Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-12-29 · Civilinė byla Nr. 2-575-618/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-29
Bylos Nr.
2-575-618/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13856-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Pareiškėjas
V. G.
Suinteresuotas asmuo
G. G., J. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Galina Morozova, Arūnas Devėnas
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-575-618/2014(Proceso Nr. 2-06-3-13856-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 116.4.; 128.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant vertėjoms D. K., V. R., pareiškėjui V. G., jo atstovui advokatui Arūnui Devėnui, suinteresuotiems asmenims G. G., J. G., jos atstovei advokatei Galinai Morozovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. G., J. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, t. y. kad pareiškėjas priėmė palikimo dalį, atsiradusią po tėvo P. G. mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (b. l. 65-66). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas P. G. Pareiškėjas nurodė, kad iki pat tėvo mirties jis su tėvu palaikė artimus santykius, kartu darbuodavosi sode, padėdavo tėvui prižiūrėti jo turimą automobilį. Po tėvo mirties pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti jam priklausiusius daiktus: automobilių remonto įrankius, automobilio padangų komplektą su diskais, automobilio mechaninę pompą, sodo darbo įrankius (kastuvus, grėblius, šakes, sodo žirkles), du rietimus dirbtinės odos. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po tėvo mirties mama J. G. liko gyventi bute, kuris nuosavybės teise priklausė tėvams, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad po tėvo mirties jis patyrė emocinius išgyvenimus, kurį laiką negalėjo atsigauti, jis nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nežinojo, jog palikimo priėmimo procesą buvo pradėjusios jo mama J. G. ir sesuo G. G. Šios aplinkybės jam tapo žinomos 2013 metų pabaigoje, t. y. kai mama bei sesuo kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Paaiškino, kad po tėvo mirties mama jam perdavė tam tikrus tėvo daiktus, nurodydama, kad šie daiktai jai nereikalingi. Ji 2000 metų birželio mėnesį jam davė garažo, kuriame buvo laikomi tam tikri tėvo daiktai raktus, kad jis galėtų norimus daiktus iš tėvų garažo persivežti į savo garažą. Nuvykęs į garažą, jis pasiėmė daiktus, kuriuos manė, kad galės panaudoti: įvairius sodo įrankius, padangų komplektą, šachmatus. Pareiškėjas nurodė, kad mama jam vėliau taip pat perdavė odos rietimus. Pareiškėjas nurodo, kad šios slinkybės parodo, kad jis pradėjo valdyti tėvui priklausiusį turtą ir tokiu būdu priėmė palikimo dalį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 76-77). Nurodė, kad pareiškėjas niekada nepalaikė artimų santykių su tėvais. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog po tėvo mirties jis pradėjo valdyti tėvui nuosavybės teise priklausiusius daiktus, t.y. automobilių remonto įrankius, automobilio padangų komplektą su diskais, automobilio mechaninę pompą, tačiau šiuos daiktus šalių tėvas P. G. dar iki mirties pardavė kartu su jam priklausiusiu automobiliu, o pareiškėjo nurodytus sodo įrankius po tėvo mirties jos ir pareiškėjo mama J. G. padovanojo kaimynams. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. G. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas niekuomet nesirūpino savo tėvais. Po tėvo P. G. mirties mama J. G. rūpinosi ji kartu su vyru, t.y. padėdavo materialiai, remontavo jos butą. Paaiškino, kad tėvams priklausė garažas, kuriame buvo laikomi pareiškėjo nurodyti tėvui P. G. priklausę daiktai. Raktus nuo šio garažo po tėvo mirties turėjo mama J. G. ir iš mamos pasakojimų ji žino, kad pareiškėjui mama neperdavė nei garažo raktų, nei garaže esančių daiktų. Suinteresuotas asmuo taip pat paaiškino, kad pareiškėjo nurodyti sodo įrankiai buvo padovanoti kaimynams, kadangi mamai šių daiktų nereikėjo, nes ji nebeturėjo jokio sodo ar daržo.

Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 79-80). Nurodė, kad po sutuoktinio P. G. mirties visas jo turimas turtas yra jos žinioje ir niekas kitas šio turto nevaldo. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. G. paaiškino, kad nors pareiškėjas nurodė, kad ji po P. G. mirties perdavė jam sodo įrankius, tačiau ji šiuos daiktus atidavė kaimynams, kadangi jai pačiai nurodyti daiktai buvo nebereikalingi. Taip pat pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad ji jam davė garažo, kuriame buvo jos sutuoktinio P. G. daiktai, kadangi nurodyto garažo raktai visuomet buvo pas ją ir ji šių raktų pareiškėjui niekada neperdavė.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota P. G. ir J. G. santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 6). V. G. tėvai, įrašyti gimimo liudijime P. G. ir J. G. (b. l. 68-69). G. G. tėvai, įrašyti gimimo liudijime P. G. ir J. G. (b. l. 37). (duomenys neskelbtini) mirė P. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą P. G. vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų nėra (b. l. 13), J. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1992-03-11 nuosavybės teise priklausantis J. G. (b. l. 15-16, 131-132). Pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą G. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014-04-29 nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priklausantis G. G. (b. l. 15-16, 131-132). Pagal VĮ „Regitra“ išrašą P. G. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 17). 2000-03-23 G. G. kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo (b. l. 112). 2000-03-23 pareiškimu Klaipėdos miesto 5-ajam notarų biurui J. G. nurodė, kad atsisako nuo jai priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies mirus sutuoktiniui P. G. dukros G. G. naudai (b. l. 113). Pagal 2000-08-24 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą nustatyta, kad po P. G. mirties turtą, kurį sudaro Lietuvos taupomojo banko Klaipėdos miesto skyriuje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis piniginis indėlis su priskaičiuotais procentais ir priklausančia kompensacija, pagrindas: terminuoto indėlio sutartis E0373564, sudaryta 1999-01-07; atkuriamoji sąskaita Lietuvos taupomajame banke, iš kurios atkurtosios santaupos pervedamos į indėlio Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Lietuvos taupomojo banko Klaipėdos miesto skyriuje, santaupos atkurtos sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose Lietuvos taupomojo banko Klaipėdos skyriaus Operacijų poskyryje; Lietuvos taupomojo banko Klaipėdos miesto skyriuje Operacijų skyriuje sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) piniginis indėlis su priskaičiuotais procentais ir priklausančia kompensacija (b. l. 114). Pagal 2014-04-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą nustatyta, kad P. G. turtą, kurį sudaro ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldi dukra G. G. (b. l. 115-117). Pagal DNSB „Kūpolis“ 2013-11-14 pažymą nustatyta, kad J. G. nuo 2005 metų spalio mėnesio iki 2013-11-14 neturi skolų už komunalines paslaugas DNSB „Kūpolis“ (b . l. 8). 2013-12-27 tarp G. G. ir UAB „Balticum TV“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2013/12/27-K618 dėl paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 91-93). Pagal UAB „Linkoneda“ 2011 metų liepos mėnesio pinigų priėmimo kvitą Nr. 2046714, sumokėta už šarvuotas duris ir durų apdailą (b. l. 94). Pagal UAB „Vakarų langai“ 2007-09-11 sutartį Nr. 1199 nustatyta, kad G. G. užsakė plastikinius langus butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 95-97).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, jog jis po tėvo P. G. mirties priėmė jo palikimą pradėjęs faktiškai valdyti turtą. Suinteresuoto asmens J. G. atstovė advokatė Galina Morozova nurodė, kad šioje byloje taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, kadangi pareiškėjo prašymas vertintinas kaip pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti yra vertintinas kaip pareiškimas, jog jis tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tuo atveju, jeigu būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, ginčas tarp šalių turėtų būti kvalifikuojamas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. M. ir M. M. v. E. P. ir B. L., bylos Nr. 3K-7-468/2009). Taigi nagrinėjamu atveju, visų pirma, svarbu išspręsti klausimą dėl juridinio fakto nustatymo, t. y. nustatyti, ar pareiškėjas priėmė palikimą pradėjęs faktiškai valdyti turtą. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. G. bei suinteresuoto asmens G. G. tėvai yra P. G. ir J. G. Po P. G. mirties į Klaipėdos miesto 5-ąjį notarų biurą kreipėsi suinteresuotas asmuo J. G., kuri atsisakė nuo paveldimo turto dalies dukters G. G. naudai, bei suinteresuotas asmuo G. G., kuriai 2000-08-24 ir 2014-04-25 buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje S. O. v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.).

Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo P. G. mirties jis pradėjo valdyti automobilių remonto įrankius, automobilio padangų komplektą su diskais, automobilio mechaninę pompą, sodo darbo įrankius (kastuvus, grėblius, šakes, sodo žirkles), du rietimus dirbtinės odos, kuriuos jam perdavė mama J. G. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys J. G. bei G. G. su šiomis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nurodydamos, kad jų santykiai su pareiškėju yra prasti, šalys tarpusavyje beveik nebendrauja, todėl suinteresuotas asmuo J. G. nurodytų daiktų pareiškėjui neperdavė. Be to, suinteresuoti asmenys teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad pareiškėjo nurodyti sodo įrankiai buvo atiduoti J. G. kaimynams, o automobilių remonto įrankius, automobilio padangų komplektą su diskais, automobilio mechaninę pompą P. G. iki savo mirties pardavė kartu su jam priklausančiu automobiliu. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005).

Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys nurodo skirtingas aplinkybes, t.y. pareiškėjas teigia, kad jis po tėvo mirties pradėjo valdyti tam tikrus tėvui priklausiusius daiktus, tačiau suinteresuoti asmenys su šiomis aplinkybėmis nesutinka nurodydami, kad pareiškėjas šių daiktų neturėjo ir jų nevaldė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, pareiškime nurodytas aplinkybes. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. J. nurodė, kad jis susipažino su pareiškėju, kai jie abu dirbo jūreiviais, jo santykiai su pareiškėju yra geri. Paaiškino, kad po pareiškėjo V. G. tėvo mirties pareiškėjo mama J. G. ruošėsi parduoti garažą, kuriame buvo laikomi pareiškėjo tėvo daiktai, todėl jis pareiškėjui paprašius padėjo jam garažą atlaisvinti. Nurodė, kad iš garažo jie išvežė padangų komplektą, automobilio remonto įrankius, sodo įrankius. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. J. nurodė, kad pareiškėją V. G. pažįsta, kadangi jo tėvas ir pareiškėjas V. G. yra geri draugai. Paaiškino, kad 2000 metų gegužės mėnesį jis kartu su pareiškėju nuvyko į pareiškėjo mamos J. G. butą, kadangi pareiškėjas norėjo pasiimti keletą daiktų. Paaiškino, kad jis pats į J. G. butą neužėjo, tačiau pamena, kad pareiškėjas iš buto pasiėmė odos rietimus. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. G. nurodė, kad yra pareiškėjo sutuoktinė ir pažįsta pareiškėjo motiną J. G. bei seserį G. G. Paaiškino, kad pareiškėjo santykiai su artimaisiais iki šio proceso buvo geri, jie bendraudavo, sveikindavo vieni kitus gimimo dienos proga, pareiškėjas visuomet rūpinosi savo tėvais. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. O. nurodė, kad su suinteresuotu asmeniu J. G. yra seniai pažįstamos, jų santykiai geri. Paaiškino, kad žino, jog suinteresuotas asmuo J. G. retai bendrauja su sūnumi ir ja visuomet rūpinosi tik dukra G. G. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. S. nurodė, kad jis anksčiau dirbo su pareiškėjo tėvu P. G. Paaiškino, kad su P. G. bendraudavo, P.G. papasakodavo jam, kaip sekasi jo vaikams V. ir G. Taip pat nurodė, kad P. G. netoli įmonės, kurioje dirbo, turėjo daržą, kuriame dažniausiai darbuodavosi vienas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į šalių bei liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad yra labiau tikėtina, jog po P. G. mirties pareiškėjas bendravo su suinteresuotais asmenimis J. G. ir G. G., tačiau šalių santykiai buvo įtempti, šalys bendraudavo retai. Pažymėtina, kad plėtodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą, nes palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Palikimo priėmimu taip pat paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, šeimos suvenyrų, relikvijų ir pan. pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. ir kt .pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog po tėvo P. G. mirties pradėtus valdyti daiktus jam perdavė mama J. G., kuri dalį daiktų perdavė jam pati asmeniškai, o tam tikrus daiktus leido pareiškėjui pasiimti iš jos garažo. Tai reiškia, kad pareiškėjo nurodytus daiktus po tėvo P. G. mirties pradėjo valdyti jo sutuoktinė, pareiškėjo mama J. G., ir tik jai pasiūlius, t.y. esant jos leidimui, šie daiktai buvo perduoti pareiškėjui. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad nors pareiškėjas nurodė, jog jis priėmė tėvo P. G. palikimą po jo mirties faktiškai pradėdamas valdyti daiktus, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie atliktus veiksmus, kuriais buvo išreikšta akivaizdi valia priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, be to, jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad paėmęs paveldėtus daiktus, jis elgėsi kaip paveldėto turto savininkas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus šalių bei liudytojų paaiškinimus, išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas priėmė palikimo dalį, atsiradusią po tėvo P. G. mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui bylos baigtimi esant skirtingam arba jų interesams esant priešingiems, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-03-07 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-306-14 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suinteresuotas asmuo J. G. 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoto asmens J. G. bei pareiškėjo V. G. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo suinteresuotas asmuo J. G. buvo atleista, išieškomos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-08 sprendimą Nr. 4.26.-TPI-1053 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patikslinantį 2014-03-24, 2014-08-28, 2014-09-29 sprendimus, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 620,00 Lt (b. l. 130, 158, 164, 181). Pareiškimą atmetus, iš pareiškėjo į valstybės biudžetą priteistina 620,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Kadangi pareiškimas atmestas, iš pareiškėjo valstybei priteistina 24,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo V. G. 620,00 Lt (179,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo V. G. į valstybės biudžetą 24,00 Lt (6,95 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė