- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- AN2-359-1036/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00635-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Pažeidėjas
- A. U.
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundas tenkintas ir panaikintas Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. MD-VM00-ANR_N-741-2023, bei A. U. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija, apeliantas) 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-741-2023 (toliau – ir Institucijos nutarimas) A. U. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalį 600 (šešių šimtų) eurų bauda už tai, kad 2022 m. gruodžio 20 d. MDAS priemonėms buvo pateikta importo deklaracija MRN 22LTKC0100IM2058C5, kurioje buvo deklaruotos prekės – medinės baldų dalys: lentynos, stalviršiai iš ąžuolo, prekės kodas 94039100, siuntėjas OOO „H“, šalis – Baltarusija, o gavėjas UAB „L“ šalis – Lietuva. Kilus įtarimui, kad neteisingai deklaruotas prekės kodas, buvo paimtas mėginys. Atlikus mėginio tyrimą nustatyta, kad deklaruotos prekės neteisingai suklasifikuotos. Pagal gautus prekių klasifikavimo aktus Nr. 23V0002, 23V0003 deklaruotas prekės kodas 94039100 keičiasi į KN kodą 4421999999, kuriam taikomi apribojimai, nustatyti Reglamento (EB) Nr.765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, 1o straipsnis, X priede įvardintas prekes įvežti draudžiama. Tokiais veiksmais UAB „L“ direktorius A. U. pažeidė 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje (toliau – ir Reglamentas) 1o straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarimu (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundas tenkintas. Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. MD-VM00-ANR_N-741-2023 panaikintas ir A. U. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad UAB „L“ 2022 m. gruodžio 20 d. įvežė iš Baltarusijos Respublikos Baltarusijos Respublikos kilmės prekes, klasifikuojamas KN 44 kodu (mediena ir medienos gaminiai), ir taip buvo pažeistas Reglamento 1o straipsnio a) punkte įtvirtintas tarptautinis draudimas, t. y. nustatė A. U. veikoje objektyviuosius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, požymius. Vis tik, Skundžiamu nutarimu konstatuota, jog A. U. veiksmuose nėra jokios kaltės formos, t. y. administracinio nusižengimo byloje nenustatyta pilna ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis – būtinieji subjektyviosios pusės požymiai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-741-2023. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas pažeidė ir (ar) netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmenų atsakomybę už, tarptautinių sankcijų pažeidimą (ANK 515 straipsnis) ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (ANK 567 straipsnis), kadangi netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas.
1.1. Apeliantas nesutinka su Skundžiamo nutarimo išvada, kad A. U. veiksmuose nėra kaltės ir kad jis neturėjo tyčios pažeisti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas. Pagal ANK 515 straipsnio dispoziciją, pažeidimo objektas yra Lietuvos Respublikos interesai, kurie siejami su žalos Lietuvos Respublikos interesams padarymu. Pabrėžiama, jog minimas nusižengimas yra formalus, t. y. nusižengimo sudėtis yra realizuojama jau pačios veikos padarymo faktu, nusižengimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo, t. y. nesusipažinus su atitinkamų Europos Sąjungos Reglamentų nuostatomis bei neatlikus kitų veiksmų (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023). Kartu apeliaciniame skunde cituojami minėto Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023 motyvai, teigiant, kad faktinės aplinkybės, kaip ir nagrinėjamos bylos, yra tapačios. Nurodoma, kad A. U., būdamas UAB „L“ direktoriumi, yra atsakingas už tai, kokias prekes įsigyja, importuoja bei pateikia muitinei įmonė, kuriai jis tiesiogiai vadovauja. Prasidėjus Rusijos Federacijos invazijai į Ukrainos Respubliką, tarptautiniu lygmeniu taikant ir vis įtraukiant naujas sankcijas ne tik Rusijos Federacijai, bet ir Baltarusijos Respublikai, toliau UAB „L“ tęsiant veiklą ir importuojant prekes iš Baltarusijos Respublikos, jos direktorius A. U. turėjo pareigą užtikrinti, kad būtų tikrinama, kokios įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, aktualūs reglamentai ir atkreipti dėmesį ne tik į sankcionuotų prekių aprašymus, jų kodus, bet ir paties ginčo prekių kodo tinkamą nustatymą. Skunde pažymima, kad UAB „L“ medienos gaminių importu iš Baltarusijos Respublikos užsiima 2 (du) metus, o įmonė veiklą vykdo net 12 (dvylika) metų. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į tai, galima spręsti jog A. U. turėjo pakankamai didelę importo procedūrų patirtį bei turėjo žinoti, kokiais teisės aktais reikia vadovautis, nustatant prekės kodą, ir kur yra skelbiama aktuali informacija apie prekių klasifikavimo aktus bei tai, kad prekės kodą galima nustatyti remiantis Lietuvos muitinės tinklapyje viešai skelbiamose LITAR – integruoto tarifo naršyklėje bei TARIC – internetinėje integruotojo muitų tarifo duomenų bazėje. Taigi, atsakingam verslininkui turėjo būti aktualu, ar jis gali toliau vykdyti savo veiklą ir teisėtai gabenti medienos gaminius iš Baltarusijos Respublikos, nepažeisdamas Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų.
1.2. Nurodoma, kad pirmosios instancijos išvada, jog A. U., nebūdamas profesionaliu prekės kodų nustatymo specialistu, negalėjo įtarti, kad jo gabenama prekė turi būti deklaruojama kitu KN kodu, nei buvo deklaruojamos anksčiau importuotos prekės, ir, kad tas kodas yra įtrauktas į Reglamento X priedo draudžiamų gabenti prekių sąrašą, yra nepagrįsta. A. U. disponavo duomenimis apie perkamą prekę, t. y. turėjo specifikacijos raštus su brėžiniais (Specifikacija/Sąskaita faktūra Nr. 32-1, 2022 m. gruodžio 15 d., 11 p. ir 12 p.), kuriuose aiškiai nurodyta, kad medienos gaminiai (baldų detalės ir jų elementai) yra be tvirtinimo elementų, kurie leistų prekę identifikuoti kaip konkretų baldą ar jo dalį. Be to, iš A. U. rašytinio paaiškinimo, pateikto 2023 m. sausio 4 d., matyti, kad UAB „L“ direktoriui buvo žinoma, kad „baldų detalės ir jų elementai“ buvo be tvirtinimo elementų. Apelianto teigimu tai rodo, kad UAB „L“ direktorius disponavo visais duomenimis, reikalingais teisingam prekės kodui nustatyti. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad A. U. panašias prekes KN kodu 9403 sėkmingai importavo ir anksčiau, tačiau skunde pažymima, kad vadovaujantis 2023 m. gegužės 30 d. Kauno teritorinės muitinės UAB „L“ ūkinės ir komercinės veiklos patikrinimo ataskaita Nr. 3KM320049M (laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.), įvertinus importuotų prekių aprašymą deklaracijose Nr. 22LTLC0100IM1C7600 (2022 m. spalio 27 d.) ir Nr. 22LTKC0100IM1E6D89 (2022 m. lapkričio 28 d.), tiekėjo sąskaitose faktūrose, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, atsižvelgiant į įformintus prekių patikrinimo aktus, buvo nustatyta, kad anksčiau importuotos baldų dalys „Baldų medinės dalys – stalviršiai iš ąžuolo“ buvo su tvirtinimo elementais ir klasifikuotos teisingu TARIC kodu 9403910090. Kartu Institucija pažymi, kad minėtoje ataskaitoje nurodyta, jog apžiūrėti prekių fiziškai ir paimti jų mėginius patikrinimo metu nebuvo galimybės, o tai reiškia, kad buvo tikrinami tik dokumentai. Atsižvelgiant į tai, apelianto vertinimu, teigti, kad buvo importuotos tokios pačios ar panašios prekės, nėra pagrindo. Be to, anksčiau importuotų prekių KN kodas taip pat nėra pagrindas pritaikyti tokį pat prekės kodą naujai importuojamoms prekėms, kurių savybės skiriasi. Atkreipiamas dėmesys, jog A. U. apylinkės teismo posėdžio metu pateikė Muitinės laboratorijos 2023 m. vasario 21 d. raštą Nr. (1.5Mr)2B-57 „Dėl prekių klasifikavimo“, kuris patvirtina kad Muitinės laboratorijai buvo pateiktas kitoks, nei ginčo prekių pavyzdys, t. y. turintis specifinius identifikavimo požymius (tvirtinimui skirtas įpjovas), iš kurių prekė atpažįstama kaip baldas, ir patvirtino, kad Muitinės laboratorijai buvo pateiktos prekės ne iš sulaikyto krovinio. Apeliantas mano, kad toks įmonės vadovo elgesys yra klaidinantis, kadangi jis po administracinio nusižengimo protokolo surašymo Muitinės laboratorijai pateikia prekę, siekiant nustatyti prekių TARIC kodą, tačiau pateikia ne ginčo prekę (medines baldų dalis be tvirtinimo elementų), o neaišku kada importuotą prekę (lentyną iš klijuoto ąžuolo su tvirtinimo elementais), ir šiuos duomenis pateikia apylinkės teismui, kaip pagrindimą, kad ginčo prekės buvo suklasifikuotos teisingai. Institucijos nuomone, A. U. turėdamas nemažą patirtį importuojant medienos gaminius iš Baltarusijos Respublikos pagal įmonės veiklos aplinkybes, galėjo ir turėjo numatyti, kad importuojant gaminius (medines baldų dalis be tvirtinimo elementų), kurių savybės skiriasi nuo prieš tai importuotų (baldų medinės dalys — su tvirtinimo elementais), gali keistis KN kodas. Skunde daroma išvada, kad A. U. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, t. y. veikdamas nerūpestingai, neįsitikinęs, kad importuojamos prekės nėra įtrauktos į draudžiamų gabenti prekių priedus, nors iš prekes apibūdinančių dokumentų bei gaminių brėžinių turėjo galimybę tai numatyti.
1.3. Apeliantas Skundžiamo nutarimo argumentus, kad A. U. neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti profesionaliais muitinės tarpininkais, o būtent įmone UAB „M“ darbuotojais, kurie pateikė deklaraciją prekių išmuitinimui ir yra savo srities specialistai, turintys specialių žinių įforminant muitinės procedūras, ar abejoti jų nustatytais prekių TARIC kodais, vertina kritiškai. Pažymima, kad muitinės tarpininkai yra atsakingi už teisingų duomenų pateikimą muitinės deklaracijoje, bei cituojamos 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 5 straipsnio 15 dalies, 33 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. U. nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nes jam, kaip atsakingam verslininkui, turėjo kilti įtarimas dėl prekės kodo dėl skunde nurodytų priežasčių, ir tam, kad išsklaidyti abejones jis galėjo kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo, tačiau to nepadarė, pernelyg pasitikėjo muitinės tarpininkų nustatytu prekės kodu, t. y. veikė savo rizika. Žinodamas esančią situaciją, ir tai, kad daug prekių, kurių kilmės šalis Baltarusijos Respublika arba jos eksportuojamos iš Baltarusijos Respublikos, yra įtraukta į Reglamentą, turėjo suprasti, jog gabendamas bet kokias prekes iš Baltarusijos Respublikos, prisiima riziką dėl jų vežimo. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad A. U., kaip įmonės direktoriui, kuris užsiima medienos ir medinių gaminių importu iš Baltarusijos Respublikos, įvertinus tai, kad medienos gaminiai yra ypatingai jautri prekė sankcijų taikymo kontekste, kaip protingam ir atsakingam verslininkui, turėjo kilti abejonių bei noras įsitikinti, ar norimoms įsigyti prekėms nėra taikomi draudimai. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, A. U. turėjo realią galimybę išsiaiškinti, ar nagrinėjamu atveju gabentos prekės nėra draudžiamos įsigyti, vežti ir importuoti. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nors A. U. nenumatė, jog jo importuojamoms prekėms taikomos tarptautinės sankcijos, tačiau atsižvelgiant į įmonėje užimamas direktoriaus pareigas, įmonės veiklos pobūdį, pakankamai ženklią darbinę patirtį, kintančią geopolitinę situaciją, turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. veikė neatsargiai. Atsižvelgiant į tai, Institucijos teigimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, A. U. veiksmuose yra visi ANK 515 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.
1.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, nes buvo gabenamos prekės, kurių importui taikomi draudimai. A. U. įsigydamas prekes, jas gabendamas bei pateikdamas muitinei tikslu jas importuoti, atsižvelgiant į tai, jog Europos Komisija praktiškai kas mėnesį priimdavo naujus sankcijų paketus tiek Rusijos Federacijai, tiek Baltarusijos Respublikai, prisiėmė riziką dėl iš Baltarusijos Respublikos įsigytų, gabentų bei siektų importuoti prekių. Cituojant Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – ir Tarptautinių sankcijų įstatymas) 4 straipsnio 1, 2 dalis, bei atsižvelgiant į šiuo metu esamą pasaulinę geopolitinę situaciją, tarptautinės bendruomenės norą ir siekį efektyviai taikyti tarptautines sankcijas, užtikrinti tarptautinį ir regioninį saugumą, stabilumą bei Reglamentu taikomus draudimus, pažymima, kad asmuo įsigydamas prekes iš trečiosios šalies, privalo įsitikinti, ar tas prekes galima importuoti, vežti į Europos Sąjungą, ypač kai prekės įsigyjamos iš trečiosios šalies, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos. Vykdydami komercinę veiklą verslo subjektai turi gerai įvertinti visus jų veiklai taikomus teisinius reikalavimus ir apribojimus bei efektyviai sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kad būtų užtikrintas tinkamas atitikties tarptautinių sankcijų reikalavimams valdymas ir kontrolė. A. U. savo veiksmais padarė nusižengimą, kuris šiuo metu, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį pasaulyje, yra ypatingai svarbus, kadangi kaip tik dabar kaip galima labiau siekiama užkardyti tokius ir panašius nusižengimus, siekiant susilpninti šalis agresores. Kartu pabrėžiama, jog Institucijos nutarimu A. U. paskirta 600 (šešių šimtų) eurų bauda yra teisinga, proporcinga, efektyvi ir ne per griežta priemonė, siekiant administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Atsiliepimas
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. atstovas advokatas Eligijus Vinckus atsiliepimu prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. U. kaltės klausimą, teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
2.1. Pirmiausia atsiliepime nurodoma, kad A. U. apskritai negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose ne tik, kad nebuvo subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių, ką pagrįstai ir teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tačiau nebuvo nustatyti ir objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai, bet atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, atsiliepime pasisakoma tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimu tiek, kiek tai susiję su įpareigojimų dėl tarptautinių sankcijų laikymusi.
2.2. Atsiliepime dėstomos ANK, Tarptautinių sankcijų įstatymo teisės normos, cituojama teismų praktika, susijusi su administracinių nusižengimų sudėties požymiais, in dubio pro reo principu, įrodinėjimo ribomis, bei su panašaus pobūdžio bylomis. Nurodoma, kad UAB „L“ jau ne vienus metus verčiasi mediena ir jos gaminiais, kelis metus bendradarbiauja ir su Baltarusijos Respublikos įmone, teikiančia UAB „L" atitinkamus medienos gaminius, baldų dalis. Nors vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų dėl A. U. kaltės ir yra jo tęsiama veikla su Baltarusijos Respublikoje įmone, pažymima, jog tarptautinė prekyba su Baltarusijos Respublikos kilmės įmonėmis nėra draudžiama, priešingai, ji turi būti palaikoma tiek, kiek tai skatina Lietuvos Respublikos įmonių veiklą ir įprastą gamybą. UAB „L" ir A. U. veikla visą laiką ir buvo nukreipta tik į medienos gaminius, skirtus buitiniam naudojimui, o ne statyboms ar kitiems sukarintiems tikslams, tik tokios paskirties gaminius UAB „L ir užsakinėjo, tik tokius tikslus turėjo importuodama atitinkamas prekes.
2.3. Atkreipiamas dėmesys, kad tokios pat prekės, tik su nežymiais skirtumais, buvo įvežtos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir anksčiau, ir prekių kodai buvo pripažinti tinkamais. Visi UAB „L" importuojami medienos gaminiai yra baldų ruošiniai iš klijuotos medienos, nušlifuojant kraštus ir gaminio paviršių, paliekant galimybę užsakovui pačiam pasirinkti stalviršio ar lentynos tvirtinimo poziciją, pridedant prie gaminio brėžinius, instrukcijas ir schemas. Byloje nustatyta, kad siekdamas patvirtinti tinkamą prekių klasifikavimą, A. U. kreipėsi ir į Muitinės laboratoriją, kuriai pateikė ištirti UAB „L" atvežtas lentynas, ir buvo Muitinės laboratorijos specialistai, įvertinę pateiktus gaminius, padarė išvadą, kad jie yra baldų dalys ir turėtų būti klasifikuojami 9403 kodu. Nors apylinkės teismas minėta išvadą atmetė, teigdamas, jog pateikti ištirti gaminys buvo iš kito nei sulaikytasis krovinio, su tokia išvada nesutiktina.
2.4. Akcentuojama, jog prekės muitinei tikrinti būdavo pateikiamos ne UAB „L" darbuotojo, o muitinės tarpininkavimu užsiimančios UAB „M" darbuotojų, t. y. asmenų veikiančių kaip savo srities specialistai ir turinčių specialių žinių apie muitinės procedūras. Tai rodo, kad UAB „L" ir jai vadovaujantis A. U. elgėsi itin atsakingai, t. y. užsakydami prekes iš patikimo partnerio, pagal pasikeitusią geopolitinę situaciją veikiančio riziką keliančioje valstybėje, jie kruopščiai nurodydavo užsakomas prekes – medienos gaminius, baldų dalis, jų išmuitinimą patikėdami šios srities specialistams – muitinės tarpininkams. Kadangi tokios pat ar tik su nežymiais skirtumais prekės UAB „L" užsakymu yra gabenamos jau ne pirmą kartą, A. U. nekilo abejonių dėl to, kad jis veikia teisėtai, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo. Šiuo atveju tinkamai klasifikuoti prekes buvo sudėtinga ir Vilniaus teritorinės muitinės specialistams, sulaikiusiems prekes patikrinimui, todėl A. U. veiksmai, kurių jis neva nesiėmė papildomai tikrindamas muitinės tarpininko užpildytą deklaraciją, negali būti vertinami kaip atitinkantys administracinio nusižengimo požymius.
2.5. Nurodoma, kad tarptautinės prekybos procese dalyvauja daug skirtingas funkcijas ir skirtingas atsakomybes turinčių asmenų, pavyzdžiui, gamintojas, pardavėjas, užsakovas, pirkėjas, vežėjas, muitinės tarpininkas ir t. t., todėl Institucija nepagrįstai nurodo, kad A. U. pernelyg pasitikėjo muitinės tarpininku ir kad gabendamas tokias jautrias prekes kaip medienos gaminius iš Baltarusijos Respublikos, galėjo kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išavimo. Pažymima, kad A. U. neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti profesionaliais muitinės tarpininkais, abejoti jų nustatytais prekių TARIC kodais ir pats kreiptis dėl papildomos informacijos, kaip yra siūloma apeliaciniame skunde. Be to, Vilniaus teritorinė muitinė numato tik galimybę A. U. iš anksto kreiptis į muitinę konsultacijos dėl prekės klasifikavimo kodo. Atsižvelgiant į tai, A. U. turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo, todėl asmuo negali būti baudžiamas už tai, kad nepasinaudojo savo teise.
2.6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo vertinimu, Institucija apeliaciniame skunde laikosi nenuoseklios pozicijos įrodinėdama A. U. kaltę, t. y. viena vertus nurodydama, kad jis neturėjo tyčios pažeisti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, o vėliau teigdama, jog nusižengimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo. Iš Institucijos argumentų galima daryti išvadą, kad apelianto nuomone A. U. administracinį nusižengimą tariamai padarė dėl nerūpestingumo, bet su tokia pozicija kategoriškai nesutiktina. Nurodoma, kad A. U. veikė atsakingai, nesiekė neteisėtų tikslų – įvežti, paslėpti ar kitaip suklastoti duomenis apie įvežamas prekes, t. y. jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios, be kita ko, prekes užsakinėjo tik iš patikimo partnerio, su kuriuo UAB „L" sieja ilgalaikiai verslo santykiai, iš viso susirašinėjimo ir prekybos sandorių matyti, kad sandoris buvo tik dėl medienos gaminių, baldų dalių. A. U. siekė užtikrinti tinkamą muitinės procedūrų vykdymą patikėdamas prekes pateikti muitinės tikrinimui muitinės tarpininkams, profesionaliems specialistams, kurių kontroliuoti ar kurių išvadomis abejoti jis neturėjo jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinė muitinė, įrodinėdama A. U. kaltę, remiasi tik savo samprotavimais apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimybes veikti atidžiau, apdairiau ir panašiai, kuriuos apylinkės atmetė kaip nepagrįstus, nenustatęs A. U. veikoje jokių subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių.
2.7. Atsiliepime teigiama, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti išlaikomas teisės taikymo ir aiškinimo nuoseklumas, t. y. pati Vilniaus teritorinė muitinė panašioje situacijoje prekes turėtų vertinti vienodai, nes Insitucijos nenuoseklus elgesys sukelia itin didelius nepatogumus įmonėms, kai veikiant sąžiningai tokiu pat būdu kardinaliai pasikeičia Vilniaus teritorinės muitinės pozicija, prekės sulaikomos, o asmuo patraukiamas administracinėn atsakomybėn. Be to, teismai turėtų vadovautis jų pačių formuojama teisės taikymo praktika, kad būtų išlaikytas teisės aiškinimo vientisumas ir tikslumas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
6. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir Skundžiamo nutarimo motyvus, kurių pagrindu administracinio nusižengimo teisena A. U. atžvilgiu nutraukta, bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagos duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, byloje surinktais duomenimis patvirtintas išvadas, jog A. U. buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ANK 515 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
7. Pirmiausiai aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, kad pagal šiuo metu galiojančio ANK 515 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. A. U. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2022 m. gruodžio 20 d., galiojo ankstesnė ANK redakcija, kurios 515 straipsnyje buvo numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 15 d.). Atsižvelgiant į tai, tiek 2023 m. sausio 5 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek Institucijos 2023 m. balandžio 27 d. priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje, nepagrįstai nurodyta, kad A. U., Institucijos teigimu, kylanti administracinė atsakomybė numatyta ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Vis tik, nurodyta aplinkybė pirmosios instancijos teismo Skundžiamo procesinio sprendimo nekeičia, o šiame procesiniame sprendime aptariama administracinio nusižengimo sudėtis bus nurodoma galiojusi inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu, t. y. ANK 515 straipsnis.
8. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, Nr. 2AT-57-976/2020).
9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, jog buvo pateikta importo deklaracija, kurioje deklaruotos prekės – medinės baldų dalys: lentynos, stalviršiai iš ąžuolo, nurodant prekės kodą 94039100, prekių siuntėjas OOO „HALES“, šalis – Baltarusija, gavėjas UAB „L“ šalis – Lietuva. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad buvo nurodytas neteisingas prekių kodas – pagal gautus prekių klasifikavimo aktus nustatytas ginčo prekių kodas keičiasi į Kombinuotosios nomenklatūros kodą 4421999999, kuriam taikomi apribojimai, nustatyti Reglamentu. Pagal viešai skelbiamą Kombinuotąją nomenklatūrą kodu 4421999999 yra klasifikuojami „Kiti medienos gaminiai“, jų niekaip tiksliau neapibūdinant, o kodu 9403 9100 – „Kiti baldai ir jų dalys – Medinės dalys“. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog aptariamu atveju A. U. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnyje, objektyvieji požymiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinio skundo argumentai, nurodyti šio procesinio sprendimo 2.2. punkte, t. y. aplinkybės apie tai, kad A. U. savo poziciją apylinkės teisme dėl teisingo importuotų prekių klasifikavimo kodo grindė Muitinės laboratorijos 2023 m. vasario 21 d. raštu Nr. (1.5Mr)2B-57 „Dėl prekių klasifikavimo“ bei Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 30 d. patikrinimo ataskaita Nr. 3KM320049M, pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai įvertinti, nustatant administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymius. Skundžiamame nutarime pasisakyta, jog Muitinės laboratorijos 2023 m. vasario 21 d. raštas negali paneigti prekės klasifikavimo akte padarytų išvadų, kurių teisingumu apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti, o vadovaujantis Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 30 d. patikrinimo ataskaita Nr. 3KM320049M nustatyta, jog skirtingais atvejais buvo vežami ne tokių pačių prekių kroviniai. Kaip minėta, ginčo dėl to nekyla, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliacinio skundo nepateikė, o apeliantas – Vilniaus teritorinė muitinė, skunde kelia klausimą dėl A. U. veiksmų subjektyviosios pusės, t. y. kaltės.
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. atsakomybės klausimą pagal ANK 515 straipsnį, pagrįstai pažymėjo, jog nepakanka nustatyti tik objektyviųjų nusižengimo požymių buvimą, tačiau būtina konstatuoti ir subjektyvųjį požymį – kaltę. Tokia nuostata išplaukia ir iš ANK 2 straipsnio 3 dalies, t. y. administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, Nr. 2AT-57-976/2020, Nr. 2AT-68-303/2022).
11. Tiek Skundžiamame nutarime, tiek Institucijos apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog administracinis nusižengimas, numatytas ANK 515 straipsnyje, gali būti padarytas tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. ANK nėra normos, analogiškos BK 16 straipsnio 4 daliai nuostatos, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). ANK 515 straipsnyje nėra įtvirtinta jokių šio administracinio nusižengimo požymių, iš kurių turinio būtų galima spręsti apie administracinės atsakomybės taikymą tik už tyčinius ir (ar) neatsargius tarptautinių sankcijų pažeidimus. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nurodė išsamius motyvus, jog Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų sankcijų (Reglamento l o straipsnio 1 dalies) pažeidimas, nagrinėjamu atveju nepasireiškė A. U. veikiant tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. Su tokia žemesnės instancijos teismo išvada, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka.
12. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad A. U. veikė neatsargia kaltės forma, t. y. jam turėjo būti žinomos įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, priimti teisės aktai, A. U. yra įmonės direktorius, atsakingas verslininkas, turintis didelę importo procedūrų patirtį iš trečiosios šalies, turėjo žinoti, kokie teisės aktai reguliuoja muitinės procedūras, kas reglamentuoja prekių priskyrimą konkrečiam kodui, kur yra skelbiama aktuali informacija apie prekių klasifikavimo kodus, pernelyg pasitikėjo muitinės tarpininkų nustatytu prekės kodu – veikė savo rizika, be to, turėjo atsižvelgti ir įvertinti šiuo metu esamą pasaulinę geopolitinę situaciją. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad A. U., būdamas UAB „L“ direktorius ir verslininkas, turi patirtį importuojamų prekių bei procedūrų srityje, taip pat kaip ir nurodė pats A. U. administracinio nusižengimo tyrimo bei nagrinėjimo procese, ne kartą to paties gamintojo analogiškos ar labai panašios prekės jau buvo įvežamos į Lietuvos Respubliką, prekybiniai sandoriai su UAB „H“ vyksta apie du metus. Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, jog už tokio pobūdžio nusižengimus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra baustas, praeityje pažeidimų dėl deklaruotų prekių kodu 94039100 nėra fiksuota, todėl daryti pagrįstos išvados, jog A. U. elgėsi neatsakingai (nerūpestingai), neįvertino veiklos rizikos, negalima. Kartu pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, jog visa įmonių komunikacija vyko apie baldus (jų dalis). Kaip teisingai pažymėta ir Skundžiamame nutarime, prekybos sandoryje tarp UAB „L“ ir UAB „H“, krovinio dokumentuose, UAB „L“ įgytos prekės yra įvardijamos kaip baldų dalys, kurios nepriklauso sankcionuojamoms prekėms. Atkreiptinas dėmesys, jog ir Baltarusijos Respublikos bendrovės UAB „H“ rašte nurodoma, kad pastaroji bendrovė yra baldų ir baldų elementų gamintojas, tiekiantis prekes vartotojams Europos Sąjungoje ir JAV. Taip pat dviprasmiškai vertintina ir Institucijos pozicija, kad A. U. turėjo pareigą užtikrinti prekių kodo tinkamą nustatymą, kai patiems Muitinėms specialistams kilo dvejonių dėl Kombinuotojo nomenklatūros kodo, kaip teisingai akcentavo ir apylinkės teismas. Apygardos teismo vertinimu, vien jau šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių ir neleidžia konstatuoti administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. kaltės.
13. Be jau aukščiau paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vienas iš esminių faktų dėl ko sutintina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. U. veiksmuose nėra nei tyčios, nei neatsargumo yra tai, kad UAB „L“ gabento krovinio muitinės formalumus tvarkė šioje srityje kompetentingas asmuo – muitinės tarpininkas UAB „M“, t. y. asmeniui, veikiant kaip savo srities specialistams ir turintiems specialių žinių įforminant muitinės procedūras. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. U. neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti profesionaliais muitinės tarpininkais, abejoti jų nustatytais prekių kodais ir pats kreiptis dėl papildomos informacijos, kaip yra siūloma apeliaciniame skunde. Akcentuotina, kad tokia pozicija formuojama ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-115-574/2023). Nurodytų aplinkybių pagrindu, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad A. U. veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti veikiant kuria nors kaltės forma.
14. Kartu atkreiptinas dėmesys į apeliaciniame skunde nurodomą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023, teigiant, kad pastarosios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra tapačios. Visų pirma, apygardos teismas akcentuoja, jog kiekvienu nagrinėjamu atveju asmens kaltės forma ir rūšis nustatinėjama individualiai. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nurodomame Vilniaus apygardos teismo sprendime vertinamos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, minėtame nutarime išaiškinimai atlikti ANK 515 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių atskleidimo kontekste, t. y. kad nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčinė kaltės forma, bet ir neatsargia, taip pat aiškinta ANK 213 ir 515 straipsniuose numatytų nusižengimų sutaptis, todėl akivaizdu, jog pagrindo vadovautis minėtu nutarimu šioje byloje nėra.
15. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, Nr. 2AT-78-788/2016, Nr. 2AT-36-788/2019, Nr. 2AT-35-648/2021). Įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, apibendrindamas visa, kas išdėstyta, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas A. U. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius jo veikoje ANK 515 straipsnio būtinųjų požymių, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.