Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-81-998/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-08-05
Bylos Nr.: e2-81-998/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-11419-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Bučienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Line-X“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Minijos salos“
Trečiasis asmuo: mažoji bendrija „Va prekyba“
Advokatai: Karolis Gerbauskas

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.2.3Garantija
2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
2.6.18.3Statybos ranga
2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai
3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-81-998/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11419-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.3; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Anetai Kozun,dalyvaujant ieškovės atstovams A. G., J. K.,atsakovės atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,trečiojo asmens atstovui V. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Line-X“ LT ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minijos salos“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo mažoji bendrija „Va prekyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė „Line-X“ LT kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 6 112,50 Eur skolą, 46,46 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. birželio 14 d. su atsakove UAB „Minijos salos“ sudarė sutartį, pagal kurią įsipareigojo išlieti vienkomponentę dangą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus pagal jos (ieškovės) pateiktas sąskaitas. Atsakovė apmokėjo 2 500 Eur išankstinę sąskaitą faktūrą, tačiau po darbų atlikimo siųstos PVM sąskaitos-faktūros neapmokėjo iki šiol net iš dalies.

Ieškovė nurodo, kad sutarties kaina buvo apskaičiuota remiantis atsakovės nurodytos dangos plotu, t. y., 100 kv. m, iš viso 6 890,00 Eur, tačiau pradėjus vykdyti darbus, dangos plotas padidėjo iki 125 kv. m, todėl bendra suma už paslaugas išaugo iki 8 612,50 Eur + PVM.

2018 m. rugsėjo 12 d. buvo parengta ir atsakovei išsiųsta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), suma 8 612,50 Eur + 1 808,63 Eur PVM, iš viso 10 421,13 Eur, kartu pridedant ir atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą pasirašyti. Atsakydama į laišką, atsakovė nurodė, kad darbai atlikti su tam tikrais defektais: nutrupėjusiais krašteliais, tam tikrais dangos iškilimais ties sujungimais bei vietomis pasikeitusia dangos spalva. Ieškovė nurodo, kad 2018 m. spalio 11 d. išsiuntė atsakovei įsipareigojamąjį raštą, kuriame nurodė, kad prisiimdama garantinius įsipareigojimus, remonto darbus rekomenduoja perkelti į 2019 m. pavasarį/vasarą, tačiau esant palankioms oro sąlygoms lauko darbams atlikti, atsakovės nurodyti defektai buvo pašalinti 2018 m. spalio mėn., ir pakartotinai pateikta PVM sąskaita-faktūra apmokėti. 2018 m. spalio 18 d. raštu „Dėl takelių įrengimo darbų“ Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti tik 60 proc. atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertės, nes net 40 proc. takelių turi akivaizdžių trūkumų. Ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė priėmimo-perdavimo akto nepasirašė ir sąskaitos neapmokėjo, 2018 m. spalio 23 d. pasikvietė antstolę, kuri faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo tai, kad: „vykdant pareiškėjo prašymą užfiksuoti atlikti takelių įrengimo darbai. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu takeliai buvo pilnai užbaigti, neužfiksuota jokių defektų, aptrupėjimų ar lūžių“. Taip pat, kad: „ant žemės padėti medžiagų pavyzdžiai: UV Stabilios dangos, kuri atspari UV spinduliams ir negelsta. UV Nestabilios dangos, kuri neatspari UV spinduliams, todėl gelsta. Klojant grindinį buvo naudota UV stabilizuota danga, kuri nepageltusi ir išlaikiusiu pradinį atspalvį“. 2018 m. spalio 30 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją „Dėl darbų priėmimo-perdavimo akto ir apmokėjimo nevykdymo“, kuria prašė apmokėti pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą ir priimti darbus per 3 d. d., t. y. iki 2018 m. lapkričio 5 d. 2018 m. lapkričio 10 d. atsakovė atsiuntė raštą „Dėl takelių įrengimo darbų“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad sutinka apmokėti tik 60 proc. atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertės, t. y. 5 167,50 Eur (be PVM), nes net 40 proc. takelių turi akivaizdžių trūkumų. Ieškovė pažymi, jog atsakovė neįvardijo akivaizdžių trūkumų, kokiu būdu buvo apskaičiuotas geros ir defektuotos dangos santykis. 2018 m. lapkričio 13 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą „Dėl įsiskolinimo padengimo“ kuriame buvo nurodyta, kad defektai buvo ištaisyti ir visos aplinkybės užfiksuotos antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei padarytose foto nuotraukose ir dar kartą atsakovės paprašyta apmokėti už suteiktas paslaugas iki 2018 m. lapkričio 16 d. 2018 m. lapkričio 16 buvo gautas atsakovės atsakymas „Į pranešimą dėl įsiskolinimo padengimo“, kuriame nurodoma, kad UAB „Minijos salos“ netgi neturi pareigos mokėti net jų siūlomos 60 proc. kainos dalies, nes darbai nėra atlikti laiku ir kokybiškai, kad po 2018 m. spalio 11 d. el. laiško įmonės darbuotojai nebuvo objekte ir jokių dangos defektų šalinimo darbų neatliko, nes to neužfiksavo vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Ieškovė pažymi, kad atsakovės teigimu, vaizdo kameros neužfiksavo net antstolės apsilankymo objekte faktinių aplinkybių konstatavimo dieną, kas kelia pagristų abejonių atsakovės sąžiningumu. Ieškovė nurodo, kad 2018 lapkričio 23 d. išsiuntė pranešimą „Dėl darbų priėmimo ir įsiskolinimo padengimo“, kuriame nurodė, kad: 2018 m. spalio mėn. atliko tvarkymo darbus; 2018 m. spalio 23 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas 100 proc. takelių užbaigimas; tam tikri darbai (pavyzdžiui, nutrupėję takelių kraštai) buvo sutvarkyti ne dėl to, kad ieškovė pripažino savo defektus, o geranoriškai, nes tikėtina, jie buvo tiesiog nulaužti, atsakovei vykdant statybos darbus (vežiojant takeliu įvairius daiktus, statybines medžiagas ir pan.); atsakovė pati pripažino, kad ieškovė „dalį trūkumų ištaisė“), tačiau tuo pačiu, pati sau prieštaraudama, nurodė, kad jokie dangos defektų šalinimo darbai nebuvo atlikti; faktinės aplinkybės konstatuotos antstolės pagal pateiktas atsakovės pastabas, tam nebūtinas specialusis išsilavinimas, atsakovė taip pat nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių kompetenciją daryti išvadas apie statybos darbų baigtumo lygį, defektų buvimą ir pan. Kartu su pranešimu atsakovei buvo išsiųsti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopija bei pakartotinai pateikti darbų priėmimo-perdavimo aktas, PVM sąskaita-faktūra apmokėti iki 2018 m. lapkričio 28 d., priešingu atveju ginčas bus perduotas spręsti teismui. Ieškovės teigimu, iki ieškinio pateikimo dienos sąskaita nėra apmokėta net iš dalies (išskyrus sumokėtą avansą).

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad Sutarties 6.1 punkte numatė, jog užsakovas laiku neapmokėjęs numatyto atlygio, privalo sumokėti 0,02 proc. dydžio baudą nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Remiantis sutarties punktu ir 2018 m. spalio 30 d. siųsta pretenzija, pagal kurią buvo nurodyta, kad visi darbai yra atlikti, bei prašoma per 3 d. d., t. y. iki 2018 m. lapkričio 5 d., apmokėti sąskaitą bei pasirašyti aktą, delspinigiai skaičiuojami nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2018 m. gruodžio 13 d., iš viso 46,46 Eur (6 112,5 Eur x 0,02 proc. x 38 d.).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2018 m. birželio 14 d. su ieškove sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „Line X“ LT įsipareigojo išlieti Granit Ochialino + Elastopave vienkomponentę dangą. Atsakovė pažymi, kad jos veikla yra išskirtinių individualių gyvenamųjų namų statyba ir pardavimas, todėl objektas, kuriame ieškovė turėjo atlikti statybos darbus, buvo statomas turint tikslą jį pateikti potencialiems klientams apžiūrai bei naudoti jį reklamoje, kaip parodomąjį objektą. Dėl šios priežasties buvo ypatingai svarbu, kad šiame objekte atliekami statybos darbai atitiktų aukštus kokybės reikalavimus. Ieškovė UAB „Line X“ LT teigė, kad brangiausia dolomitinė medžiaga Granit Ochialino kartu su UV atspariu Elastopave užtikrins aukščiausią kokybę, leis išgauti reikiamą takelių formą, takeliai bus vientisi (neturės sujungimo siūlių) ir bus ypač kokybiški ir ilgaamžiai.

2018 m. rugsėjo 13 d. el. laišku ieškovė pateikė 2018 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LSIA 00944 bendrai 10 421,13 Eur sumai bei pateikė 2018 m. rugsėjo 12 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą pasirašyti. Gavus šiuos dokumentus, buvo pastebėti atliktų darbų trūkumai, todėl atsakovės atstovė susisiekė su ieškovės atstovu ir šiuos klausimus aptarė telefonu. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji el. laiškuose, siųstuose kartu su nuotraukomis, ieškovei nurodė labai aiškius ir konkrečius ieškovės atliktų darbų trūkumus: trupantys dangos kraštai, ties sujungimais skiriasi dangos spalva, yra gelsvų dangos plotų, danga įrengta su sujungimais, kurie labai matomi, nors ieškovei pristatant produktą buvo apie tai kalbėta ir tiesiogiai patikinta, kad tokių sujungimų-siūlių nesimatys, dangoje yra duobės, guzai, tam tikrose vietose danga yra minkšta ir nekietėja, o po ieškovės bandymo šį trūkumą ištaisyti, dangos akmenukai tapo matiniai ir taisytas plotas vis tiek išliko minkštas, trupantis. Atsakovė pažymi, kad šie el. laiškai paneigia, ieškovės teiginius, kad neva atsakovė reiškia pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, tačiau neįvardina konkrečių atliktų darbų trūkumų ir defektų.

Nurodo, kad 2018 m. spalio 11 d. ieškovės įsipareigojančiame rašte nurodyta, kad „apžiūrėjus objektą ... buvo pastebėta, kad dalies dangos kraštų trupėjimas ... galimai atsiradęs dėl rišiklio ... reakcijos su drėgme“. Atsakovė pažymi, kad šiuo raštu ieškovė pripažino atliktų darbų trūkumus ir ji pripažino, kad darbų trūkumai atsirado dėl panaudotų medžiagų netinkamumo, o ne dėl to, kad jie buvo tiesiog nulaužti, atsakovei vykdant statybos darbus (vežiojant takeliu įvairius daiktus, statybines medžiagas ir pan.). Pažymi, kad ieškovė iš pradžių pripažino dalį savo atliktų darbų trūkumų, aiškiai įvardino jų priežastį ir juos įsipareigojo ištaisyti.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad nėra ginčo dėl to, kad ieškovės darbuotojai atliko tam tikrus veiksmus, siekiant pašalinti dalį dangos trūkumų. Tačiau yra ginčas dėl to, kada tokie veiksmais buvo atlikti ir ar jais buvo pašalinti visi atliktų darbų trūkumai.

Šalies argumentai

Ieškovės paaiškinimas apie tai, kad ji neva po įsipareigojančio rašto pateikimo ištaisė įsipareigojančiame rašte nurodytus trūkumus yra visiškai nelogiškas, nes tarp minėtų dokumentų pateikimo tiesiog nebuvo jokio laiko tarpo. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji po 2018 m. spalio 11 d. įsipareigojančio rašto būtų atlikusi kokius nors dangos defektų šalinimo darbus. Kad ieškovė neatliko jokių defektų šalinimo darbų, išskyrus tuos, kurie buvo atlikti dar iki 2018 m. spalio 11 d. įsipareigojamojo rašto pateikimo, patvirtina tas faktas, jog ieškovė nekvietė jos (atsakovės) priimti neva ištaisytus darbus, neteikė patikslinto atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, nekvietė jos atstovų apžiūrėti darbų po neva atliktų defektų šalinimo, apie defektų šalinimą, jų laiką taip pat neinformavo, šių klausimų su ja (atsakove) nederino. Todėl atsakovė teigia, jog ieškovė daugiau jokių darbų šalinant defektus neatliko ir didžioji dalis 2018 m. rugsėjo 21 d. el. laiškuose nurodytų defektų taip ir liko nepašalinti.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad 2018 m. spalio 18 d. raštu ieškovę informavo, jog su pateiktu pasiūlymu sutinka tik iš dalies, t. y. sutinka perkelti takelių remonto darbus į 2019 m. pavasarį, tačiau nesutinka su reikalaujama darbų apmokėjimo tvarka. Taip pat nurodė, kad kol darbų trūkumai nepataisyti, sutinka apmokėti tik 60 proc. atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertės, t. y. 5 167,50 Eur (be PVM). Taip pat ieškovei priminė, kad pasirašant sutartį jai buvo sumokėtas 2 500 Eur avansas. Atsakovės teigimu, minėtu raštu prašė iki 2018 m. spalio 24 d. pateikti pakoreguotus dokumentus: darbų atlikimo aktą (atliktų darbų baigtumas – 60 proc.) bei PVM sąskaitą-faktūrą (suma 5 167,50 Eur + PVM).

Sutarties 3.2 p. darbų pradžiai ir medžiagų užsakymui iškovei jau buvo sumokėtas 2 500 Eur avansas. Kartu šiame punkte nurodoma, kad likusią sumą už kokybiškai ir laiku atliktus darbus užsakovas sumoka pagal vykdytojo pateiktas sąskaitas-faktūras po atliktų darbų akto. Atsakovės teigimu, pagal sutartį ji neturi pareigos mokėti netgi 60 proc. kainos dalies, nes darbai nėra atlikti kokybiškai, t. y. ieškovė nėra iki galo atlikusi darbų pagal sutartį (sutarties 5.3 punktas), todėl neturi teisės reikalauti sumokėti sutarties kainos, kadangi sutarties 3.2 bei 6.1 p. numatyta, kad užsakovės pareiga mokėti už darbus atsiranda tik tada, kai darbai yra atlikti kokybiškai, tinkamai ir laiku.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad ieškovės nurodama informacija apie antstolę ir jos atliktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kelia pagrįstų abejonių, nes akivaizdu, jog antstolė nėra kompetentinga spręsti apie atliktų darbų baigtumą, kokybę, apimtis, medžiagų tinkamumą, technologijas ir kt.

Taip pat nurodo, kad ieškovė nepasinaudojo teise pateikti vienašališkai pasirašytą darbų priėmimo-perdavimo aktą su jame nurodytomis priešingos pusės atsisakymo pasirašyti priežastimis. Todėl darbų pridavimas neįvyko, o nesant priduotų darbų, ieškovė neįgijo teisės gauti, o atsakovė – pareigos mokėti sutartyje numatytą kainą.

Atsakovė teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, jog ieškovės įrengtos dangos kokybės trūkumai atsirado dėl netinkamai įrengto pagrindo dangai, nes pagrindą dangai įrengė pati atsakovė, todėl negali remtis dėl to esančiais dangos trūkumais. Atsakovė nurodo, kad ne kartą kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti tikslius nurodymus dangos pagrindo įrengimui, teikė ieškovei vertinti jau parengtos dangos vaizdą, prašė teikti pastabas, atitinkamai ieškovė dėl dangos pagrindo pateikė nurodymus, paaiškinimus bei pastabas dėl jau įrengto pagrindo. Pagrindas įvardinamas „sumuštiniu“, nes jis yra sudarytas iš atskirų sluoksnių. Atsakovės teigimu, nors pagrindas dangai buvo parengtas pačios jos, tačiau tai buvo daroma pagal ieškovės nurodymus ir pastabas. Todėl net ir tuo atveju, jeigu dangos trūkumai susidarė dėl netinkamai įrengto pagrindo, dėl to atsakinga pati ieškovė, kuri davė šiems darbams nurodymus ir vertino jų kokybę po atlikimo. Atsakovė taip pat nurodo, kad nors ieškovė pateikė savo pačios patvirtintą technologinę kortelę, kurios laikantis neva buvo įrengta ginčo danga, tačiau nėra aišku, kuo remiantis ir kada šis dokumentas parengtas, ir kad toks dokumentas, kaip sukurtas pačios ieškovės, iš esmės neturi įrodomosios reikšmės šioje byloje. Pažymi, jog „sumuštinio“ įrenginėjimo metu ieškovė atsakovei nepateikė technologinės kortelės, o tik apsiribojo el. paštu nurodytais abstrakčiais nurodymais dėl „sumuštinio“ įrengimo. Atsakovės teigimu, ieškovė technologinę kortelę sukūrė išimtinai šios bylos nagrinėjimui. Be to, atsakovė pažymi, kad netgi jeigu tokia technologinė kortelė ir būtų buvusi ginčo dangos įrengimo metu, ieškovė jos nesilaikė, nes nurodoma, kad „viso montavimo darbus atlieka ne mažiau 2-5 darbuotojai vienu metu“. Tuo tarpu pagal pačios ieškovės pateiktą prekių priėmimo/perdavimo aktą bei užsakymo patvirtinimą matyti, kad darbus atliko vienas asmuo – V. L., taip pažeidžiant minimalų dangos liejimui reikalingų asmenų skaičiaus reikalavimą, kas ir galėjo lemti dangos defektus.

Atsakovė teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose teigia, jog iš ekspertizės akto matyti, jog dangos nelygumai viršija leistinas maksimalias ribas (vietoje leidžiamų 6 mm, vietomis iki 8-10 mm). Akte nurodoma, kad šie nelygumai susiformavo nepakankamai išlyginus dangos paviršių (o ne pagrindą) jos klojimo metu, todėl, atsakovės teigimu, dėl šio trūkumo atsakinga ieškovė, kadangi ji buvo atsakinga už dangos paviršiaus išlyginimą klojimo metu. Atsakovė nurodo, kad dangoje susiformavęs 1-2 mm pločio plyšys dėl neįrengtos deformacinės siūlės – dėl šio trūkumo atsakinga taip pat ieškovė, kadangi ji įrenginėjo dangą ir turėjo laikytis reikiamų technologinių.

Atsakovės teigimu, dangoje yra susiformavusi tamsi dėmė, kuri sudaryta iš užpildo akmenėlių, kurie nėra surišti jokia chemine medžiaga – dėl šio trūkumo atsakinga taip pat ieškovė, kadangi ji klojo dangą ir buvo atsakinga už tinkamą rišamosios medžiagos panaudojimą ir mišinio parengimą.

Atsakovė taip pat nurodo, kad danga yra skirtingų atspalvių. Nors teismo ekspertas to nevertina kaip esminio dangos trūkumo, tačiau sutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog danga turi nekeisti spalvos, todėl šalims dangos spalva buvo esminė sąlyga. Atsakovė pažymi, jog už dangos atspalvių skirtumą taip pat atsakinga ieškovė, kadangi teismo ekspertas pažymi, kad šio trūkumo priežastis tikėtina yra dangos įrengimo technologinių operacijų trukmė. Dangą įrenginėjimo vienas subrangovas – V. L.. Pažymi, jog ekspertas nurodo, kad tikėtina, jog būtent dangos įrengimo operacijų atlikimo trukmė turėjo įtakos skirtingų atspalvių dangos plotų kontūrams.

Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovė turėjo vadovautis gamintojo instrukcija, kurioje gamintojas, aprašydamas galimus dangos trūkumus ir jų priežastis, pateikia paaiškinimus, dėl ko gali atsirasti paviršiaus trūkinėjimas arba byrėjimas: „Elastopave medžiaga susietas paviršius gali įtrūkti, kai Rangovas naudoja per mažai rišamosios medžiagos arba įmaišo per daug akmenų, tai silpnina paviršių. Svarbu, kad būtų naudojamas specialiai pritaikytas maišytuvas rišamosios medžiagos ir akmenų miksui išgauti. Toks maišytuvas nuo cemento maišytuvo skiriasi tuo, kad duoda vienodą medžiagos mišinį. Su cemento maišykle dažnai lieka „sausos vietos“, tekstūros mišinys, dėl to paviršius gali skilti. Kita, dažnai daroma klaida, taupymo sumetimais, Rangovas naudoja nedžiovintus akmenis, kurių drėgmės lygis viršija 2%. Tokiu atveju jau darbų metu matoma jog Elastopave rišamoji medžiaga gamina mažus oro „burbuliukus“ (putoja), o išdžiūvusi danga lieka nestabili ir akmenys lengvai byra nuo paviršiaus“. Atsakovės manymu, šie paties gamintojo pateikti paaiškinimai leidžia atmesti dangos sutankinimo, kaip dangos kraštų trupėjimo priežastį, nes tokios priežasties pats gamintojas neįvardina. Tai kartu leidžia patvirtinti nurodomas eksperto galimas priežastis dėl rišamosios medžiagos netinkamo paskirstymo (ką patvirtina dėmė dangoje, kur visiškai nėra jokios rišamosios medžiagos) ir drėgmės reikalavimų nesilaikymo, nes nustatyti dangos defektai iš esmės sutampa su gamintojo nurodytu defekto aprašymu, be to, pati ieškovė pripažino drėgmės reikalavimų nesilaikymą, kaip defektų priežastį, t. y. ieškovė iš esmės pripažino, kad atliko darbus nekokybiškai, nes rišiklis reagavo su drėgme ir todėl prasidėjo dangos trupėjimai.

Atsakovė nurodo, kad dangą įrenginėjo vienas subrangovas – V. L., o ekspertas nurodo, kad tikėtina, jog būtent dangos įrengimo operacijų atlikimo trukmė turėjo įtakos fotonuotraukose užfiksuotų skirtingų atspalvių dangos plotų kontūrams. Matyti, kad ekspertas pripažįsta dangos spalvos netolygumus. Atsakovė pažymi, jog instrukcijoje dangos gamintojas nurodo, kad dangos paviršius bus dėmėtas, „jei darbo metu išlietas paviršius buvo nekokybiškai išlygintas ir buvo bandyta pagerinti darbo kokybę, kai paviršiaus sluoksnis buvo sustingęs, paviršiaus spalva gali skirtis ir atrodys neestetiškai. Todėl yra labai svarbi Rangovo kvalifikacija ir griežtas Elastopave liejimo technologijos laikymasis.“. Kartu nurodoma, kad „Elastopave dangos paviršius yra įrengtas taip, kad būtų besiūlis, tačiau, jei liejimo metu yra aukšta temperatūra, o Rangovas dirba pakankamai lėtai, rezultate gali matytis sujungimo siūlių“. Atsakovė apibendrina, kad ieškovė dirbo per lėtai (ką patvirtina, kad dangą įrenginėjo vienas žmogus, nors reikia mažiausiai 2-3 žmonių), nesilaikė technologijos ir todėl atsirado spalvos netolygumai bei matosi sujungimo siūlės.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pasak eksperto, technologiškai reikėjo pirma įrengti nuolatinius bortus, o ne formavimo klojinius. Ieškovė nepateikė jokios informacijos apie tai, kada ir kaip būtina įrenginėti pastovius bortus, taip pat nenurodė, kad laikinų klojinių įrengimas ir vėliau nuolatinių bortų įrenginėjimas gali turėti įtakos dangos kokybei. Todėl jeigu laikinų klojinių nuėmimo ir nuolatinių bortų įrengimo aplinkybės yra kaip nors susijusios su dangos defektais (kraštų trupėjimu), tai už šiuos defektus taip pat turi atsakyti ieškovė. Be to, ieškovė neinformavo, kad nuolatinių bortų įrengimas vėliau, po dangos išliejimo, prieštarauja technologijai, nepasiūlė bortų įrengti prieš dangos pylimą. Atsakovės teigimu, instrukcijoje nurodoma, kad „Praėjus savaitei po dangos dengimo, esant poreikiui, iš dangos galima išimti formavimo profilius. Likusias ertmes palikti tuščias arba, esant vientisai nekomponuotai dangai, kas 5-7 metrus, būtina padaryti 2 cm gylio deformacines siūles, siekiant išvengti nepageidaujamos deformacijos“. Tai leidžia teigti, kad daug labiau tikėtina dangos kraštų trupėjimo priežastis yra ne dangos laikinų klojinių nuėmimo aplinkybės, o dangos medžiagos netinkamas sumaišymas, drėgmės reikalavimų nesilaikymas ir įrengimo proceso trukmė.

Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovė nesilaikė dangos įrengimo technologijos ir medžiagų dozavimo. Ieškovė po danga klojo plonu sluoksniu kitokią, galimai pigesnę, dangą (matyti geltonos, smėlio spalvos akmenų sluoksnis) ir tik vėliau ant jos dėjo užsakytos spalvos akmenų dangą. Skirtingų akmenų sluoksnių klojimas vienas ant kito prieštaravo technologijai.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad teismo eksperto nuomonė, kad neva spalva yra tik subjektyvaus vertinimo klausimas, o nustatyti defektai neturi įtakos esminiams statinio reikalavimams, nereiškia, kad užsakyta danga ieškovės galėjo būti įrengta su nustatytais defektais, juolab, kad jai (atsakovei) yra svarbus estetinis vaizdas, nes objektas, kuriame įrenginėjama danga, bus ekspozicinis, todėl dangos išvaizda yra esminis kriterijus statiniui.

Trečiasis asmuo MB „Va prekyba“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės UAB „Line-x“ LT ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad objekte, adresu (duomenys neskelbtini), subrangos pagrindais atliko kiemo takų vienkomponentės akmens kilimo dangos liejimo darbus. Pažymi, kad MB „Va prekyba“ atliko tik dangos liejimo darbus, o takų pagrindo, ant kurio buvo liejama vienkomponentė akmens kilimo danga, įrengimo darbus atliko pats užsakovas (atsakovė) UAB „Minijos salos“ savo lėšomis, medžiagomis, įrengimais ir savo rizika bei atsakomybe. Pasirengiant darbų vykdymui ir vykdant darbus objekte, buvo betarpiškai ir nuolat bendraujama su atsakovės atstove N. S., kuri darbų vykdymo metu buvo UAB „Minijos salos“ akcininke, o šiai dienai yra ir bendrovės direktorė. Buvo sutarta ir numatyta, kad dangos liejimo darbai objekte turi būti įvykdyti iki 2018 m. rugsėjo 3 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo atlikti takų pagrindų įrengimo darbus, dangos liejimo darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. rugsėjo 3 d.

Trečiasis asmuo pažymi, kad atliko dangos liejimo darbus objekte laikydamasis darbų atlikimo terminų, darbų atlikimo technologijos ir atsakovės nurodymų. Darbų vykdymo metu atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ar technologijų laikymosi. Užbaigus darbus objekte ir suėjus terminams atsiskaityti už darbus, atsakovė pradėjo reikšti pastabas dėl atliktų darbų kokybės ir rezultato. Užbaigus darbus objekte ir reaguojant į atsakovės pastabas, jis (trečiasis asmuo) po darbų užbaigimo bent kelis kartus vyko į objektą apžiūrinėti defektų. Atvykus į objektą, buvo pakoreguotos takų dangos, kurią jis įrenginėjo, siūlės. Taip pat sutvarkė aptrupėjusius dangos kraštus, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad dangos kraštai aptrupėjo dėl trečiojo asmens ar ieškovės kaltės. Trečiasis asmuo nurodo, kad takų dangos kraštai, kuriuos koregavo, buvo aptrupėję dėl to, kad buvo netinkamai įrengtas takų pagrindas, kurį įrenginėjo pati atsakovė, ir dėl to, kad gretimai išlietos dangos intensyviai vyko statybiniai bei gerbūvio darbai ir dangos kraštai buvo apgadinti dėl mechaninių pažeidimų.

Trečiasis asmuo paaiškina, kad atsakovės nurodomi defektai atsirado dėl šių priežasčių:

1. Aptrupėję takų dangos kraštai. Šie defektai atsirado išimtinai dėl netinkamo takų pagrindo įrengimo (pagrindo nesutankinimo, pagrindo bortų ir sutvirtinimų neįrengimo). Takų pagrindo įrengimo darbus savo lėšomis, medžiagomis, įrengimais ir savo rizika bei atsakomybe vykdė pati atsakovė;

2. Dangos nelygumai ir plyšiai keliose vietose. Šie defektai galėjo atsirasti išimtinai tik dėl deformacinės siūlės neįrengimo. Pažymi, kad deformacinių siūlių neįrenginėti reikalavo atsakovės atstovė N. S. motyvuodama tuo, kad deformacinės siūlės „atrodys negražiai“, „neestetiškai“.

3. Dangos atspalvis. Tai apskritai negali būti laikoma defektu, kadangi dangos atspalvis, jo pasirinkimas yra kiekvieno užsakovo skonio ir apsisprendimo reikalas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime bei papildomuose paaiškinimuose nurodytais atsikirtimais.

Trečiasis asmuo parašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl skolos

Remiantis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog 2018 m. birželio 14 d. ieškovė UAB „Line X“ LT ir atsakovė UAB „Minijos salos“ sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Granit Ochialino ir Elastopave vienkomponentės dangos liejimą atsakovės objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Dangos plotas 100 kv. m., storis 3 cm, medžiaga: Granit Ochialino ir Elastopave vienkomponentis atsparus UV spinduliams, nekeičia spalvos. Sutarties 3 punktu šalys sutarė, kad bendra sutarties kaina su PVM 8 336,90 Eur. Priede Nr. 1 prie rangos sutarties Nr. 2018/06/14 nustatyta, kad takelių įrengimas Elastopave storis: 250-350 mm, plotas 125 m², m² kaina 68,90 Eur, iš viso 8 612,50 Eur, bendra suma su PVM 10 421,13 Eur. Šalys sutarties 3.2 punkte numatė, jog galutinis sutartyje numatytų darbų atlikimo terminas – 2018 m. rugpjūčio 3 d. 2018 m. liepos 16 d. sutarties šalys pasirašė susitarimą „Dėl sutarties įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimo“, kuriuo galutinį darbų atlikimo terminą pratęsė iki 2018 m. rugsėjo 3 d.

2018 m. rugsėjo 12 d. surašytas atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atlikti takelių įrengimo darbai Elastopave medžiagomis, sutartinė darbų kaina 8 612,50 Eur, iš viso su PVM – 10 421,13 Eur. Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą pasirašė UAB „Line X“ LT direktorius A. G..

2018 m. rugsėjo 12 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 10 421,13 Eur sumai (8 612,50 Eur + PVM 1 808,63 Eur), kurią kartu su atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktu 2018 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovės direktorei, prašydama atsiųsti dokumentus su parašais.

Kadangi atsakovė pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą neatsiskaitė, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Iš rašytinių bylos duomenų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog tarp šalių 2018 m. birželio 14 d. sutarties pagrindu susiklostė rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Byloje nėra ginčo dėl darbų apimties, jos kainos bei pačių darbų atlikimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė, atsisakydama sumokėti už atliktus darbus, remiasi atliktų darbų kokybe.

Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007). Taigi, atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.

Pažymėtina, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Kaip minėta, ieškovė atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą atsakovei elektroniniu laišku išsiuntė 2018 m. rugsėjo 13 d. Reaguodama į pateiktą atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą, atsakovė keliais elektroniniais laiškais ieškovei pateikė tokius atsakymus (kalba netaisyta):

2018 m. rugsėjo 21 d. 09.17 val.: „Laba diena, A., Kaip ir kalbėjome vakar telefonu (kai jūsų darbuotojas buvo atvykęs apžiūrėti darbų kokybės) siunčiu Jums nuotraukas, jų bus 6, manau siųsiu keliais laiškais. Tačiau geriau suprastumėte situaciją patys apžiūrėję atliktus darbus. Pradėsiu nuo trupančių kraštų (pridedu 2 foto kuriose matosi tik dalis nutūpėjimų nes aplink šį nutrupėjimą, pirštais lengvai spūstelėjus skylė tik didėja) jų yra ir daugiau, prašau patikrinti visą takelių perimetrą, visus kraštus ir sutvarkyti juos.“.

2018 m. rugsėjo 21 d. 09.21 val.: „Siunčiu foto kurioje matysite skirtingų spalvų akmenėlius Toje vietoje yra sujungimas ir viena dalis yra tokia kokios mes tikėjome, o štai kita dalis yra geltona. Šis gelsvas plotas yra gana didėlis.“.

2018 m. rugsėjo 21 d. 09.32 val.: „Sujungimai - pridedu foto - pabrėžiu, kad ši vieta kuri pavaizduota foto yra pagrindinis įėjimas į namą. Sujungimas ne tik, kad ryškiai matosi (pristatydami savo produktą teigėte, kad siūlės nesimatys) bet ir yra duobutės, guzai, einant šioje vietoje net suklupau.“.

2018 m. rugsėjo 21 d. 09.34 val.: „Dar vienas sujungimas - foto pridedama - jis labai ryškiai matosi nes skiriasi spalvos ir ši vieta taip pat labai svarbi nes yra netoli pagrindinio įėjimo.“.

2018 m. rugsėjo 21 d. 09.39 val.: „Na ir galiausiai vieta kurią jau jūsų darbuotojas taisė. Ji iškarto buvo visa minkšta ir nekietėjo, jūsų darbuotojas jau buvo atvykęs ir mėgino taisyti šią nemažą atkarpą, kaip supratau iš vakarykščio pokalbio su juo, taisydamas jis papraščiausiai užpylė epoksidinio mišinio, tačiau tai ne tik, kad nepagerino padėties, bet dar ie pablogino - akmenėliai tapo matiniai (pieno spalva apnešti) kietumo nepadaugėjo, viskas trupa.“.

2018 m. spalio 11 d. ieškovė įsipareigojamajame rašte nurodė „Apžiūrėjus objektą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atlikti takelių įrengimo darbai, buvo pastebėta dalies dangos kraštų trupėjimas (pridedama foto nuotrauka), galimai atsiradęs dėl rišiklio Elastopave 6551/100 reakcijos su drėgme. Prisiimdami visus garantinius įsipareigojimus, remonto darbus rekomenduojame perkelti į 2019 m. pavasarį/vasarą. Kadangi šiuo metu metereologinės sąlygos nėra palankios ir dėl jų nėra galimybės darbus atlikti kokybiškai, įsipareigojame šiuos darbus atlikti sulaukus tinkamų oro sąlygų. Šis raštas yra garantinis mūsų įmonės įsipareigojimas atlikti remonto darbus. Klientas įsipareigoja apmokėti už takelių įrengimo darbus ir medžiagas pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei Atliktų darbų priėmimo perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir nurodytais terminais.“.

Atsakydama į pateiktą raštą, atsakovė nurodė, jog sutinka, kad remonto darbai būtų perkelti į 2019 m. pavasarį, tačiau nesutiko, sumokėti visos darbų kainos ir siūlė pateikti pakoreguotą sąskaitą 60 proc. darbų atlikimui. Ieškovė 2018 m. spalio 30 d. pretenzija „Dėl darbų priėmimo-perdavimo akto ir apmokėjimo nevykdymo“ nurodė, kad darbai užbaigti, danga jokių trūkumų neturi neaišku, ką konkrečiai ji turi pataisyti ir kodėl atsakovė vengia pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą. Prašė apmokėti pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą ir priimti darbus per 3 d. d. 2018 m. lapkričio 23 d. ieškovė pranešimu „Dėl darbų priėmimo ir įsiskolinimo padengimo“ atsakovei pakartotinai pateikė darbų priėmimo-perdavimo aktą pasirašyti bei PVM sąskaitą-faktūrą apmokėti. Nurodė, kad nesulaukus apmokėjimo iki 2018 m. lapkričio 28 d., ginčas bus perduotas spręsti teismui.

CK 6.694 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Pažymėtina, jog atliktų darbų priėmimą privalo organizuoti ne rangovas, o užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti darbus, jeigu sutartyje nebuvo susitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje nenumatė jokių išlygų, kad darbų priėmimą organizuoja rangovas, todėl priešingai nei nurodo atsakovė, kad ji nebuvo kviečiama į darbų perdavimą, taikytina įstatymo nuostata, jog darbų priėmimą privalėjo organizuoti užsakovas, t. y. šiuo atveju atsakovė. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė elektroniniame laiške, siųsdama 2018 m. rugsėjo 12 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą, nurodė grąžinti pasirašytą aktą, 2018 m. spalio 30 d. pretenzijoje „Dėl darbų priėmimo-perdavimo akto ir apmokėjimo nevykdymo“ nurodė priimti darbus per 3 darbo dienas, 2018 m. lapkričio 23 d. pranešimu „Dėl darbų priėmimo ir įsiskolinimo padengimo“ pakartotinai pateikė darbų priėmimo-perdavimo aktą. Iš paminėtų duomenų darytina išvada, jog ieškovė, pateikdama atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus atsakovei, tinkamai informavo atsakovę apie pasirengimą perduoti atliktus darbus, todėl atsakovė turėjo vykdyti įstatyme numatytą pareigą organizuoti darbų priėmimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamos bylos kontekste ypač aktualus tinkamas darbų priėmimas-perdavimas, kadangi tarp šalių nuo pat pradžių kilo ginčas dėl darbų kokybės, galimai su trūkumais atliktų darbų apimties. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimų, atsakovė teigė, kad darbai atlikti su trūkumais, tuo tarpu ieškovė, kad darbai yra užbaigti ir neaišku, ką ji turėtų pataisyti.

Remiantis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad darbų priėmimas-perdavimas nebuvo organizuojamas, nebuvo rašomas defektinis aktas, kuriame būtų fiksuoti galimai nekokybiškai atlikti darbai, jų apimtis. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė – įmonės direktorė ir akcininkė, negalėjo paaiškinti, kodėl nebuvo kviečiamos šalys darbų priėmimui, kodėl nebuvo rašomas defektinis aktas. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą priimti darbus, ko pasėkoje nebuvo užfiksuoti konkretūs darbų trūkumai bei jų apimtis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju atsakovė atsisakymą priimti darbus grindžia tuo, jog darbai yra atlikti nekokybiškai. Kaip minėta, įstatymu aiškiai apibrėžta, kokiais atvejais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, inter alia kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Tokiu būdu atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad jos nurodomi darbų trūkumai yra tokio pobūdžio, dėl kurių daikto – takų dangos prie statinio, adresu (duomenys neskelbtini), neįmanoma naudoti pagal paskirtį, trūkumų neįmanoma pašalinti.

Iš atsakovės siųstų elektroninių laiškų ieškovei po 2018 m. rugsėjo 12 d. darbų priėmimo perdavimo akto atsiuntimo matyti, jog atsakovė, siųsdama nuotraukas nurodė, kad dalis akmenėlių yra skirtingų spalvų, vienoje vietoje matomas gelsvas plotas, vietomis matomi ryškūs sujungimai, yra kraštų patrupėjimų. Vėlesniuose susirašinėjimuose su ieškove atsakovė nurodė, kad 40 proc. takelių turi akivaizdžių trūkumų. Teismo nutartimi paskirtos Lietuvos teismo ekspertizės centro akte 2019 m. birželio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog ginčo danga yra su defektais; nėra pagrindo teigti jog dangos spalva pakito ir kad tai neatitinka sutarties; ar danga atspari UV spinduliams negalima nustatyti. Be to, ekspertizės akto tiriamojoje dalyje konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, kad net 40 proc. takelių turi akivaizdžių trūkumų. Iš paminėtų duomenų galima daryti išvadą, jog dalis darbų yra atlikta nekokybiškai, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad dėl atliktų darbų trūkumų takelių dangos apskritai negalima naudoti pagal paskirtį (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad iš pačios atsakovės teikto 2019 m. liepos 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo po ekspertizės atlikimo matyti, jog danga yra vientisa, ja galima vaikščioti ir tik atskiruose plotuose fiksuoti nelygumai, kraštų nutrupėjimai. Spręsti, ar šiuo metu darbų rezultatas faktiškai yra naudojamas nėra galimybės, kadangi iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų fotonuotraukų nustatyta, jog objektas dar yra įrenginėjamas, vyksta gerbūvio įrengimo darbai.

Teismas pastebi, jog byloje taip pat nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad darbų trūkumai yra tokio pobūdžio, jog jų nebūtų galima pašalinti. Priešingai, iš ieškovės 2018 m. spalio 11 d. įsipareigojamojo rašto nustatyta, kad ieškovė prisiima garantinius įsipareigojimus, įsipareigoja atlikti remonto darbus. Nepaisant to, kad iš vėlesnių šalių susirašinėjimų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl galimų trūkumų bei jų apimties, teismo vertinimu, tai nepaneigia aplinkybių, jog nėra pateikta duomenų apie darbų šalinimo galimybes. Pastebėtina ir tai, kad 2018 m. birželio 14 d. sutarties 4 punkte aptarti vykdytojo (ieškovės) garantiniai įsipareigojimai.

Atsakovė teigė, kad darbų atlikimui buvo keliami aukšti kokybės reikalavimai, kadangi objektas yra reklaminis, remiantis kuriuo potencialūs klientai susidarytų įspūdį apie namų kokybę. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tokia aplinkybė nepaneigia, kad takų dangos apskritai negalima naudoti pagal paskirtį ar kad galimi trūkumai yra nepašalinami.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti 2018 m. spalio 14 d. darbų priėmimo perdavimo aktą, kuris buvo ieškovės surašytas po atsakovės išsakytų pastabų, ir tokiu būdu įgijo pareigą atsiskaityti su ieškove (CK 6.694 straipsnio 6 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kartu pažymėtina, kad net tuo atveju, jeigu ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, tai neatleido atsakovės nuo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, o atsakovės gynybos būdai dėl netinkamai atliktų darbų numatyti CK 6.665 straipsnyje (reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje). Tačiau šios įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos tuo atveju, jeigu būtų pateikti įrodymai, patvirtinantys darbų kainos mažinimo dydį, arba įrodymai, patvirtinantys trūkumų šalinimo išlaidų dydį, bei įrodymai, patvirtinantys atsiradusius nuostolius bei jų dydį. Atsakovė jokių įrodymų dėl mažintinos darbų kainos, turėtų darbų trūkumų šalinimo ar nuostolių dydžio nepateikė. Taip pat nepateikė duomenų, ar buvo reikalauta neatlygintinai pašalinti trūkumus, kokia apimtimi ir terminais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas iš dalies sutinka su atsakovės teiginiais, kad jei darbai buvo priduoti, tai užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau būtent užsakovui kyla pareiga įrodyti defektų faktą. Pažymėtina, jog nepakanka apsiriboti vien teiginiais, kad darbai yra su trūkumais, užsakovui kyla pareiga pagrįsti, kokie būtent yra defektai, kokia jų apimtis. Šiuo atveju nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kiek konkrečiai darbų yra galimai su trūkumais. Pati atsakovė pirmaisiais elektroninių laiškų susirašinėjimais dėl darbų priėmimo nurodė tik kad dalis darbų yra nekokybiškų. Vėliau teigė, kad net 40 proc. takelių turi akivaizdžių trūkumų, tačiau kuo remiantis nustatė tokį procentą, duomenų nepateikė. Kaip minėta, ekspertizės akte konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, kad net 40 proc. takelių turi akivaizdžių trūkumų. Eksperto išvadoje nurodyta, kad darbai turi tam tikrų trūkumų, tačiau kokia nekokybiškų darbų apimtis nenustatyta.

Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu teismas ne kartą tikslino aplinkybes, kokią atliktų darbų dalį atsakovė pripažįsta netinkama, kokios sąnaudos reikalingos trūkumų šalinimui, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Be to, pastebėtina ir tai, jog viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė buvo tinkamai atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato.

Teismas atkreipia dėmesį, jog net jei remiantis šalių paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis, ekspertizės aktu, daryti išvadą, kad ieškovės darbai atlikti su trūkumais, teismas neturi specialių žinių, kad įvertintų, kiek procentų darbų atlikta nekokybiškai, kokios būtų darbų trūkumų šalinimo sąnaudos, kuriomis būtų galima pavyzdžiui mažinti atliktų darbų kainą. Pažymėtina, kad ekspertizės akto 8 punkte nurodoma, kad norint pašalinti defektus, reikia parengti atitinkamą projektinę dokumentaciją. Tokių duomenų pateikta nebuvo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas neturi pagrindo plačiau pasisakyti dėl galimų darbų trūkumų kilmės, atsakingų asmenų dėl galimų trūkumų.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Tokiu būdu atsakovei nesinaudojant CK 6.665 straipsnyje numatytais netinkamai atliktų darbų gynybos būdais, konstatuotina, jog ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 6 112,50 Eur skola už atliktus darbus (CK 6.665 straipsnis, 6.694 straipsnio 6 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kartu pastebėtina, jog atsakovė įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl darbų trūkumų šalinimo nuostolių atlyginimo.

Dėl delspinigių

Ieškovė prašo priteisti 46,46 Eur delspinigių. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Bylos duomenimis, šalių sutarties 6 punkte numatyta, kad užsakovas laiku neapmokėjęs numatyto atlygio privalo sumokėti 0,02 proc. dydžio baudą nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į šalių sutarties sąlygas, teismui konstatavus, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti darbų pridavimo perdavimo aktą, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Delspinigių terminą atsakovė skaičiuoja nuo 2018 m. lapkričio 6 d., t. y. nuo 2018 m. spalio 30 d. pretenzijos „Dėl darbų priėmimo-perdavimo akto ir apmokėjimo nevykdymo“, kuria prašė apmokėti pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą ir priimti darbus per 3 darbo dienas, iki ieškinio teismui pateikimo dienos – 2018 m. lapkričio 13 d.

Kaip minėta, PVM sąskaita-faktūra atsakovei apmokėti buvo pateikta 2018 m. rugsėjo 13 d., tačiau po to tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl darbų kokybės. 2018 m. spalio 30 d. pretenzija „Dėl darbų priėmimo-perdavimo akto ir apmokėjimo nevykdymo“ buvo pirmas ieškovės pranešimas atsakovei, jog ji nesutinka su darbų trūkumais ir atsisakymą pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktą laiko nepagrįstu. Pretenzija prašė apmokėti sąskaitą iki 2018 m. lapkričio 5 d. Atsižvelgiant į tai, jog būtent šia pretenzija ieškovė nesutiko su darbų trūkumais, darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai nuo 2018 m. lapkričio 5 d. skaičiuoju delspinigius už laiku neapmokėtą sąskaitą, todėl ieškovės reikalavimas dėl 46,46 Eur delspinigių priteisimo pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 177 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso ieškovė patyrė 477 Eur bylinėjimosi išlaidų. Visiškai tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 477 Eur (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Kiti procesiniai klausimai

CPK 150 straipsnio 3 dalis nustato, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

Tenkinus ieškovės ieškinį, 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Line-X“ LT iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minijos salos“ 6 112,50 Eur skolos, 46,46 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 158,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. gruodžio 14 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 477 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaDiana Bučienė