- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- e2-1462-931/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26751-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius atstovui Augustui Platūkiui ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovui Eduardui Šimkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl patirtos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas uždaroji akcinė bendrovė Mano Būstas Vilnius (toliau – UAB Mano Būstas Vilnius) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ (toliau – UAB „Vilniaus vandenys“) 5 454,68 Eur žalos 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Ieškovas nurodė, kad būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorius, namo vidiniame kieme 2016 metais atliko avarinius kanalizacijos remonto ir 2016 m. gegužės 26 d. asfaltbetonio dangos atstatymo ir kanalizacijos šulinio dangčio keitimo darbus. 2018 m. gegužės 11 d. ieškovui tapo žinoma, kad Nuotekų tinklų atkarpa tarp šulinių Nr. 41 ir Nr. 42 minėto namo kieme yra įregistruota UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybe. Kadangi atsakovo nuosavybės teisės fakto įregistravimas ieškovui nebuvo žinomas, ieškovas neturėjo realios galimybės informuoti apie nustatytą fekalinės kanalizacijos avarinę būklę, tiek apie 2016 m. vasario mėnesio bei 2016 m. gegužės mėnesio vykdytų darbų planą.
Atsakovas atsakingas pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių (toliau – ir Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 172, 4.2 punktą ir 2006 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 11, 35punkto nuostatas.
Vadovaujantis 2014 m. vasario 24 d. Gyvenamojo namo apžiūros aktu (toliau – ir Aktas) atsakovas nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, nes dėl netinkamos atsakovo fekalinės kanalizacijos priežiūros atsirado Akte nurodyti defektai, kurie sąlygojo prastą namo kanalizacijos veikimą, pralaidumą nuotekos vamzdynuose bei kėlė gyventojams diskomfortą. Atsakovo, kaip objekto valdytojo, veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, grėsmę žalai atsirasti keliantis poveikis iš jam atsakomybės ribose priklausančios inžinerinės įrangos, o ne iš kitų šaltinių.
Atsakovo neveikimas ir fekalinės kanalizacijos neprižiūrėjimas lėmė atsiradusių trūkumų ir defektų šalinimo reikiamybę, dėl ko ieškovas turėjo pareigą pašalinti nustatytus defektus ir taip patyrė žalą. Ieškovas atliko defektų šalinimo darbus, kurių vertė yra 5 454,68 Eur.
Atsakovui taikoma statinių savininko (valdytojo) atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20019 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-378/2009).
Pateiktame dublike ieškovas nurodė, kad trijų metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo 2018 m. gegužės 11 d., kai ieškovas sužinojo kas yra vamzdynų savininkas. Papildomai nurodo, kad net ir tuo atveju jei teismas pripažintų, kad ieškinio senatis turėtų būti pradėta skaičiuoti nuo 2016 m. gegužės 27 d., yra realus ir akivaizdus pagrindus atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą pritaikius senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuotekų tinklo remonto darbai ir išardytos asfaltbetonio dangos atstatymo darbai buvo visa apimtimi baigti 2016 m. gegužės 26 d, todėl 2016 m. gegužės 27 d. turėtų būti laikoma ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia.
Ieškovas yra ne vartotojas, o profesionalus, gyvenamųjų namų priežiūra besiverčiantis bei pelno siekiantis ūkio subjektas, kuris neabejotinai turi prieigą prie VĮ „Registrų centras“ skelbiamų duomenų bei kurio turimi administraciniai ir ekonominiai resursai, taip pat ryšiai su Vilniaus miesto savivaldybe, kuri ir skiria administratorius Vilniaus mieste, neabejotinai leidžia per protingą terminą surinkti duomenis apie atitinkamo nekilnojamojo turto objekto savininką, kas gali būti padaryta tiek pateikiant paklausimą Vilniaus miesto savivaldybei arba tiesiogiai viešajam vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, tiek ir elementariai užsakius viešai prieinamą Nekilnojamojo turto registro išrašą.
Ieškovas, dar iki darbų vykdymo pradžios objektyviai turėdamas visas galimybes ir priemones nustatyti tinklų savininką ir pareikšti jam reikalavimą, buvo absoliučiai tuo nesuinteresuotas ir, kaip apdairus ir protingas verslo subjektas, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, ką įrodo įrodymų apie paklausimus savivaldybei arba viešajam vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nebuvimas.
Ieškovas vienašališkai, be jokio informavimo ir derinimo su atsakovu, kaip su viešuoju vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, atliko vamzdyno remonto darbus, nesuteikęs galimybės UAB „Vilniaus vandenys“ atstovams dalyvauti nei surašant 2014 m. vasario 24 d. defektinį aktą, nei darbų vykdymo metu, taip pat pateikti savo pastabas ir rekomendacijas dėl darbų apimties, jų atlikimo būtinumo, naudojamų medžiagų ir kitų esminių dalykų. Todėl ieškovas prisiėmė riziką dėl tokių darbų atlikimo ir turi prisiimti su šių darbų atlikimu susijusias išlaidas.
Įstatymų leidėjas teisės į ieškinį atsiradimą sieja ne tik su momentu, kuomet asmuo faktiškai sužinojo apie savo pažeistą teise, tačiau ir su momentu, kuomet asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą. Ieškovui, atsižvelgiant į jo veiklos rūšį ir specifiką, neabejotinai yra žinoma, jog didžiąją dalį vandentiekio ir nuotekų tinklų Vilniaus miesto eksploatuoja būtent Atsakovas, kaip viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas.
Ieškovas visą laikotarpį nuo tariamo įvykio (avarijos) atsiradimo dienos iki pat pretenzijos atsakovui pateikimo buvo pasyvus, nesuinteresuotas tinklo savininko nustatymu ir reikalavimo jam pareiškimu nei iki tariamų remonto darbų vykdymo pradžios, nei visą laikotarpį iki minėtos pretenzijos pateikimo.
Ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl subjektyvių ir nuo ieškovo valios priklausančių subjektyvių aplinkybių. Ieškovui yra puikiai žinoma, kad atsakovas eksploatuoja tūkstančius kilometrų požeminių inžinerinių komunikacijų, t. y. vandentiekio ir nuotekų tinklų, Vilniaus mieste ir šiai dienai objektyviai nėra techninių galimybių nustatyti vamzdyno būklę jo nešurfuojant (neatkasant), tad natūralu, jog tam tikrais atvejais apie prastą vamzdyno būklę sužinoma tik įvykus vienai ar kitai avarijai, kurias atsakovas operatyviai likviduoja, jeigu atitinkama avarija įvyko jo atsakomybės ribose. Tačiau tai jokiais būdais savaime nereiškia, kad atsakovas netinkamai vykdo jam teisės aktuose numatytas pareigas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Palaikė procesiniuose dokumentus nurodytus argumentus. Paaiškino, kad namo administratorius neturi pareigos tiktinti, kad yra vamzdžių savininkai, be to, Registrų centro paslaugos yra mokamos.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl nukentėjusiojo kaltės – didelio neatsargumo. Ieškovas teikia namo administravimo paslaugas, prižiūri bendro naudojimo objektus. Labiau tikėtina, kad ieškovas klydo ir atliko darbus kaip savo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
Ieškovas 2014 m. vasario 24 d. surašė gyvenamojo namo apžiūros aktą, kuriame konstatuota, kad vykdant fekalines kanalizacijos valymo darbus, nustatyta, kad kanalizacijos vamzdynas diametru 100 yra užsikimšę, išvalyti su elektrine freza nepavyksta. Vamzdynų pravalymui buvo iškviesta UAB „Vidurys“ hidrodinaminė mašina. Vamzdynai praplauti, tačiau laikinai. Kadangi tarp pastato išvado ir 2-ojo šulinio yra kontranuolydis (šiuo atveju 1-asis šulinys atrodo kaip surinkėjas). Dėl susidariusio kontranuolydžio fekalinės kanalizacijos trasoje, kaupiasi nuotekos vamzdynuose, sumažėja pralaidumas ir kanalizacija veikia tik dalinai.
Ieškovas pateikė 2016 m. vasario 24 d. Atliktų darbų aktą Nr. 2015-02-23-3, kad prie statinio – parduotuvės (duomenys neskelbtini), buvo atlikti avariniai kanalizacijos remonto darbai. Taip pat pateikė 2016 m. gegužės 26 d. Atliktų darbų aktą Nr. 2016-05-26-1, kad prie statinio parduotuvės (duomenys neskelbtini) atlikti asfaltbetonio dangos atstatymo darbai.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento šilumos ir vandens ūkio skyrius 2018 m. gegužės 11 d. raštu vienam iš namo patalpos savininkui, nurodė, kad nuotekų tinklų atkarpa tarp šulinių Nr. 41 ir Nr. 42 minėto namo kieme yra įregistruota UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybe nuo 2007 m. balandžio 23 d.
Ieškovas kreipėsi į teismą 2019 m. rugsėjo 10 d. prašydamas priteisti iš atsakovo žalą, kurią patyrė dėl atliktų avarinių kanalizacijos remonto darbų ir 2016 m. gegužės 26 d. asfaltbetonio dangos atstatymo ir kanalizacijos šulinio dangčio keitimo darbų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) kitam asmeniui nebūtų daroma žala. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo (to paties straipsnio 2 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintą bendrąją taisyklę, prievolė atlyginti žalą atsiranda kaltam dėl jos padarymo asmeniui.
Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatą žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi šioje normoje yra nustatytas vienas iš pagrindų, kuriam esant atsiranda atsakomybė be kaltės.
Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo žalos, atsiradusios ieškovui dėl to, kad atsakovas neužtikrino tinkamos fekalinės kanalizacijos priežiūros ir funkcionavimo bei nevykdė būtinų kanalizacijos sistemos renovavimo darbų (CK. 6.246 str. 1 d.). Taip pat teisiniu savo reikalavimo pagrindu ieškovas nurodo CK 6.263 straipsnio 1 dalies normą.
Pagal CK 6.246 straipsnio, nustatančio neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, sąvoką, 1 dalies nuostatą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (to paties straipsnio 2 dalis).
Pareigą atlyginti padarytą žalą reglamentuojančio CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo; pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatą, įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka, kad fekalinės kanalizacijos vamzdynai pripažintini objektu CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, už kurių trūkumų sukeltą žalą taikoma atsakomybė be kaltės.
Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Kaip nurodoma kasacinėje jurisprudencijoje, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko (valdytojo) veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Kai žala atsiranda ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių, griežtoji deliktinė atsakomybė nekyla.
Ieškovas nurodo, kad jis siekdamas pašalinti dėl atsakovo neveikimo atsiradusius padarinius , konkurso būdu išrinko rangovą, kuris atliko defektų šalinimo darbus, kurių vertė 5454,68 Eur.
Į bylą pateiktas 2014 m. vasario 24 d. gyvenamojo namo apžiūros aktas. Jame darbų vykdytojas UAB „Naujamiesčio būstas“ pastatų administravimo vadybininkas ir vyr. pastatų administravimo vadybininkas pasirašė aktą, kuriame konstatuota, kad vykdant fekalines kanalizacijos valymo darbus, nustatyta, kad kanalizacijos vamzdynas diametru 100 yra užsikimšę, išvalyti su elektrine freza nepavyksta. Vamzdynų pravalymui buvo iškviesta UAB „Vidurys“ hidrodinaminė mašina. Vamszdynai praplauti, tačiau laikinai. Kadangi tarp pastato išvado ir 2-ojo šulinio yra kontranuolydis (šiuo atveju 1-asis šulinys atrodo kaip surinkėjas). Dėl susidariusio kontranuolydžio fekalinės kanalizacijos trasoje, kaupiasi nuotekos vamzdynuose, sumažėja pralaidumas ir kanalizacija veikia tik dalinai.
Vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, kasacinėje jurisprudencijoje statinio trūkumais pripažįstama netinkamos kokybės stogo danga (nesandari ir neapsaugota nuo atmosferos poveikio). Kitais statinio trūkumais gali būti atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys, trūkusi plastikinio vandens vamzdžio jungtis, daugiabučio namo bute netinkamai įrengta dušo kabina ar nesandari vonios įranga, trūkęs vandens tiekimo vamzdis, kt. Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje susidaręs fekalinės kanalizacijos trasoje kontranuolydis pripažintinas kanalizacijos vamzdyno trūkumu.
Tačiau duomenų, kad dėl paties ieškovo darbuotojų nustatyto fekalinės kanalizacijos defektų buvo padaryta žala, į bylą nepateikta. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų apie įvykusią avariją, apie skubiai vykdytus darbus siekiant išvengti nuostolių, ko pasekoje atsirado pastato administratoriui žala.
Priešingai, iš 2014 m. vasario 24 d. gyvenamojo namo apžiūros akto matyti, kad ieškovo darbuotojai surašė rekomendaciją pakeisti apie 9 metrus fekalinės kanalizacijos vamzdyno DN 100 ir rekonstruoti fekalinės kanalizacijos šulinį išlaikant nuolydį nuo pastato išvado.
Ieškovas remiasi Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 punktu, kuriame numatyta, kad tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklų ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą, tačiau atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neužtikrino tinkamos fekalinės kanalizacijos priežiūros ir funkcionavimo bei nevykdė būtinų kanalizacijos sistemos renovavimo darbų. Ieškovas teigė, kad atsakovas nuo 2014 m. vasario 24 d. nesiėmė jokių veiksmų, todėl ieškovas buvo priverstas atlikti numatytus fekalinės kanalizacijos remonto darbus. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas buvo informuotas apie užfiksuotą fekalinės kanalizacijos trasoje susidariusį kontranuolydį, t. y. apie fekalinės kanalizacijos būklę. Ieškovo nuomone, atsakovas netinkamai vykdė jam įstatyme numatytas pareigas, susijusias su vamzdyno būklės stebėsena ir avarinių situacijų prevencija. Surašius gyvenamojo namo apžiūros aktą 2014 m. vasario 24 d. neatliko jokių veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad minėtų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.1 punktas numato, kad Abonento nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus), kuris prijungiamas prie gyvenvietės tinklo, perduodamas tiekėjui už akcijas arba pagal sutartį eksploatuoti. Vandentiekio įvadai, VAM ir nuotekų išvadai gali pereiti iš abonento į tiekėjo nuosavybę abipusiu susitarimu, surašant aktą arba sutartį, nurodant jų vertę. Tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas.
Taisyklių 4.4 punktas numato, kad vandentiekio ir nuotekų tinklo priklausomybės ribos bei VAM (vandens apskaitos mazgo patalpos) priklausomybė privalo būti nurodyta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartyje tarp tiekėjo ir abonento.
Nagrinėjamu atveju ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-1948 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovui, vykdančiam savo tiesiogines funkcijas turi būti žinoma vandentiekio ir nuotekų priklausomybės ribos. Kadangi priklausomai nuo vamzdynų priklausomybės ribų, administratoriui kyla atitinkamos pareigos. Paties ieškovo minimų Taisyklių 8.4 punkte numatyta, kad abonentas privalo reguliariai apžiūrėti savo balanse esantį vandentiekio ir nuotekų tinklą bei įrenginius, likviduoti vandens nutekėjimą, užsikimšimus, periodiškai atlikti jo profilaktiką bei kartą per 2 metus išplauti savo objekto vidaus tinklą ir apie tai surašyti aktą su tiekėjo atstovu. Kaip matyti iš gyvenamojo namo 2014 m. vasario 24 d. apžiūros akto ieškovas tokią savo pareigą iš dalies vykdė. Tačiau kaip teisingai pažymėjo ir atsakovas, surašant apžiūros aktą tiekėjo (atsakovo) atstovas nedalyvavo. Taigi darytina išvada, kad ieškovas, teikiantis namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, pažeidė taisyklių 8.4 punktą. Tokiu būdu buvo neįvykdyta ir pareiga informuoti atsakovą apie atsakovo nuosavybėje esančių vamzdynų būklę.
Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2A-398-658/2017 taip pat konstatavo, kad vandens tiekėjo atsakomybė už tinkamą vandentiekio sistemos eksploatavimą negali būti vertinama kaip apimanti pareigą nuolat kontroliuoti įrenginių būklę.
Nagrinėjamu atveju ieškovas neneigia aplinkybės, kad nei jis nei (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų nesikreipė į geriamojo vandens ir nuotekų tiekėja. O praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo nustatytų defektų atliko remonto darbus savo lėšomis, apie tai neinformavęs geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tiekėjo. Kaip apaiškino ieškovas, darbai buvo atlikti, kadangi ieškovas nežinojo, kad yra vamzdynų savininkas.
Tačiau teismo vertinimu, tai patvirtina, kad ieškovas buvo nepakankamai rūpestingas, atidus ir tinkamai nevykdė prisiimtų pareigų, susijusių su bendrosios nuosavybės administravimo ir eksploatavimo.
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas.
Pagal CK 6.666 straipsnio nuostatas asmuo, kuris yra statinio savininkas (valdytojas), privalo atlyginti visą padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už namo administratoriaus veiksmus pažeidžiant taisyklių 8.4 numatytą pareigą, atliekant savavališkus nuotekų tinklų remonto darbus. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra duomenų, kad vamzdynai buvo avarinės būklės ir kėlė pavojų. Fekalinės kanalizacijos susidaręs kontranuolydis trasoje nustatytas jau 2014 m. vasario 24 d. rekomendacija pakeisti apie 9 metrus fekalinės kanalizacijos vamzdyno priimta atsižvelgus į tai, kad vamzdynai užsikemša ir praplovus juos hidrodinamine mašina, vamzdynai atkemšami laikinai. Ieškovas nesikreipė nei į atsakovą, nei į savivaldybę, informuodamas apie galimus fekalinės kanalizacijos vamzdynų defektus, neužtikrino geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tiekėjo dalyvavimo atliekant vamzdynų apžiūrą ir nieko neinformavęs daugiau kaip po dviejų metų nuo defektų nustatymo atliko 2016 m. vasario 23 d. remonto darbus savo iniciatyva ir rizika.
Teismas dar išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė nuostolius ne dėl atsakovo neveikimo, o dėl savo didelio neatsargumo.
Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 11 punkte įtvirtintos pareigos nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkui organizuoti paviršinių nuotekų infrastruktūros objekto techninę būklę, organizuoti priežiūrą ir remontą, pažeidimas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės patirta žala, pakeitus atsakovui nuosavybes teise priklausančius vamzdžius.
Dėl ieškinio senaties termino
Kadangi byloje buvo keliamas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo ir šio termino atnaujinimo, teismas taip pat pasisako šiuo klausimu.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).
Nagrinėjamu atveju yra reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuriam pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Pagal CK 1.127 straipsnį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas apie tai, kad patyrė nuostolius dėl atliktų kanalizacijos vamzdyno darbų sužinojo vėliausiai 2016 m. vasario 24 d., kai buvo surašytas atliktų darbų (kanalizacijos remonto darbų) aktas Nr. 2015-02-23-3 ir išrašytos sąskaitos faktūros už atliktus darbus pagal aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir už archeologinius žvalgymus (duomenys neskelbtini). Apie žalą, patirtą dėl kanalizacijos šulinio dangčio keitimo ir asfaltbetonio dangos atstatymo darbus ieškovas vėliausiai sužinojo 2016 m. gegužės 26 d., surašius atliktų darbų aktą Nr. 2016-05-26-1 ir Nr. 2138, bei išrašius PVM sąskaitą faktūras pagal minėtus aktus.
Dėl žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose nėra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar ieškovas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2006).
Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodoma ieškinio senaties termino praleidimo priežastis neatitinka minėtų kriterijų. Ieškovas nurodo, jog ieškinio senaties terminą praleido dėl nežinojimo, kas yra suremontuotų vamzdynų savininkas. Visų pirma, ieškinio senaties termino pradžia yra siejama su asmens suvokimu apie savo teisių pažeidimą, ne su sužinojimu kaip tokias teises ginti, t. y. reikalauti atlyginti nuostolius būtent iš atsakovo. Kaip jau buvo minėta, ieškovas turėjo galimybę jau 2014 m. vasario 24 d. nustatęs fekalinės kanalizacijos defektus, kreiptis į vamzdynų savininką dėl defektų pašalinimo, kaip tokią pareigą atsakovui ir numato teisės aktai. Tačiau ieškovas, būdamas nepakankamai rūpestingas ir atidus, į geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją nesikreipė.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybių institucijos, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose rengdamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodant šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą.
Nežinodamas kas yra savininkas, ieškovas turėjo teisę kreiptis į savivaldybę, kaip tai ir padarė vienas iš pastato (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. Teismas nevertina ieškovo atstovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad ieškovui yra per brangu kiekvieną kartą tikrinti vamzdžių savininką Registrų centro duomenų bazėje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymi, kad vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.4 punktas numato, kad vandentiekio ir nuotekų tinklo priklausomybės ribos bei VAM (vandens apskaitos mazgo patalpos) priklausomybė privalo būti nurodyta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartyje tarp tiekėjo ir abonento. Teismo vertinimu, vykdydamas namo administratoriaus funkcijas, ieškovas turėjo pareigą domėtis kokį objektą administruoja ir kas priklauso bendraturčiams nuosavybės teise, t. y. ribą, nuo kurios nuotekų vamzdynai priklauso vandens ir nuotekų tvarkymo tiekėjui.
Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad teismo posėdžio metu paklausus, ar patirtus nuostolius ieškovas paskirstė butų ir kitų patalpų savininkams, ieškovo atstovo atsakė, kad tokių duomenų neturi. Tačiau teismui ieškovo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento šilumos ir vandens ūkio skyriaus 2018 m. gegužės 11 d. raštas kelia pagrįstų abejonių. Rašto turinio matyti, kad vienam iš namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkui atsakoma į jo 2018 m. kovo 2 d. prašymą dėl mokesčių paskirstymo už namo (duomenys neskelbtini) administratoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ atliktus darbus 2018 m. kovo 12 d.
Ieškovas argumentų, įrodymų, kad siekė nustatyta, kas atsakingas už (duomenys neskelbtini) nuotekų vamzdžius, teismui nepateikė.
Teismas vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovas atliko kanalizacijos remonto darbus neišsiaiškinę, kad vamzdžiai nepriklauso namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams, tačiau tai nėra pagrindas atnaujinti praleistą senaties terminą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 suformulavo taisyklę, kuria remiantis, nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Teismo nurodytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.
Kadangi byloje nenustatyta jokių svarbių aplinkybių dėl kurių ieškinio senatis turėtų būti atnaujinta, taip pat nenustatyta priežasčių, dėl ko ieškinio senatis konkrečiu atveju turėtų būti netaikoma, ieškinys atmestinas ir dėl praleisto įstatymo nustatyto ieškinio senaties termino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl konkrečių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas daro išvadą, kad neįgyvendino CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,86 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.