Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ atstovui Broniui Kvedaravičiui, atstovui advokatui Raimondui Kalverš, trečiajam asmeniui V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje V. S. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 210,78 Eur žalą, 12,85 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2015-01-28) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tretysis asmuo V. S. atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis butą paveldėjo po motinos mirties. Mamai dar gyvenant bute, buvo atliekamas remontas, remontuojama buvo ir tualeto-vonios patalpa. Tretysis asmuo, paveldėjęs butą, jokių remonto darbų neatlikinėjo. Jo nuomone, už padarytą žalą aplietam butui atsakomybę privalo prisiimti atsakovė, kuri prižiūri namų šilumos ūkį ir administruoja gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad jo kaip buto savininko kaltės nėra, kadangi trūkusi žarnelė yra namą administruojančios įmonės atsakomybės ribose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia atsakovės veiksmais, jai būnant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratoriumi, neįvykdžius pareigos, t. y. užtikrinus, kad bendro naudojimo inžinerinė įranga nepadarytų žalos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-11-20 užpylimo vandeniu metu buvo užlietas Z. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo apdraustas Būsto draudimu. Įvykio metu trečiajam asmeniui Z. B. padaryta 734,00 Lt turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui priklausantis butas buvo apdraustas, ieškovė (draudikas) atlygino trečiojo asmens patirtą žalą, sumokėdama 734,00 Lt draudimo išmoką. Ieškovė išsiaiškino, kad butas esantis (duomenys neskelbtini). buvo užlietas trūkus karšto vandens magistralinio vamzdyno stovui viršutiniame aukšte esančio buto Nr. 19 tualete-vonioje. Kadangi namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratoriumi paskirta atsakovė Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ (toliau – SĮ „Simno komunalininkas“), atsakovė privalėjo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo inžinerinė įranga nepadarytų žalos. Todėl ieškovė (draudikas), atlyginusi trečiajam asmeniui Z. B. žalą, regreso tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, motyvuodama tuo, kad atsakovė netinkamai vykdė vamzdžių priežiūrą, todėl privalo atlyginti žalą padarytą avarijos metu.

Byloje nėra ginčo dėl ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dydžio ir aplinkybių dėl, kurių atsirado žala. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo teisės atlyginti subrogacijos tvarka išmokėtą draudimo sumą iš atsakingo asmens teisėtumo.

Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Šioje byloje nėra ginčo, kad karšto vandens sistemos gedimas bei buto užliejimas, bute Nr. 19 įvyko trūkus guminei žarnelei (padengtai metalo apvalkalu), neatitinkančiai Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių (patv. Ūkio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-253) 63 punkte ir STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai" 15 punkte numatytų reikalavimų tokio tipo inžinerinių sistemų elementams. Ši žarnelė buvo įrengta buto Nr. 19 sanitarinėse patalpose, už klozeto, paslėpta plytelėmis, todėl neišardžius santechninių įrenginių nebuvo matoma. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad trūkusi žarnelė yra atsakovo priežiūros ribose. Pažymėtina, kad gedimas bute (duomenys neskelbtini) įvyko ne šildymo sistemoje, o karšto vandens tiekimo sistemoje, kuri yra atskira statinio inžinerinė sistema.

Pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymą, daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius butų savininkams, prižiūri namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, su kuriuo sudaroma daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis. SĮ „Simno komunalininkas" atlieka tiek viso gyvenamojo namo Nr. 4, tiek, konkrečiai, buto Nr. 19 šilumos ir karšto vandens įrenginių priežiūrą. Šios funkcijos atliekamos pagal sudarytas sutartis: 2005-12-20 šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju Nr. 298 (butui Nr. 19) ir 2005-12-20 pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 298 (visam daugiabučiam namui). Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniu šilumos vartotoju (butui Nr. 19) 7.7. punkte numatyta, jog vartotojas įsipareigoja užtikrinti, kad naujai sumontuoti ar rekonstruoti vartotojo eksploatacinei atsakomybei tenkantys šilumos ir karšto vandens įrenginiai prie objekto šilumos ir karšto vandens įrenginių būtų prijungiami tik teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (visam daugiabučiam namui) sutarties 4.1.2. punkte numatytos pareigos, jog atsakovui priklauso prižiūrėti pastato vidaus šildymo sistemą, iki priežiūros atsakomybės ribos, atlikti smulkų remontą.

Atsakovės atstovas B. K. paaiškino bei teisme liudytoju apklaustas A. T. parodė, kad pagal iškvietimą jis buvo nuvykęs į butą (duomenys neskelbtini) įvykus vandentiekio avarijai t. y. trūkus guminei žarnelei už klozeto, kurią sutvarkė. Liudytojas taip pat nurodė, kad toje vietoje guminė žarnelė negalėjo būti, kas ją sumontavo nežino, visas vamzdynas paslėptas, norint jį tinkamai sutvarkyti savininkas privalo išsigriauti sieną. Atsakovei priklauso prižiūrėti ir reguliariai tikrinti namo rūsyje esantį šiluminį mazgą, ko patys gyventojai padaryti negalėtų. Tačiau SĮ „Simno komunalininkas" neturi nuolat stebėti visus, net ir namo butuose esančius, paslėptus po apdaila, ar kitokiomis konstrukcijomis vamzdynus bei atsakyti už kiekvieną atsitiktinį jų gedimą. Atsakovės darbuotojai vyksta į butus, kuomet kviečia žmonės įvykus gedimams.

Teismo nuomone, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis turi būti aiškinama sąžiningai ir protingai, pagal tikruosius šalių ketinimus, tikslus, šalių tarpusavio santykių praktiką ir kitus sutarčių aiškinimo principus (CK 6.193 straipsnis). Paminėta sutartis ir joje numatytos namo Pavasario g. 4 karštos vandens sistemos priežiūros pareigos, teismo nuomone, neturėtų būti aiškinamos taip, kad SĮ „Simno komunalininkas" turėtų nuolat stebėti visus, net ir namo butuose esančius, paslėptus po apdaila, ar kitokiomis konstrukcijomis vamzdynus bei atsakyti už kiekvieną atsitiktinį jų gedimą. Teismo vertinimu, bute žarnelės apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu yra apsunkinta dėl objektyvių priežasčių: apžiūrai būtinas atitinkamo ginčo buto savininko sutikimas, žarnelė uždengta, todėl jos apžiūra galima tik nuėmus ar išmontavus tam tikras konstrukcijas. Todėl teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu sprendžia, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti žarnelės, kuri neleistina, buvimo fakto bei pažeidimų.

Vadovaujantis sutarties sąlygomis darytina išvada, kad nėra numatyta atsakovės pareiga savo iniciatyva butuose atnaujinti šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdyną, jį rekonstruoti, pakeisti nauju ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė privalėjo imtis bet kokių priemonių, kad būtų išvengta be SĮ „Simno komunalininkas" žinios, savavališkai įdėtos netinkamos žarnelės trūkimo. Ieškovės manymu tikėtina, jog tokią normatyvų neatitinkančią žarnelę įrengė SĮ „Simno komunalininkas". Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog SĮ „Simno komunalininkas" galėjo įrengti tokią normatyvinių reikalavimų neatitinkančią žarnelę. Be to, 2016-08-03 teismo posėdyje tretysis asmuo V. S. paaiškino, kad bute Nr. 19 gyvenant ankstesnei jo savininkei (trečiojo asmens motinai) M. A. S., buvo atlikti šio buto sanitarinės patalpos remonto darbai, įrengtas naujas klozetas, pakeista jo padėtis, įrengti kiti santechniniai įrengimai. Taip pat tretysis asmuo nurodė, kad apie šiuos karšto vandens sistemos pakeitimus SĮ „Simno komunalininkas" pranešta nebuvo. Todėl labiau tikėtina, kad būtent šių remonto darbų metu, siekiant prijungti naujus santechninius įrenginius ir priderinti naują klozetą, buvo pakeista karšto vandens sistemos dalis, įrengiant naują, netinkamą guminę žarnelę.

Todėl teismo nuomone SĮ „Simno komunalininkas" negali būti laikoma atsakinga už buto savininko veiksmus, atliekant savavališkus karšto vandens sistemos pakeitimus, remontą, juo labiau kai tokio remonto rezultatai nėra akivaizdūs (paslepiami kitomis konstrukcijomis). Kaip jau minėta, nuolatinė karšo vandens sistemos stebėsena butuose prieštarautų protingumo kriterijams, savininkų teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakomybė už neteisėtus butų savininkų veiksmus pirmiausiai turėtų tekti patiems savininkams. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalies paaiškinimus daro išvadą, jog nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai – kaltė. Ištyrus bylos medžiagą, įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, daroma išvada, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, būtinų tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys atmetamas (CPK 185 straipsnis).

Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).

Teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui SĮ „Simno komunalininkas", atsakovu turėtų būti buto savininkas, išaiškino ieškovės atstovui jo teisę kreiptis su prašymu pakeisti netinkamą proceso šalį tinkama, ieškovės atstovo prašymu teismo posėdis buvo atidėtas sudarant galimybę nurodyti tinkamas proceso šalis. Ieškovė nepasinaudojo savo teise ir netinkamos proceso šalies nepakeitė tinkama. Todėl teismas, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas reiškiamas netinkamam atsakovui, ir dėl šios priežasties atmeta ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas teikia teismui įrodymus, kad patyrė 1470,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Taip pat iš ieškovo priteistinos 6,94 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, atsakovui Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“, a. k. 153720195, 1470,15 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, valstybei 6,94 Eur (šešis eurus 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios išmokėtinos iš ieškovo administravimui skirtų lėšų. Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.