Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės (toliau – ir prokurorė) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-343-957/2022 perduota prokurorui ir nustatytas vieno mėnesio terminas nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismui buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje E. N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2020 m. sausio 20 d. RAB „I.“ direktoriaus V. G. (V. G.) žodiniu pavedimu priėmė paruošti pardavimui dvi RAB „I.“ nuosavybės teise priklausančias transporto priemones – automobilį „Range Rover Velar“, VIN (duomenys neskelbtini), 27 370 Eur vertės, ir automobilį „MB 316 CDI Sprinter“, VIN (duomenys neskelbtini), 12 495 Eur vertės, tačiau neįvykdė žodiniu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų – transporto priemonių neparuošė pardavimui ir neturėdamas teisės jomis disponuoti, t. y. perleisti tretiems asmenims: 2020 m. birželio 13 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą be RAB „I.“ direktoriaus V. G. žinios ir leidimo parduoti automobilį „MB 316 CDI Sprinter“, VIN (duomenys neskelbtini), ranka užpildė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, joje įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo 2020 m. birželio 13 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pardavimo metu pateikdamas Z. R. (Z. R.), kuriam pardavė minėtą automobilį, po to, 2020 m. birželio 16 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą be RAB „I.“ direktoriaus V. G. žinios ir leidimo parduoti automobilį „Range Rover Velar“, VIN (duomenys neskelbtini), ranka užpildė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, joje įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo 2020 m. birželio 16 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pardavimo metu pateikdamas Z. R., kuriam pardavė minėtą automobilį, tokiu būdu jis tyčia pasisavino jam patikėtą svetimą, RAB „I.“ priklausantį didelės vertės – 39 865 Eur turtą.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Prokurorės skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui. Be kitų reikalavimų šio straipsnio 3 punkte nurodyta, kad kaltinamajame akte turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-942/2016, Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-34-303/2017 ir kt.).

7. Kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką neužtenka vien tik nurodyti taikomo straipsnio požymius, kaip jie parašyti baudžiamajame įstatyme. Kiekvienas taikomos sudėties požymis tikrovėje turi objektyvią išraišką – konkretaus asmens konkrečius veiksmus, kurie ir reiškia vieną ar kitą taikomo straipsnio požymį. Tikslus nusikalstamos veikos požymių aprašymas yra svarbus tiek kaltinamųjų teisei į gynybą, tiek tinkamam (teisingam, operatyviam ir efektyviam) teismo vykdomam teisingumui. Teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, yra viena iš pagrindinių BK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytų kaltinamojo teisių. Kaltinamasis aktas ir jame aprašyti asmens veiksmai (kaltinimas) yra bylos nagrinėjimo ašis. Kaltinamajam aktui nesant konkrečiam, jame nesant konkrečių laiko ar vietos aplinkybių, konkrečių kaltinamojo veiksmų, kaltinamasis negali efektyviai gintis, pateikti savo versijos, ginčyti aplinkybių, nes jų nėra. Surašydama nekonkretų kaltinamąjį aktą, prokuratūra perkelia įrodinėjimo naštą kaltinamajam, nes tokiu atveju jis, nežinodamas, kokie jo veiksmai, atlikti konkrečiu laiku tam tikroje vietoje ir sukėlę konkrečias pasekmes, yra nusikalstami, turi spėlioti šias aplinkybes ir teikti savo įrodymus dėl nekaltumo.

8. Tiksliai ir pagal įstatymo reikalavimus surašytas kaltinamasis aktas turi didelės reikšmės ir teismui. Nagrinėjimo teisme ribas nustato BPK 255 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o teismo sprendimo, kuriuos kaltinamuosius ir dėl kokių nusikalstamų veikų perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, pagrindas yra prokuroro surašytas kaltinamasis aktas. Tiksliai surašytas kaltinamasis aktas užtikrina, kad operatyviai bus priimtas teisingas sprendimas ir teismui nereikės spėlioti, kokie kaltinamojo veiksmai galėtų reikšti vieną ar kitą požymį. Kaltinamajame akte į kiekvieną taikomos nusikaltimo sudėties požymį įdėjus konkretų ir aiškų turinį, teismas gali aiškiai nustatyti jo įrodinėjimo ribas, kokius asmens veiksmus reikia nustatyti ir patvirtinti juos buvus, kokiomis priemonėmis tai padaryti.

9. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte aprašant nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius, o būtent objektyviosios pusės – netikrų dokumentų pagaminimo – požymį, yra nurodyta, kuriuo metu ir kokioje vietoje E. N. ranka užpildė automobilių „Range Rover Velar“ ir „MB 316 CDI Sprinter“ pirkimo-pardavimo sutartis, juose įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją. Vis dėlto, toks lakoniškas nusikalstamos veikos sudėties požymio aprašymas neatitinka šios nutarties 6-8 punktuose aptartų reikalavimų, keliamų aiškiai surašytam kaltinamajam aktui. Kaip pagrįstai nurodė žemesnysis teismas, šiuo atveju nusikalstamos veikos aprašyme nėra nurodyta, kokią tikrovės neatitinkančią informaciją minėtose pirkimo-pardavimo sutartyse įrašė E. N., t. y. kas lėmė, kad E. N. pagaminti dokumentai prokurorės laikomi netikrais. Nepaisant to, kad, kaip teigia prokurorė, kaltinime yra nurodytos aplinkybės apie automobilių „Range Rover Velar“ ir „MB 316 CDI Sprinter“ tikrąjį savininką, apie tai, kad E. N. neturėjo teisės jais disponuoti, bet turėjo tokį tikslą ir jo siekdamas pagamino du netikrus dokumentus, šios aplinkybės nepaneigia išvados, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo nėra aišku, ką šiuose dokumentuose įrašė kaltinamasis, ir šių faktinių aplinkybių nebuvimas yra esminis trūkumas. Nors prokurorė skunde pažymi, kad kaltinamojo akto medžiaga detalizuoja, kokius konkrečiai duomenis pirkimo-pardavimo sutartyse ranka įrašė E. N., vis dėlto, šios aplinkybės turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai suprantamos iš kaltinamajame akte pateikto nusikalstamos veikos aprašymo, o ne spėliojamos, analizuojant duomenis, kuriais yra grindžiamas kaltinimas. Ypač svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad aprašant nusikalstamą veiką nurodyta, kad E. N. užpildė Transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvados Nr. 11-1798 (21) matyti, kad įrašus šiuose dokumentuose darė ne jis vienas. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nagrinėjamu atveju būtina sukonkretinti, kokie kaltinamojo ranka padaryti įrašai laikomi nusikalstamais ir nuo ko jis turėtų gintis.

10. Kaip teisingai nurodo prokurorė, BPK 256 straipsnis nustato kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme taisykles. Vis dėlto, įstatymas kalba apie faktinių aplinkybių pakeitimą, bet ne apie kaltinime nenurodytų faktinių aplinkybių įrašymą. Teismas gali ištaisyti tam tikras kaltinimo technines klaidas, sukonkretinti faktines aplinkybes (laiką ar vietą, veiksmų apimtį), netgi nustatyti jas skirtingas, tačiau negali pats surašyti kaltinimą ir pagal jį nuteisti. Teismo aktyvumo modelis nereiškia, kad teismas turi perimti kaltinimo funkcijas. Įstatymas numato, kad kaltinamąjį aktą turi surašyti prokuroras (BPK 218 straipsnio 7 dalis) ir jis turi būti surašytas tinkamai.

11. Nepaisant to, kad E. N. inkriminuotas ne tik netikrų dokumentų pagaminimas, bet ir tokių dokumentų panaudojimas, o tai yra alternatyvieji BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai ir, nustačius bet kurį iš jų, asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, teismo sprendimo, dėl kokių nusikalstamų veikų perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, pagrindas yra prokuroro suformuluotas kaltinimas. Sutiktina su prokurorės argumentais, kad žemesnysis teismas kaltinamojo akto trūkumų dalyje dėl netikrų dokumentų panaudojimo nenustatė, vis dėlto, teismas negali priimti sprendimo nagrinėti tik tą dalį baudžiamosios bylos, dėl kurios nusikalstamos veikos požymių aprašymas yra aiškus, o kitą dalį – ignoruoti. Būtent todėl baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę baudžiamosios bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimti sprendimą perduoti šią bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 232 straipsnio 3 punktas), kaip ir buvo nustatyta nagrinėjamu atveju.

12. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad toks nusikalstamų veikų aprašymas, koks yra pateiktas šioje baudžiamojoje byloje, neleidžia aiškiai apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, pažeidžia rungtyniško, lygiateisio ir teisingo proceso principus. Kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, efektyviai ir operatyviai tokios bylos teisme nagrinėti nėra įmanoma, toks nagrinėjimas pažeistų kaltinamojo E. N. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, todėl žemesnysis teismas priėmė pagrįstą sprendimą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.