Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-567-369/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-567-369/2023Nutarimas · 2023-10-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-359-1036/2023Nutartis · 2023-12-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-10-30
Bylos Nr.
II-567-369/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00635-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
A. U.
Advokatai
Eligijus Vinckus, Eligijaus Vickaus, Eligijaus Vinc
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-567-369/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00635-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 19.18 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. spalio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. U., jo atstovui advokatui Eligijui Vinckui, Institucijos, priėmusios nutarimą byloje – Vilniaus teritorinės muitinės atstovei A. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamo atstovo advokato Eligijaus Vickaus, skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-741-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-741-2023 A. U. buvo nubaustas 600 eurų dydžio bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tai yra dėl to, kad 2022 m. gruodžio 20 d. MDAS priemonėms buvo pateikta importo deklaracija MRN 22LTKC0100IM2058C5, kurioje buvo deklaruotos prekės - medinės baldų dalys: lentynos, stalviršiai iš ąžuolo, prekės kodas (duomenys neskelbtini), siuntėjas OOO „H“, šalis - Baltarusija, o gavėjas UAB „X“ šalis - Lietuva. Kilus įtarimui, kad neteisingai deklaruotas prekės kodas, buvo paimtas mėginys. Atlikus mėginio tyrimą nustatyta, kad deklaruotos prekės neteisingai suklasifikuotos. Pagal gautus prekių klasifikavimo aktus Nr. 23V0002, 23V0003 deklaruotas prekės kodas 94039100 keičiasi į KN kodą 4421999999, kuriam taikomi apribojimai, nustatyti Reglamento (EB) Nr.765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, 1o straipsnis, X priede įvardintas prekes įvežti draudžiama. UAB „X“ direktorius A. U. atgabendamas ir importuodamas prekes, kurioms taikomos Tarptautinės sankcijos ir draudimai, savo veika padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 515 straipsnio 1 dalyje. Prekės sulaikytos (PSP Nr. 3VR3000006). Tokiais veiksmais jis pažeidė 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje l o straipsnio 1 dalį.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 18 d. buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U., atstovaujamo advokato Eligijaus Vinckaus, skundas, kuriuo jis prašo Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-741-2023 panaikinti, administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad jis nepadarė ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, nes nėra jo veiksmuose nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų šio nusižengimo požymių. Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir VMT) 2023 m. sausio 2 d. atliktu prekės klasifikavimu ir daromomis išvadomis, kad neva EID Nr. 22LTKC0100IM2058C5 deklaruotos prekės turi būti klasifikuojamos ir deklaruojamos ne 94039100, o 4421999999 TARIC kodu. Pareiškėjas teigia, kad VTM išvada dėl prekės tarifinio klasifikavimo paremta išimtinai subjektyvia, visiškai nemotyvuota ir objektyviais duomenimis neparemta vyriausiosios inspektorės J. V.-K. nuomone. Kombinuotos nomenklatūros (toliau – KN) 44 skirsnyje „Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys“ daugiausiai klasifikuojamos prekės, kurios yra naudojamos kaip stambios, preciziškai neapdorotos medienos konstrukcijos, naudojamos statybos pramonėje. Tuo tarpu KN 94 skirsnyje be kita ko klasifikuojami baldai, jų dalys ir surenkamieji statiniai. Atsižvelgdama į tai UAB „X“ importuodama prekes ED deklaravo jas TARIC kodu 9403 91 00 00, kurį beje nurodė ne administracinėn atsakomybėn traukiamas A. U., o muitinės tarpininko įmonės UAB „M“ deklarantas G. S.. Deklaruotas TARIC kodas atitiko tiek prekės aprašymą, tiek jos paskirtį – išimtinai tik baldų gamyboje naudojamos detalės: stalviršiai, lentynos ir pan. Dėl klasifikavimo aktuose nurodytų klasifikavimo kodo pakeitimo argumentų pareiškėjas nurodė, kad UAB „X“ importuojami stalviršiai gali būti montuojami prie skirtingų atramų „kojų“ variantų, todėl baldo detalės gamybos metu nėra galimybės sumontuoti tvirtinimo detalę, nes neaišku, kokia bus užsakovo pasirinkta tvirtinimo pozicija. Stalviršių atramos yra tvirtinamos medsraigčiais tiesiogiai į patį stalviršį, todėl nėra poreikio gamintojui iš anksto įrengti tvirtinimo vietų. Visi importuojamų baldų ruošiniai yra gaminami iš klijuojamos medienos nušlifuojant kraštus ir gaminio paviršių, todėl tokio pobūdžio medienos gaminiai nėra ir negali būti naudojami kaip medienos statybinė konstrukcija, nes tokio pobūdžio (baldų gamyboje naudojami) medienos gaminiai yra gerokai brangesni nei kitos NK 44 skirsnyje klasifikuojamos prekės. Vien ekonominė verslo logika neleistų UAB „X“ pirkti baldų gamyboje naudojamų gaminių tam, kad ji juos naudotų statybos pramonėje. Pareiškėjo teigimu, pakeisti EID deklaruotų prekių TARIC kodą būtų galima tik tada, jei būtų atliktas importuotų prekių laboratorinis tyrimas, o ne remiantis subjektyvia nuomone ir vizualine apžiūra. Toks tyrimas šiuo atveju atliktas nebuvo.

Šalies argumentai

Skunde nurodoma, jog pareiškėjas po administracinio nusižengimo protokolo pats kreipėsi į Muitinės laboratoriją, prašydamas ekspertinės išvados dėl EID deklaruotų prekių klasifikavimo. Muitinės laboratorija atsakydama į UAB „X“ paklausimą 2023 m. sausio 21 d. rašte Nr. (1.5 Mr) 2B-57 nurodė, kad lentynos lenta iš klijuotos ąžuolo medienos, 600X200X40 mm dydžio, apatinėje dalyje kampuose yra įgręžta po vieną 4 mm skersmens ir 7 mm gylio skylę, supakuota kartu su tvirtinimo varžtais (2 maišeliai, 8 vnt). Ant lentos priklijuotas lipdukas su užrašais: „Shelf „vega“ (600zx200x40 mm) „ABC“ (living edge). Kartu pateikta lentynos surinkimo schema: lentynos lenta tvirtinama 4 medsraigčiais prie dviejų trikampio formos metalinių laikiklių (nepatiekti), kurie kitais 4 varžtais tvirtinami prie sienos. Remiantis 94 skirsnio 2) pastaba tokia surinkta prekė laikytina baldu – pakabinama atskira lentyna. Lentynos lenta yra atpažįstama kaip baldo (pakabinamos atskiros lentynos dalis). Medinės lentynos lentos KN kodas – 9403 91 00, TARIC kodas 9403 91 00 90. Minėto laboratorinio tyrimo išvados paneigia VMT padarytą išvadą dėl deklaruotos prekės kodo. Skunde pažymima, kad A. U. įgydamas ir gabendamas prekes nesiekė suklaidinti muitinės ir negabeno prekių, kurioms taikomi draudimai. Jo veiksmuose nėra nei vienos kaltės formos – nei tyčios, nei neatsargumo. Institucija reikalauja iš A. U. to, kas neįmanoma - turėti muitinės laboratorijos eksperto kvalifikaciją ir iš anksto žinoti, kad UAB „X“ importavus išimtinai baldų gamyboje naudojamas detales - stalviršius ir lentynas, šie gaminiai VMT bus pripažinti kaip medienos statybinė medžiaga ir klasifikuojami 4421999999 TARIC kodu.

Taip pat skunde pažymima, kad Institucija nesilaikė Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ 43.3 punkte nustatytos sprendimų pagal Prekių klasifikavimo aktus priėmimo tvarkos, kadangi teritorinė muitinė priėmusi sprendimą, kad keičiasi prekės tarifinis klasifikavimas, per 5 darbo dienas nuo prekės klasifikavimo akto įregistravimo dienos neišsiuntė nei UAB „X“, nei A. U. pranešimo apie jam nepalankų sprendimą. Taip pat vadovaujantis Taisyklių 44 punktu, nebuvo priimtas sprendimas dėl prekės klasifikavimo, kurį asmuo turėtų teisę apskųsti Muitinės departamentui (b.l. 2-5).

Atsiliepimas

Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundo netenkinti, atsakydama į skundo argumentus nurodė, jog pareiškėjo teiginys, kad prekių TARIC kodas pakeistas remiantis tik Muitinės pareigūnės subjektyvia nuomone, yra nepagrįstas. Vadovaujantis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 7 punktu, prekių mėginių ėmimas yra viena iš tarifinio klasifikavimo kontrolės priemonių. Nagrinėjamu atveju, siekiant patikrinti prekės klasifikavimo teisingumą, muitinio įforminimo metu buvo paimtas prekių mėginys ir 2023 m. sausio 2 d. surašyti prekės klasifikavimo aktai Nr. 23V0002 ir Nr. 23V0003. Minėtuose aktuose, atsižvelgiant į prekių savybes, nustatytas prekių nomenklatūros kodas 4421 99 99 99. Vadovaujantis taisyklių 32 punktu, teritorinės muitinės atsakingas struktūrinis padalinys suklasifikuoja mėginį per 30 darbo dienų nuo jo pristatymo į teritorinės muitinės atsakingą struktūrinį padalinį dienos. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad suklasifikavus mėginį, užpildomas prekės klasifikavimo aktas, kurį pasirašo klasifikavimą atlikęs muitinės pareigūnas ir atsakingo struktūrinio padalinio viršininkas ar kitas atsakingas asmuo. Taigi, Apelianto teiginiai, kad prekės tarifmio klasifikavimo išvada paremta išimtinai subjektyvia, visiškai nemotyvuota ir objektyviais duomenimis neparemta muitinės inspektorės nuomone ir kad pakeisti deklaruotų prekių TARIC kodą galima tik jei būtų atliktas prekių laboratorinis tyrimas, yra nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju prekės suklasifikuotos pagal objektyviai įvertinamus prekių požymius (stačiakampio formos medienos dirbinys, pagamintas iš klijuoto ąžuolo masyvo, paviršius lygus, šlifuotas, impregnuotas; apskritimo formos ąžuolinis medienos skydas iš suklijuotų lentelių, paviršius lygus, šlifuotas, impregnuotas, be tvirtinimo detalių, įpjovų), tuo tarpu vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, laboratoriniai mėginiai į Muitinės laboratoriją siunčiami tuo atveju, jei mėginiui suklasifikuoti reikalingi laboratoriniai tyrimai arba specialios cheminės žinios. Atkreiptinas dėmesys, kad už tarifinį klasifikavimą yra atsakingi teritorinių muitinių specialistai, dirbantys Tarifų ir muitinio įvertinimo skyriuose, baigę specialius mokymus, bei kompetentingi prekių klasifikavimo srityje, jų tiesioginės ir pagrindinės funkcijos yra prekių klasifikavimas. Importuojamos į Europos Sąjungą ir eksportuojamos iš jos prekės klasifikuojamos vadovaujantis 2021 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2021/1832, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo tarifo I priedu (KN, 2022), subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais (HSENs, 2022), Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (OL C 119/1, 2019), bendromis Kombinuotosios nomenklatūros (toliau - KN) aiškinimo taisyklėmis (BAT), taikant jas nuosekliai, išnagrinėjus prekių aprašymą, atsižvelgiant į prekių nustatytus požymius ir objektyvias jų savybes, galinčias nulemti jų priskyrimą vienai ar kitai KN ar TARIC subpozicijai. Pagal pirmąją ir šeštąją bendrąsias KN aiškinimo taisykles, juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas, klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoje, vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis pastabomis.

Remiantis Vilniaus teritorinės muitinės Prekių klasifikavimo aktais Nr. 23V0002 ir Nr. 230003, prekių mėginiai aprašyti kaip: stačiakampio formos medienos dirbinys iš klijuoto ąžuolo masyvo. Paviršius lygus, šlifuotas, impregnuotas, prie dirbinio paviršiaus nėra sumontuotų tvirtinimui skirtų elementų ar detalių, išgręžtų kiaurymių bei apskritimo formos ąžuolinis medienos skydas iš suklijuotų lentelių, paviršius lygus, šlifuotas, impregnuotas, neturi sumontuotų tvirtinimo detalių, nėra išdrožų, įpjovų, išdrožų. Vadovaujantis KN pirmąja ir šeštąja bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, KN 44 skirsnio 3 pastaba, atsižvelgiant į Suderintos sistemos (HSENs, 2022) 44 skirsnio paaiškinimų bendrąsias nuostatas, KN paaiškinimų (2019/C 0/01) KN 4421 99 99 kodo nuostatas, tokie medienos gaminiai yra nelaikytini baldų dalimis ir neklasifikuojami 94 skirsnyje KN 9403 91 00 kodu kaip baldų dalys, kadangi nėra atpažįstami ir identifikuojami kaip baldų dalys pateikimo muitinei momentu. Nors šie gaminiai importuoti atitinkamų išmatavimų, tačiau pačiuose gaminiuose nėra jokių tvirtinimo elementų, būdingų baldams surinkti, sukonstruoti, nėra jokių ertmių, kiaurymių, įpjovų, padarytų tam kad sukonstruoti konkretų baldą (stalą, lentyną). Pagal Suderintos sistemos paaiškinimų 94 skirsnio Bendrąsias nuostatas 9401-9403 pozicijose klasifikuojamos baldų dalys, kurios pagal savo formą ir kitus specifinius požymius (tvirtinimo elementai, specialios ertmės, įpjovos skirtos tvirtinimui ir pan.) yra vienareikšmiškai identifikuojamos kaip dalys, skirtos sukonstruoti ar surinkti tam tikrą baldą. Nagrinėjamu atveju muitinei buvo pateikti gaminiai, kurių mėginiai buvo paimti teisingam prekės kodo nustatymui, neturėjo jokių identifikavimo specifinių požymių. Pažymėtina, kad pats Apeliantas savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad lentynos yra „impregnuojamos, pjaustomos skirtingais ilgiais“, dėl to darytina išvada, kad importuotos prekės nebuvo tokio pavidalo ir tokio apdorojimo, kad galima būtų iš karto iš jų surinkti baldą, be to, prekės yra klasifikuojamos pagal tai, kokios jos yra muitinio įforminimo metu, o ne kas bus pagaminta ar surinkta jas importavus. Nagrinėjamu atveju importuotos prekės klasifikuotos KN 4021 subpozicijoje „Kiti medienos gaminiai“ TARIC kodu 4421 99 99 99.

Atsiliepimas

Atsakydama į skundo argumentus dėl to, kad Muitinės laboratorija 2023 m. vasario 21 d. suformulavo išvadą, kad pateiktas prekės pavyzdys laikytinas baldu – pakabinama atskira lentyna, kurios KN kodas 94039100, Institucija atsiliepime nurodė, kad visų pirma, neaišku, kokios prekės buvo pateiktos TARIC kodui nustatyti. Muitinės laboratorijos rašte pažymėta, kad TARIC kodui nustatyti buvo pateiktos išgręžtos lentos, supakuotos kartu su tvirtinimo varžtais, apklijuotos lipdukais, bei kartu pateikta lentynų surinkimo schema. Atkreiptinas dėmesys, kad muitinio įforminimo metu 2022 m. gruodžio 28 d. paimti prekių mėginiai TARIC kodui nustatyti aprašyti visiškai kitaip, o būtent, kaip „neturintys tvirtinimui skirtų elementų ar detalių išgręžtų kiaurymių ar kitų įpjovų ar išdrožų“. Antra, pateiktas Muitines laboratorijos raštas Nr. (1.5) 2B yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nėra teisiškai privalomas, todėl Apelianto pareiškimas, kad Vilniaus teritorinės muitinės TMĮKS nustatytas prekės kodas yra paneigtas laboratorinio lygmens įrodymais yra atmestinas kaip neatitinkantis realios tikrovės, kadangi Muitinės laboratorijos raštas (1.5) 2B nei patvirtina, nei paneigia, kad deklaracijoje Nr. 22LTKC0100IM2058C5 nurodytos importuojamos prekės turėjo būti klasifikuojamos TARIC kodu 9403 91 00 90. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, laboratoriniai mėginiai į Muitinės laboratoriją siunčiami tuo atveju, jei mėginiui suklasifikuoti reikalingi laboratoriniai tyrimai arba specialios cheminės žinios, o prekių tarifinį klasifikavimą atlieka teritorinės muitinės atsakingas padalinys, t. y. TMĮKS. Tai, kad importo procedūrai pagal importo deklaraciją Nr. 22LTKC0100IM2058C5 pateiktos prekės yra iš medienos, ginčo nekilo, dėl to prekės suklasifikuotos pagal jų objektyvius požymius ir objektyvias savybes ir laboratoriniai tyrimai nebuvo būtini.

Atsakydama į Skundo argumentus, kad Institucija nesilaikė Taisyklių V skyriuje nustatytos sprendimų pagal Prekių klasifikavimo aktus priėmimo tvarkos, Vilniaus teritorinė muitinė pažymėjo, kad Taisyklių 43, 44 punktai reglamentuoja sprendimų pagal prekių klasifikavimo aktus tvarką, kai prekės nėra sulaikytos. Nagrinėjamu atveju 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus teritorinės muitinės Krovinių posto „Kirtimai“ muitinės pareigūnams atlikus deklaracijos Nr. 22LTKC0100IM2058C5 (2023 m. sausio 5 d.) muitinį tikrinimą, ir įtarus, kad neteisingai deklaruotas prekės kodas, bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Reglamentas Nr. 765/2006, buvo paimti prekių mėginiai TARIC kodo nustatymui. Atlikus mėginio tyrimą, nustatyta kad prekės deklaruotos neteisingai ir nustatytas kitas prekių kodas (TARIC 4421 99 99 99), kuriam taikomi draudimai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 765/2006, lo straipsnio 1 dalyje. 2023 m. sausio 5 d. baldų medinės dalys sulaikytos surašant Prekių sulaikymo protokolą Nr. 3VR3000006. Vadovaujantis Taisyklių 47 punktu, jeigu mėginys buvo paimtas sulaikius prekes, įformintas Prekės klasifikavimo aktas perduodamas teritorinės muitinės Teisės skyriui. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento Nr. 765/2006 X priede yra nurodytos KN 44 pozicijoje klasifikuojamos prekės bei vadovaujantis 2013 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - SMK), 198 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunkčiu, Vilniaus teritorinė muitinė 2023 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 6PR-58-011 konfiskuoti sulaikytas prekes. Minėtas sprendimas vadovaujantis Taisyklių 48 punktu buvo apskųstas Muitinės departamentui, kuris 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 1AE-229 UAB „X“ skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 6PR-58-011 atmetė, kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Vilniaus teritorinės muitinė atsiliepime kaip nepagrįstą nurodė ir skundo argumentą, jog Institucija reikalauja iš A. U. tai, kas neįmanoma, kadangi A. U. būdamas UAB „X“ direktoriumi yra atsakingas už tai, kokias prekes įsigyja, importuoja bei pateikia muitinei įmonė, kuriai jis tiesiogiai vadovauja, todėl tiek prieš įsigydamas prekes, tiek prieš prekių pateikimą muitinei, turėjo galimybę kreiptis į muitinę dėl prekių klasifikavimo, tačiau nesikreipė, t. y. veikė savo rizika. Vadovaujantis SMK 33 straipsniu, UAB „X“ vadovas turėjo galimybę kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo, tačiau minėta galimybe nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvada, kad A. U., kaip įmonės direktoriui, kuris užsiima prekių importu, įvertinus tai, kad medienos gaminiai yra ypatingai jautri prekė sankcijų taikymo kontekste, kaip protingam ir atsakingam verslininkui, tokia galimybė turėjo būti žinoma ir įmanoma. Asmuo įsigydamas prekes iš trečiosios šalies privalo įsitikinti, ar tas prekes galima importuoti, vežti į Europos Sąjungą, ypač kai prekės įsigyjamos iš trečiosios šalies, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos. Vykdydami komercinę veiklą verslo subjektai turi gerai įvertinti visus jų veiklai taikomus teisinius reikalavimus ir apribojimus bei efektyviai sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kad būtų užtikrintas tinkamas atitikties tarptautinių sankcijų reikalavimams valdymas ir kontrolė. UAB „X“ direktorius A. U. įsigijo, pradėjo importo procedūrą bei gabeno prekes iš Baltarusijos į Lietuvą, kai tokių prekių įsigijimas, gabenimas bei importas draudžiamas dėl Europos Sąjungos taikomų ribojamųjų priemonių. Byloje esantys faktiniai duomenys ir jų visuma, leidžia teigti, kad A. U. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo t. y. veikdamas nerūpestingai, neįsitikinęs, kad importuojamos prekės nėra įtrauktos į draudžiamų gabenti prekių priedus, nors iš prekes apibūdinančių dokumentų bei gaminių brėžinių turėjo galimybę tai numatyti (b.l. 67-72).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tesimo posėdyje palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Dėl faktinių nusižengimo aplinkybių paaiškino, kad UAB „X“ užsiima nelicencijuotų gaminių didmenine ir mažmenine prekyba, turi klientus užsienyje, kuriems veždavo prekes. Šių krovinių išmuitinimas vykdavo Vilniuje, iš karto prekes parduodavo užsienio klientams. Jie ir anksčiau yra vežę tokio pobūdžio prekes, jos buvo tikrintos Vilniaus teritorinėje muitinėje ir sėkmingai buvo deklaruojamos bei vežamos su tuo pačiu KN kodu 9403 91 00 00. Vieną kartą dėl neaiškių priežasčių tos pačios pozicijos prekės buvo sulaikytos. UAB „X“ apie 2 metus turi prekybinius sandorius su Baltarusijos įmone „H“, visada iš jų atsiveždavo tas pačias prekes: lentynas, stalviršius, dar būdavo durys. Prieš tai analogiškas krovinys buvo įvežtas 2022 m. spalio ir lapkričio mėnesiais. Vilniaus teritorinė muitinė jas tikrino du kartus. Šioje byloje deklaruotas krovinys į Lietuvą įvažiavo 2022 m. gruodžio 20 d., juo buvo vežamos lentynos ir stalviršiai. Muitinės laboratorijai jie patys pateikė prašymą ištirti prekes ir suklasifikuoti joms prekės kodą, buvo pateikti tirti analogiški gaminiai, kurie ir buvo vežti, skiriasi tik lentynų ilgis. Lentyna buvo paimta ne iš sulaikyto krovinio, bet tai buvo tos pačios prekės. Muitinės laboratorija priėmė tirti tik lentyną, stalviršiaus nepriėmė tirti dėl prekės dydžio (b.l. 81-82).

Atsiliepimas

Institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė Institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti. Ji nurodė, kad prekės buvo suklasifikuotos teisingai. Yra pradėti dokumentai iš Baltarusijos įmonės „H“, iš kurios UAB „X“ pirko gaminius, kuriame nurodyta, kad teikiami stalviršiai iš klijuotos medienos su apdorotais briaunų profiliais be jokių montavimo prie pagrindo elementų. Šiuo atveju prekės importuotos be montavimo elementų ir tai yra pagrindinis skirtumas, kodėl buvo pakeistas TARIC kodas. Muitinė paėmė mėginius ir Muitinės tarifų įvertinimo skyrius juos įvertino, pateikė nuotraukas, kad jie neturi jokių skylučių, jokių tvirtinimo elementų. Muitinės laboratorijai UAB „X“ pateikė prekes su montavimo elementais, todėl gavo išvadą, kad prekės klasifikuojamos deklaracijoje nurodytu kodu. Muitinės departamento pateiktame paaiškinime labai aiškiai nurodyta, pagal kokias taisykles buvo klasifikuotos prekės – pagal 1 ir 6 bendrąsias taisykles, t.y, pirmiausiai klasifikuojama pagal medžiagą, iš kurios pagamintas gaminys, tada vadovaujantis aprašymu priskiriamas kodas. Klasifikuojant buvo naudotasi viskuo: ir mėginiais, ir brėžiniais. Ji pati apžiūrėjo gaminius, jie buvo be montavimo elementų; išskaptuotų ar kažkokių skylučių, brėžiniuose tie tvirtinimo elementai irgi nebuvo nurodyti. Kai krovinys buvo atvežtas į muitinės postą ir sulaikytas, iš jo buvo paimti du mėginiai ir perduoti į Muitinės tarifų įvertinimo skyrių kodui nustatyti. Krovinys nebuvo atiduotas nei savininkui, nei užsakovui. UAB „X“ savo ruožtu, kai buvo sulaikytos prekės, iš savo atsargų, galbūt kai anksčiau buvo užsakę panašių gaminių, pateikė į Muitinės laboratoriją panašų produktą. Jos net dydis neatitinka. Muitinės laboratorija suklasifikavo prekę pagal pateiktus duomenis, tačiau tai nebuvo ta prekė, kuri 2022 m. gruodžio 20 d. buvo atvežta į Kirtimų postą. Prekių mėginių administravimo taisyklių 44 punkte nurodytas sprendimas šiuo atveju nebuvo priimtas, buvo priimtas kitoks sprendimas – konfiskuoti prekes. Šis sprendimas buvo apskųstas Muitinės departamentui, kuris atmetė skundą kaip nepagrįstą. Savo ruožtu Muitinės departamento sprendimas skundžiamas administraciniam teismui. Patys prekių klasifikavimo aktai neskundžiami (b.l. 82-83).

Liudytoja S. T. teismo posėdyje paaiškino, kad ji 18 metų dirba Muitinės laboratorijoje. Vienas jos tyrimo objektų – medis, medžio dirbiniai, jų tyrimas ir klasifikavimas. Į juos gali kreiptis dėl prekės ištyrimo bet kas, ši paslauga yra mokama. Klientas gali pats pateikti visą informaciją apie prekę ir paprašyti rekomendacijos dėl tarifinio klasifikavimo, pastaroji paslauga nemokama. Šiuo atveju buvo teiktas prašymas pateikti rekomendaciją pagal pateiktus duomenis ir prekės pavyzdį. Prekės pavyzdys buvo pridėtas prie UAB „X“ prašymo. Pati Muitinės laboratorija mėginių neima. Atskiro prekės priėmimo-perdavimo dokumento nėra. Jei būtų atliekamas laboratorinis tyrimas, tada jis būtų forminamas kaip mėginys. Kai buvo pateiktas prekės pavyzdys ir prašymas suklasifikuoti prekes, laboratoriniai tyrimai nebuvo atlikti. Šiuo konkrečiu atveju laboratoriniai tyrimai gali atsakyti tik į du klausimus: iš kokios medžiagos pagamintas gaminys ir iš kokios rūšies medienos- pvz. ąžuolo ar pušies. Kadangi buvo akivaizdu, kad yra medis, užsakovas pasakė, kad tyrimo nereikia, reikia tik klasifikavimo rekomendacijos. Ginčui dėl klasifikavimo laboratoriniai tyrimai nebūtų padėję. Šiam atvejui buvo surengtas prekių klasifikavimo komisijos posėdis, jame dalyvavo atstovai iš įvairių muitinės įstaigų: iš Muitinės departamento, iš teritorinės muitinės, iš Muitinės laboratorijos. Tokia komisija yra surenkama konkrečiai prekei. Posėdžio metu įvertinus prekės išvaizdą, pateikimą, buvo padaryta išvada, kad šitos prekės gali būti klasifikuojamos kodu 9403. Stalviršiai nebuvo vertinami. Muitinės laboratorija išduoda tik rekomendacinio pobūdžio raštus, privalomos išvados ji neišduoda. Jei ši lentynos lenta būtų buvusi pateikta be pragręžtų skylių, be brėžinio, be surinkimo instrukcijos, be varžtų, ji tikrai klasifikuotųsi kaip medžio dirbinys ir KN kodas keistųsi. Prekės klasifikuojamos arba pagal tai, iš ko jos padarytos, arba pagal paskirtį arba pagal atliekamą funkciją. Tam, kad gaminys būtų klasifikuojamas kaip baldo dalis, jis turi būti aiškiai identifikuojamas, kurio tai yra baldo dalis. Jei lentyna yra pateikta ir galima vizualiai identifikuoti, kad tai yra lentyna, o ne lentos gabalas, ji gali būti baldo dalis. Identifikuojama dažniausiai pagal tai, koks būna pridėtas brėžinys, ir pateikta prekė atitinka jame nurodytus išmatavimus, be to, padarytos kiaurymės, išdrožos, išpjovos, kurios reikalingos surinkti tą baldą. Būna pridėti varžtai, reikalingi surinkimui. Paprasta lenta yra be nieko. Šiuo atveju kai jiems pateikė prekę, prie lentos buvo supakuoti varžtai ir surinkimo instrukcija. Brėžinys atitiko tai, kad jie klasifikavo. Surinkimo schema – tai brėžinys, pateikta, kokie yra laikikliai, kuriose vietose turi būti varžtai, varžtų vietos buvo tos, kurios nurodytos brėžinyje. Jie gali konstatuoti, kad iki to, kad ši prekė būtų gatava, jai trūksta tik metalinių laikiklių, todėl gali laikyti, kad čia baldo dalis. Jos klasifikuoti kaip gatavos lentynos negalėtų. KN 4421 pozicijoje nėra griežtai apibrėžta, kad tai tik statybiniai medžio dirbiniai klasifikuojami. 4421 pozicijoje klasifikuojami įvairūs medžio dirbiniai, kurie negali būti klasifikuojami aukštesnėse nei 4421 pozicijose, pvz. paveikslų rėmai, statulėlės, mediniai indai ir kt. Tai, kad lenta yra gražiai apdirbta, nušlifuota - nėra kriterijus, kad ji negali būti klasifikuojama 44 skirsnyje. Jei būtų apdorota lentyna, nebūtų įgręžtinių skylių, bet būtų pridėti 4 varžtai, tai nekeistų klasifikacijos. Varžtus galima pridėti prie bet kurios lentos. Jei lentyna būtų pateikta su varžtais ir brėžiniais, bet be skylių, reiktų diskutuoti. Kiekvienas atvejis yra unikalus. Ji kalba apie konkretų atvejį. Visi kiti atvejai turi būti nagrinėjami iš naujo (b.l. 129-131).

Liudytoja J. V.-K. teismo posėdyje parodė, kad ji nuo 2015 m. dirba (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) skyriuje. Viena jos darbo funkcijų prekės klasifikacija pagal prašymą, taip pat kai yra paimti prekių mėginiai, atlieka patikrinimus po muitinio įforminimo, ar buvo teisingai suklasifikuotos prekės. Prekės klasifikavimo aktai Nr. 23V0002 ir Nr. 23V0003 yra įforminti jos vardu ir patvirtinti skyriaus pavaduotojo. Formaliai dėl prekės klasifikavimo sprendžia ji viena, tačiau pavaduotoja tvirtina jos sprendimą. Atrodo, šiuo atveju elektroniniu paštu buvo tartasi ir su Kauno teritorine muitine ir su Muitinės departamentu. Dėl šių prekių klasifikavimo komisija nebuvo šaukta, jokie laboratoriniai tyrimai nebuvo atlikti. Tokio pobūdžio prekių jie stengiasi nesiųsti į Muitinės laboratoriją. Jie labai dažnai dėl prekių siuntimo laboratoriniam tyrimui tikslingumo tariasi su Muitinės laboratorija, ar verta ją siųsti, ar bus ką tirti. TARIC kodas nustatomas vadovaujantis Kombinuotąja nomenklatūra, kuri patvirtinta Komisijos įgyvendinimo reglamentu ir kuri kiekvienais metais atnaujinama, šios nomenklatūros pradžioje įtvirtintomis bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, nomenklatūros pozicijų pavadinimais, taip pat kombinuotos nomenklatūros paaiškinimais ir Suderintos sistemos paaiškinimais. Bendrosios kombinuotos nomenklatūros taisyklės taikomos iš eilės. Šiuo atveju tiko pirma taisyklė, buvo klasifikuojama pagal medžiagą, iš kurios prekė pagaminta - medį. Buvo dvi prekės stačiakampio formos ir apskritimo, tai nėra sudėtinė iš ko nors sudaryta prekė, todėl antra bendroji taisyklė netaikoma. Jie gavo prekės mėginius fiziškai – stačiakampio ir apvalios formos medienos gaminius, juos apžiūrėjo. Tada žiūrėjo importo deklaraciją, kad joje prekės deklaruotos kaip medinės baldų dalys – lentynos 9403 kodu. Jie bandė spręsti, kokio konkrečiai baldo dalis tai gali būti. Nebuvo už ko užsikabinti, kas patvirtintų, kad tai baldo dalis, kaip buvo deklaruota. Kadangi to neišėjo padaryti, žiūrima, iš ko gaminys pagamintas. Tokios prekės paskirtis neaiški- tai gali būti kažkokie skydai, dangtis, laiptų pakopa. Jie neturėjo jokių įrodymų, kad tai baldo dalis. Būna, kad būna gaminyje išdrožos padarytos, pateikti kartu brėžiniai, kad tai bus baldas, o čia jie nemato konkrečios paskirties. Jie turi gaminį identifikuoti iš karto, kad būtų akivaizdu, jog tai yra baldo dalis. Šiuo atveju to padaryti negalėjo. Tokiu atveju žiūrėjo, iš ko prekė pagaminta – iš medienos, tai reiškia, kad prekė medienos gaminys pagal KN 44 skirsnį. Šis skirsnis labai platus, jie klasifikavo pagal gaminio apdirbimą: ten numatytas ir šlifavimas, ir impregnavimas. Todėl parašė akte, kad prekė gali būti naudojama daug kur: ir medienos konstrukcijose, ir statybose, ir kitose srityse, taip pat ir baldų gamyboje. Instrukciją ir brėžinius jie vertino, tačiau dokumentų b.l. 139-157 jie neturėjo. Teismo posėdyje jai rodomi brėžiniai su laikikliais. Jie turėjo kitus pateiktus brėžinius, kuriuose buvo nurodyti gaminio išmatavimai, storiai, turėjo nuotraukas, kas turėtų iš jų gautis. Tačiau jie instrukcija, jei ji būna pateikta, vadovaujasi tik kaip antraeiliu dokumentu. Jie negali pasitikėti importuotojo paaiškinimu, ką jie pasako, kad iš tos prekė darys. Tai nėra įrodymas, nes jie nepatikrins, kas bus padaryta su gaminiu. Jie vertina tai, ką turi- buvo paimtas mėginys ir jis tiriamas. Jei jame būtų išgręžtos skylės, būtų baldo kojos, jei jie matytų, kurioje vietoje bus tvirtinamos kojos, būtų pridėti tvirtinimo elementai, varžtai, jie galėtų vertinti kitaip. Mėginio gaminiai buvo preciziškai apdoroti. Jei prekėje būtų padarytos kažkokios kiaurymės, jie imtų brėžinį ir bandytų kažką lyginti. Čia buvo tik lygi lenta ir lygus apskritimas be nieko, todėl jų panaudojimo galimybės yra įvairios. 2023 m. vasario 27 d. Muitinės departamento prekės klasifikavimo komisijos posėdis buvo visiškai ne dėl šios prekės, jiems buvo pateikta visiškai skirtinga prekė nei pateiktoji jiems. Jei jų tirta prekė būtų buvusi su skylėmis (varžtams), jų pozicija dėl klasifikavimo kodo keistųsi (b.l. 159-161).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 25 d.). Šio nusižengimo dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. To paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

Skundžiamu nutarimu A. U. kaltinamas pažeidęs 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – ir Reglamentas) 1o straipsnio 1 dalį, numatančią draudimą į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos. Nutarimo išvada dėl ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo grindžiama Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2023 m. sausio 2 d. prekės klasifikavimo aktais Nr. 23V0002 ir 23V0003, kuriuose padaryta išvada, jog importo deklaracijoje MRN 22LTKC0100IM2058C5 deklaruotos prekės turėtų būti klasifikuojamos TARIC kodu 4421 99 99 99.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio teisės pažeidimo sudėtis; nenustačius bent vieno būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Taigi, nagrinėjant Nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą, A. U. veiksmuose būtina nustatyti visus jam inkriminuojamų nusižengimų sudėties požymius.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausiai pažymėtina, kad Reglamento 1o straipsnio a) punkte įtvirtintas į Europos Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos. Į Reglamento X priede nustatytą 1o straipsnyje nurodytų medienos gaminių sąrašą įtrauktos prekės pavadinimu „mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys“, kurių Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas – 44.

Taigi, tikslus importo deklaracijoje MRN 22LTKC0100IM2058C5 nurodytų prekių TARIC kodo nustatymas yra reikšmingas sprendžiant, ar šioms prekėms yra taikytini Reglamento 1o straipsnyje nurodyti importo apribojimai, taip pat ir nustatant ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymį.

Iš byloje esančių dokumentų: UAB „X“ 2023 m. sausio 4 d. paaiškinimo, sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), CMR važtaraščio, importo deklaracijos Nr. 22LTKC0100IM2058C5 neabejotinai nustatyta aplinkybė, kad UAB „X“ iš Baltarusijos įmonės OOO „H“ importavo prekes, kurios 2022 m. gruodžio 20 d. MDAS priemonėms pateiktoje importo deklaracijoje MRN 22LTKC0100IM2058C5 buvo deklaruotos TARIC kodu 94039100 ir apibrėžtos kaip baldų medinės dalys (lentynos, stalviršiai iš ąžuolo) (b. l. 33-40).

Kombinuotoji nomenklatūra buvo patvirtinta Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Ji yra kasmet atnaujinama ir skelbiama viešai. 2022 m. Kombinuotosios nomenklatūros versija patvirtinta 2021 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1832. Pagal viešai skelbiamą Kombinuotąją nomenklatūrą kodu 4421999999 yra klasifikuojami „Kiti medienos gaminiai“, niekaip jų tiksliau neapibūdinant, o kodu 9403 91 00 – „Kiti baldai ir jų dalys - Medinės dalys“.

Teismo posėdžio metu A. U. paaiškino, kad jo vadovaujama UAB „X“ užsiima mažmenine ir didmenine nelicencijuojamų gaminių prekyba, nagrinėjamu atveju minėtoje deklaracijoje nurodytos prekės yra stalviršiai ir lentynos, kurios pagal sutartį buvo įgytos ir importuotos iš Baltarusijos firmos OOO „H“, šios prekės iš Baltarusijos partnerio yra perkamos ir importuojamos jau dvejus metus, šios prekės visąlaik muitinei buvo deklaruojamos kaip medinės baldų dalys pagal 9403 KN poziciją. Pareiškėjas nurodo, kad stalviršiai atpažįstami kaip baldų dalys, nes pramoninio darbo: yra iš klijuotos medienos, apdirbtais kraštais, nušlifuotu paviršiumi, jie nenaudojami kaip statybinė žaliava; lentynos taip pat pagamintos iš klijuotos medienos, su skirtingais kraštų apdirbimais, jos glaistomos glaistu, kur yra šakų pažeistos vietos, impregnuotos ir pjaustomos skirtingais ilgiais (b.l. 35-36). Tokius jo parodymus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: tarp UAB „X“ su Baltarusijos įmone OOO „H“ 2021 m. gruodžio 22 d. sudaryta sutartis dėl prekių pirkimo (pagal Sutarties 1.1 punktą sutarties dalykas: medinės vidaus durys, medinės vidaus plokštės, durų plokštės, staktos ir slenksčiai iš spygliuočių medienos, durų rėmai, dėžių mediena, apdaila, lentjuostės. Dekoro elementai, grindjuostės, priedai, plokštės, mediniai skydai, baldai ir baldų elementai, kiti gaminiai) (b.l. 104-108); baldų detalių ruošinių specifikacijos (b.l. 15-20); OOO „H“ 2022 m. gruodžio 21 d. rašte išdėstyti paaiškinimai (b.l. 10-14). Minėtuose paaiškinimuose OOO „H“ nurodė, jog bendrovė yra baldų ir baldų elementų gamintoja, prekes siunčia tiek kaip komplektus, tiek kaip atskirus elementus pagal kliento pageidavimą, stalviršius tiekia iš klijuotos medienos su apdorotais briaunų profiliais, be jokių montavimo prie pagrindo elementų, pakrauna atskirai nuo atramų, o klientams siunčia rekomenduojamą stalo viršaus tvirtinimo schemą. Skirtingo ilgio lentynos yra gaminamos iš klijuotos medienos su įvairiais briaunų profiliais. Yra daugiau nei 30 tipų lentynų tvirtinimo galimybių: ji gali būti montuojama ant sienos ar kaip laisvai pastatomas elementas, tvirtinamas prie metalinio ar medinio pagrindo (b.l. 10-14).

Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2023 m. sausio 2 d. prekės klasifikavimo aktuose Nr. 23V0002 ir 23V0003 konstatuota, kad importo deklaracijos MRN 22LTKC0100IM2058C5 nurodytos prekės turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 4421 99 99 99 (medienos gaminiai). Tokia išvada motyvuojama tuo, jog atlikus prekės mėginio (stačiakampio formos medienos dirbinio, deklaruojamo kaip baldo dalis, pagaminto iš klijuoto ąžuolo masyvo) apžiūrą, nustatyta, kad medienos dirbinys neturi pritvirtintų, sumontuotų tvirtinimo detalių, išdrožų konkrečiose dirbinio vietose ar kito papildomo apdorojimo, kuris leistų prekę identifikuoti kaip skirtą naudoti vienam konkrečiam tikslui ar montuoti kaip konkretų baldą, todėl prekė negali būti laikoma baldo dalimi. Šiuo atveju prekė atpažįstama kaip klijuotas medienos skydas, kuris gali būti naudojamas daug kur – medienos konstrukcijose, statybose, kitose įvairiose srityse, taip pat ir baldų gamyboje. Todėl ji klasifikuojama kaip „kiti medienos gaminiai“ KN4421 pozicijoje (prekės klasifikavimo aktas Nr. 23V0002). Atlikus kitos prekės mėginio (apskritimo formos ąžuolinio medienos skydo iš suklijuotų lentelių, deklaruojamo kaip baldo dalis – stalviršis) apžiūrą, nenustatyta jokių sumontuotų tvirtinimo detalių. Prekės paviršius lygus, nėra jokių kiaurymių, išdrožų, įpjovų, kurios leistų dirbinį atpažinti kaip baldo dalį. Šiuo atveju prekė atpažįstama kaip klijuotos medienos skydas, plokštė, kuri gali būti naudojama daug kur - medienos konstrukcijose, statybose, kitose įvairiose srityse, taip pat ir baldų gamyboje. Nėra pritvirtintų tvirtinimo detalių ar papildomo apdorojimo, kuris leistų prekę identifikuoti kaip skirtą naudoti vienam konkrečiam tikslui ar montuoti prie konkretaus baldo. Todėl ji klasifikuojama kaip „kiti medienos gaminiai“ KN4421 pozicijoje (prekės klasifikavimo aktas Nr. 23V0003) (b.l. 37-38).

Iš minėtų prekių klasifikavimo aktų turinio matyti, kad juose išdėstyti argumentai, kuriais remiantis vyriausioji inspektorė J. V.- K. padarė išvadą dėl prekių klasifikavimo pagal atitinkamą KN kodą, todėl teismas atmeta skundo argumentą, kad jos nuomonė yra nemotyvuota ir nepagrįsta objektyviais duomenimis. Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. V. – K. nurodė, jog nors prekės klasifikavimo aktai įforminti jos vienos vardu, tačiau jie buvo tvirtinti skyriaus pavaduotojo, prieš apsisprendžiant dėl KN kodo buvo konsultuojamasi su kolegomis skyriaus viduje, taip pat su Muitinės departamentu ir Kauno teritorinės muitinės skyriumi, todėl tai nebuvo jos vienos vienasmenė nuomonė. Pažymėtina, kad iš Muitinės departamento prekių klasifikavimo komisijos 2023 m. vasario 27 d. posėdžio protokolo matyti, kad ir Muitinės laboratorijos specialistai duodami konsultacinę išvadą pagal privačią UAB „X“ užklausą nebuvo vieningi - dalis jų nurodė, kad medienos gaminys (lentyna) klasifikuojama pagal KN 4421 poziciją (b.l. 137-138).

Teismas neturi pagrindo vertinti, kad inspektorės J. V. – K. išvados dėl prekių klasifikavimo kodo yra nepatikimos, nes atliktos be laboratorinių tyrimų. Pagal Taisyklių 35 punktą mėginys siunčiamas į Muitinės laboratoriją, jeigu mėginio klasifikavimui reikalingi laboratoriniai tyrimai ir (arba) specialios chemijos žinios. Pažymėtina, kad ir Muitinės laboratorijos 2023 m. vasario 21 d. rašte suformuluota išvada dėl prekės (lentynos) TARIC kodo, kuria remiasi pareiškėjas, pateikta be laboratorinio tyrimo. Teismo posėdyje apklausta Muitinės laboratorijos rekomendacinę išvadą davusi S. T. patvirtino, kad ir ji laboratorinio tyrimo nedarė, nes toks tyrimas atsakytų tik į klausimą, iš kokios rūšies medžiagos ir kokios rūšies medienos gaminys pagamintas, tačiau užsakovui UAB „X“ šis aspektas nebuvo aktualus, gaminio medžiagos pobūdis buvo akivaizdus. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju laboratoriniai tyrimai nebuvo reikalingi, kadangi klasifikavimo kodą apsprendė ne cheminė medžiagos, iš kurios pagaminta prekė sudėtis, o gaminio konstrukcijos ypatumai. Liudytoja S. T. taip pat patvirtino, kad laboratorinis tyrimas klasifikavimo kodui šiuo atveju reikšmės neturėtų.

J. V.-K. parodė, kad klasifikuojant prekę buvo vadovautasi Komisijos įgyvendinimo reglamentu patvirtintina kombinuotąja nomenklatūra: jos pradžioje suformuluotomis bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, nomenklatūros pozicijos pavadinimais, kombinuotosios nomenklatūros aiškinimais. Šiuo atveju buvo vadovautasi KN 1-ąja aiškinimo taisykle. Įvertinę kad pateiktos prekės buvo stačiakampio ir apvalios formos medienos gaminiai, kurių nebuvo galima iš karto identifikuoti kaip baldo dalių, jų paskirtis nebuvo aiški, todėl jie vadovavosi medžiaga, iš kurios prekės pagamintos – mediena (44 KN skirsniu).

Muitinės departamento teigimu, pagal Suderintos sistemos (HSENs, 2022) paaiškinimų 94 skirsnio Bendrąsias nuostatas 9401-9403 pozicijose klasifikuojamos baldų dalys, kurios pagal savo formą ir kitus specifinius požymius (tvirtinimo elementai, specialios ertmės/įpjovos skirtos tvirtinimui ir pan.) yra vienareikšmiškai identifikuojamos/atpažįstamos kaip dalys, skirtos sukonstruoti/surinkti tam tikrą baldą. Abi teismo posėdyje apklaustos liudytojos J. V. K. ir S. T. vienodai pabrėžė, kad tam, kad prekė būtų klasifikuojama kaip baldo dalis ji turi būti vizualiai identifikuojama kaip tokia, papildomi kriterijai baldo daliai identifikuoti yra gaminyje padarytos kiaurymės, įgręžimai, išpjovos, kurios reikalingos baldo surinkimui. Muitinė savo pozicijoje pažymėjo, kad Muitinei pateikti gaminiai, kurių mėginiai buvo paimti, neturėjo jokių identifikavimo specifinių požymių. Be to, pats importuotojas savo 2023 m. sausio 4 d. paaiškinime nurodė, kad lentynos yra „impregnuojamos/pjaustomos skirtingais ilgiais“, taigi, importuojamos prekės nėra tokio pavidalo ir tokio apdorojimo, kad galima iš karto iš jų surinkti baldą (b.l. 25-26). Kadangi prekės nebuvo akivaizdžiai atpažįstamos kaip surenkamos baldų dalys, nagrinėjamu atveju Muitinės atstovė ginčo prekes suklasifikavo pagal KN 4021 subpoziciją „Kiti medienos gaminiai“ TARIC kodu 4421 99 99 99 („Kiti“).

Pareiškėjas savo poziciją dėl to, kad teisingas prekių importuotų klasifikavimo kodas 94039100 remia tuo, kad Muitinės laboratorija 2023 m. vasario 21 d. rašte „Dėl prekių klasifikavimo“ patvirtino prekes atitinkant šį KN kodą (b.l. 8). Teismas pažymi, kad minėtas raštas niekaip negali paneigti klasifikavimo akto Nr. 23V0002 išvadų. Nors A. U. nurodė, kad laboratorijai buvo pateiktos tirti tokios pat prekės – lentynos, tik skirtingo ilgio, teismas negali su tuo sutikti, nes Muitinės laboratorijos rašte ir klasifikavimo pažymose lentynos apibūdintos skirtingais rūšiniais požymiais. Muitinės laboratorijos rašte nurodyta, kad pateikta tirti „lentynos lenta iš klijuotos ąžuolo medienos 600x200x40mm dydžio, apatinėje dalyje kampuose yra įgręžta po vieną 4 mm skersmens ir 7 mm gylio skylę, supakuota kartu su tvirtinimo varžtais (2 maišeliai, 8 vnt.). Ant lentynos priklijuotas lipdukas su užrašais: „Shelf „Vega“ (600x200x40 mm) „ABC“ (living edge) (b.l. 8). Muitinės departamento prekių klasifikavimo komisijos posėdžio protokole dar nurodytas papildomas požymis – „lenta galutinai paruošta naudoti, šlifuota, nusklembtu vienu kraštu, kuris nelygus (banguotas)“ (b.l. 137). Abiejuose dokumentuose nurodyta, jog kartu pateikta lentynos surinkimo schema: lentynos lenta tvirtinama 4 medsraigčiais prie dviejų trikampio formos metalinių laikiklių (nepateikti), kurie kitais 4 varžtais tvirtinami prie sienos. Muitinės laboratorijos išvada - remiantis 94 skirsnio 2a) pastaba tokia surinkta prekė laikytina baldu – pakabinama atskira lentyna. Lentynos lenta atpažįstama kaip baldo (pakabinamos atskiros lentynos dalis. Medinės lentynos lentos KN kodas – 9403 91 00 TARIC kodas – 9403 91 00 90 (b.l. 8). Tuo tarpu 2023 m. sausio 2 d. prekės klasifikavimo akte Nr. 23V0002 vadinamoji lentyna apibrėžta kaip stačiakampio formos medienos dirbinys, deklaruojamas kaip baldo dalis. Dirbinys pagamintas iš klijuoto ąžuolo masyvo. Prie dirbinio paviršiaus nėra sumontuotų tvirtinimui skirtų elementų ar detalių, nėra išgręžtų kiaurymių. Paviršius yra lygus, šlifuotas, impregnuotas (b.l. 37). Pareiškėjo teismo posėdžiui pateiktose prekių pagal 2022 m. lapkričio 14 d. užsakymą Nr. 32 specifikacijoje taip pat nurodyta, kad sieninės lentynos yra be išpjautų montavimo angų, pridedamų laikiklių ir varžtų (b.l. 101-102). Akivaizdu, kad Muitinei buvo pateiktas tirti prekių mėginys apdirbtas su įgręžomis tvirtinimo detalėms (varžtams), banguotu kraštu. tuo tarpu sulaikytame krovinyje lentos buvo lygios be jokių kiaurymių, vadinasi abiejuose dokumentuose buvo pateiktos išvados dėl skirtingai apdirbtų medienos gaminių. Liudytoja S. T. pabrėžė, kad kiekviena prekė yra unikali ir kaskart vertinama individualiai, todėl teismas vertina, kad Muitinės laboratorijos išvados negalima vertinti kaip dokumento, kuriuo suklasifikuota prekė, esanti 2022 m. gruodžio 20 d. sulaikytame krovinyje.

Pažymėtina, kad minėtos detalės yra svarbios kaip kriterijus identifikuoti prekę kaip medinę baldo dalį ir taikyti KN Bendrųjų taisyklių 2) a punktą ar 94 skirsnio 2 a) pastabą. Muitinė pabrėžė, kad prekės yra klasifikuojamos pagal tai, kokios jos yra muitinio forminimo metu, o ne kas bus pagaminta/surinkta gaminius importavus. J. V.-K. teismo posėdyje nurodė, kad prekių mėginiai neturėjo skiriamųjų bruožų leidžiančių akivaizdžiai juos identifikuoti kaip baldo dalį pateikimo muitinei momentu. KN 94 a) punktas, kuriuo vadovavosi Muitinės laboratorija, nustato, kad 94 skirsnio pozicijoms priskiriami dirbiniai, pritaikyti prikabinti, pritvirtinti prie sienos arba pastatyti vienas ant kito: indaujos (bufetai), knygų spintos, kiti baldai su lentynomis (įskaitant atskiras lentynas, pateikiamas su laikikliais, kuriais jos tvirtinamos prie sienų) ir sekciniai baldai. Tačiau Muitinės laboratorijai, kaip nurodyta aukščiau ir buvo pateiktos tirti lentynos su įgręžomis ir varžtų rinkiniais, skirtais tvirtinti lentyną prie laikiklio, o laikiklius prie sienos, tuo tarpu nagrinėjamu atveju inspektorės J. V.-K. tirtos prekės tokių papildomų komplektacijos ar konstrukcijos elementų neturėjo. Teismo posėdyje A. U. patvirtino, kad Muitinės laboratorijai buvo pateiktos prekės ne iš sulaikyto krovinio. Apibendrinant darytina išvada, kad Muitinės laboratorijos 2023 m. vasario 21 d. raštas negali paneigti 2023 m. sausio 2 d. prekės klasifikavimo akto Nr. 23V0002 padarytų išvadų, ir teismas neturi pagrindo abejoti šios išvados teisingumu.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje pabrėžė, kad tos pačios prekės du kartus 2022 m. spalio ir lapkričio mėn. jau buvo gabentos deklaruojant jas 9403 91 00 KN kodu ir tikrinant jas Vilniaus teritorinėje muitinėje, abiem atvejais kodas buvo pripažintas tinkamu, ką patvirtina ir Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 30 d. patikrinimo ataskaita Nr. 3KM320049M. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje ataskaitoje (punktas 2.1.2) taip pat pabrėžta, kad OOO „H“ išrašytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 19 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. lapkričio 23 d.) prekių aprašymai nesutampa su sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. gruodžio 15 d.) nurodytu prekių aprašymu (pagal kurią buvo paimti prekių mėginiai ir prekių KN kodas keitėsi), t.y, skiriasi stalviršių forma ir išmatavimai. Ataskaitoje nurodyta, kad pagal minėtas 2022 m. spalio ir lapkričio sąskaitas buvo importuojami stačiakampio formos stalviršiai, A. U. pateikė paaiškinimą, kad prie šių stalviršių kojos tvirtinamos į tam paruoštas įfrezuotas vietas. Peržiūrėjus gamintojo internetinėje svetainėje pateiktų ąžuolinių stalviršių pavyzdžius nustatyta, kad jų apatinėje dalyje yra išfrezuotos vietos stalo kojų tvirtinimui (b.l. 77-79). Tuo tarpu byloje nagrinėjamu atveju krovinyje vežti stalviršiai buvo lygaus paviršiaus, be išfrezuotų vietų kojų tvirtinimui. Minėti dokumentai paneigia pareiškėjo teiginius, kad 2022 m. spalio – lapkričio mėnesiais ir 2022 m. gruodžio 21 d. buvo vežami tokių pačių prekių kroviniai. Akivaizdūs lentynų ir stalviršių komplektacijos ir konstrukcijos skirtumai turėjo esminės reikšmės, dėl ko teritorinė muitinė 2022 m. spalio ir lapkričio mėnesiais patikrinimų metu identifikavo medienos gaminius kaip atpažįstamas baldų dalis pagal 9403 KN poziciją, o 2022 m. gruodžio mėnesį padarė išvadą, kad gaminiai neidentifikuotini kaip akivaizdžios medinės baldų dalys. Liudytoja J. V.- K. teismo posėdyje patvirtino, kad jei tirti mėginiai būtų buvę pateikti su varžtų tvirtinimo skylėmis, kaip tai buvo pateikta Muitinės laboratorijai, jos pozicija dėl KN klasifikavimo kodo keistųsi. Analogiškai nurodė ir liudytoja S. T., kad gavusi tirti klasifikavimo akte Nr. 23V002 apibūdinta prekę ją irgi būtų klasifikavusi kaip „medžio dirbinį“ pagal 4421 KN kodą. Teismas neturi pagrindo laikyti 2023 m. sausio 2 d. prekių klasifikavimo aktų Nr. 23V0002 ir 23V0003 išvadas dėl prekių mėginių TARIC kodo nustatymo klaidingomis.

Kadangi UAB „X“ 2022 m. gruodžio 20 d. įvežė iš Baltarusijos Respublikos Baltarusijos Respublikos kilmės prekes, klasifikuojamas KN 44 kodu (mediena ir medienos gaminiai), buvo pažeistas Reglamento 1o straipsnio a) punkte įtvirtintas tarptautinis draudimas. Tai yra A. U. veikoje nustatyti objektyvieji administracinio nusižengimo, numatyto 515 straipsnio 1 dalyje požymiai.

Teismas laiko nepagrįstu skundo teiginį, kad šiuo atveju buvo pažeista Prekių mėginių administravimo tvarka, kadangi TM atsakingas struktūrinis padalinys per 5 darbo dienas nuo Prekės klasifikavimo akto įregistravimo dienos UAB „X“ ar pareiškėjui neišsiuntė patvirtintos Prekės klasifikavimo akto kopijos su pranešimu apie deklarantui nepalankų sprendimą, jeigu prekės tarifinis klasifikavimas keičiasi ir muitinei užtenka informacijos sprendimui priimti, kaip tai numato Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 43.3 punktas; taip pat pažeista UAB „X“ procesinė teisė apskųsti Vilniaus teritorinės muitinės išvadą, kadangi tyrimo metu nebuvo priimtas skundžiamas procesinis dokumentas dėl prekės TARIC kodo nustatymo, kaip tai numato minėtų Taisyklių 44 punktas. Pažymėtina, kad Taisyklių 43.3 punktas numato pareigą išsiųsti prekės klasifikavimo aktą su pranešimu ne prekės pirkėjui (šiuo atveju UAB „X“), o deklarantui. Šiuo atveju pagal deklaracijos Nr. 22LTKC0100IM2058C5 duomenis deklarantas buvo UAB „M“ (b.l. 33), todėl minėto pranešimo ir akto gavėjas buvo ne pareiškėjas ir ne UAB „X“. Taipogi pažymėtina, kad pagal Taisyklių 47 punktą, jeigu mėginys buvo paimtas sulaikius prekes, kas ir buvo šiuo atveju padaryta 2023 m. sausio 5 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. 3VR3000006 (b.l. 56), įformintas Prekės klasifikavimo aktas perduodamas teritorinės muitinės Teisės skyriui, o ne priimamas sprendimas Taisyklių 44 punkte nustatyta tvarka. Vilniaus teritorinė muitinė savo ruožtu išnagrinėjusi gautą medžiagą priėmė 2023 m. sausio 10 d. sprendimą dėl prekės, sulaikytos prekių sulaikymo protokolu Nr. 3VR3000006 , konfiskavimo (b.l. 54-55). Minėtas sprendimas pareiškėjo buvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka Muitinės departamentui prie LR FM. Savo ruožtu Muitinės departamento 2023 m. gegužės 3 d. sprendimas dėl UAB „X“ skundo buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (byla Nr. eI3-9890-764/2023). Kadangi abiejų sprendimų faktinis pagrindas – krovinio TARIC kodo pakeitimas 2023 m. sausio 2 d. prekių klasifikavimo aktais Nr. 23V0002 ir 23V0003, dėl ko minėtos prekės tapo draudžiamomis importuoti dėl įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, praktiškai pareiškėjo procesinė teisė į sprendimo dėl prekių tarifinio klasifikavimo peržiūrėjimą yra realizuota.

Sprendžiant A. U. atsakomybės klausimą pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį nepakanka konstatuoti tik objektyviųjų šio nusižengimo požymių buvimą, būtina konstatuoti ir subjektyvųjį požymį – kaltę, kuri yra būtinasis nusižengimo sudėties elementas. Administracinis nusižengimas gali būti padarytas viena iš kaltės formų – tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 8, 9 str.)

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. U. veiksmuose nėra jokios kaltės. Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis neturėjo jokios tyčios pažeisti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, nustatytas ES Reglamentu Nr. 765/2006 Baltarusijos atžvilgiu. Prekybos sandoryje ir krovinio dokumentuose jo įgytos prekės yra įvardijamos kaip baldų dalys: ąžuolo lentynos ir stalviršiai (b.l. 34, 40, 99-100), jis šių prekių pavadinimo nekeitė, manydamas kad importo deklaracijose prekes apibrėžia ir klasifikuoja teisingai, jos nepriklauso tarptautinėmis sankcijomis draudžiamų įvežti iš Baltarusijos Respublikos prekių kategorijoms. Pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Institucija atsiliepime nurodė laikanti, kad A. U. kaip UAB „X“ vadovas elgėsi nerūpestingai, nes prieš įsigydamas prekes, prieš pateikdamas jas muitinei nepasinaudojo galimybe kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prekės išmuitinimui būdavo pateiktos ne UAB „X“ darbuotojo, o muitinės tarpininkavimu užsiimančios UAB „M.“ darbuotojams, t. y. asmenims veikiantiems kaip savo srities specialistams ir turintiems specialių žinių įforminant muitinės procedūras. Taigi, A. U. neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti profesionaliais muitinės tarpininkais, taip pat abejoti jų nustatytais prekių TARIC kodais. Vertintina ir tai, kad teisingo krovinio TARIC kodo nustatymas buvo pakankamai kebli užduotis ir pačios Muitinės specialistams. Iš Muitinės laboratorijos specialistų posėdžio protokolo matyti, kad net ir specialių žinių ir darbo praktiką šioje srityje turinčių muitinės specialistų nuomonė dėl KN pozicijos išsiskyrė, nebuvo vieninga. Liudytoja J. V.- K. duodama parodymus nurodė, kad ji dėl prekių klasifikavimo pagal KN apsisprendė tik po konsultacijų ne tik su kolegomis, bet ir Muitinės departamentu ir kitais muitinės struktūriniais padaliniais. Tokioje situacijoje sunku tikėtis, kad ne specialistas bus pajėgus teisingai įvertinti krovinio specifiką ir suklasifikuoti krovinį teisingu KN kodu. Pažymėtina, kad deklarantas galėjo sąžiningai klysti, kadangi to paties gamintojo to paties ar labai panašaus tipo prekės su labai nežymiais skirtumais jau buvo prieš mėnesį ar du įvežamos į Lietuvą , buvo deklaruojamos tuo pačiu TARIC kodu ir sėkmingai praeidavo muitinės procedūras, duomenų pateikimo pažeidimų nebuvo fiksuojama. Minėtos aplinkybės nesudarė A. U. pagrindo manyti, kad yra poreikis kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo šiuo trečiuoju krovinio muitinio įforminimo atveju. Teismas sutinka su skundo teiginiu, kad šiuo atveju A. U. pagal veikos aplinkybes neturėjo ir negalėjo numatyti, kad trečio krovinio TARIC kodas bus kitoks nei pirmų dviejų krovinių, dėl ko krovinyje esančių prekių įvežimas pažeis Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad A. U. skundas dalyje dėl pareiškėjo kaltės padarius ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nebuvimo yra pagrįstas. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta pilnos ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (būtinųjų subjektyvinės pusės požymių), Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena A. U. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinių išlaidų.

Pareiškėjo A. U. atstovas advokatas E. Vinckus 2023 liepos 18 d. pateikė prašymą priteisti A. U. naudai bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad jas sudaro 1 089 Eur suma už teisines paslaugas (6 val. skundo rengimą, pasirengimui ir atstovavimui teismo posėdyje) (b.l. 87-92).

Pareiškėjo prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies.

ANK 666 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Analogiška taisyklė taikytina ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo atveju.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ (toliau – Rekomendacijos) 12.1. punktą skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimas negali viršyti 0,4 koeficiento– Lietuvos Statistikos departamento skelbiamo užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje, pagal 12.7. punkto nuostatas už vienos teisinių konsultacijų, atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandos maksimalus atlygintinų išlaidų dydis yra 0,1 nustatyto koeficiento. Šuo atveju byloje pagal procesinių veiksmų atlikimo ar teismo posėdžių buvimo laiką taikytinas koeficientas kito nuo 1900,3 Eur iki 2000,1 Eur, todėl 1 teisinės konsultacijos maksimalus dydis negali viršyti 190,03 -200,01 Eur.

Vertindamas pareiškėjo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas atsižvelgia į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, proceso trukmę, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį atstovo dalyvavimą šioje byloje, patirtas darbo ir laiko sąnaudas. Pareiškėjo atstovas prašo priteisti 1 089 Eur už A. U. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, pateiktas 2023 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymas ir 2023 m. gegužės 31 d. sąskaitos už teisinės pagalbos teikimą Nr. HIT1737 nuorašas patvirtina šių išlaidų buvimą. Pagal 2023 m. gegužės 31 d. Darbų ataskaitą, advokatas skundo rengimui teismui sugaišo 6 val.. Pagal Rekomendacijų 12.1 punktą skundo parengimo atlygintinų išlaidų dydis negali viršyti 760,12 Eur, taikant skundo rengimo metu galiojusį koeficientą - 1900,3 Eur. Teismo posėdžiai byloje truko iš viso 2 val. 21 min., įvertinus kiekvieno jų metu galiojusius koeficientus, maksimali išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose suma sudaro 464,54 Eur. Vadinasi maksimali galima priteisti iš valstybės išlaidų advokato paslaugoms suma sudaro (760,12 + 464,54) 1 224,66 eurų.

Sprendžiant dėl priteistinos sumos dydžio, pažymėtina, kad kaip matyti iš 2023 m. gegužės 31 d. darbų ataskaitos, advokato teisinės paslaugos skundo teisenoje dėl Muitinės departamento sprendimo konfiskuoti krovinį vertinamos atskirai. Apylinkės teismui teiktame skunde daugelis argumentų yra tie patys kaip ir kur kas anksčiau rengtame skunde Muitinės departamentui dėl krovinio konfiskavimo, todėl rengiant skundą šioje byloje, tiek bylos medžiaga, tiek faktiniai ir teisiniai argumentai jau buvo žinomi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas už skundo parengimą vertina ne darbų ataskaitoje nurodyta suma, o mažesne ir už byloje pareiškėjui suteiktą advokato teisinę pagalbą priteisia iš viso 1000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 2 p., 6 d., teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U., atstovaujamo advokato Eligijaus Vinckaus, skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-741-2023 ir A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Priteisti A. U. iš valstybės advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti 1000 (vieną tūkstantį) eurų.

Dėl nutarimo per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas