- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-01
- Bylos Nr.
- 2-1411-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00017-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Tekanas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tekanas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilstata“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Tekanas“ 2015 m. sausio 14 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vilstata“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 104 489,32 Eur skolą už atliktus darbus pagal 2014 m. liepos 31 d. rangos sutartį Nr. 14/07/31.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas ieškinio sumai. Minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi iš esmės buvo palikta nepakeista, patikslinant rezoliucinėje dalyje areštuotino turto eiliškumą ir išdėstant ją taip:
„Ieškovo UAB „Tekanas“, įm. kodas 135190375, ieškinio reikalavimų dėl 104 489,32 Eur skolos priteisimo įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovui UAB „Vilstata“, įm. kodas 155571031, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neapsunkintą hipoteka, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, bloginti jo vertę, nedraudžiant šiuo turtu naudotis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, bendrai 104 489,32 Eur (vieno šimto keturių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų, 32 euro centų) sumai.“.
Šalies argumentai
2015-02-09 ieškovas pateikė teismui papildomą ieškinį, kuriuo prašo priteisti dar 90 652,17 Eur už atliktus darbus 2014 metų gruodžio mėnesį pagal 2014-07-31 rangos sutartį Nr. 14/07/31, be to, ieškovas papildomu ieškiniu prašo ir įpareigoti atsakovą priimti atliktus darbus bei pasirašyti 2014-12-19 darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Taip pat papildomai pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo tenkintas.
Atsakovas UAB „Vilstata“ 2015-05-13 teismui pateikė prašymą pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2015-01-14 ir 2015-02-10 nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl piniginių lėšų, priklausančių UAB „Vilstata“ ir esančių pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui UAB „Vilstata“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas, taip pat ir atsiskaityti su nurodytais statybinių medžiagų, įrenginių ir paslaugų tiekėjais: UAB „Eurofortas“, UAB „Innosystem“, UAB „Iris“, UAB „Vedrana“, UAB „Nored Profil“, UAB „Makveža“, UAB „Švenčionių keramika“, UAB „Perri“, UAB „Toi-toi“, UAB „Ignalinos vanduo“, UAB „Duventa“ ir AB Lesto, taip pat atsiskaityti su ieškovu UAB „Tekanas“. Nurodė, kad dėl neatsiskaitymo su tiekėjais negali atlikti etapinių statybos darbų, dėl ko atsilieka nuo užsakovo UAB „Ignalinos butų ūkis“ patvirtinto statybos darbų grafiko. Už vėlavimą baigti statybos darbus užsakovas UAB „Ignalinos butų ūkis“ skaičiuos delspinigius 0,05 procentų dydžio. Esant susidariusiai situacijai kyla reali grėsme įmonės veiklos vykdymui.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Tekanas“ su pareikštu prašymu nesutiko, nurodė, jog prašymą patenkinus bus apsunkintos atsakovo galimybės atsiskaityti su juo. Be to, pažymėjo, kad turto areštas yra pritaikytas ne visam atsakovo turtui, o tik 195 141,49 Eur sumai, todėl atsakovas gali laisvai disponuoti turtu, tame tarpe ir lėšomis, kurios viršija bylos ieškinio sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Atsižvelgdamas į tai, jog iš atsakovo prašymo turinio matyti, kad atsakovas nori įgyti galimybę pastoviai atsiskaityti su UAB „Eurofortas“, UAB „Innosystem“, UAB „Iris“, UAB „Vedrana“, UAB „Nored Profil“, UAB „Makveža“, UAB „Švenčionių keramika“, UAB „Perri“, UAB „Toi-toi“, UAB „Ignalinos vanduo“, UAB „Duventa“ ir AB Lesto, pirmos instancijos teismas darė išvadą, jog iš esmės prašymas yra pareikštas ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, bet dėl nutartimi nustatytų teisių vykdyti operacijas piniginėmis lėšomis apribojimų panaikinimo. Įvertinęs atsakovo prašymą, pirmos instancijos teismas sprendė, jog atsakovas neturi realios galimybės sumokėti skolą ne tik ieškovui, bet ir kitiems kreditoriams, kadangi nepateikė jokių duomenų apie tai, kokias lėšas ir kitą kilnojamąjį turtą apskaito. Taip pat pažymėjo, kad ir kiti bylos duomenys liudija apie sunkią atsakovo finansinę padėtį, atkreipė dėmesį, kad atsakovas neturi finansinių galimybių net susimokėti žyminį mokestį už priešieškinį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, siekdamas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas UAB „Vilstata“ atskiruoju skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Sprendžiant, ar nėra faktinio pagrindo keisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, kiekvienu atveju būtina įvertinta, kokį suinteresuoto asmens interesą priemonės varžo ir ar dėl to kylančios pasekmės nesudaro teisinio pagrindo sumažinti taikomų ribojimų mastą, ar nėra pažeidžiamas ekonomiškumo principas, tačiau nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas to nepaisė ir netinkamai vertino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą bei sukeliamus atsakovo veiklos suvaržymus, uždraudus jam vykdyti atsiskaitymus su tiekėjais. Neturėdama galimybių nuo 2015-01-14, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsiskaityti su paslaugų ir medžiagų tiekėjais, įmonė negali atlikti statybos darbų, todėl atsilieka nuo užsakovo patvirtino statybos darbų grafiko, kas sukelia dar ir neigiamus padarinius įmonei, nes už vėlavimą baigti statybos darbus reikės mokėti delspinigius. Be to, nesant galimybių atsiskaityti netgi ir už komunalines ir kitas paslaugas, bus nutrauktas elektros, vandens ir kitų paslaugų, be kurių įmonės negali funkcionuoti, tiekimas. Akivaizdu, jog tai iš esmės pažeidžia įmonės, vykdančios pelningą ūkinę – komercinę veiklą, interesus. Dėl tokių taikomų neproporcingų apribojimų kyla reali grėsmė, kad atsakovas negalės atsiskaityti ne tik su kitais kreditoriais, bet ir su pačiu ieškovu, dėl to gali kilti dar ne vienas naujas teisminis ginčas bei poreikis spręsti įmonės veiklos tęstinumo klausimą ir kitos neigiamos pasekmės.
2. Ieškovo reikalavimams užtikrinti šioje byloje yra areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Tekanas“ atsiliepimu į skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, kuria iš esmės buvo palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartis, kuria ir buvo atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
2. Atsakovas prašo leisti atsiskaityti su 12 įmonių, kurios iš esmės yra tos pačios eilės kreditoriai kaip ir ieškovas, todėl būtų neteisinga leisti atsakovui atsiskaityti su kitais kreditoriais, o ieškinį palikti neužtikrintą. Be to, atskirojo skundo argumentas, kad atsakovas turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi nėra aišku, ar tie minimi tretieji asmenys iš tikrųjų yra atsakovo kreditoriai, ar yra suėję atsiskaitymo terminai.
3. Iš atskirojo skundu turinio matyti, jog atsakovas nepajėgus vykdyti savo įsipareigojimų ne tik ieškovui, bet ir kitiems subjektams, nes tiesiog neturi apyvartinių lėšų, tačiau, vengdamas atsiskaitymo su ieškovu, vis tiek siekia prisiimti naujų įsipareigojimų.
4. Atsakovas nesugeba tinkamai vykdyti sutarties su UAB „Ignalinos būtų ūkis“ ne dėl pritaikyto arešto, o dėl nuolatinio lėšų naudojimo ne pagal paskirtį, kitų teisminių ginčų bei bendrovės valdymo organų vidinių nesutarimų, o ne dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, pastebėtina, kad areštuota pinigų suma yra nepakankama, jog atsakovas toliau galėtų tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus UAB „Ignalinos butų ūkis“, t.y. arešto mastas yra 195 141,49 Eur, o sutartį vėluojama vykdyti 432 235,41 Eur sumai.
5. Pirmos instancijos teismas nepažeidė ekonomiškumo ir teisingumo principų bei šalių teisėtų interesų pusiausvyros principo, nes atsakovui taikomi apribojimai užtikrina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Neatitinka tiesos atsakovo teiginiai, kad ieškovo reikalavimams užtikrinti yra areštuota pakankamai jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kadangi visas atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas, o toks turtas negali būtų areštuotas ieškinio reikalavimams užtikrinti. Iš antstolės S. K. 2015-05-18 patvarkymo Nr. 0056/15/00454-(BDR-8783)(S-8770) „Dėl turto aprašo papildymo“ matyti, jog antstolė vykdydama Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. ir 2015 m. vasario 10 d. nutartis, aprašė atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto tik už 39 838 Eur, papildomai aprašytos 50 814,17 Eur piniginės lėšos, be to papildomai buvo areštuotos transporto priemonės, kurių vertė 25 000 Eur. Tuo tarpu ieškinio reikalavimas viršija 195 000 Eur. Akivaizdu, jog atsakovas neturi pakankamai nei nekilnojamojo turto, nei kilnojamojo turto, nei piniginių lėšų
Trečiasis asmuo UAB „Ignalinos butų ūkis“ atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu sutinka ir prašo pakeisti atsakovui taikomas laikinąsias apsaugos priemones, kada atsakovas galėtų toliau vykdyti darbus.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir atvejai, kai sumažinamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, t. y. nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri suvaržymai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės pareikštiems reikalavimams, kurių bendra suma sudaro šiek tiek daugiau nei 195 000 Eur, pirmos instancijos teismas 2015 m. sausio 14 d. ir 2015 m. vasario 10 d. nutartimis areštavo atsakovui UAB „Vilstata“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neapsunkintą hipoteka, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, bloginti jo vertę, nedraudžiant šiuo turtu naudotis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, bendrai ieškovo reikalavimų sumai. Areštavus atsakovės lėšas, esančias jos atsiskaitomojoje sąskaitoje, lėšomis buvo leista naudotis tik atsiskaitymams su ieškovu, valstybės ir VSDF biudžetais bei mokėti darbo užmokestį darbuotojams. Atsakovas UAB „Vilstata“ 2015-05-13 teismui pateikė prašymą pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2015-01-14 ir 2015-02-10 nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl piniginių lėšų, priklausančių UAB „Vilstata“ ir esančių pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui UAB „Vilstata“ iš areštuotų piniginių lėšų ne tik išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas, bet ir atsiskaityti su statybinių medžiagų, įrenginių ir paslaugų tiekėjais: UAB „Eurofortas“, UAB „Innosystem“, UAB „Iris“, UAB „Vedrana“, UAB „Nored Profil“, UAB „Makveža“, UAB „Švenčionių keramika“, UAB „Perri“, UAB „Toi-toi“, UAB „Ignalinos vanduo“, UAB „Duventa“ ir AB Lesto (b.l. 43-44).
Pažymėtina, kad bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių - asmeniui, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos, todėl sutiktina su apeliantu, kad teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones, ar parinkdami jų rūšį, taip pat taikydami konkrečius apribojimus turi vadovautis ekonomiškumo ir proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.), nevaržyti atsakovų daugiau nei būtina teisėtam tikslui (ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti) pasiekti. Kaip ir viso proceso metu, taip ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi siekti subalansuoti proceso dalyvių interesų apsaugą, nesuabsoliutinti vienos iš šalių interesų kitos šalies teisėtų interesų sąskaita.
Viena iš priemonių subalansuoti proceso dalyvių interesų apsaugą yra galimybė suinteresuoto asmens prašymu pakeisti vienas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.). Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, jeigu nustatoma, kad to prašantis suinteresuotas asmuo pasiūlo lygiavertį ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą arba pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą (CPK 145 str. 2 d.). Taigi, keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai, kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju antstolė, vykdydama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo, aprašė atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris nėra apsunkintas hipoteka, tik už 39 838 Eur, taip pat buvo aprašytos 50 814,17 Eur piniginės lėšos, be to, papildomai buvo areštuotos ir atsakovui priklausančios transporto priemonės, kurių vertė 25 000 Eur. Tuo tarpu ieškinio reikalavimai viršija 195 000 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog antstolė, vykdydama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepilnai įvykdė teismo nutartis, nes atsakovas paprasčiausiai neturi pakankamai turto ieškinio reikalavimams užtikrinti. Pastebėtina, kad atsakovas nei su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, jog jis turėtų kito jam priklausančio turto, kuris nebūtų įkainotas ir antstolės aprašytas. Be to, iš atsakovo nurodomų aplinkybių netgi būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas yra nepajėgus vykdyti savo įsipareigojimų ne tik ieškovui, bet ir kitiems subjektams, nes tiesiog turi rimtų finansinių problemų dėl apyvartinių lėšų trūkumo, kas tik suponuoja būtinybę palikti nepakeistas laikinąsias apsaugos priemones, kad nors iš dalies būti užtikrinti ieškovo interesai nagrinėjamoje byloje. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, jog nors atsakovas ir tvirtina, kad jam ieškinio reikalavimams areštuotos piniginių lėšų sumos reikia, kad jis galėtų vykdyti sutartinius įsipareigojimus UAB „Ignalinos butų ūkis“, tačiau akivaizdu, jog areštuota pinigų suma yra nepakankama šių įsipareigojimų vykdymui, kadangi, pagal į bylą pateiktus UAB „Ignalinos butų ūkis“ duomenis (b.l. 45), atsakovo vėlavimai pagal sutartį jau 2015-05-01 dienai viršijo netgi 430 000 Eur.
Taigi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsižvelgdamas į šiuos byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas, siekdamas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, pagrįstai nusprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo atsakovas tiesiog siekia įgyti galimybę pastoviai atsiskaityti su kitais savo kreditoriais.
Be to, atsakovo, kurio atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, interesus užtikrina ir ekonomiškumo principas. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, parenkant laikinąją apsaugos priemonę vadovaujamasi ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ekonomiškumo principas įpareigoja teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010). Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas, taikydamas atsakovui turto areštą, konstatavo, jog, nustačius, kad nepakanka areštuotino atsakovo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, neapsunkinto hipoteka, areštuotinos atsakovui priklausančios lėšos, kas rodo, jog taikydamas laikinąsias apsaugos teismas paisė ekonomiškumo ir proporcingumo principų ir atsakovų piniginių lėšų areštą, kaip labiausiai asmens teises suvaržančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numatė tik tuomet, jei ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nepakaktų atsakovų vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 144 ir 148 straipsnių nuostatomis, įvertinęs šioje nutartyje pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės laikytinos teisinga ir proporcinga priemone, visiškai atitinkančia šių priemonių taikymo tikslus, esmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.