Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1322-567/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-07-03
Bylos Nr.: e2A-1322-567/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26751-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas: UAB „Mano Būstas Vilnius“
Atsakovas: UAB „Vilniaus vandenys“

Kategorijos

2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
2.1.5.3Ieškinio senaties termino sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinės bylos Nr. e2A-1322-567/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26751-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.3; 2.6.10.5.2.17 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1462-931/2020 pagal ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 5 454,68 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra namo Vilniuje, P g. 1, administratorius. Ieškovas namo vidiniame kieme 2016 m. atliko avarinius kanalizacijos remonto, asfaltbetonio dangos atstatymo ir kanalizacijos šulinio dangčio keitimo darbus. 2018 m. gegužės 11 d. ieškovui tapo žinoma, kad namo kieme nuotekų tinklų atkarpa tarp šulinių Nr. 41 ir Nr. 42 yra atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybė, t. y. darbai buvo atlikti nežinant, kad nuotekų tinklai priklauso atsakovui. Atsakovas nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, nes dėl netinkamos fekalinės kanalizacijos priežiūros atsirado defektai, kurie sąlygojo prastą namo kanalizacijos veikimą, pralaidumą nuotekos vamzdynuose bei kėlė gyventojams diskomfortą. Atsakovo neveikimas ir fekalinės kanalizacijos neprižiūrėjimas lėmė atsiradusių trūkumų ir defektų šalinimo poreikį. Ieškovo atliktų defektų šalinimo darbų vertė, kuri laikytina patirta žala, yra 5 454,68 Eur, tačiau atsakovas šią sumą atsisakė grąžinti. Ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie tai, kad vamzdynai priklauso atsakovui, sužinojo tik 2018 m. gegužės 11 d. Net jei ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama nuo remonto darbų atlikimo 2016 m. gegužės 27 d., tai yra realus ir akivaizdus pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą (CK 6.266 str.; Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 p.).

Atsiliepimas

2. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad nuotekų tinklo remonto darbai ir išardytos asfaltbetonio dangos atstatymo darbai buvo visa apimtimi baigti 2016 m. gegužės 26 d., todėl 2016 m. gegužės 27 d. turėtų būti laikoma ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia. Ieškovas yra profesionalus, gyvenamųjų namų priežiūra besiverčiantis ir pelno siekiantis ūkio subjektas, kuris neabejotinai turi prieigą prie VĮ Registrų centro skelbiamų duomenų bei kurio turimi administraciniai ir ekonominiai resursai, taip pat ryšiai su Vilniaus miesto savivaldybe, neabejotinai leido per protingą terminą surinkti duomenis apie atitinkamo nekilnojamojo turto objekto savininką. Ieškovas dar iki darbų vykdymo pradžios turėjo visas galimybes ir priemones nustatyti tinklų savininką ir pareikšti jam reikalavimą. Ieškovas atliko vamzdyno remonto darbus, nesuteikiant galimybės atsakovui dalyvauti nei surašant defektinį aktą, nei darbų vykdymo metu, taip pat pateikti savo pastabas ir rekomendacijas dėl darbų apimties, jų atlikimo būtinumo, naudojamų medžiagų ir kitų esminių dalykų. Ieškovas iš esmės veikė savo rizika, todėl turi prisiimti su darbų atlikimu susijusias išlaidas (CK 1.125 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu buvo paskirtas teikti namo Vilniuje, P. g. 1, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2014 m. vasario 24 d. ieškovas surašė gyvenamojo namo apžiūros aktą, kuriame konstatuota, kad vykdant fekalinės kanalizacijos valymo darbus, nustatyta, jog kanalizacijos vamzdynas diametru 100 yra užsikimšęs, išvalyti su elektrine freza nepavyksta. Vamzdynų pravalymui buvo iškviesta UAB „Vidurys“ hidrodinaminė mašina. Vamzdynai praplauti, tačiau laikinai, kadangi tarp pastato išvado ir antrojo šulinio yra kontranuolydis (pirmas šulinys atrodo, kaip surinkėjas). Dėl susidariusio kontranuolydžio fekalinės kanalizacijos trasoje kaupiasi nuotekos vamzdynuose, sumažėja pralaidumas ir kanalizacija veikia tik dalinai. Rekomenduojama pakeisti apie 9 metrus fekalinės kanalizacijos vamzdyno DN 100 ir rekonstruoti fekalinės kanalizacijos šulinį, išlaikant nuolydį nuo pastato išvado. Ieškovas prie statinio atliko avarinius kanalizacijos remonto darbus, kuriuos užfiksavo 2016 m. vasario 24 d. atliktų darbų akte, taip pat atliko asfaltbetonio dangos atstatymo darbus, kuriuos užfiksavo 2016 m. gegužės 26 d. atliktų darbų akte. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento šilumos ir vandens ūkio skyrius 2018 m. gegužės 11 d. raštu vienam iš namo patalpos savininkų nurodė, kad nuotekų tinklų atkarpa tarp šulinių Nr. 41 ir Nr. 42 namo kieme yra įregistruota UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybe nuo 2007 m. balandžio 23 d. Ieškovas ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo pateikė 2019 m. rugsėjo 10 d.

5. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.266 str. 1 d. už fekalinės kanalizacijos vamzdynų trūkumų sukeltą žalą taikoma atsakomybė be kaltės, tačiau neįrodyta, kad žala nagrinėjamu atveju buvo padaryta dėl paties ieškovo nustatytų defektų, ar kad įvyko avarija ir reikėjo skubiai vykdyti darbus, siekiant išvengti nuostolių, ir tokiu būdu ieškovui buvo padaryta žala.

6. Teismas nurodė, kad nors pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių nuostatas vandens tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklų ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą, tačiau byloje neįrodyta, jog atsakovas buvo informuotas apie užfiksuotą fekalinės kanalizacijos trasoje susidariusį kontranuolydį, t. y. apie fekalinės kanalizacijos būklę.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių nuostatas abonento nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus), kuris prijungiamas prie gyvenvietės tinklo, perduodamas tiekėjui už akcijas arba pagal sutartį eksploatuoti. Vandentiekio įvadai, VAM (vandens apskaitos mazgo patalpos) ir nuotekų išvadai gali pereiti iš abonento į tiekėjo nuosavybę abipusiu susitarimu, surašant aktą arba sutartį, nurodant jų vertę. Tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas. Vandentiekio ir nuotekų tinklo priklausomybės ribos bei VAM priklausomybė privalo būti nurodyta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartyje tarp tiekėjo ir abonento. Teismo vertinimu, ieškovui, vykdančiam savo tiesiogines funkcijas, turi būti žinoma vandentiekio ir nuotekų priklausomybės ribos, kadangi priklausomai nuo vamzdynų priklausomybės ribų, administratoriui kyla atitinkamos pareigos. Pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių nuostatas abonentas privalo reguliariai apžiūrėti savo balanse esantį vandentiekio ir nuotekų tinklą bei įrenginius, likviduoti vandens nutekėjimą, užsikimšimus, periodiškai atlikti jo profilaktiką bei kartą per 2 metus išplauti savo objekto vidaus tinklą ir apie tai surašyti aktą su tiekėjo atstovu. Nors ieškovas 2014 m. vasario 24 d. surašė apžiūros aktą, tačiau atsakovas, surašant aktą, nedalyvavo ir informuotas apie vamzdynų trūkumus nebuvo, todėl pats ieškovas pažeidė Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių nuostatas. Teismo vertinimu, ieškovas buvo nepakankamai rūpestingas, atidus ir tinkamai nevykdė prisiimtų pareigų, susijusių su bendrosios nuosavybės administravimu ir eksploatavimu. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vandens tiekėjo atsakomybė už tinkamą vandentiekio sistemos eksploatavimą negali būti vertinama, kaip apimanti pareigą nuolat kontroliuoti įrenginių būklę (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-398-658/2017).

8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas negali būti laikomas atsakingu už namo administratoriaus veiksmus, pažeidžiant Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių nuostatuose nustatytą pareigą, atliekant savavališkus nuotekų tinklų remonto darbus. Byloje neįrodyta, kad vamzdynai buvo avarinės būklės ir kėlė pavojų. Fekalinės kanalizacijos susidaręs kontranuolydis trasoje nustatytas 2014 m. vasario 24 d. Rekomendacija pakeisti apie 9 metrus fekalinės kanalizacijos vamzdyno priimta, atsižvelgus į tai, kad vamzdynai užsikemša ir praplovus juos hidrodinamine mašina, vamzdynai atkemšami laikinai. Ieškovas nesikreipė nei į atsakovą, nei į savivaldybę, informuodamas apie galimus fekalinės kanalizacijos vamzdynų defektus, neužtikrino geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tiekėjo dalyvavimo, atliekant vamzdynų apžiūrą ir nieko neinformavęs, daugiau kaip po dviejų metų nuo defektų nustatymo, atliko 2016 m. vasario 23 d. remonto darbus savo iniciatyva ir rizika. Ieškovas patyrė nuostolius ne dėl atsakovo neveikimo, o dėl savo didelio neatsargumo.

9. Teismas konstatavo, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse įtvirtintos pareigos nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkui organizuoti paviršinių nuotekų infrastruktūros objekto techninę būklę, organizuoti priežiūrą ir remontą, pažeidimas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo patirta žala, pakeitus atsakovui nuosavybes teise priklausančius vamzdžius.

10. Teismas nurodė, kad ieškovas apie tai, jog patyrė nuostolius dėl atliktų kanalizacijos vamzdyno darbų sužinojo vėliausiai 2016 m. vasario 24 d., kai buvo surašytas atliktų darbų (kanalizacijos remonto darbų) aktas ir išrašytos sąskaitos–faktūros už atliktus darbus pagal aktą ir už archeologinius žvalgymus. Apie žalą, patirtą dėl kanalizacijos šulinio dangčio keitimo ir asfaltbetonio dangos atstatymo darbus ieškovas vėliausiai sužinojo 2016 m. gegužės 26 d., surašius atliktų darbų aktą bei išrašius PVM sąskaitą–faktūrą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kadangi dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 10 d.

11. Teismas nurodė, kad ieškovas jau 2014 m. vasario 24 d., t. y. kanalizacijos defektų nustatymo metu, turėjo galimybę kreiptis į vamzdynų savininką dėl defektų pašalinimo, kaip tokią pareigą atsakovui ir numato teisės aktai, tačiau, būdamas nepakankamai rūpestingas ir atidus, į geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją nesikreipė. Teismo vertinimu, ieškovas, nežinodamas, kas yra vamzdynų savininkas, turėjo teisę kreiptis į savivaldybę, kaip tai ir padarė vienas iš pastato bendrasavininkų. Teismas nevertino ieškovo atstovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad ieškovui yra per brangu kiekvieną kartą tikrinti vamzdžių savininką VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Teismo vertinimu, vykdydamas namo administratoriaus funkcijas, ieškovas turėjo pareigą domėtis, kokį objektą administruoja ir kas priklauso bendraturčiams nuosavybės teise, t. y. ribą, nuo kurios nuotekų vamzdynai priklauso vandens ir nuotekų tvarkymo tiekėjui.

12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas neturėjo duomenų, ar patirti nuostoliai buvo paskirstyti administruojamo namo patalpų savininkams. Nurodyta aplinkybė sukėlė teismui abejonių, kadangi ieškovo pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento šilumos ir vandens ūkio skyriaus 2018 m. gegužės 11 d. rašte buvo atsakyta į namo patalpų savininko 2018 m. kovo 2 d. prašymą dėl mokesčių paskirstymo už namo administratoriaus atliktus darbus 2018 m. kovo 12 d. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovas atliko kanalizacijos remonto darbus neišsiaiškinęs, kad vamzdžiai nepriklauso namo bendrasavininkams, tačiau tai nėra pagrindas atnaujinti praleistą senaties terminą. Kadangi ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas bei neįrodė svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškinio senatis turėtų būti atnaujinta, taip pat nenustatęs priežasčių, dėl ko ieškinio senatis konkrečiu atveju turėtų būti netaikoma, teismas nusprendė ieškinį atmesti ir dėl praleisto įstatymo nustatyto ieškinio senaties termino (CK 6.246–6.248 str., 6.263 str., 6.266 str.; Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.1 p., 4.2 p., 4.4 p.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 8.1 p., 11 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių nuostatomis, kadangi pareiga kartu su atsakovu sudaryti atliktų darbų aktą kyla tik tuomet, kai šie darbai yra susiję su abonento (ieškovo) balanse esančiu vandentiekio ir nuotekų tinklu bei įrenginiais, tačiau nagrinėjamu atveju avariniai kanalizacijos remonto darbai buvo atliekami nuotekų atkarpoje tarp šulinių Nr. 41 ir Nr. 42. Atsakovas už vandens saugą ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį, t. y. nuo miesto tinklų iki įvadinio vandens skaitiklio, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad už atsiradusius nuostolius yra atsakingas pats ieškovas, nes veikė neatsakingai ir neatsargiai, nors iš tiesų ieškovas neturėjo jokios pareigos pranešti vandentiekio savininkui apie skubos tvarka atlikus avarinius darbus. Ieškovas vykdė pareigą užtikrinti namo gyventojų tinkamo gyvenimo sąlygas, todėl atliko būtinus avarinės būklės likvidavimo darbus, kuriuos buvo būtina atlikti, siekiant išvengti žalos.

13.2. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė ieškinį ir dėl praleisto ieškinio senaties termino, nes ieškovas viso ieškinio pateikimo senaties metu atliko aktyvius veiksmus, siekdamas išsiaiškinti už patirtą žalą atsakingą asmenį, kuris paaiškėjo tik 2018 m. gegužės mėn., gavus Vilniaus miesto savivaldybės atsakymą. Paaiškėjus vamzdyno savininkui, ieškovas ginčą bandė išspręsti taikiai, tačiau nesėkmingai. Menamas ieškinio senaties terminas buvo praleistas tik 74 dienas, todėl teismas formaliai ir išskirtinai atsakovo naudai įvertino ieškovo atliktus veiksmus, nors turėjo įvertinti kitus ieškinio senaties termino atnaujinimo kriterijus, t. y. žalos pobūdį ir jos atsiradimo aplinkybes, pareigos atlyginti žalą perkėlimą namo gyventojams (CK 1.131 str.; Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 str. 8 d. 4 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 p., 7.7 p.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 6.1 p., 9.1 p.).

Atsiliepimas

2. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas nepagrįstai atnaujino terminą apeliaciniam skundui parduoti (terminas baigėsi 2020 m. kovo 6 d., apeliacinis skundas paduotas 2020 m. kovo 17 d.), nes ieškovas neįrodė objektyvių termino atnaujinimo priežasčių ir yra linkęs terminus praleidinėti sistemiškai, tokiu būdu piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Apeliantas yra profesionalus, daugiabučių namų priežiūra besiverčiantis ūkio subjektas, kuriam šalies mastu įvestas karantinas neturėjo ir negalėjo daryti jokios įtakos ir turėti kokių nors pasekmių. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. rezoliucijos, kuria ieškovui buvo atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti, tačiau teismas nepagrįstai atskirąjį skundą atsisakė priimti. Dėl nurodytų ieškovo ir teismo veiksmų buvo pažeisti atsakovo teisėti interesai, nes terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo atnaujintas, neįvertinus termino praleidimo priežasčių. Nepaisant nurodytų aplinkybių, byla iš esmės buvo išnagrinėta teisingai.

14.2. Apelianto argumentai dėl ieškinio senaties termino yra visiškai nepagrįsti, nes apelianto nurodytas savivaldybės raštas, iš kurio apeliantas sužinojo apie vamzdynų savininką, buvo adresuotas ne pačiam apeliantui, o namo gyventojui. Tai paneigia apelianto argumentus, kad jis buvo aktyvus ir viso ieškinio senaties termino metu siekė sužinoti suremontuotų vamzdynų savininką.

14.3. Apelianto argumentai dėl atsakovo neinformavimo apie avarinės būklės vamzdynus yra nepagrįsti. Pats apeliantas yra profesionalus ūkio subjektas, besiverčiantis daugiabučių namų ir jų sistemų, įskaitant ir inžinerinių, priežiūra, todėl jis turėjo galimybę operatyviai informuoti atsakovą apie įvykusią avariją, derinti likvidavimo veiksmus. Nepaisant to, ieškovas surašė defektavimo aktą, trečiųjų asmenų pagalba likvidavo gedimą, suėjus ieškinio senaties terminui, pateikė reikalavimą teisme dėl tariamų nuostolių atlyginimo, nors duomenų apie likvidavimo eigą ir tikrosios likvidavimo darbų vertės nustatymą ir lėšų paskirstymą už atliktus darbus namo gyventojams nepateikė. Akivaizdu, kad apeliantas visiškai neįrodė atsakovo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 1.127 str., 6.246–6.249 str.; CPK 75 str., 77 str., 78 str., 178 str., 290 str., 307 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

4. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino apeliantui terminą apeliaciniam skundui paduoti.

5. Pagal CPK 307 str. 1–2 d. apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė 2020 m. vasario 5 d., todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2020 m. kovo 6 d. Ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2020 m. kovo 6 d. pirmosios instancijos teismui padavė prašymą pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą iki 2020 m. kovo 13 d., nes įmonės atstovas 2020 m. vasario 17 d.–2020 m. vasario 21 d. atostogavo, įmonėje padidėjęs darbo krūvis ir didelis sergamumas. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti pratęsimo ir nurodė, kad pratęsti gali būti tik teismo paskirti, o ne įstatymo leidėjo nustatyti ir nepasibaigę terminai. Ieškovas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė 2020 m. kovo 7 d., kartu paduodamas pareiškimą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kuriame nurodė analogiškas priežastis, kaip ir prašyme dėl termino apeliaciniam skundui paduoti pratęsimo. Pirmosios instancijos teismo teisėjos 2020 m. kovo 30 d. rezoliucija apeliacinio skundo padavimo terminas buvo atnaujintas ir apeliacinis skundas buvo priimtas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių teisinių santykių, stabilumą. Jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Įstatymas neįvardija, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, palikdamas šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009).

9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, kadangi terminas buvo praleistas neženkliai, jo praleidimui įtakos turėjo objektyvios aplinkybės, apsunkinusios savalaikį apeliacinio skundo parengimą ir jo pateikimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas). Ieškovas apie kliūtis laiku pateikti apeliacinį skundą (sergamumą įmonėje, padidėjusį darbo krūvį ir pan.) informavo teismą nesibaigus teismo sprendimo apskundimo terminui, t. y. patekdamas prašymą pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas sąžiningai ir aktyviai siekė pasinaudoti teise į apeliaciją, todėl, įvertinus teisės į apeliaciją reikšmingumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškovui terminą apeliaciniam skundui paduoti.

10. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo už ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ atliktus avarinės būklės kanalizacijos, nuosavybės teise priklausančios atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, remonto ir asfaltbetonio dangos atstatymo darbus.

11. Pagal CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

12. CK 6.263 str. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė yra siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

13. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą, nepaisant jo kaltės.

14. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 p. nurodyta, kad tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio ir nuotekų tinklų ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 11 p. nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Tų pačių taisyklių 35 p. nustatyta, kad vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, naudodamas ir prižiūrėdamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, turi šias pareigas: eksploatuoti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų infrastruktūros objektus taip, kad jie atitiktų šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

15. Pagal CK 4.242 str. 1 d. ir 2 d. administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, kurios reglamentuoja daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriaus teises ir pareigas, 7.7 p. nurodyta, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Nuostatų 3 p. nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 7.1 p. nustatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais. Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (13 p.).

16. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ nuo 2012 m. spalio 9 d. paskirtas teikti namo Vilniuje, P. g. 1, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2014 m. vasario 24 d. ieškovas surašė gyvenamojo namo apžiūros aktą, kuriame konstatuota, kad, vykdant fekalinės kanalizacijos valymo darbus, nustatyta, jog kanalizacijos vamzdynas diametru 100 yra užsikimšęs, išvalyti su elektrine freza nepavyksta. Vamzdynų pravalymui buvo iškviesta UAB „Vidurys“ hidrodinaminė mašina. Vamzdynai praplauti, tačiau laikinai, kadangi tarp pastato išvado ir antrojo šulinio yra kontranuolydis (pirmas šulinys atrodo, kaip surinkėjas). Dėl susidariusio kontranuolydžio fekalinės kanalizacijos trasoje, kaupiasi nuotekos vamzdynuose, sumažėja pralaidumas ir kanalizacija veikia tik dalinai. Rekomenduojama pakeisti apie 9 metrus fekalinės kanalizacijos vamzdyno DN 100 ir rekonstruoti fekalinės kanalizacijos šulinį, išlaikant nuolydį nuo pastato išvado. Ieškovas prie statinio atliko avarinius kanalizacijos remonto darbus, kuriuos užfiksavo 2016 m. vasario 24 d. atliktų darbų akte, taip pat atliko asfaltbetonio dangos atstatymo darbus, kuriuos užfiksavo 2016 m. gegužės 26 d. atliktų darbų akte. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento šilumos ir vandens ūkio skyrius 2018 m. gegužės 11 d. raštu vienam iš namo patalpos savininkų nurodė, kad nuotekų tinklų atkarpa tarp šulinių Nr. 41 ir Nr. 42 namo kieme yra įregistruota UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybe nuo 2007 m. balandžio 23 d. 2019 m. sausio 17 d. UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateikė atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ pretenziją dėl 5 454,68 Eur žalos atlyginimo už atliktus darbus. UAB „Vilniaus vandenys“ 2019 m. vasario 4 d. raštu atmetė ieškovo pretenziją. Ieškovas ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo iš atsakovo pateikė 2019 m. rugsėjo 10 d.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ nėra atsakingas už žalos ieškovui UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog avariniai kanalizacijos remonto darbai buvo atliekami nuotekų atkarpoje, nuo 2007 m. balandžio 23 d. nuosavybės teise priklausančioje UAB „Vilniaus vandenys“, tarp šulinių Nr. 41 ir Nr. 42. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 11 p. aiškiai nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Akivaizdu, kad pagal galiojantį reglamentavimą atsakovui yra nustatyta pareiga prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą. Nors atsakovas ginčijo ieškovo atliktų darbų būtinumą, nepranešimą apie ketinimą atlikti darbus, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo argumentus vertina kritiškai, kadangi atsakovui ieškovas pretenziją dėl žalos atlyginimo pateikė dar 2019 m. sausio mėn., tačiau atsakovas iki šiol nepateikė jokių įrodymų apie atliktų darbų nepagrįstumą, jų kainos neatitikimą rinkos kainai ir pan. Akivaizdu, kad atsakovui nuo 2019 m. buvo pakankamai laiko įsitikinti ieškovo iniciatyva atliktų remonto darbų būtinumu, juolab, atsakovas, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, privalo nuolat stebėti jam nuosavybės teise priklausančios būklės infrastruktūrą.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“, nepranešdamas atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ apie tinklų apžiūrą ir remontą, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 8.4 p., pagal kurį abonentas privalo reguliariai apžiūrėti savo balanse esantį vandentiekio ir nuotekų tinklą bei įrenginius, likviduoti vandens nutekėjimą, užsikimšimus, periodiškai atlikti jo profilaktiką bei kartą per 2 metus išplauti savo objekto vidaus tinklą ir apie tai surašyti aktą su tiekėjo atstovu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remonto darbai, už kurių atlikimą prašoma atlyginti žalą, buvo atlikti ne ieškovo balanse esančiame vandentiekio ir nuotekų tinkle bei įrenginiuose, o atsakovui nuosavybės teise priklausančių šulinių atkarpoje, todėl nurodytas reglamentavimas nėra susijęs su kilusiu ginču ir neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ nepateikus įrodymų apie ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ atliktų darbų atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose tinkluose nepagrįstumą, atliktų darbų kainos neatitikimą rinkos kainai ar atliktų darbų mastui ir pan., laikytina, jog atsakovas nesiėmė pakankamų veiksmų nustatyti ieškovo likviduotos avarijos priežastis ar nustatyti atliktų darbų mastą ir poreikį. Atsakovo argumentai, kad už žalą yra atsakingas pats ieškovas, neinformavęs atsakovo apie avarinės būklės vamzdynus, atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.266 str.). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą, o nurodytos infrastruktūros priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Atsakovas, kaip nurodytos infrastruktūros savininkas, turi užtikrinti, kad visa ši infrastruktūra būtų tinkamai naudojama ir imtis visų veiksmų tam, kad būtų išvengta avarijų, o joms kilus – pašalinti avarijos padarinius savo lėšomis. Atsakovas, kaip nurodytos infrastruktūros savininkas, atsako be kaltės ne tik už joje įvykusias avarijas, bet ir už kitų asmenų atliktus būtinus (siekiant išvengti avarijos) remonto darbus, jei neįrodo priešingai, t. y. kad 5 454,68 Eur žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas tokių aplinkybių neįrodė, neginčijo žalos dydį patvirtinančių įrodymų (atliktų darbų aktų, sąskaitų), todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ įrodė, jog dėl atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ neteisėtų veiksmų, t. y. dėl jam priklausančios atkarpos tarp kanalizacijos šulinių nepriežiūros, lėmusios būtinumą ieškovui savo lėšomis atlikti darbus, už kuriuos atsakovas neatlygino, ieškovui buvo padaryta 5 454,68 Eur žala ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei nurodytos žalos dydžio. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ savo kaltės prezumpcijos nepaneigė, kadangi jo nurodyti argumentai nepaneigia teisės aktų jam nustatytos pareigos rūpintis nuosavybės teise priklausančia šalto vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra bei ieškovo pateiktų įrodymų apie atliktus remontus darbus.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ apie tai, jog patyrė nuostolius dėl atliktų kanalizacijos vamzdyno darbų sužinojo 2016 m. vasario 24 d., kai buvo surašytas atliktų darbų (kanalizacijos remonto darbų) aktas ir išrašytos sąskaitos–faktūros už atliktus darbus pagal aktą ir už archeologinius žvalgymus. Apie žalą, patirtą dėl kanalizacijos šulinio dangčio keitimo ir asfaltbetonio dangos atstatymo darbus ieškovas sužinojo 2016 m. gegužės 26 d., surašius atliktų darbų aktą bei išrašius PVM sąskaitą–faktūrą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kadangi dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 10 d.

23. Pagal CK 1.125 str. 8 d. sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019). Vadinasi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikšmingas yra sužinojimo apie teisės pažeidimą momentas. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas, taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista ir yra nustatytas žalos (nuostolių) faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017).

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ praleido ieškinio senaties terminą, kadangi atliktų darbų aktai buvo surašyti 2016 m. vasario 24 d. (dėl kanalizacijos remonto) ir 2016 m. gegužės 26 d. (dėl dangos atstatymo), todėl ieškinio senaties terminai pagal nurodytus aktus baigėsi atitinkamai 2019 m. vasario 24 d. ir 2019 m. gegužės 26 d. Akivaizdu, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kadangi dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 10 d. Šiuo atveju nėra pagrindo skaičiuoti ieškinio senaties termino nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento šilumos ir vandens ūkio skyriaus 2018 m. gegužės 11 d. rašto gavimo, kadangi nurodytas raštas buvo adresuotas vienam iš namo patalpos savininkų, todėl šiuo atveju tai nepatvirtina ieškovo aktyvių veiksmų, siekiant sužinoti kanalizacijos tinklų savininką. Taip pat nėra pagrindo ieškinio senaties termino skaičiuoti nuo 2014 m. vasario 24 d., t. y. gyvenamojo namo apžiūros aktos surašymo, kadangi tuo metu jokie darbai, už kurių atlikimą ieškovui atsirado žala, nebuvo atlikti.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ savo teises bandė ginti kitais būdais, rašydamas atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ pretenziją ir skambindamas telefonu. Atsakovas atsisakė žalą ieškovui atlyginti 2019 m. vasario mėn. ir negalėjo tikėtis, kad ieškovas nesikreips į teismą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido neženkliai, todėl, konstatavus atsakovo atsakomybę už ieškovo patirtą žalą, remontuojant atsakovui nuosavybės teise priklausančius kanalizacijos tinklus, už kurių remontą pagal įstatymą atsakingas yra atsakovas, ieškinio senaties terminas negali būti taikomas formaliai. Byloje taip pat neįrodyta, kad ieškovo atliktas atsakovui nuosavybės teise priklausančių tinklų remontas nebuvo būtinas, todėl ieškovo veiksmai, siekiant su atsakovu susitarti taikiai, nelaikytini neapdariu ir nerūpestingu elgesiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, formaliai taikius ieškinio senaties terminą ir atmetus ieškinį, nagrinėjamu atveju susiklostytų situacija, kad atsakovas iš esmės dėl savo neteisėtų veiksmų (jam priklausančios infrastruktūros nepriežiūros) praturtėtų (įgytų naudos) ieškovo sąskaita. Tokia situacija būtų netoleruotina, kadangi prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei paties ieškinio senaties teisinio instituto esmei ir paskirčiai. Teisė į žalos atlyginimą yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, juolab, akivaizdu, kad ieškovas, siekdamas atgauti lėšas už atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto remontą, veikė pakankamai aktyviai, kadangi pretenziją dėl žalos atlyginimo pateikė dar nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido neženkliai. Ieškovas pakankamai aktyviai gynė savo teises, todėl atsakovas negalėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovas pretenzijų teisme jam nereikš. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir šį terminą atnaujinti, pripažįstant, kad ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius pažeistos teisės turi būti ginamos, kad ieškinio senaties taikymas reikštų formalų teisingumo vykdymą.

29. Atnaujinus ieškovui UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinio senaties terminą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ savo kaltės prezumpcijos nepaneigė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 454,68 Eur žalos atlyginimą (CK 1.5 str., 1.125 str., 1.127 str., 1.130–1.131 str., 4.242 str.; 6.246–6.249 str., 6.263 str., 6.266 str.; Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintos Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nuostatos; CPK 178 str., 185 str., 307 str.).

30. Ieškovo pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis neatlygino ieškovui žalą geruoju, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovui priklausančiomis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovo nuostoliai (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

31. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32. Ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ už ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo po 123 Eur žyminį mokestį, viso 246 Eur. Kadangi ieškovo ieškinys ir apeliacinis skundas yra tenkinami visiškai, iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovo naudai priteistina po 123 Eur pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atnaujinti ieškinio senaties terminą ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 5 454,68 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5 454,68 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 123 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 123 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai.

Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė