- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-1531-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34999-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- UAB „Jurita“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- M. P., J. P.
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Jurita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Seesam Insurance AS ir UAB „Jurita“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. P. ir J. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų Seesam Insurance AS ir UAB „Jurita“ solidariai 292,52 Eur žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2014-07-29 buvo užlietas ieškovo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas užliejimo padarytai žalai atlyginti išmokėjo 292,52 Eur draudimo išmoką. Ieškovo apdraustas butas buvo užlietas iš trečiajam asmeniui M. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo M. P. turėjo pareigą prižiūrėti ir remontuoti bute esančią įrangą, taip pat informuoti namo administratorių apie pastebėtus bute esančios bendrojo naudojimo įrangos trūkumus. Buto (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas Seesam Insurance AS. Atsakovas UAB „Jurita“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris privalo tinkamai prižiūrėti namo bendrojo naudojimo įrangą. Kadangi žala buvo padaryta neteisėtais bendrojo naudojimo įrangos valdytojų veiksmais, žalą solidariai turi atlyginti atsakovas UAB „Jurita“ ir atsakovas Seesam Insurance AS, kaip trečiojo asmens M. P. civilinės atsakomybės draudikas.
Atsiliepimas
Atsakovas Seesam Insurance AS su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad vandens išsiliejimas įvyko iš atsakovo apdraustame bute esančių bendrojo naudojimo vamzdynų, kurie nėra šio buto atsakomybės ribose, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovo reikalaujamos žalos. Atsakovui pareiga atlyginti žalą gali kilti tik tuo atveju, jei atsakovo apdrausto buto savininkas būtų atsakingas už žalos atsiradimą. Tačiau apdrausto buto savininkas trečiasis asmuo M. P. nėra atsakingas už namo bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą.
Atsakovas UAB „Jurita“ su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad 2015-10-20 atsakovo specialistai atliko patikrinimą bute (duomenys neskelbtini)ir nustatė, kad bute panaikinta kompensacinė kilpa, esanti ant virtuvinio karšto vandens stovo. Buto savininkai ant bendrojo naudojimo stovo savavališkai sumontavo papildomas movines jungtis, kurios nėra numatytos namo projekte. Šie bendrojo naudojimo vamzdyno pakeitimai atlikti neteisėtai, nesuderinus su namo administratoriumi. Kompensacinės kilpos, esančios ant vandentiekio stovų, yra skirtos kompensuoti slėgio svyravimus vamzdyne. Kadangi kompensacinė kilpa bute (duomenys neskelbtini)buvo panaikinta, stovas negalėjo atlaikyti slėgio svyravimų ir įvyko avarija. Taigi, 2014-07-29 užliejimas įvyko dėl nurodytų buto (duomenys neskelbtini) savininkų savavališkai atliktų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-22 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Jurita“ 259,76 Eur žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-10-13) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014-07-29, bute (duomenys neskelbtini) esančiame bendrojo naudojimo vandentiekio stove įvyko avarija, dėl kurios vanduo užliejo butą (duomenys neskelbtini). Butą (duomenys neskelbtini) pagal 2013-07-10 Būsto draudimo sutartį Nr. 250351658 ieškovas buvo apdraudęs nuo įvykių, susijusių su vandens poveikiu. Šios sutarties pagrindu ieškovas dėl buto Taikos 84-15 užliejimo išmokėjo 1 010 Lt draudimo išmoką.
Atsakovas UAB „Jurita“ yra namo Taikos 84 bendrojo naudojimo objektų administratorius ir yra atsakingas už jų priežiūrą. Atsakovas UAB „Jurita“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tinkamai vykdė namo (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Atsakovas UAB „Jurita“ privalėjo namą (duomenys neskelbtini) žiūrėti dėdamas maksimalias pastangas, atsižvelgdamas ir į tai, kad inžinerinė įranga šiame name yra sena. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, atsakovui UAB „Jurita“ nesiimant jokių veiksmų, jog būtų užtikrintas saugus naudojimasis statiniu, atsakovas UAB „Jurita“ atsako už atsiradusią žalą dėl bendrųjų konstrukcijų trūkumų.
Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovo UAB „Jurita“ teiginį, kad už žalą atsakingas trečiasis asmuo M. P., kuris savavališkai panaikino kompensacinę kilpą ant bute esančio virtuvinio karšto vandens stovo ir savavališkai sumontavo papildomas movines jungtis. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė trečiųjų asmenų kaltės dėl užlieto buto, atmetė ieškovo reikalavimas atsakovui Seesam Insurance AS.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo patirtą žalą patvirtina priedas prie turto sunaikinimo, sugadinimo akto bei apdrausto buto nuotraukos. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dalyje dėl 33 Eur dėl apdrausto buto nusidėvėjimo. Atsakovo UAB „Jurita“ atstovas prašė taikyti 24 proc. nusidėvėjimo koeficientą, kadangi namas yra 30 metų senumo. Su šiais teiginiais teismas nesutiko, kadangi iš į bylą pateiktų užlieto buto nuotraukų nustatė, jog butas buvo suremontuotas, neapleistas. Teismas laikė labiau tikėtina ieškovo nurodytą remonto datą – prieš 14 metų, o ne atsakovo UAB „Jurita“ nurodytą datą – prieš 30 metų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Jurita“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atsakovui UAB „Jurita“ atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Byloje yra aiškiai nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini) neteisėtai, be atsakovo UAB „Jurita" žinios, nesuderinus su kitais namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiais, pažeidžiant projektą buvo atlikti namo vandentiekio sistemos pertvarkymo darbai – panaikinta kompensacinė kilpa, esanti ant virtuvinio karšto vandens stovo, ant bendrojo naudojimo stovo sumontuotos papildomos movinės jungtys, buto vonioje esančiame karšto vandens stove yra savavališkai įstatyta uždaromojo armatūra. Būtent šie savavališki ir neteisėti buto (duomenys neskelbtini) savininkų veiksmai buvo 2014-07-29 vandentiekio avarijos priežastimi.
2. Atsakovas UAB „Jurita“ neatlieka bendrojo naudojimo įrangos, esančios butuose, priežiūros. Joks teisės aktas nenustato pareigos administratoriui eiti į butus ir tikrinti, ar kuris nors iš butų savininkų nėra atlikęs bute esančios bendrojo naudojimo įrangos pakeitimų. Tokie patikrinimai yra atliekami tik esant poreikiui/pagrindui (gavus skundą, nustačius defektą ir pan.). Šiuo atveju nebuvo pagrindo tikrinti bute (duomenys neskelbtini) esančią bendrojo naudojimo įrangą.
3. Iš byloje esančio priedo prie turto sunaikinimo, sugadinimo akto bei ieškovo darytų užlieto buto nuotraukų nėra jokios galimybės nustatyti nei butui padarytos žalos, nei apimties. Ieškovas teismo posėdžio metu nesugebėjo pagrįsti, ar tikrai reikėjo atlikti tokius ir tokios apimties darbus, kurie buvo atlikti.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovo apdraustame bute remontas buvo atliktas prieš 14 metų, rėmėsi tik ieškovo atstovės teisme išsakyta prielaida, tačiau jokių įrodymų apie remonto atlikimo faktą ir datą nepateikė. Todėl teismas turėjo taikyti 24 proc. buto fizinio nusidėvėjimo koeficientą ir atitinkama suma sumažinti draudimo išmoką.
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Atsakovas UAB „Jurita“ kaip namo (duomenys neskelbtini) administratorius turi tinkamai prižiūrėti namo bendrojo naudojimo įrangą nepriklausomai nuo to, ar įranga namo eksploatacijos metu buvo keista, ar ne. Namą administruojanti įmonė privalo laiku pakeisti susidėvėjusią įrangą, taip pat prižiūrėti ir nesusidėvėjusią įrangą, esančią ne tik bendrojo naudojimo patalpose, bet ir butuose. CK 4.85 str. 5 d. nustatyta, kad buto savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute esančią bendrojo naudojimo įrangą.
2. Ieškovas butą Taikos 81-15 be pertraukos draudžia nuo 2009 m. Sugadintos buto apdailos nusidėvėjimo požymių buto apžiūros po užliejimo metu nesimatė. Remiantis žodine draudėjo informacija, kad paskutinį kartą remontas bute buvo atliktas prieš sudarant draudimo sutartis, ieškovas apskaičiavo buto nusidėvėjimą ir atsisakė atitinkamos ieškinio dalies, t.y. 33 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Seesam Insurance AS su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Tretieji asmenys teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie neatliko atsakovo UAB „Jurita“ nurodytų bendrojo naudojimo vamzdyno pakeitimų, ir nurodė, kad vamzdyno pakeitimai buvo padaryti iki jiems įsigyjant butą. Tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kokie asmenys šiuos pakeitimus atliko, taip pat įrodymų, kad pakeitimai buvo atlikti be tuo metu namą Taikos 84 administravusios bendrovės žinios. Be to, byloje nėra įrodymų, kad bendrojo naudojimo vamzdyno nesandarumą bute (duomenys neskelbtini) sąlygojo kompensacinės kilpos panaikinimas.
Atsiliepimas
2. Atsakovo UAB „Jurita“ atstovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokių veiksmų ėmėsi atsakovas, įgyvendindamas teisės aktų atsakovui nustatytas pareigas prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, kurie būtų leidę įvertinti butuose esančios bendrojo naudojimo įrangos būklę bei užtikrinti tinkamą jos eksploatavimą.
3. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius dėl užlieto buto išmokėtos draudimo išmokos dydį. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė atsisakė 33 Eur reikalavimo dalies, šią sumą sudaro apdrausto buto nusidėvėjimas. Todėl žalos dydis, apskaičiuotas pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat įvertinus apdrausto buto nusidėvėjimą, laikytinas pagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-07-29 iš buto (duomenys neskelbtini) vandeniu buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini). Butą (duomenys neskelbtini) pagal 2013-07-10 Būsto draudimo sutartį Nr. 250351658 ieškovas buvo apdraudęs nuo įvykių, susijusių su vandens poveikiu. Šios sutarties pagrindu ieškovas dėl buto (duomenys neskelbtini) užliejimo išmokėjo 1 010 Lt draudimo išmoką.
Pagal CK 6.10145 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.), šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.). Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 str., nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 str. 2, 3, 6 d.). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 str.). aipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, 3 p. pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 str. nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. butų savininkai privalo tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Šių bendraturčių pareigų neeliminuoja nei daugiabučiame name įsteigta bendrija, nei namo techninę priežiūrą pagal sutartį vykdantis administratorius.
Iš trečiojo asmens M. P. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, šio asmens 2014-09-01 pranešimo apie įvykį, 2015-10-19 elektroninio laiško atsakovo Seesam Insurance AS darbuotojai matyti, kad vanduo trečiajam asmeniui M. P. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) bėgo per bute esančio bendrojo naudojimo vamzdžio sudūrimo srieginį sujungimą, trečiajam asmeniui šį sujungimą paveržus, vanduo nustojo bėgti. Atsakovas UAB „Jurita“ teikė įrodymus (liudytojos L. P. paaiškinimai, bute (duomenys neskelbtini) esančių bendrojo naudojimo vamzdžių su srieginiais sujungimais nuotraukos, tipinio daugiabučio gyvenamojo namo vamzdynų projekto kopijos), kad bute (duomenys neskelbtini) esantys bendrojo naudojimo vamzdžių sujungimai nėra numatyti namo projekte, šie sujungimai buvo padaryti ne atsakovo UAB „Jurita“, kaip namo administratoriaus, taip pat be atsakovo UAB „Jurita“ žinios. Trečiasis asmuo M. P. nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias atsakovo UAB „Jurita“ nurodytas aplinkybes. Trečiasis asmuo M. P., kaip buto, kuriame yra ginčo bendrojo naudojimo vamzdžiai, savininkas, turi žinoti, kas, kada ir dėl kokių priežasčių atliko šių bendrojo naudojimo vamzdžių sujungimus, arba nurodyti asmenis, galinčius pateikti tokią informaciją.
Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Jurita“, žinodamas apie namo (duomenys neskelbtini) bendros inžinerinės įrangos, kuriai daugiau kaip 30 metų, būklę, turėjo organizuoti namo butų savininkų susirinkimą ir įspėti juos apie šios įrangos būklę, tačiau byloje nėra įrodymų, kad bute (duomenys neskelbtini) esantis bendrojo naudojimo stovas, iš kurio tekėjo vanduo, ar srieginis sujungimas, buvo susidėvėję, ir tai buvo vandens tekėjimo priežastimi. Priešingai, byloje esančios nuotraukos leidžia teigti apie gerą bute (duomenys neskelbtini) esančių bendrojo naudojimo stovų būklę.
Todėl darytina išvada, kad vanduo iš bute (duomenys neskelbtini) esančio bendrojo naudojimo stovo bėgo dėl netinkamai įrengto srieginio sujungimo. Todėl trečiasis asmuo M. P., kuriam priklausančiame bute yra savavališkai įrengtas bendrojo naudojimo stovo sujungimas, yra atsakingas už netinkamą šio sujungimo įrengimą, nes, kaip jau nurodyta, trečiasis asmuo M. P. nepateikė įrodymų, kad šį sujungimą yra įrengęs kitas asmuo.
Nenustačius neteisėtų atsakovo UAB „Jurita“ veiksmų/neveikimo, apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškinys atsakovo UAB „Jurita“ atžvilgiu atmetamas, o 259,76 Eur žalos atlyginimas ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai priteisiamas iš trečiojo asmens M. P. civilinę atsakomybę apdraudusio atsakovo Seesam Insurance AS (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinį skundą patenkinus, atsakovo UAB „Jurita“ naudai iš ieškovo ir atsakovo atsakovo Seesam Insurance AS lygiomis dalimis priteistinas 20 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 259,76 Eur žalai atlyginti ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo Seesam Insurance AS atsakovo UAB „Jurita“ naudai 20 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.