- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-13-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11419-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Minijos salos“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Line-X“
- Trečiasis asmuo
- mažoji bendrija „Va prekyba“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minijos salos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Line-X“ LT ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minijos salos“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo mažoji bendrija „Va prekyba“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „Line-X“ LT (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 6 112,50 Eur skolą, 46,46 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. birželio 14 d. su atsakove UAB „Minijos salos“ sudarė sutartį, pagal kurią įsipareigojo išlieti vienkomponentę dangą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus pagal jos pateiktas sąskaitas. Atsakovė apmokėjo 2 500 Eur išankstinę sąskaitą faktūrą, tačiau po darbų atlikimo siųstos PVM sąskaitos-faktūros neapmokėjo iki šiol net iš dalies. Pažymėjo, kad sutarties kaina buvo apskaičiuota remiantis atsakovės nurodytos dangos plotu, t. y., 100 kv. m, iš viso 6 890 Eur, tačiau pradėjus vykdyti darbus, dangos plotas padidėjo iki 125 kv. m, todėl bendra suma už paslaugas išaugo iki 8 612,50 Eur + PVM. 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo parengta ir atsakovei išsiųsta PVM sąskaita-faktūra Nr. LSI A 00944, suma 8 612,50 Eur + 1 808,63 Eur PVM, iš viso 10 421,13 Eur, kartu pridedant ir atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą pasirašyti. Atsakydama į laišką, atsakovė nurodė, kad darbai atlikti su tam tikrais defektais: nutrupėjusiais krašteliais, tam tikrais dangos iškilimais ties sujungimais bei vietomis pasikeitusia dangos spalva. Taip pat nurodė, kad 2018 m. spalio 11 d. išsiuntė atsakovei įsipareigojamąjį raštą, kuriame nurodė, kad prisiimdama garantinius įsipareigojimus, remonto darbus rekomenduoja perkelti į 2019 m. pavasarį/vasarą, tačiau esant palankioms oro sąlygoms lauko darbams atlikti, atsakovės nurodyti defektai buvo pašalinti 2018 m. spalio mėn. ir pakartotinai pateikta PVM sąskaita-faktūra apmokėti. 2018 m. spalio 18 d. raštu „Dėl takelių įrengimo darbų“ Nr. 18/10/18/1 atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti tik 60 procentų atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertės, nes net 40 procentų takelių turi akivaizdžių trūkumų. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė priėmimo-perdavimo akto nepasirašė ir sąskaitos neapmokėjo, 2018 m. spalio 23 d. pasikvietė antstolę, kuri faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0004/18/F-1059, konstatavo, kad takeliai buvo pilnai užbaigti, neužfiksuota jokių defektų, aptrupėjimų ar lūžių, taip pat, kad klojant grindinį buvo naudota UV stabilizuota danga, kuri nepageltusi ir išlaikiusiu pradinį atspalvį. 2018 m. spalio 30 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją „Dėl darbų priėmimo-perdavimo akto ir apmokėjimo nevykdymo“, kuria prašė apmokėti pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą ir priimti darbus per 3 d. d., t. y. iki 2018 m. lapkričio 5 d. 2018 m. lapkričio 10 d. atsakovė atsiuntė raštą „Dėl takelių įrengimo darbų“ Nr. 18/11/10/01, kuriame nurodė, kad sutinka apmokėti tik 60 proc. atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertės, t. y. 5 167,50 Eur (be PVM), nes net 40 procentų takelių turi akivaizdžių trūkumų. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė neįvardijo akivaizdžių trūkumų, kokiu būdu buvo apskaičiuotas geros ir defektuotos dangos santykis. 2018 m. lapkričio 13 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą „Dėl įsiskolinimo padengimo“ kuriame buvo nurodyta, kad defektai buvo ištaisyti ir visos aplinkybės užfiksuotos antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei padarytose foto nuotraukose ir dar kartą atsakovės paprašyta apmokėti už suteiktas paslaugas iki 2018 m. lapkričio 16 d. 2018 m. lapkričio 16 buvo gautas atsakovės atsakymas „Į pranešimą dėl įsiskolinimo padengimo“, kuriame nurodoma, kad UAB „Minijos salos“ neturi pareigos mokėti net jų siūlomos 60 procentų kainos dalies, nes darbai nėra atlikti laiku ir kokybiškai, kad po 2018 m. spalio 11 d. el. laiško įmonės darbuotojai nebuvo objekte ir jokių dangos defektų šalinimo darbų neatliko, nes to neužfiksavo vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. 2018 lapkričio 23 d. buvo išsiųstas pranešimas „Dėl darbų priėmimo ir įsiskolinimo padengimo“, kartu su pranešimu atsakovei buvo išsiųsti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopija bei pakartotinai pateikti darbų priėmimo-perdavimo aktas, PVM sąskaita-faktūra apmokėti iki 2018 m. lapkričio 28 d., tačiau iki ieškinio pateikimo dienos sąskaita nebuvo apmokėta net iš dalies, išskyrus sumokėtą avansą. Taip pat nurodė, kad Sutarties 6.1 punkte numatyta, jog užsakovas laiku neapmokėjęs numatyto atlygio, privalo sumokėti 0,02 proc. dydžio baudą nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. delspinigiai skaičiuojami nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2018 m. gruodžio 13 d., iš viso 46,46 Eur (6 112,5 Eur x 0,02 proc. x 38 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Line-X“ LT iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minijos salos“ 6 112,50 Eur skolos, 46,46 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 158,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. gruodžio 14 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 477 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje nenumatė jokių išlygų, kad darbų priėmimą organizuoja rangovas, todėl priešingai nei nurodo atsakovė, kad ji nebuvo kviečiama į darbų perdavimą, taikytina įstatymo nuostata, jog darbų priėmimą privalėjo organizuoti užsakovas, t. y. šiuo atveju atsakovė.
3.2. Ieškovė, pateikdama atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus atsakovei, tinkamai informavo atsakovę apie pasirengimą perduoti atliktus darbus, todėl atsakovė turėjo vykdyti įstatyme numatytą pareigą organizuoti darbų priėmimą.
3.3. Atsakovė netinkamai vykdė pareigą priimti darbus, ko pasėkoje nebuvo užfiksuoti konkretūs darbų trūkumai bei jų apimtis.
3.4. Dalis darbų yra atlikta nekokybiškai, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad dėl atliktų darbų trūkumų takelių dangos apskritai negalima naudoti pagal paskirtį.
3.5. Atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti 2018 m. spalio 14 d. darbų priėmimo perdavimo aktą, kuris buvo ieškovės surašytas po atsakovės išsakytų pastabų, ir tokiu būdu įgijo pareigą atsiskaityti su ieškove.
3.6. Atsakovei nesinaudojant CK 6.665 straipsnyje numatytais netinkamai atliktų darbų gynybos būdais, konstatuotina, jog ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 6 112,50 Eur skola už atliktus darbus.
3.7. Šalių sutarties 6 punkte numatyta, kad užsakovas laiku neapmokėjęs numatyto atlygio privalo sumokėti 0,02 proc. dydžio baudą nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Ekspertizės aktas nesuteikė nei teismui, nei bylos šalims reikiamos informacijos (specialių žinių), siekiant teisingai išspręsti ginčą, todėl teismo sprendimas, kuris be kita ko, paremtas ir ekspertizės aktu, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas byloje paskiriant pakartotinę ar naują ekspertizę su kompetentingais ir kvalifikuotais ekspertais.
4.2. Teismo sprendime nurodyti argumentai, kad atsakovė nesinaudojo gynybos priemonėmis nurodytomis CK 6.665 straipsnio 1 dalyje ir šių aplinkybių neįrodinėjo, neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė sistemingai byloje siekė teismo ekspertizės, kuria būtų įvertinti atliktų darbų trūkumai ir šių trūkumų šalinimo kaina.
4.3. Akivaizdu, kad ieškovė vykdydama dangos įrengimo darbus nesivadovavo sutartyje nustatytais kokybės reikalavimais, teismo ekspertas pasisakydamas apie medžiagas naudotas dangos įrengimui aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad įrengta danga neatitinka Sutarties 2.1.1. punkte nurodytų reikalavimų.
Atsiliepimas
4.4. Atsakovei atsisakius pasirašyti atliktų darbų aktą ir nurodžius atliktų darbų trūkumus, ieškovė neįvykdė pareigos vienašališkai perduoti darbus, todėl darbai iki šiol nėra tinkamai perduoti atsakovui, o ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą.
4.5. Ieškovė teisę į apmokėjimą už darbus įgyja tik po darbų perdavimo atsakovei (atliktų darbų akto pasirašymo) momento (Sutarties 3.2 punktas), todėl tam, kad ieškovė įgytų teisę į apmokėjimą, turėjo būti realizuotos CK 6.694 straipsnio 4 dalies sąlygos.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Ekspertizės akte aiškiai užfiksuota, kad nustatyti vos keli ieškovės atliktų darbų defektai, kurie, be kita ko, buvo sąlygoti netinkamai įrengto takų pagrindo. Tai reiškia, kad atsakomybė dėl tokių defektų tenka pačiai atsakovei, kuri įrenginėjo takų pagrindą.
5.2. Civilinės bylos ir byloje skirtos teismo ekspertizės dalyku nebuvo siekis nustatyti, kiek galėtų kainuoti pačios atsakovės be ieškovės pagalbos vykdyti darbai, kurių atlikimo nenumatė sutartis, ir šių darbų trūkumų, už kuriuos nėra atsakinga ieškovė, šalinimas.
5.3. Jei atsakovės nuomone ekspertizės aktas yra neišsamus, neobjektyvus ar nepakankamai aiškus, privalėjo teikti prašymą atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau to nedarė.
5.4. Civilinės bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė neišreiškė nė vienos pastabos dėl ekspertizės akto trūkumų ar Ekspertizės aktą parengusio teismo eksperto, kurio kandidatūrą pateikė pati atsakovė, kompetencijos ar kvalifikacijos, todėl atsakovės apeliaciniame skunde reiškiami argumentai dėl būtinumo skirti pakartotinę ekspertizę prilygsta piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ekspertizės aktą vertino kartu su kitais civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
5.6. Darbų defektai, kurie buvo aprašyti ekspertizės akte, buvo sąlygoti dėl netinkamai įrengto pėsčiųjų tako, taigi pati atsakovė yra atsakinga už tai, jei pėsčiųjų tako danga tam tikrose vietose yra praradusi estetinę išvaizdą.
5.7. Ieškovė nuo pat Darbų atlikimo pabaigos ne tik pateikė atsakovei sąskaitą už atliktus Darbus bei atliktų Darbų aktą, bet ir betarpiškai reagavo į visas atsakovės pastabas dėl atliktų Darbų, tačiau atsakovė be jokių konkrečių motyvų ir argumentų atsisakė pasirašyti atliktų Darbų aktą ar pateikti atliktų Darbų defektinį aktą.
5.8. Civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Ekspertizės aktas, internetinių portalų skelbiama informacija) neginčijamai įrodo, kad atsakovė ieškovės atliktų darbų rezultatu disponavo nuo pat jų atlikimo ir sėkmingai disponuoja iki šios dienos, šios aplinkybės civilinės bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pati atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
8. Nustatyta, kad 2018 m. birželio 14 d. ieškovė UAB „Line X“ LT ir atsakovė UAB „Minijos salos“ sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) vienkomponentės dangos liejimą atsakovės objekte, adresu (duomenys neskelbtini) Dangos plotas 100 kv. m., storis 3 cm, medžiaga: (duomenys neskelbtini) vienkomponentis atsparus UV spinduliams, nekeičia spalvos. Sutarties 3 punktu šalys sutarė, kad bendra sutarties kaina su PVM 8 336,90 Eur. Priede Nr. 1 prie rangos sutarties Nr. 2018/06/14 nustatyta, kad takelių įrengimas Elastopave storis: 250-350 mm, plotas 125 m2, m2 kaina 68,90 Eur, iš viso 8 612,50 Eur, bendra suma su PVM 10 421,13 Eur. Šalys sutarties 3.2 punkte numatė, jog galutinis sutartyje numatytų darbų atlikimo terminas – 2018 m. rugpjūčio 3 d. 2018 m. liepos 16 d. sutarties šalys pasirašė susitarimą „Dėl sutarties įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimo“, kuriuo galutinį darbų atlikimo terminą pratęsė iki 2018 m. rugsėjo 3 d. 2018 m. rugsėjo 12 d. surašytas atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 2018/09/12-01, kuriame nurodyta, kad atlikti takelių įrengimo darbai Elastopave medžiagomis, sutartinė darbų kaina 8 612,50 Eur, iš viso su PVM – 10 421,13 Eur. Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą pasirašė UAB „Line X“ LT direktorius A. G.. 2018 m. rugsėjo 12 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 10 421,13 Eur sumai (8 612,50 Eur + PVM 1 808,63 Eur), kurią kartu su atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktu 2018 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovės direktorei, prašydama atsiųsti dokumentus su parašais. Kadangi atsakovė pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą neatsiskaitė, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad ekspertizės aktas nesuteikė nei teismui, nei bylos šalims reikiamos informacijos (specialių žinių), siekiant teisingai išspręsti ginčą, todėl teismo sprendimas, kuris be kita ko, paremtas ir ekspertizės aktu, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas byloje paskiriant pakartotinę ar naują ekspertizę su kompetentingais ir kvalifikuotais ekspertais. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
9. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl ginčo
10. Kaip byloje nustatyta, tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.644 straipsnio 1 dalis).
11. Byloje nėra ginčo dėl darbų apimties, jos kainos bei pačių darbų atlikimo. Nagrinėjamu atveju ginčas iškilo dėl atsakovės vertinimu ieškovės netinkamai atliktų darbų.
12. Byloje nėra ginčo, kad danga yra su defektais, tačiau ieškovė tvirtina, kad defektai buvo sąlygoti pačios atsakovės, t. y. dėl netinkamai įrengto pėsčiųjų tako pagrindo, todėl pati atsakovė yra atsakinga už tai, kad pėsčiųjų tako danga tam tikrose vietose yra praradusi estetinę išvaizdą. Atsakovė tvirtina, kad defektai yra netinkamai atliktų ieškovės darbų rezultatas.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje paskyrė objekto – vienkomponentės dangos, esančios (duomenys neskelbtini), statybinę-techninę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar Darbai buvo atlikti tinkamai, ekspertizę pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) parinktam teismo ekspertui. Civilinėje byloje buvo atlikta statybinė – techninė ekspertizė ieškovės atliktiems darbams įvertinti, į bylą buvo pateiktas teismo eksperto T. D. 2019 m. birželio 11 d. ekspertizės aktas. Ekspertizės akto išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad ginčo danga yra su defektais, tikėtina, kad dėl netinkamo pagrindo takų kraštuose įrengimo, tačiau nustatyti tokio defekto prigimtį ir priežastis pagal ekspertizei pateiktą medžiagą ir atliktos apžiūros rezultatus negalima, taigi iš ekspertizės akto nėra pagrindo daryti išvados dėl kieno (ieškovės ar atsakovės) kaltės atsirado ginčo dangos defektai.
14. Civiliniame procese šalių ginčui išspręsti tiriami ir vertinami šalių pateikti bei teismo iniciatyva surinkti įrodymai, kurių pagrindu teismas daro išvadą dėl aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo ar neegzistavimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikšmingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. CPK neįtvirtintas baigtinis įrodymų sąrašas. Įrodymais civilinėje byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių – eksperto išvada (CPK 212–219 straipsniai). Ji pateikiama tada, kai byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Ekspertizės išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės, atliktos kompetentingo subjekto (eksperto), akte. Pažymėtina, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013). Teisė paskirti teismo ekspertizę, taip pat ir papildomą, kai atlikta ekspertizė yra nepakankamai aiški ar neišsami, yra teismo prerogatyva (CPK 219 straipsnio 1 dalis), tačiau kaip minėta, šioje byloje ginčas kilo dėl statybos rangos teisinių santykių, todėl šalims galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kai kiekviena privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos būti aktyviu ir šalims nereiškiant prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, Ekspertizės aktą vertino kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir tik iš visų byloje esančių įrodymų padarė išvadą apie ieškovės ieškinio pagrįstumą.
15. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nereiškė pastabų dėl ekspertizės akto trūkumų, neišsamumo ar neobjektyvumo, taip pat nereiškė jokių pastabų dėl ekspertizės aktą parengusio teismo eksperto T. D. nepakankamos kvalifikacijos ar kompetencijos, nepasitikėjimą ekspertu ir Ekspertizės aktu atsakovė išreiškė tik po nepalankaus atsakovei teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo. Taigi tai, kad atsakovė nesinaudojo tinkamai savo procesinėmis teisėmis ir leistinais įrodymais nesiekė įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumo pirmosios instancijos teisme, negali būti pagrindu konstatuoti neatskleistą bylos esmę ir atsakovei dar kartą suteikti galimybę pasibylinėti, tai yra grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui taip suteikiant atsakovei galimybę prašyti papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Be to, trūkumų ir jų šalinimo kaina gali būti įrodinėjama ne tik eksperto išvada, bet ir specialistų išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovė tokių įrodymų pirmosios instancijos teismui neteikė (CPK 178, 185 straipsniai).
16. Apeliantė teigia, kad teismo sprendime nurodyti argumentai, kad atsakovė nesinaudojo gynybos priemonėmis nurodytomis CK 6.665 straipsnio 1 dalyje ir šių aplinkybių neįrodinėjo, neatitinka faktinių aplinkybių. Šie apeliantės argumentai atmestini.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė iš esmės sutiktų ieškovei sumokėti 60 procentų ieškovės prašomos sumos, tačiau kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kiek konkrečiai darbų yra galimai su trūkumais. Pati atsakovė pirmaisiais elektroninių laiškų susirašinėjimais dėl darbų priėmimo nurodė, kad tik dalis darbų yra nekokybiškų. Vėliau teigė, kad net 40 procentų takelių turi akivaizdžių trūkumų, tačiau kuo remiantis nustatė tokį procentą, duomenų nepateikė. Ekspertizės akte konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, kad 40 procentų takelių turi akivaizdžių trūkumų. Eksperto išvadoje nurodyta, kad darbai turi tam tikrų trūkumų, tačiau kokia nekokybiškų darbų šalinimo apimtis nenustatyta, ekspertizės akto 8 punkte nurodoma, kad norint pašalinti defektus, reikia parengti atitinkamą projektinę dokumentaciją. Tokių duomenų atsakovė nesiekė pateikti ir nepateikė, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kiek procentų darbų atlikta nekokybiškai, kokios būtų darbų trūkumų šalinimo sąnaudos, kuriomis būtų galima mažinti atliktų darbų kainą.
18. Atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovė teisę į apmokėjimą už darbus įgyja tik po darbų perdavimo atsakovei momento, todėl tam, kad ieškovė įgytų teisę į apmokėjimą, turėjo būti realizuotos CK 6.694 straipsnio 4 dalies sąlygos.
19. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.
20. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė elektroniniame laiške, siųsdama 2018 m. rugsėjo 12 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą, nurodė grąžinti pasirašytą aktą, 2018 m. spalio 30 d. pretenzijoje „Dėl darbų priėmimo-perdavimo akto ir apmokėjimo nevykdymo“ nurodė priimti darbus per 3 darbo dienas, 2018 m. lapkričio 23 d. pranešimu „Dėl darbų priėmimo ir įsiskolinimo padengimo“ pakartotinai pateikė darbų priėmimo-perdavimo aktą. Iš paminėtų duomenų darytina išvada, jog ieškovė, pateikdama atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus atsakovei, informavo atsakovę apie pasirengimą perduoti atliktus darbus. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė ieškovės atliktų Darbų rezultatu naudojasi nuo pat jų atlikimo iki šios dienos, jokių defektų taisymo darbų neatliko, taip pat, atliktų Darbų rezultatą naudoja ir reprezentaciniais tikslais, šias aplinkybes patvirtino ir teismo ekspertas T. D..
21. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė teigdama, kad ieškovė darbus atliko su defektais neįrodė, kad dėl defektų yra būtent ieškovės kaltė, neįrodė darbų trūkumų ir jų šalinimo kainos, todėl pagal byloje esančius šalių pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistiną sumą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei manant, kad jos teisės pažeistos dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų, šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovei pareikšti savarankiškus reikalavimus ir pasinaudoti gynybos priemonėmis numatytomis CK 6.665 straipsnio 1 dalyje.
22. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
23. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. spendimą palikti nepakeistą.