Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1034-887/2016 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje V. S. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl draudimo įmonės reikalavimo atlyginti išmokėtą draudimo sumą iš atsakingo asmens, vykdančio daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūrą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 20 d. vandeniu buvo užpiltas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovė apskaičiavo nuostolį ir buto savininkei Z. B. išmokėjo 734 Lt (212,58 Eur) draudimo išmoką. Ieškovės atstovas Turto sunaikinimo, sugadinimo akte išsiaiškino, kad buto Nr. 16 užpylimo židinys buvo viršuje esančiame bute Nr. 19, kuriame vonios patalpoje trūko šildymo sistemos žarnelė (žarnelė sumontuota iki bute Nr. 19 esančio gyvatuko). Ieškovė 2015 m sausio 12 d. pretenzija ragino atsakovę per 15 dienų atlyginti atsiradusią žalą. Ieškiniu ieškovė reikalauja atlyginti 727,79 Lt (210,78 Eur) (minusuojamas 6,21 Lt nusidėvėjimas) turtinę žalą, kuri iki šiol neatlyginta.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai – kaltė, todėl ieškinį atmetė. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė pareiškė ieškinį ne tam atsakovui, o teismui pasiūlius pakeisti atsakovę, ieškovė tokia teise nepasinaudojo. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė tinkamai atliko savo kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pareigas. Apeliantės nuomone, bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti žarnelės, kuri neleistina, buvimo fakto bei pažeidimų, yra nepagrįsta. Atsakovė netinkamai vykdė jai įstatyme numatytas pareigas, susijusias su vamzdyno būklės stebėsena ir avarinių situacijų prevencija, t. y. nesiėmė privalomų priemonių, kurias įvykdžius būtų buvęs užkirstas kelias žalos atsiradimui.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, šiuo atveju tai yra prievolės, kylančios iš delikto. Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė yra preziumuojama (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tai ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Atsakovė, savo ruožtu, privalėjo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos. Vykdydama šią pareigą atsakovė be kita ko nurodė, jog pasirašytomis sutartimis su vartotoju ji neprisiėmė atsakomybės už kiekvieną vamzdžio įtrūkimą. Tokia atsakomybė atsirastų, tik jei būtų konkrečiai nustatyta, jog buvo netinkamai vykdomos karšto vandens sistemos priežiūros pareigos. Tokių duomenų ieškovas nepateikė. Ji neteisėtų veiksmų neatliko ir dėl užliejimo nėra jos kaltės.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013). Pagal Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (redakcija galiojusi iki 2015 m. rugpjūčio 13 d.) 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Jį įgyvendindamas administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą (5.3. punktas). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (20 straipsnio 1 dalis), su kuriuo sudaroma daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis (15 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos ir karšto vandens vamzdyno sistemų prižiūrėtoja ir turi pareigą vykdyti šių sistemų priežiūrą. Tokią priežiūrą ji atlieka pagal 2005 m. gruodžio 20 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju Nr. 298 (butui Nr. 19) ir 2005 m. gruodžio 20 d. pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 298 (visam daugiabučiam namui).

Pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties (visam daugiabučiam namui) nuostatas atsakovė įsipareigojo prižiūrėti pastato vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą iki priežiūros atsakomybės ribos, atlikti smulkų remontą (4.1.2. punktas); teikdama paslaugas vadovautis sutartimi, o joje neaptartais klausimais – teisės aktais (3 punktas). Šios sutarties 10 punktu susitarta, kad atsakovė nėra atsakinga prieš vartotoją už šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginių darbo parametrų sumažėjimą, įvykusį dėl neteisingų vartotojo ar pašalinių asmenų veiksmų. Vartotojas šia sutartimi įsipareigojo sudaryti sąlygas prižiūrėtojo įgaliotiems atstovams, turintiems atitinkamus pažymėjimus, bet kuriuo paros metu netrukdomai patikrinti pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių techninę būklę bei atlikti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus (5.1. punktas). Be to, pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju (butui Nr. 19) vartotojas įsipareigojo savavališkai nekeisti šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių elementų bei jų jungimo schemos (7.2. punktas); tinkamai prižiūrėti šilumos ir karšto vandens įrenginius, tenkančius vartotojo eksploatacinei atsakomybei (7.6. punktas); užtikrinti, kad naujai sumontuoti ar rekonstruoti vartotojo eksploatacinei atsakomybei tenkantys šilumos ir karšto vandens įrenginiai prie objekto šilumos ir karšto vandens įrenginių būtų prijungiami tik teisės aktų nustatyta tvarka (7.7. punktas).

Iš nurodytų sutarčių sąlygų darytina išvada, kad atsakovei numatyta tik pareiga prižiūrėti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą, o ne pareiga savo iniciatyva butuose ją atnaujinti, rekonstruoti. Be to pagal aukščiau nurodytas sutartis vartotojas turi pareigą šilumos ir karšto vandens įrenginius tinkamai prižiūrėti, užtikrinti, kad naujai sumontuoti ar rekonstruoti šilumos ir karšto vandens įrenginiai prie objekto šilumos ir karšto vandens įrenginių būtų prijungiami tik teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat vartotojas turi sudaryti sąlygas priežiūrą atliekantiems asmenims patekti į vartotojui priklausančias patalpas, kad jie galėtų atlikdami priežiūrą patikrinti šilumos ir karšto vandens įrenginius.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog karšto vandens sistemos gedimas ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užliejimas įvyko buto Nr. 19 sanitarinėse patalpose trūkus guminei žarnelei (padengtai metalo apvalkalu), neatitinkančiai teisės aktuose numatytų reikalavimų tokio tipo inžinerinių sistemų elementams. Trūkusi žarnelė yra atsakovės priežiūros ribose, tačiau ši žarnelė buvo įrengta ankstesnei buto Nr. 19 savininkei atliekant sanitarinės patalpos remonto darbus be atsakovės žinios ir sutikimo. Apie šiuos karšto vandens sistemos pakeitimus atsakovei taip pat pranešta nebuvo.

Apeliantė nurodo, jog pareigos neapsunkinti patekimo prie vamzdyno pažeidimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimu, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, jog vykdė savo pareigą prižiūrėti vamzdyno dalį, buvusią trečiojo asmens bute, tačiau jos galimybės buvo apribotos dėl trečiojo asmens nebendradarbiavimo ar vamzdynų uždengimo. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynų, esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiuose butuose ir akivaizdžiai nematomų, keitimo savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavusi gyventojų pranešimus apie įvykusius gedimus. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, kai trečiojo asmens bute trūkus guminei žarnelei, kuri buvo paslėpta kitomis konstrukcijomis, buvo aplietas žemiau esantis butas. Kadangi žarnelė buvo paslėpta plytelėmis, vizualiai nematoma, priėjimas prie jos komplikuotas, jos būklė negalėjo būti įvertina, todėl teiginys, jog atsakovė nevykdė savo, kaip administratorės, pareigų tikrinti butuose esančių šildymo ir karšto vandens vamzdynų būklę, yra nepagrįstas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, trūkusi žarnelė buvo uždengta įrengta apdaila, jos apžiūra galima tik nuėmus ar išmontavus tam tikras konstrukcijas, o jų neišardžius nėra matoma, todėl negalėjo būti pastebėta bei tinkamai patikrinta atsakovės darbuotojų.

Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, jog atsakovė neįrodė, jog buvo rengiami susirinkimai su gyventojais dėl vamzdžių keitimo planavimo ir finansavimo, užsakomi vamzdžių keitimo darbai; kad namo gyventojai buvo informuojami apie atsakovės užfiksuotą vamzdžių būklę. Apeliantės nuomone, atsakovė netinkamai vykdė jai įstatyme numatytas pareigas, susijusias su vamzdyno būklės stebėsena ir avarinių situacijų prevencija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog siekiant įvertinti bute Nr. 19 esančio šildymo ir karšto vandens vamzdyno būklę, turi būti pašalinta sumontuota sieninė plytelių apdaila, kuri atsakovei trukdė atlikti tinkamą vamzdyno būklės įvertinimą. Kaip nustatyta bylos duomenimis, atsakovė dėl užmūryto vamzdyno negalėjo jo apžiūrėti, nustatyti jo būklės, pamatyti be atsakovės žinios savavališkai įdėtos guminės žarnelės ir taip užfiksuoti pažeidimą, bei išvengti žarnelės trūkimo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vamzdžių apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu buvo apsunkinta, kadangi apžiūrai būtinas buto savininko sutikimas, be to apžiūra nėra galima be žalos buto savininkams padarymo. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė šiuo konkrečiu atveju neatliko veiksmų, siekdama nustatyti bute esančio vamzdyno būklę.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už buto savininko veiksmus, atliekant savavališkus karšto vandens vamzdyno sistemos pakeitimus, remontą, juo labiau kai tokio remonto rezultatai nėra akivaizdūs (paslepiami kitomis konstrukcijomis). Atsakomybė už butų savininkų savavališkai rekonstruotų santechnikos įrenginių gedimus, kuriais vėliau padaryta žala kitiems asmenims, pirmiausiai turėtų tekti patiems savininkams.

Atsižvelgdamas į pirmiau šioje nutartyje konstatuotas aplinkybes, įstatymines nuostatas ir teisminę praktiką (pvz. žr., Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1848-796/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1531-565/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1125-513/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2254-392/2015) teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neįrodyta viena iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai (neveikimas). Atsakovė nelaikytina atsakinga už padarytą žalą, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ turėtas 326,70 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (Mokėjimo nurodymas Nr. 18474). Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš apeliantės (ieškovės) AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Valstybė šioje byloje patyrė 3,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš apeliantės (ieškovės) AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 ir 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 326,70 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus 70 centų) apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3,72 Eur (tris eurus 72 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.