gaunamomis pajamomis ir tenkinti savo ir ginčo šalių vaikų poreikius. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama teismo nutartis dėl leidimo atsakovui naudotis gaunamomis pajamomis naikintina kaip nepagrįsta ir kelianti grėsmę ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvis Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies buvo patenkinti atsakovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Apeliantė (ieškovė) pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo iš dalies patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės atžvilgiu, neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad byloje nebuvo nustatyta ir atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagristų ieškovės nesąžiningumą ir kad egzistuoja grėsmė palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.
14. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).
15. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
16. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato teismui galimybę areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
17. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio (priešieškinio) reikalavimų pagrįstumo, ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo vertinimas reiškia, jog teismas turi įvertinti tik tai, ar pareikštas ieškinys (priešieškinis) nėra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. ar nėra aiškių aplinkybių, dėl kurių ieškinys (priešieškinis) tikrai negalėtų būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Ieškinys (priešieškinis) preliminariai įvertinamas kaip nepagrįstas tada, kai teismui iš paties ieškinio (priešieškinio) reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai matyti, jog ieškinys (priešieškinis) yra netenkintinas, ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo.
18. Šiuo atveju vertinant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, teismas pažymi, kad atsakovo pareikštas priešieškinis nagrinėjamoje byloje buvo priimtas ir nustatytas terminas atsiliepimams pateikti, yra grindžiamas priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, o atsakovas pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, todėl nėra pagrindo teigti, jog priešieškinis yra aiškiai nepagrįstas. Todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja.
19. Dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas – pažymėtina tai, jog teismų praktika šios sąlygos aiškinimo ir taikymo aspektu yra modifikuota bei formuojama ta linkme, kad tokie kriterijai, kaip ieškinio (priešieškinio) sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018). Toks aiškinimas grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
20. Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).
21. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu neginčijo teismo nutarties dalies, kuria buvo nuspręsta areštuoti ieškovei I. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, atitinkamų fondų investicinius vienetus, turtines teises esančias kredito įstaigose, pas ieškovę I. K. ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant ieškovei I. K. sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų mažinamas santuokos metu įgytas dalintinas turtas, įskaitant ir draudimą perleisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus ir reikalavimus, pasisako tik dėl skundžiamos teismo nutarties dalies, kuria ieškovei buvo pritaikytas turto areštas 68 096,63 Eur sumai ir nustatytas leidimas atlikti operacijas būtiniesiems poreikiams tenkinti.
23. Šiuo atveju sprendžiant tai, ar ginčo atveju egzistuoja antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovo pateiktą prašymą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą iš esmės grindė tuo, kad tokios pačios laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ir atsakovui, todėl yra siekiama užtikrinti teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo įgyvendinamą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, tiek Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, konstatavo, kad yra būtina areštuoti atsakovo vardu registruotą turtą, kad būtų išsaugotas turtas iki santuokos nutraukimo ir atitinkamai santuokoje įgyto turto padalijimo, kadangi iš atsakovui priklausančių sąskaitų išrašų buvo nustatyta, jog atsakovas atlieka didelės vertės pavedimus, kurių paskirtis nėra aiški, o atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Sutiktina su apeliantės atskirojo skundo teiginiais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju priešingos šalies nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovas jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie ieškovės siekį išvengti atsakovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent atsakovui tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie ieškovės nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas atsakovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Vertinant atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus kartu su priešieškiniu, o būtent ieškovei priklausančių sąskaitų išrašus už laikotarpius nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 28 d., teigtina, jog jie nepatvirtina, kad ieškovė atliko nesąžiningus veiksmus ar siekia atlikti tokio pobūdžio veiksmus, kadangi didžioji dalis atliktų mokėjimų yra susiję su būtinųjų šeimos poreikių tenkinimu. Be to, ieškovės gaunamos (duomenys neskelbtini) dydžio pajamos leidžia, teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai gera ir ieškovė bus finansiškai pajėgi ateityje įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, jog yra antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, sudaranti pagrindą varžyti ieškovės teises.
24. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų, atsakovo prašymas taikyti ieškovei laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą 68 096,63 Eur sumai – negalėjo būti tenkinamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – atsakovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o būtent dėl turto arešto 68 096,63 Eur sumai, atmesti.
25. Apeliantė (ieškovė) taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido atsakovui A. K. iš į jo banko sąskaitas nuo 2022 m. spalio 14 d. gaunamomis pajamomis/lėšomis laisvai disponuoti bei tenkinti būtinuosius poreikius, t. y. išlaikyti nepilnametį vaiką, atsiskaityti už komunalines paslaugas, atsiskaityti už gydymo paslaugas, įsigyti maistą ir drabužius, atsiskaityti už transporto paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus laiko teisiškai nepagrįstais.
26. Vadovaujantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.
27. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko / atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).
28. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, jeigu nustatoma, kad to prašantis suinteresuotas asmuo pasiūlo lygiavertį ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą arba pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Taigi keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai, kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1411-302/2015).
29. Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis), todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017).
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos (ieškovės) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir, be kita ko, areštavo: 1) atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, atitinkamų fondų investicinius vienetus, turtines teises esančias kredito įstaigose, pas atsakovą A. K. ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui A. K. sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų mažinamas santuokos metu įgytas dalintinas turtas, įskaitant ir draudimą perleisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą; 2) atsakovui A. K. priklausančias pinigines lėšas 480 500 Eur sumai, esančias kredito įstaigose, pas atsakovą A. K. ar trečiuosius asmenis. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi minėtoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį paliko nepakeistą.
31. Atsakovas A. K. 2022 m. spalio 13 d. pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė leisti atsakovui iš banko sąskaitose areštuotų lėšų tenkinti būtinuosius poreikius, t. y. išlaikyti nepilnametį vaiką, atsiskaityti už komunalines paslaugas, atsiskaityti už gydymo paslaugas, įsigyti maistą ir drabužius, atsiskaityti už transporto paslaugas. Taigi atsakovas iš esmės pateiktu prašymu prašė nustatyti galimybę naudoti areštuotas lėšas atsakovo būtiniesiems poreikiams tenkinti.
32. Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, o antstolis įpareigotinas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per 1 kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
33. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016).
34. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nors įstatymų leidėjas ir neįtvirtina draudimo bylą nagrinėjančiam teismui pačiam nuspręsti dėl disponavimo areštuotomis lėšomis sumos arba jos dydžio apribojimo, diskrecijos teisė nustatyti konkrečią panaudotiną teismo leistoms operacijos sumą vis tik yra pripažįstama būtent antstoliui. Tokiu atveju aptariami teismo ribojimai turėtų būti išimtiniai ir pateisinami tik išskirtinių aplinkybių buvimu. Atitinkamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto reglamentavimas teikia pagrindą aiškinimui, kad teismas savo diskreciją šioje srityje – kontroliuoti areštuotų piniginių lėšų panaudojimo galimybę – įgyvendina išduodamas ar neišduodamas leidimą atlikti kurias nors prašomas operacijas, ribodamas atliktinų iš areštuotų lėšų operacijų kiekį ar skaičių ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1508-464/2016).
35. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi areštavus atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, atitinkamų fondų investicinius vienetus, turtines teises esančias kredito įstaigose, pas atsakovą A. K. ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui A. K. sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų mažinamas santuokos metu įgytas dalintinas turtas, įskaitant ir draudimą perleisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei atsakovui A. K. priklausančias pinigines lėšas 480 500 Eur sumai, esančias kredito įstaigose, pas atsakovą A. K. ar trečiuosius asmenis, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, taip pat turėjo nustatyti, kokias operacijas leidžiama atlikti su areštuotomis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, tačiau tokių operacijų pirmosios instancijos teismas nenurodė, o minėtas trūkumas buvo ištaisytas būtent ginčijama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. nutartimi.
36. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismui leidus atsakovui atlikti tam tikras operacijas, toks leidimas nekelia grėsmės ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi teismas skundžiama nutartimi nepakeitė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, nei susiaurino, nei praplėtė, o tik nustatė operacijas, kurias atsakovui leidžiama atlikti. Be to, apeliantės (ieškovės) dėstomi argumentai dėl atsakovo galimai atliktų nesąžiningų veiksmų, t. y. kokiu pagrindu atsakovas pervedė tretiesiems asmenims tam tikras pinigines lėšas, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką, todėl nėra vertinami sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą nagrinėjamu atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad visuotinai yra žinoma ir neginčijama aplinkybė, jog kiekvieną mėnesį asmeniui yra reikalingos lėšos maistui, komunalinėms paslaugoms apmokėti, būstui išlaikyti, taip pat vykdyti kitus mokėjimus, reikalingus būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo patiriamus sunkumus, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei siekdamas neriboti atsakovo teisių daugiau, nei būtina pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai modifikavo (papildė) ankstesnę savo priimtą nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir nurodė atsakovui leistinas atlikti operacijas.
37. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas leisdamas atsakovui A. K. iš į jo banko sąskaitas nuo 2022 m. spalio 14 d. gaunamomis pajamomis/lėšomis laisvai disponuoti bei tenkinti būtinuosius poreikius, t. y. išlaikyti nepilnametį vaiką, atsiskaityti už komunalines paslaugas, atsiskaityti už gydymo paslaugas, įsigyti maistą ir drabužius, atsiskaityti už transporto paslaugas, netinkamai aiškino ir taikė CPK 145 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi tokiu būdu atsakovui suteikė teisę laisvai disponuoti lėšomis ir pačiam nuspręsti dėl reikalingos lėšų sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nors tokius veiksmus, įstatymo nustatyta tvarka, yra pavesta atlikti antstoliui.
38. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismui leidus iš areštuotų sumų atlikti atitinkamus mokėjimus, asmuo, kurio atžvilgiu tokie ribojimai yra pritaikyti, turi kreiptis į nutartį vykdantį antstolį su motyvuotu prašymu dėl konkrečios sumos šiems mokėjimas atlikti nustatymo, o nepakankant nustatytos sumos (padidėjus mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštams), ir su atitinkamu prašymu dėl jos dydžio pakeitimo. Tuo atveju, jei antstolio priimtas sprendimas, t. y. nustatyta per mėnesį leistina iš areštuotų lėšų naudoti suma, netenkina, asmuo gali skųsti tokius antstolio veiksmus. Ir tik šioje proceso stadijoje, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimą, į naudotinų per mėnesį piniginių lėšų dydžio klausimą gali ir turi įsikišti teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019).
39. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas patikslinti skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo rezoliucinę dalį, nustatant, kad atsakovui A. K. yra leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų savo ir šeimos poreikių tenkinimu, pavedant antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (CPK 145 straipsnio 6 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 – 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės I. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės I. K. atžvilgiu, o būtent dėl turto arešto 68 096,63 Eur sumai ir nustatyto leidimo atlikti operacijas būtiniesiems poreikiams tenkinti, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo toje dalyje atmesti.
Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant ir papildant rezoliucinę teismo nutarties dalį bei išdėstant ją taip:
„Atsakovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.
Areštuoti ieškovei I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, atitinkamų fondų investicinius vienetus, turtines teises esančias kredito įstaigose, pas ieškovę I. K. ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant ieškovei I. K. sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų mažinamas santuokos metu įgytas dalintinas turtas, įskaitant ir draudimą perleisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Atsakovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-294-723/2022 taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų savo ir šeimos poreikių tenkinimu.
Išaiškinti, kad konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būtiniesiems savo ir šeimos poreikiams tenkinti, turi nustatyti antstolis“.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.