Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Kretingos būstas“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys F. U., L. U..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, jame išdėstytus motyvus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Apeliacine tvarka keliamas klausimas dėl įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo sprendžiant klausimą dėl pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl bendros inžinerinės įrangos sandarumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo F. U. ir ieškovė 2014-05-12 sudarė būsto draudimo sutartį (būsto draudimo liudijimas, serija LD, Nr. 101275291), pagal kurią apdraustas butas, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas 2015-02-05 surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame nurodyta, kad trūko stovas. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, jog norint pakeisti trūkusį vamzdį, išardyta 1,215 kv. m plytelių ir 1,215 kv. m gipso kartono plokštės. Ieškovė lokalinėje sąmatoje apskaičiavo, jog žalos dydis 154,40 Eur. Ieškovė 2015-02-10 trečiajam asmeniui F. U. išmokėjo 125,44 Eur (iš 154,40 Eur atėmusi 28,96 Eur išskaitą) dydžio draudimo išmoką. Ieškovė ieškinyje įrodinėjo, kad atsakovė neprižiūrėdama trūkusio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo ir neorganizavusi jo remonto iki avarijos padarė žalą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), elgėsi neteisėtai. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1d.).Iš byloje esančio Turto sunaikinimo, sugadinimo akto nustatyta, kad 2015-02-02 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko nuotekų vamzdis. Iš įvykio aprašymo duomenų nustatyta, kad pradėjo drėkti trečiųjų asmenų kaimynų koridoriaus siena, todėl buvo iškviesti komunalinio ūkio darbuotojai, kurie tretiesiems asmenims nurodė nuardyti nuotekų vamzdį dengiančią konstrukciją. Nuardžius paaiškėjo, kad yra trūkęs bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis. Vamzdis 2015-02-05 buvo pakeistas. Iš Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo nustatyta, kad keičiant vamzdį reikėjo nuardyti keramines plyteles ir gipso kartono plokštę, kurios dengė vamzdį. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad vamzdis, esantis buto vonios kambaryje, pakeistas, buvo nuardytos vamzdžio stovą dengusios keraminės plytelės, galbūt atlikti kiti ardymo darbai. Apeliantė nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, kad pratekėjimą sąlygojo vamzdžio korozija, kuri atsirado dėl trečiųjų asmenų L. U. ir E. U. veiksmų. Nors trečiojo asmens bute buvo sunku prieiti prie vamzdžio, tačiau tai nesusiję su žalos atsiradimu, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, jog vykdė pareigą apžiūrėti vamzdyno dalį, buvusią trečiojo asmens bute. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, namo administratorius vamzdžių, esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir akivaizdžiai nematomų, keitimo savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus. Vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 5 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-08-12, Nr. 2015-12236) 4.2 punktu, namo administratorius sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (toliau ? objektų aprašas). Nutarimo 4.3 punkte nurodyta, kad namo administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 st. 15 d. 2 p. numatyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado nuardant bendrojo naudojimo vamzdį dengiančią konstrukciją, siekiant pakeisti trūkusį bendrojo naudojimo vamzdį. Kadangi vamzdis buvo uždengtas įrengta keraminių plytelių apdaila, vamzdžio būklė negalėjo būti įvertina, todėl teiginys, jog atsakovė nevykdė savo, kaip namo administratorės, pareigų tikrinti butuose esančių vamzdynų būklę, yra nepagrįstas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, keistas vamzdis buvo uždengtas trečiojo asmens įrengta apdaila, todėl negalėjo būti pastebėta bei tinkamai patikrinta bendrojo naudojimo vamzdžio būklė tiek atsakovės darbuotojų, tiek bute gyvenančių trečiųjų asmenų. Tai patvirtina byloje pateiktos buto fotonuotraukos, kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat pačios ieškovės atstovo surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas. Tokiu atveju sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir atsakovės veikimo ar neveikimo būtina pažymėti tai, kad jei vamzdis nebūtų uždengtas papildoma apdaila, žala keičiant trūkusį vamzdį trečiųjų asmenų butui apskritai nebūtų kilusi. Žala trečiųjų asmenų butui atsirado todėl, kad nebuvo įmanoma kitaip pakeisti trūkusio vamzdžio, kaip tik išgriovus jį dengiančią trečiųjų asmenų savavališkai pastatytą stacionarią konstrukciją. CK 6.247 str. reglamentuoja, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žala, atsiradusi dėl vamzdžio keitimo, atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų įrengiant stacionarią bendrojo naudojimo vamzdžio apdailą, kurią keičiant vamzdį teko nuardyti. Todėl nėra atsakovės veiksmų ar neveikimo, susijusio su žalos atsiradimu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų atliekant namo administratoriaus pareigas ir žalos atsiradimo. Apeliantė teigia, jog avarijos šalinimo darbus atliko atsakovės darbuotojai, kurie pakeitė vamzdžio dalį, tačiau byloje esančiuose įrodymuose – atsakovės pateikto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnale bei gedimų registracijos žurnale – nėra duomenų, jog būtų užfiksuotas vamzdžio gedimas. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, jog atsakovė žinojo apie gedimą, todėl galėjo užtikrinti įrodymų gavimą byloje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų vamzdžio keitimo būtinybę, išskyrus Turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuotus trečiojo asmens paaiškinimus (CPK 178 str.). Taip pat manytina, kad ieškovė neįrodė, kokiu būdu dėl vamzdžio keitimo atsiradusios žalos rezultatas yra atsakovės neteisėti veiksmai ar netinkamas pareigų atlikimas. Ieškovė nurodo, jog avarijos šalinimo darbus atliko atsakovės darbuotojai, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų ar duomenų. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, jog atsakovė nesiėmė veiksmų, susijusių su vamzdyno būklės stebėsena ir avarinių situacijų prevencija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip nurodyta nutarties 12 p., bute esančio vamzdžio būklė objektyviai negalėjo būti įvertinta, kadangi vamzdis buvo uždengtas specialiai įrengta apdaila. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 str.). Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4.p. numatyta techninio prižiūrėtojo prievolė išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus. Statybos techniniame reglamente apibrėžta, kad gyvenamojo namo priežiūra apima namo būklės nuolatinį stebėjimą, pastato konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkų defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, paruošimą šildymo sezonui. Daugiabučių namų administratoriams yra nustatyta pareiga atlikti nuolatinius stebėjimus ir kasmetines apžiūras (Reglamento 15.1 p. ir 15.2 p.). Pažymėtina, jog siekiant įvertinti vamzdžio būklę, vamzdį skirianti sieninė su keraminių plytelių ir gipso kartono apdaila turėtų būti pašalinta, todėl atlikti tinkamą vamzdyno būklės įvertinimą trukdė trečiųjų asmenų įrengta papildoma apdaila, kurios standartinėje buto įrangoje nėra numatyta. Kaip nustatyta bylos duomenimis, atsakovė dėl užmūryto bendrojo naudojimo vamzdžio negalėjo jo apžiūrėti, nustatyti jo būklės ir įvertinti, ar jį reikia keisti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vamzdžių apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu buvo sunki, kadangi apžiūrai būtinas buto savininko sutikimas, apžiūra nėra galima be žalos buto savininkams padarymo. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė neatliko veiksmų siekdama nustatyti bute esančio vamzdžio būklę. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esantys duomenys neįrodo atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino atsakovės, kaip gyvenamojo namo administratorės, pareigas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinį skundą atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie atsakovės ar trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą