Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1634-467/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-17
Bylos Nr.
2A-1634-467/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01925-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
G. Š.
Atsakovas
M. L.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1634-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01925-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3.; 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui M. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė G. Š. 2014 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės dukros I. K. L., gim. 2012 m. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su motina G. Š.; nustatyti atsakovo M. L. ir nepilnametės dukros I. K. Lo., gim. 2012 (duomenys neskelbtini), ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo M. L. dukros I. K. L. naudai išlaikymą po 2 856 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant, jog mokėjimai turi būti atliekami kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į G. Š. banko sąskaitą; priteisti iš M. L. išlaikymo įsiskolinimą vaikui už 16 mėnesių po 2 856 Lt, išminusuojant 3 700 Lt, viso – 41 996 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu gyveno kartu nuo 2006 metų iki 2012 metų gruodžio mėnesio. Jų santuoka nėra sudaryta. 2012 m. rugsėjo 22 d. šalys susilaukė dukros I. K. L.. Šiuo metu šalys kartu nebegyvena. Gyvenant kartu, atsakovas namuose būdavo retai, kadangi dirbo Marijampolėje. Praėjus keletui mėnesių po dukros gimimo, t.y. 2012 m. gruodžio mėnesį, atsakovas išsikraustė iš ieškovės tėvų namų ir nuo tada šalys kartu nebegyvena. Visą tą laikotarpį ieškovė viena rūpinasi nepilnamete dukra ir ją išlaiko. Kadangi nepilnametė šalių dukra visą laiką gyveno su motina, keisti jos gyvenamosios vietos pagrindo nėra. Vaikui gyvenant su ieškove turi būti nustatoma ieškovės prašoma atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka. Atsakovas su dukra bendrauja itin retai, vaikas atsakovo bijo, po jų susitikimų sutrinka vaiko miegas. Kadangi dukra nepratusi bendrauti su tėvu, reikalingas pereinamasis laikotarpis. Toks laikotarpis turi tęstis iki kol dukrai sukaks treji metai. Ieškovės mėnesio pajamos sudaro apie 1 500 Lt ir ji šiuo metu su dukra gyvena pas tėvus. Atsakovas dukrai skiria net minimalių vaiko poreikių neatitinkantį išlaikymą. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Atsakovo pajamos siekia 6 000 Lt. Atsižvelgiant į šalių gaunamų pajamų skirtumą, ieškovė mano, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti 80 procentų, o jai tenkanti dalis turi būti 20 procentų. Minimalūs vaiko poreikiai yra apskaičiuoti lentelėje. Pagal ją išlaidos maisto produktams sudaro 600 Lt per mėnesį, išlaidos būstui (vaiko dalis) – 200 Lt per mėnesį, vaiko poreikiai lavinimui (darželis, jo organizuojamos šventės, kanceliarinės prekės, muzikos mokykla, transportas) – 1 985 Lt per mėnesį, vaiko poreikiai sveikatai – 140 Lt per mėnesį, aprangai - apie 350 Lt per mėnesį, poilsiui ir laisvalaikiui – 295 Lt per mėnesį. Viso nepilnametei dukrai reikia 3 570 Lt per mėnesį. Kadangi iš atsakovo priteistina 80 procentų išlaikymo dydžio, tai sudaro 2 856 Lt per mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimas susidaro už 16 mėnesių. Atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui yra skyręs 3 700 Lt ir ši suma išskaitytina iš išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Todėl iš viso išlaikymo įsiskolinimas sudaro 41 996 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas M. L. atsiliepime į ieškinį sutiko, jog nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka sutiko iš dalies, kadangi ieškovė siūlo labai ribotą bendravimą iki vaikas sulauks penkerių metų. Taip pat nesutiko bendrauti su dukra ieškovės gyvenamojoje vietoje, t.y. ieškovės tėvų namuose, kadangi santykiai tiek su pačia ieškove, tiek su jos tėvais yra labai konfliktiški. Dėl šios priežasties atsakovas siūlė nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad dukrą atsakovas galėtų paimti iš jos gyvenamosios vietos ir nustatytu laiku grąžinti ją atgal. Dėl antrojo bendravimo tvarkos etapo atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Ieškovės paskaičiuota vaikui kas mėnesį reikalinga jo būtiniausiems poreikiams tenkinti suma yra dirbtinai padidinta, neadekvati ir neproporcinga abiejų šalių galimybėms. Atsakovo darbo užmokestis sudaro 4 500 Lt atskaičius mokesčius. Atsakovas moka vidutiniškai po 1 250 Lt būsto kreditą, 88 Lt – vartojimo kreditą, būsto išlaikymas atsieina apie 500 Lt. Jei teismas priteistų ieškovės prašomą išlaikymą, būtų akivaizdžiai nukrypta nuo teismų praktikos. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, realiai įvertindamas nepilnametės dukros poreikius ir tėvų finansines galimybes, sutinka, kad iš jo būtų priteistas 600 Lt dydžio išlaikymas. Atsakovas teigia, kad nepilnametės dukros išlaikymui per 16 mėnesių yra skyręs 10 000 Lt ir tai pagrindžia surinktų čekių ir kvitų kopijos. Jei išlaikymo įsiskolinimas būtų skaičiuojamas po 600 Lt per mėnesį, tai per 16 mėnesių susidarytų 9 600 Lt suma, t.y. tiek, kiek faktiškai atsakovas ir skyrė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė nepilnametės I. K. L., gim. 2012 (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. Š.; priteisė iš M. L. materialinį išlaikymą I. K. Li po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2014 m. sausio 21 d. iki I. K. L. pilnametystės, išskaičiuojant sumas sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį, pagal kurią buvo priteistas nepilnametei I. K. L., gim. 2012 m. (duomenys neskelbtini), laikinas išlaikymas, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš M. L. I. K. L. naudai 4 395 Lt išlaikymo įsiskolinimą; nustatė tokią atsakovo M. L. bendravimo su nepilnamete dukra I. K. L tvarką: 1) trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu M. L. kartą per savaitę bendrauja su nepilnamete dukra I. K. L dalyvaujant psichologui. Užregistruoti vizitui pas psichologą privalo atsakovas M. L. ir prieš dvi dienas apie būsimą vizitą pranešti ieškovei G. Š., kuri privalo užtikrinti nepilnametės dukros I. K. L. atvykimą vizito dieną nurodytu laiku; 2) pereinamuoju laikotarpiu atsakovas M. L. bendrauja su nepilnamete dukra I. K. L kiekvieno mėnesio porinį šeštadienį nuo 14 val. iki 17 val. prekybos centrų žaidimų kambariuose. M. L. prieš dvi dienas įpareigotinas pranešti G. Š. apie pasirinktą vietą ir laiką (numatomą bendravimo trukmę), o vaiko motina sutartu laiku įpareigotina atvežti vaiką į sutartą prekybos centro žaidimų kambarį; 3) pasibaigus trijų mėnesių pereinamajam laikotarpiui iki nepilnametė šalių dukra I. K. L sulauks penkerių metų amžiaus M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ryto iki tos pačios dienos 15.00 val., M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku dukros užsiėmimų YAMAHA muzikos mokykloje metu, apie negalėjimą bendrauti su vaiku M. L. raštu informuoja G. Š. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios; 3) I. K. L. sulaukus penkerių metų amžiaus M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ryte ir grąžindamas jį sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą; M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienos metų savaitės trečiadieniais, pasiimdamas vaiką 17.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį tą pačią dieną 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; M. L. neporiniais kalendoriniais metais su nepilnamečiu vaiku bendrauja gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (per Kūčias ir Kalėdas), paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šventinę dieną 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 18.00 val.; M. L. poriniais kalendoriniais metais su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Velykas, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės šventinės dienos 18.00 val.; M. L. su nepilnamečiu vaiku bendrauja dvi kalendorines savaites (nebūtinai iš eilės) vaiko vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalims suderinus elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio mėnesio 30 dienos; M. L. su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (per Tėvo dieną), vaiką pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną 11.00 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą; kiekvienų metų motinos dieną dukra praleidžia su savo motina G. Š.; apie negalėjimą bendrauti su vaiku numatytu laiku M. L. raštu informuoja G. Š. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ginčo dėl nepilnametės I. K. L. gyvenamosios vietos nekilo, teismas mergaitės gyvenamąją vietą nustatė kartu su jos motina G. Š.. Teismas, išanalizavęs ieškovės pateiktus įrodymus, kuriais ji grindė vaiko poreikius, sprendė, kad ieškovė nurodė padidintas išlaidas vaiko išlaikymui, nes ne visuose kvituose matomas išlaidas galima pavadinti būtinomis ir pagrįstomis dviejų metų amžiaus vaikui, o, kai kurie ieškovės nurodomi vaiko poreikiai – nėra būtinieji vaiko poreikiai. Ieškovės nurodytos išlaidos komunalinėms paslaugoms, būsto išlaikymo ir draudimo išlaidos nėra pagrįstos, realiai pagrįstos yra tik 200 Lt išlaidos būstui (tenkančios vaiko daliai). Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio, atsižvelgė į tėvų turtinę padėtį, į tai, kad ieškovė nepagrįstai būtinuosius vaiko poreikius tapatina su faktinėmis jos turėtomis išlaidomis, vedant prabangų gyvenimo būdą. Teismas sprendė, kad vien aplinkybė, kad vaiko motina ketina išleisti darželiui arba auklei 1 600 Lt arba maistui po 600 Lt per mėnesį savaime nereiškia, kad tokia suma vaiko maitinimuisi ar darželiui yra būtina. Byloje nėra nustatyta, kad vaikui reikalinga speciali priežiūra ar vaikas turi specialiųjų maitinimosi poreikių, dėl kurių jam būtina pirkti brangius maisto produktus arba itin brangias kosmetikos ir higienos priemones. Teismas, atsižvelgęs į tėvų turtinę padėtį, į nepilnametės dukros amžių, į tai, kad ji neturi specialiųjų poreikių, iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisė po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir įpareigoti atsakovą M. L. pervesti nepilnamečiam vaikui skiriamas lėšas iki einamojo mėnesio 15 dienos, kadangi įstatytas nenumato konkrečios mėnesio dienos iki kada turi būti sumokėtas išlaikymas. Be to teismas nustatė, kad atsakovas vykdė savo pareigą teikti vaikui išlaikymą, todėl nesutiko su ieškovės prašymu priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo pat vaiko gimimo. Teismas suskaičiavo, kad išlaikymo įsiskolinimas nuo 2013 metų sausio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos (2014 m. sausio 21 d.) susidarė už 13 mėnesių ir iš viso sudarytų 9 100 Lt, o, išskaičius atsakovo suteiktą 4 705 Lt sumą, priteistinas įsiskolinimas sudaro 4 395 Lt. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovės pasiūlyta atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka atitinka tėvo ir vaiko interesus, padarius joje tam tikrus pakeitimus. Teismas sprendė, kad tėvui negali būti ribojama galimybė matytis ir maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra, kadangi jų ryšiai gali būti susilpnėję, tačiau nėra nutrūkę. Pagal ieškovės pateiktas psichologės rekomendacijas teismas sprendė, kad labiau tikėtina, kad šios rekomendacijos yra bendro pobūdžio ir trijų mėnesių pereinamojo laikotarpio pakanka. Teismas nustatė, kad ieškovė nepalaiko ir neskatina tėvo bendravimo su dukra, nors bendrauti jiems ir netrukdo, tačiau tam, kad vaiko psichologiškai netraumuotų tėvų tarpusavio konfliktai, tėvas su dukra turi bendrauti kitoje aplinkoje, kadangi konfliktas kyla ne tik su ieškove, tačiau ir su jos tėvais vaiko gyvenamojoje vietoje. Todėl teismas laikė, kad yra tikslinga nustatyti, jog tėvas ir nepilnametis vaikas galėtų matytis ir bendrauti prekybos centrų žaidimų kambariuose. Teismas konstatavo, kad šalims nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl išėjo už ieškinio ribų ir, gindamas vaiko interesus, nustatė, kad nepilnametis vaikas turi bendrauti su tėvu neutralioje aplinkoje. Teismas, nustatydamas tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko amžių ir lytį, todėl laikiną bendravimo tvarką nustatė be nakvynių. Dėl tarpusavio konfliktinės situacijos teismas nustatė, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, iki vaikas sulauks penkerių metų amžiaus tėvas su vaiku bendrauja ne vaiko gyvenamojoje vietoje, o pasiimant iš jo gyvenamosios vietos. Kadangi kitoje dalyje dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos ginčo nebuvo, jos reikalavimą šioje dalyje teismas patenkino. Teismas remdamasis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsižvelgęs į tai, kad ši byla nėra sudėtinga ir nereikalavo specialiųjų teisinių žinių, paskirstė tarp šalių išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė G. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; kt.). Teismas netinkamai konstatavo, jog nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydis privalo tenkinti tik būtinuosius nepilnamečio vaiko interesus. Teismas, nustatęs būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius, visiškai nevertino aplinkybės, jog tėvų turtinė padėtis leidžia vaiko poreikius tenkinti maksimaliai. Ieškovo gaunamos mėnesio pajamos siekia 4 500 Lt, todėl jo turtinė padėtis tikrai leidžia tenkinti vaiko poreikius maksimalia apimtimi. Teismas sprendime nepagrįstai akcentavo, jog ieškovė formuoja prabangų vaiko gyvenimo būdą, kas nėra pagrindu priteisti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Tiek ieškovės, tiek atsakovo pragyvenimo lygis yra labai geras. Jie gauna pakankamas pajamas, kad užtikrintų neprastesnį nepilnamečio vaiko pragyvenimo lygį nei savo. Nei auklė, nei vaiko dovanos, gimtadieniai ar automobilio kuras, negali būti vertinami kaip prabangos prekės, nes jie yra būtinieji vaiko poreikiai. Ieškovės motinystės atostogos pasibaigė ir ji pradėjo dirbti naujame darbe, todėl yra samdoma auklė nepilnametei dukrai prižiūrėti, taip pat ieškovė teikia pažymą apie specialius vaiko poreikius medicinai. Teismas, nustatydamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas proceso teisės normas, taip pat nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Atsakovas byloje neginčijo ieškovės reikalavimo nustatyti konkrečią dieną, kada turi būti pervedamos lėšos nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir byloje pats nusprendė, jog atsakovo teisės gali būti pažeistos, išlaikymą pervedant iki konkrečios mėnesio dienos. Teismas, nustatydamas datą, nuo kurios turi būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, pažeidė materialiosios teisės normas, o jo išvada, kad atsakovo pareiga mokėti išlaikymą vaikui atsirado nuo tos dienos, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir formuojamai teisminei praktikai. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti nuo nepilnamečio vaiko gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. už 16 mėn. Atsakovas pripažino faktą, jog nuo gimimo vaiku rūpinosi ieškovė, o jis tik teikė dalinį išlaikymą. Byloje nekilo ginčas, jog šalys atskirai gyvena nuo 2012 m. gruodžio mėnesio, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog šalys atskirai pradėjo gyventi tik 2013 m. sausio mėnesį. Šalys kartu gyveno neįregistravusios santuokos ir neturėjo nei bendrų lėšų nei bendro turto. Gyvenant kartu, jos nepilnametį vaiką išlaikė iš asmeninių savo lėšų, atsakovas vaikui teikė nepilną išlaikymą tiek šalims gyvenant kartu, tiek ir atskirai, todėl nėra pagrindo išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios. Teismas be pagrindo į atsakovo vaikui teikto išlaikymo sumą įskaičiavo 900 Lt sumą, pervestą į vaiko vardu atidarytą sąskaitą. Teismas išlaikymo įsiskolinimą privalėjo priteisti už 16 mėn. laikotarpį, iš įsiskolinimo sumos išskaičiuojant 3 700 Lt sumą, kurią atsakovas pervedė į ieškovės sąskaitą ir 756 Lt sumą, kurią atsakovas išleido tiesiogiai išlaikydamas dukrą. Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai nustatė trijų mėnesių pereinamąjį bendravimo tvarkos laikotarpį, bendravimui vykstant pas psichologą, be to nepagrįstai nustatė, jog iki vaikui sukaks penkeri metai atsakovas su juo gali bendrauti ne jo gyvenamojoje vietoje, o laisvai pasirinkdamas bendravimo vietą. Byloje nėra ginčo, jog atsakovo ir nepilnamečio vaiko ryšys yra visiškai nutrūkęs, todėl nėra aišku, kodėl tarp šalių pripažintus faktus teismas vertino visiškai kitaip. Per teismo nustatytą trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį yra neįmanoma atkurti nutrūkusio tėvo ir vaiko ryšio ir užtikrinti vaikui saugumo jausmą, esant vienam su beveik nepažįstamu žmogumi. Teismas neįvertino fakto, jog vaikas yra dviejų metų amžiaus, todėl su juo, keletą kartų apsilankius pas psichologą, ryšį atkurti tikrai nėra įmanoma. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovo galimybės bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje, kur atsakovui bendrauti su dukra yra sudarytos nepriekaištingos sąlygos, jokie tretieji asmenys nedalyvauja atsakovo ir vaiko bendravimo metu ir jiems netrukdo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovo ir dukros bendravimas vaiko gyvenamojoje vietoje darytų žalą vaikui ar pačiam atsakovui. Teismas nesivadovavo psichologės rekomendacija, kurioje nurodyta, jog dukrai geriausia su tėvu bendrauti jos gyvenamojoje vietoje. Teismas iki vaikui sukaks penkeri metai nustatė, jog atsakovas su vaiku bendrauja porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ryto iki tos pačios dienos 15.00 val. Pagal tokią teismo nustatytą tvarką atsakovas nepilnametį vaiką gali pasiimti bet kada nuo 10 val. ryto iki 15 val. dienos, o vaiko grąžinimo laikas nėra nustatytas. Tokia bendravimo tvarka pažeidžia tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir ieškovės interesus, nes, nesant nustatyto konkretaus vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko, jie bus priversti penkias valandas būti budėjimo režime ir laukti, kada atsakovas atvyks. Teismas sprendime privalėjo nustatyti konkretų laiką, kada prasideda atsakovo bendravimas su vaiku ir kada pasibaigia. Teismas be pagrindo sumažino ieškovės prašomas priteisti 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas M. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas visapusiškai ištyrė visus pateiktus abiejų šalių įrodymus ir tinkamai juos įvertino. Ieškovė ir toliau stengiasi bet kokiais būdais įrodinėti, jog šalių dukra turi specialius poreikius - prašo prijungti prie bylos pažymą apie tai, kad dėl bėrimų nuo vystyklų buvo kreiptasi į vieną iš brangiausių privačių klinikų, nors būtinas konsultacijas šiuo klausimu nemokamai teikia bet kuri miesto poliklinika, kurioje vaikas yra priregistruotas. Vaiko išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2013 m. sausio mėnesio, kuomet atsakovas buvo priverstas nutraukti bendrą gyvenimą ir bendro ūkio vedimą su ieškove. Ieškovė neteisingai traktuoja CK 3.200 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai formuluoja ir savo argumentus apeliaciniame skunde. Įsiskolinimo dydį teismas teisingai apskaičiavo, už pagrindą imdamas skundžiamu sprendimu priteistą išlaikymo dydį, o ne ieškovės prašomas priteisti sumas, kurios neturi nieko bendro su realia situacija. Atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo su dukra tvarka ir visada tvirtai laikėsi pozicijos, kad, sprendžiant šį klausimą, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į mažametės dukros interesus. Atsakovo ryšys su dukra, nors ir nėra visiškai nutrūkęs, tačiau ir nėra toks tvirtas, kad atsakovas su ja galėtų bendrauti be problemų, todėl atsakovui buvo suteikta galimybė tą ryšį sustiprinti, pasinaudojant psichologo pagalba. Teismo nustatyta tvarka nepažeidžia mažametės dukros interesų, todėl ieškovės reiškiamas nesutikimas su ja yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė apeliantės pateiktus naujus įrodymus – UAB „GK Klinika“ 2014 m. sausio 10 d. pažymą, UAB „Alteus“ 2014 m. gruodžio 5 d. pažymą (b.l. 103-104, t.2).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti arba pakeisti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu G. Š. ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo M. L. materialinį išlaikymą dukrai I. K. L. po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 4 395 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei nustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Ieškovė su teismo išvadomis nesutinka iš dalies, t.y. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priteisė vaiko poreikių neatitinkantį išlaikymą, netinkamai nustatė įsiskolinimo terminą ir apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą bei nustatė nevisiškai tinkamą bendravimo su vaiku tvarką iki vaikas sulauks penkerių metų, tokiu būdu pažeisdamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bei teismų praktiką. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus iš esmės atmeta.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nepilnametei dukrai iš atsakovo priteistinas 700 Lt kas mėnesį mokamas išlaikymas, nes buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas konstatuoti, jog nepilnametei šalių dukrai kas mėnesį yra reikalinga 3 570 Lt išlaikymo suma, kurios 80 procentų - 2 856 Lt priteistina iš atsakovo, o ieškovei tenkanti dukros išlaikymo dalis sudarytų atitinkamai 20 procentų – 714 Lt per mėnesį. Anot ieškovės, teismas turėjo atsižvelgti į būtinuosius nepilnametės dukters poreikius, o taip pat į atsakovo gaunamas mėnesio pajamas, leidžiančias vaiko poreikius tenkinti maksimalia apimtimi.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Taigi tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus absoliutumas pats savaime dar nereiškia, kad išlaikymo dydis turi būti siejamas išimtinai tik su vaiko poreikiais, kaip šiuo atveju tą traktuoja ieškovė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tėvams išlaikymo pareigą, įtvirtina tėvų ir vaikų interesų derinimo taisyklę, kuri reiškia, kad išlaikymas turi būti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau būtinosios vaiko vystymosi sąlygos privalo būti užtikrinamos bet kuriuo, net ir tėvų nemokumo, atveju (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Minėtų teisiškai reikšmingų faktų (konkretaus vaiko poreikių ir abiejų vaiko tėvų turtinės padėties) nustatymas atitinkamai lemia ir išlaikymo dydį, t.y., jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis visus vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti pačius būtiniausius (minimalius) vaiko poreikius. Vadinasi, teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei derinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinųjų vaiko poreikių užtikrinimą.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, vertindamas nepilnametės I. K. L. tėvų (šalių) turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovės G. Š. vardu nekilnojamojo turto objektų ar transporto priemonių nėra įregistruota (b.l. 22-23, 174, t.1). Ieškovės G. Š., auginančios vaiką iki trejų metų, pajamos (tėvystės (motinystės) pašalpa) sudaro 1 500 Lt (b.l. 15, 168, t.1). Apeliacinės instancijos teismui pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma tvirtina, kad nuo 2014 m. lapkričio 18 d. su ieškove G. Š. yra sudaryta darbo sutartis pardavėjos-konsultantės pareigoms užimti (b.l. 104, t.2). Atsakovo M. L. vardu yra registruotas butas, esantis Santariškių g. 81-1, Vilniuje, negyvenamoji patalpa - sandėlis, esantis Santariškių g. 81-10, Vilniuje, ir 17408/1040200 dalys žemės sklypo, esančio Santariškių g. 77, Vilniuje (b.l. 24-27, 176-178, t.1). Tačiau atsakovo turtas yra apsunkintas hipoteka, jis moką kreditoriui paskolą (b.l. 138-140, t.1). Atsakovo M. L. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b.l. 175, t.1). Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovo M. L. darbo užmokestis sudaro 4 507,46 Lt (b.l. 137, t.1). Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, todėl iš esmės tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovui turi tekti didesnė dukters išlaikymo išlaidų dalis. Klausimas tik, kokio dydžio suma nagrinėjamu atveju yra būtina ir reikalinga šalių dukters išlaikymui.

Ieškovė tvirtina, jog šalių dukrai išlaikyti reikalinga 3 570 Lt per mėnesį suma, kurią sudaro tokios išlaidos: 600 Lt maistui, 200 Lt būstui (tenkančios vaiko daliai), 1 600 Lt darželiui, 50 Lt kanceliarinėms prekėms, knygoms, 85 Lt muzikos mokyklai, 250 Lt transportui, 60 Lt vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, 80 Lt odontologo ir kirpėjo paslaugoms, 350 Lt aprangai, 70 Lt žaislams, žaidimams, lavinimo priemonėms, 60 Lt gimtadieniams, 135 Lt kelionėms ir išvykoms, 30 Lt kultūros renginiams. Ieškovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – pirkimo kvitus, čekius, sąskaitų išrašus (b.l. 25-59, 84-125, t.1). Be to ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB „GK Klinika“ 2014 m. sausio 10 d. pažymą, tvirtinančią, kad dukrai yra nustatytas vystyklų dermatitas, dėl ko dukters poreikiai yra didesni – jai reikalingi specialūs gydomieji kremai (b.l. 103, t.2) bei (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 5 d. pažymą, tvirtinančią apie ieškovės grįžimą į darbą (b.l. 104, t.2). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti yra būtina 3 570 Lt suma per vieną mėnesį ir todėl iš atsakovo priteisė 700 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka, kadangi ieškovės nurodyta šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti būtina 3 570 Lt suma per mėnesį yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga, atsižvelgiant į vaiko amžių (šalių dukrai tik 3 metai) ir sveikatos būklę.

Byloje nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog šalių dukra turi specialių poreikių, dėl ko ieškovė nuolat patiria ir/ar patirs papildomų išlaidų, lyginant su objektyviais tokio amžiaus vaiko poreikiais. Apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateikta UAB „GK Klinika“ 2014 m. sausio 10 d. pažyma, kaip ir kiti bylos duomenys, apeliantės deklaruojamų dukters specialių poreikių nepatvirtina – minima pažyma tiesiog patvirtina faktą, jog buvo suteikta atitinkama konsultacija atitinkamoje gydymo įstaigoje. Tačiau byloje yra duomenys, jog ne visos išlaidos šalių dukros išlaikymui yra pagrįstos. Dalis ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams – žaislams, žaidimams, gimtadieniams, kelionėms ir išvykoms, atsižvelgiant į vaiko amžių, nėra būtinos, o likusios išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg didelės. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės teiginiu, kad, nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog, siekiant visapusiško vaiko vystymosi, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaikų amžių, sveikatą, poreikius ir teisingai bei pagrįstai nustatė, jog šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti pakankama 1 035 Lt suma, kurios 700 Lt dalį privalo mokėti atsakovas. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išlaikymu turi būti siekiama užtikrinti vaiko harmoningos asmenybės ugdymą, o ne gauti kiek galima didesnę naudą iš išlaikymą turinčio teikti asmens (2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo nustatyti lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui pervedimo tvarką, nes tai neprieštarauja įstatymui ir tokiam tvarkos nustatymui neprieštaravo atsakovas. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas šio ieškinio reikalavimo netenkino dėl to, kad būtent įstatymas ir nenumato konkrečios mėnesio dienos iki kada turi būti sumokėtas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis, o, nustatant konkrečią datą, būtų be pagrindo apribotos atsakovo teisės, kadangi jis turi ir kitų įsipareigojimų kreditoriams. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismui, juo labiau, kad bylos duomenys tvirtina, jog atsakovas nevengė teikti išlaikymo nepilnametei dukrai, šią pareigą vykdė, tiesiog ieškovei atrodo, kad ją vykdė nepakankamai. Pasirinkti konkrečią išlaikymo mokėjimo dieną šiuo atveju yra paties atsakovo prerogatyva, kadangi jis turi įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, moka būsto paskolą, o tuo atveju, jeigu įsipareigojimai dėl išlaikymo būtų vykdomi netinkamai, yra įstatymo nustatytas vykdymo procesas ir priverstinio išieškojimo tvarka.

Apeliantė skunde taip pat nesutinka su priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžiu ir terminu, tačiau ir šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Tėvams (vienam jų), nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t.y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 str.). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė prašė priteisti 41 240 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kurį paskaičiavo po 2 856 Lt mėnesiui už 16 mėnesių laikotarpį, atėmusi sumą, kurią atsakovas skyrė dukters išlaikymui nuo jos gimimo – 3 700 Lt. Pirmosios instancijos teismas priteisė 4 395 Lt įsiskolinimo, skaičiuodamas po 700 Lt per mėnesį už 13 mėnesių laikotarpį, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas iš dalies teikė išlaikymą dukrai. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad šalys kartu negyvena nuo 2012 m. gruodžio mėnesio, bet ir, gyvendamos kartu, šalys bendro ūkio nevedė, o atsakovas visą laikotarpį teikė tik dalinį išlaikymą, todėl teismo priteista suma yra neteisinga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir termino tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (CK 3.200 str.), bei, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų (CPK 178, 185 str.), todėl nėra pagrindo keisti ir šios skundžiamos sprendimo dalies. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šalys bendrai nebegyvena nuo 2013 m. sausio mėn., kada atsakovas išėjo iš ieškovės tėvų namų. Faktas, kad šalys nėra ir nebuvo sudarę oficialios santuokos, pats savaime nereiškia, jog, šalims gyvenant kartu, šalių nepilnametė dukra nebuvo išlaikoma abiejų tėvų iš bendrų lėšų. Ieškovė neneigia, kad atsakovas prie dukros išlaikymo dalinai prisidėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė priteistino įsiskolinimo dydį, skaičiuodamas už pagrindą skundžiamu teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, o ne ieškovės prašomas priteisti sumas.

Apeliaciniame skunde ieškovė iš dalies nesutinka ir su skundžiamu teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė trumpesnį - trijų mėnesių pereinamąjį bendravimo tvarkos laikotarpį, bendravimui vykstant pas psichologą, nepagrįstai nustatė, jog iki vaikui sukaks penkeri metai atsakovas su juo gali bendrauti ne jo gyvenamojoje vietoje, o jį pasiimdamas iš jos ir laisvai pasirinkdamas bendravimo vietą, be to teismo parinkta bendravimo tvarka yra netiksli, kadangi atsakovas vaiką gali iš gyvenamosios vietos pasiimti bet kada nuo 10 val. iki 15 val., o vaiko grąžinimo laikas yra nenustatytas. Tačiau šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t.y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 3 d., 4 d.).

Nors ieškovė ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri neatitinka šalių valios, tačiau tokio pobūdžio - šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį, interesą atitinkantį sprendimą. Nagrinėjamu atveju nurodytų nuostatų ir principų pirmosios instancijos teismas laikėsi, atsižvelgė į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Apeliantė teigia, kad per teismo nustatytą trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį yra neįmanoma atkurti nutrūkusio tėvo ir vaiko ryšio ir užtikrinti vaikui saugumo jausmą, esant vienam su beveik nepažįstamu žmogumi, todėl, ieškovės tvirtinimu, teismas nustatė per trumpą pereinamąjį laikotarpį. Teisėjų kolegija su tokiu teiginiu nesutinka, kadangi tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Kaip matyti nagrinėjamos bylos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl pereinamojo (atkuriamojo) atsakovo (tėvo) ir mažametės dukters bendravimo laikotarpio su profesionaliu šeimos psichologu nustatymo, rėmėsi abiejų šalių pasiūlymais dėl bendravimo tvarkos, išvadą teikiančios institucijos atstovų nuomone, analizavo į bylą pateiktas psichologo rekomendacijas ir kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimas dėl trijų mėnesių pereinamojo laikotarpio nustatymo yra teisingas bei pagrįstas, atitinkantis esamą situaciją, nepilnamečio vaiko bei šalių interesus. Nagrinėjamoje situacijoje nepagrįstai ilgas pereinamasis laikotarpis, tarpininkaujant psichologui, pažeistų tiek atsakovo, tiek vaiko teises į betarpišką bendravimą, sudarytų įvairių visoms šalims nepatogumų. Kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovas nuo bylos iškėlimo pradžios iš esmės sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo su dukra tvarka ir laikėsi pozicijos, jog, sprendžiant šį klausimą, prioritetas teiktinas mažametės dukters interesams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, iš esmės to niekam neginčijant, kad atsakovo ryšys su dukra, nors ir nėra visiškai nutrūkęs, tačiau ir nėra toks tvirtas, kad jis galėtų su dukra bendrauti betarpiškai be psichologo pagalbos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertindamas susidariusią situaciją ir atsižvelgdamas į vaikų teisių apsaugos specialistų rekomendacijas bei išvadas, nustatė atitinkamą tėvo bendravimo su dukra tvarką. Duomenų, kad ši tvarka akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus, apeliantė nepateikė.

Ieškovė taip pat teigia, kad teismo nustatyta bendravimo su dukra tvarka iki dukrai sueis penkeri metai ir atsakovas gali ją pasiimti iš gyvenamosios vietos, neatitinka vaiko interesų bei prieštarauja byloje pateiktoms psichologės rekomendacijoms. Teisėjų kolegija ir šį apeliantės teiginį atmeta, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Skyrybų atveju abu tėvai - tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Abu tėvai turi siekti, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaiko interesai (CK 3.3, 3.155 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Tai, jog šiuo metu atsakovo ir mažametės dukters santykiai yra pakankamai nutolę, savaime nesudaro pagrindo neleisti jai bendrauti su tėvu kitoje nei gyvenamojoje vietoje. Juo labiau, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovės nenoras leisti dukrai bendrauti su tėvu, paimant mergaitę iš jos gyvenamosios vietos, gali sukurti prielaidas tolesniems šalių tarpusavio konfliktams, dėl ko vaikui nebūtų užtikrinta saugi aplinka, būtina stabiliam fiziniam augimui ir emociniam tobulėjimui bei ryšio su tėvu atkūrimui. Pažymėtina, kad, nors ieškovė ir teigia, jog atsakovui bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos nepriekaištingos sąlygos, jokie tretieji asmenys nedalyvauja atsakovo ir vaiko bendravimo metu ir jiems netrukdo, tačiau šios aplinkybės nepaneigia atsakovo tvirtinimo, kad jo santykiai nei su ieškove, nei su jos tėvais nėra geri, apie ką byloje ir šalių bendro gyvenimo pabaiga bei atsakovo išsikėlimas iš tos gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka, pagal kurią atsakovui suteikta teisė pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos.

Tačiau teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovės teiginiams, jog teismo nustatyta tvarka, susijusi su nepilnamečio vaiko paėmimu, nenustatant vaiko grąžinimo motinai valandos, nėra pakankamai tiksli. Viena vertus, konkrečių bendravimo valandų nenustatymas tokio amžiaus vaikui gali neatitikti jo interesų dėl būtinumo turėti pastovią dienotvarkę, tinkamą mitybos ir poilsio režimą. Kita vertus, esant įtemptiems šalių santykiams ir nenustačius tikslios vaiko paėmimo ir grąžinimo valandos, šalims būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti savo teisėmis, atsirastų neapibrėžtumas ir su šia aplinkybe susiję kiti ginčai. Šis teismo sprendimo trūkumas nesudaro pagrindo iš esmės pagrįstam ir teisėtam sprendimui panaikinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas turi teisę patikslinti ginčijamą teismo sprendimą ieškovės prašomomis nuostatomis, kadangi jos atitinka įstatymo reikalavimus (CPK 376 str., CK 3.208 str.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo patikslintina, nustatant, jog, pasibaigus trijų mėnesių pereinamajam laikotarpiui, iki nepilnametė šalių dukra I. K. L sulauks penkerių metų amžiaus, nustatoma tokia M. L. ir jo dukros bendravimo tvarka: M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių šeštadieniais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ryto ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 15.00 val. (3.1 punktas); M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių sekmadieniais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ryto ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 15.00 val. (3.2 punktas).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų jos naudai suma, nurodydama, kad teismo priteista advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų suma (1 269 Lt ) neatitinka 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. lR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, kadangi pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. lR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžių, savo sprendimą tinkamai ir teisingai argumentavo bei motyvavo. Be to nustatyti priteistinų išlaidų dydį, atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra teismo prerogatyva, o ne pareiga priteisti maksimalų jų dydį.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Iš esmės atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Papildyti sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, 3.1 punktą bei 3.2. punktą, išdėstant juos taip:

Pasibaigus trijų mėnesių pereinamajam laikotarpiui iki nepilnametė šalių dukra I. K. L sulauks penkerių metų amžiaus, nustatoma tokia M. L. ir jo dukros bendravimo tvarka: M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių šeštadieniais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ryto ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 15.00 val. M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių sekmadieniais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ryto ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 15.00 val.

Teisėjos Romualda JanovičienėEglė SurgailienėAlma Urbanavičienė